Investicinio projekto pagrindimas

1. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMO ETAPAI

Investicijų projektas rengiamas vadovaujantis organizaciniu

tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:1997 “Statinio

projekto rengimo tvarka” [6], kuriame yra pažymėta, jog privalomieji

dokumentai statinio projektui rengti yra: teritorijų planavimo dokumentai,

statinio statybos pagrindimas, projektavimo sąlygų sąvadas, projektavimo

užduotis, tyrimų ataskaitos.

Investicijų projektai yra finansuojami iš Lietuvos Respublikos

Valstybės biudžeto, privačių lėšų, įvairių programų, fondų, gaunamų

subsidijų arba paskolų.

Paskolos iš tarptautinių fondų, suteikiamos pagal tam tikrą

strategiją-IFI (International Financial Institution-tarptautinė financinė

institucija) investicinių projektų įgyvendinimo ciklą. Pavyzdžiui Pasaulio

bankas suteikiamos paskolas investiciniams projektams naudoja pavaizduotą

investicinių pprojektų įgyvendinimo ciklą.

Investicinių projektų įgyvendinimo ciklas Pasaulio banke

1. Identifikacija. Identifikavimo fazėje didžiausias dėmesys

skiriamas projekto idėjos formulavimui. Makroekonominiu aspektu derybos

vedamos tarp tarptautinės finansinės instititucijos (TFI) ir Nacionalinės

vyriausybės, analizuojamos nacionalinės vidutinės ir ilgalaikės programos.

Abi šalys susitaria dėl projekto tikslų [24].

2. Pagrindimas. Per pagrindimo fazę projektas aptariamas,

įvertinant turimus detalius duomenis, tarp banko ir nacionalinės

vyriausybės. Projekto įgyvendinimo galimybės yra pagrindžiamos atlikus

technines, finansines bei ekonomines studijas [24].

3. Sprendimo priėmimas. Pagal techninius ir ekonominius projekto

įgyvendinimo rodiklius atliekamas detalus projekto pagrindimas ir priimamas

sprendimas [[24].

4. Finansavimas. Pagal projekto pagrindimo ataskaitą bankas

nusprendžia finansuoti projektą arba ne ir susitaria dėl paskolos skyrimo

sąlygų [24].

5. Įdiegimas. Kai paskolos suteikimas yra patvirtintas, projektas

pradedamas įgyvendinti.

6. Monitoringas. Kai projektas įgyvendintas atliekamas ekonominis

ir techninis pagrindimas-monitoringas [24].

Lietuva investicijų projektų įgyvendinimui skolinasi pinigų iš

tarptautinių finansinių institucijų (TFI), tokių kaip Pasaulio banko grupė,

Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Europos investicijų bankas,

Tarptautinis Valiutos Fondas ir kt.. Užsienio paskolos, gaunamos valstybės

vardu ar su valstybės garantija, planuojamos ir naudojamos valstybės

investicijoms (valstybės investicijų programai formuoti) vadovaujantis

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nustatyta jo įgyvendinimo

tvarka [23].

Visi numatomi įgyvendinti projektai, kurie vienas nuo kito skiriasi

reikalingų atlikti darbų, medžiagų apimtimi, finansiniu imlumu bei kitais

kriterijais.

Suskirsčius projektus į kategorijas: nauja statyba, rekonstrukcija ar

remontas galima naudotis bendra pagrindimo metodika ir nuoseklumu. Rengiant

projekto pagrindimą siūloma vadovautis žemiau pateikta pagrindimo etapų

seka:

1. Įvertinamas projekto pagrindimo poreikis. Galutinių tolimųjų ir

artimųjų tikslų įvardinimas;

2. Projekto pagrindimas teisiniu aspektu, t.y. vadovaujantis

Lietuvos teisiniais aktais ir ES;

3. Esamos padėties aanalizė (aprašymas konkretaus projekto). Jei dalis

projekto jau įgyvendinta, turėtų būti aprašyti atlikti darbai ir

įsisavintas lėšų kiekis pagal atitinkamus darbus;

4. Apibrėžiami projekto pagrindimo aspektai: strateginis,

ekonominis, aplinkosauginis, kt.. Pagrindimo poreikis skirtingais aspektais

priklauso nuo konkretaus projekto;

5. Įvertinamas projekto pagrindimo detalumas: reikia priimti

sprendimą, ar būtina atlikti pradinį pagrindimą, ar iš karto galima atlikti

detalų pagrindimą;

6. Renkami duomenys pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui;

7. Atliekamas projekto pradinis ar detalus projekto pagrindimas

pagal 4 punkte atrinktus projekto pagrindimo aspektus;

8. Atliekama jautrumo analizė;

9. Atliekama projekto pagrindimo rezultatų analizė ir nustatoma ar

tikslinga įgyvendinti.

Išsamesnė informacija apie kiekvieną etapą:

1. ETAPAS. Pradiniame projekto pagrindimo etape yra įvardijami

tolimieji (įsijungimas į Europos sistemą (pvz. Švietimo, transporto, ..))

ir artimieji tikslai, t.y. atliekamas strateginis pagrindimas. Aprašomas

objekto poreikis plėtojant nagrinėjamą sferą Lietuvos bei tarptautiniu

aspektu atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei perspektyvą.

2. ETAPAS. Pagrindus projekto įgyvendinimo galimybę teisiniu aspektu,

turi būti įvertintas investicijų projekto finansavimo šaltinis ir projekto

įgyvendinimo galimybė atsižvelgiant į projektą finansuojančių šaltinių

reikalavimus. Taip pat reikia įvardinti institucijas, kurios finansavo

ankstesnius objekto įgyvendinimo etapus bei jų įnašą.

3. ETAPAS. Atlikus projekto pagrindimo poreikio analizę strateginiu,

teisiniu ir projekto finansavimo šaltinio aspektais, detaliai nagrinėjama

esama situacija atsižvelgiant į techninėje užduotyje nurodytus

reikalavimus.

4. ETAPAS. Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų

tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje

užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą

atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo

detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto

siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

5. ETAPAS. Atrinkus objekto pagrindimo aspektus, renkami atitinkami

duomenys, reikalingi pagrindimui. Pradinių duomenų poreikis skirtingiems

pagrindimo aspektams pateiktas 3.2. lentelėje.

6. ETAPAS. Atrinkus pradiniam ar detaliam projekto pagrindimui

reikalingus duomenis, atliekamas pagrindimas 5 etape atrinktiems aspektams.

Atlikus projekto pagrindimą, turi būti padarytos išvados, kiekvienam

pagrindimo aspektui atskirai ir suformuluota bendra išvada, t.y. tikslinga

įgyvendinti projektą ar ne.

7. ETAPAS. Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto

jautrumą keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus:

pesimistinį, optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai,

kurie turi didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams.

8. ETAPAS. Įgyvendinus investicijų projektą atliekamas monitoringas,

kuriuo nustatoma ar prognozės ir darytos prielaidos atitinka realią

situaciją ir projekto naudingumas yra toks, koks buvo nustatytas

pagrindžiant projektą.

2. INVESTICIJŲ PAGRINDIMO EILIŠKUMAS

(4. ETAPAS) Statybos, rekonstrukcijos, remonto ar naujų investicijų

tikslingumas pagrindžiamas skirtingais aspektais. Pagal techninėje

užduotyje suformuluotus reikalavimus bei esamos situacijos aprašymą

atrenkami projekto pagrindimo aspektai bei įvertinamas jų pagrindimo

detalumo poreikis (pradinis/detalus pagrindimas). Investicijų projekto

siūlomi pagrindimo aspektai pagal eiliškumą pateikti paveiksle.

Pav.: Investicinių projektų siūlomi pagrindimo aspektai

Strateginis pagrindimas atliekamas tam, kad būtų įvertintintas projekto

poreikis visos (pvz. transporto) infrastruktūros aspektu. Atlikus

strateginį pagrindimą yra pasiūloma viena ar kelios alternatyvos;

Techninis pagrindimas identifikuoja projekto įgyvendinimo galimybę

techniniu aspektu, t.y. įvertinama esama objekto padėtis techniniu aspektu,

galimybė įgyvendinti alternatyvą užtikrinant atitinkamus reikalavimus;

Ekonominė analizė (pagrindimas) leidžia išskirti geriausias alternatyvas

ekonominiu požiūriu, t.y. išskiriamos alternatyvos, kurių didžiausias VGN

(vidinė grąžos norma) ar N/K (naudos/kaštų) koeficientas;

Finansinė analizė atliekama siekiant racionaliai planuoti lėšų paskirstymą,

t.y. įvertinama kokiu laipsniu projektas vertingas pinigų srauto

perspektyvos požiūriu;

Aplinkosauginis pagrindimas. Svarbiausias poveikio alinkai vertinimo (PAV)

tikslas yra, integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo

procesais, įgalinti priimti sprendimus, mažiausiai kenksmingus aplinkai

[61].

Socialinis pagrindimas apibrėžia projekto įtaką žmonių gerovei, t.y.

įvertinamas galimas žmonių gyvenimo kokybės kitimas.

PRADINIS IR DDETALUS PROJEKTO PAGRINDIMAS

Atlikus esamos situacijos analizę, atliekamas projekto pradinis

pagrindimas.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas tada, kai norima

preliminariai nustatyti projekto strateginį reikšmingumą ir pelningumą.

Taip pat pradinis projekto pagrindimas atliekamas, kai norima nustatyti ar

tikslinga atlikti detalų pagrindimą. Jei yra tik viena svari investicijų

projekto įgyvendinimo alternatyva, tai tikslinga atlikti tik detalų

pagrindimą, palyginant du variantus: investicijų projektas įgyvendinamas

(DO SOMETHING) ir nieko nedaroma (DO NOTHING).

Pradinio pagrindimo pasėkoje turi būti išskirtos viena ar kelios

geriausios alternatyvos, kurios, detaliame pagrindime analizuojamos

išsamiai. Ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio ūkio šakos, įmonės plėtros

programos sudaromos atlikus pradinį pagrindimą.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas kai numatoma:

1. nauja statyba ar investicijos į „naują/ kitą sferą“;

2. rekonstrukcija;

3. remontas.

Pradinis projekto pagrindimas atliekamas pagal pateiktus pagrindimo

aspektus objekto gyvavimo ciklui, kuris priklauso nuo darbų rūšies.

Investicinio projekto gyvavimo ciklas – tai laiko tarpas nuo objekto

funkcionavimo pradžios iki naujų investicijų poreikio.

Projekto rengimo darbų grafikai (pradžia/pabaiga) sudaromi

skirtingiems projekto įgyvendinimo etapams [26]:

1. Projekto pagrindimas;

2. N/K analizė;

3. Finansinė analizė;

4. Aplinkosauginis pagrindimas;

5. Projektavimo darbai;

6. Dokumentai konkursui;

7. Žemės įsigijimas;

8. Statyba.

Projekto pradiniam pagrindimui, reikalingi duomenys: alternatyvūs

variantai, žemės įsigijimo kainos, statybos kaštai, eksploataciniai kaštai,

veiksniai galintys turėti neigiamą poveikį aplinkosaugai, socialiniai

duomenys, prognozės.

Vidutinės darbų ir medžiagų kainos įvertinamos sustambintais

rodikliais pagal analogiškus anksčiau darytus projektus.

Jei turimi

ankstesnių metų duomenys, tai įvertinus infliaciją

naudojami ankstesnių analogiškų projektų duomenys.

Jautrumo analizė atliekama tikslu išsiaiškinti projekto jautrumą

keičiant prognozuojamus rodiklius pagal tris scenarijus: pesimistinį,

optimistinį ar vidutinį. Nustatomi jautriausi parametrai, kurie turi

didžiausią įtaką ekonominės – finansinės analizės rezultatams. Keičiami

duomenys, labiausiai įtakojantys ekonominius rodiklius: diskonto norma,

statybos, rekonstrukcijos ar remonto kaštus, pardavimus, paslaugų ar

prekių kainas ir t.t..

Atlikus pirminį projekto pagrindimą nustatoma – atrenkama geriausia

alternatyva ir jei atliekmas detalus pagrindimas su konkrečiomis

techninėmis užduotimis, tiksliomis kainomis. Atlikus detalų pagrindimą,

pagal gautus ekonominius –finansinius rezultatus sprendžiama, ar tikslinga

įgyvendinti nagrinėtą investicinį projektą.

PROJEKTO PAGRINDIMO ASPEKTAI

Tarptautinius projektus finansuojančios organizacijos pateikia

reikalavimus, tame tarpe ir teisnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta

atliekant ekonominį, finansinį, socialinį ar kitokį investicijų projekto

pagrindimą. Jei tarptautinės organizacijos nepateikia papildomų reikalavimų

rengiant investicijų projektą, tai pagrindimą galima atlikti pagal pateiktą

metodiką.

Projekto pagrindimas ekonominiu aspektu

Ekonominis projektų pagrindimas atliekamas tada, kai norima išskirti

geriausią projekto alternatyvą iš kelių galimų ekonominiu aspektu.

Pagrindiniai projekto ekonominio pagrindimo kriterijai yra:

1. Vidinė grąžos norma (VGN);

2. Grynoji dabartinė vertė (GDV);

3. Santykinė ggrynoji dabartinė vertė (SGDV)

4. N/K santykis arba projekto rentabilumas.

Projekto GDV yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų

suma, kuri parodo projekto absoliutų efektą, atsižvelgiant į laiko veiksnį

(per projekto gyvavimo laikotarpį). Didesnę GDV turintis projektas yra

priimtinesnis.

[pic]; (4.1)

čia: N-projekto grynoji ddabartinė vertė;

Gt-t-ųjų metų projekto grynieji pinigų srautas.

r-diskonto norma.

n – projekto gyvavimo laikotarpis, metais

[pic] (4.2)

čia: Nt-t-ųjų metų pajamos (nauda);

It-t-ųjų metų kaštai.

Grynųjų pinigų srautas išreiškiamas naudos ir kaštų skirtumu. Šis

skirtumas neparodo pinigų nuvertėjimo ateityje. Tai parodoma diskontuojant

būsimus kaštus ir pajamas (naudos komponentus). Šiam tikslui reikia žinoti

diskonto normą, t.y. realią kapitalo metinių palūkanų normą [59].

Kai kurios metodikos rekomenduojama atliekant ekonominį projekto

pagrindimą įvertinti santykinę grynąją dabartinę vertę (SGDV), t.y. [54]:

SGDV=GDV/Idisk (4.3)

Čia: Idisk diskokontuoti kaštai

Vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių yra investicijos vidinės

grąžos norma-VGN. Vidine projekto grąžos norma laikoma diskonto norma (r),

prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0,

t.y.:

VGN=r, kai GDV=f(r)=0; (4.4)

čia: VGN-vidinė grąžos norma.

r- diskonto norma;

Šis rodiklis (VGN) nusako investicijų rentabilumą ir parodo mmaksimalų

leistiną santykį (procentinį) investicijų kainos lygį, kurį viršijus

projektas pasidaro nerentabilus. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos

projektus, kurių vidinė grąžos norma mažesnė negu vidutinė rinkos palūkanų

norma atitinkamo laikotarpio paskoloms. Priimtinesnis projektas, turintis

didesnį VGN.

Prioritetai atlikus ekonominį projekto pagrindimą turi būti nustatomi

ne tik pagal VGN procentą, nes tam tikromis sąlygomis galima padaryti

neteisingas išvadas, ypač ten, kur, įgyvendinus vieną projektą, jau

neįmanoma įgyvendinti kito, bet ir pagal projekto atsipirkimo laikotarpį.

Pavyzdžiui, pasirinkus (mažo) projekto variantą dël gana didelës VGN,

galima prarasti neabejotinai didesnæ naudą, atmetus (didelio) projekto

variantą su ppatenkinama, bet nedidele VGN. Geriausias kriterijus projektui

pasirinkti – maksimizuoti grynąją dabartinę vertę.

PMVGN (pirmųjų metų vidinė grąžos norma) apskaičiuojama pirmųjų (visų)

eksploatacijos metų naudą padalinus iš išlaidų (įskaitant palūkanas per

statybos laikotarpį). PMVGN projekto pagrindimui turi didelią reikšmę,

todėl kartais mažiau pagrįstas projekto variantas galëtų tapti priimtinu,

jeigu jo PMVGN pasiekia daugiau ar mažiau “patenkinamą” lygį, t.y.

alternatyviø kapitalo kaštų reikalingas lygis pasiekiamas per 1-5 metų

laikotarpį. Metodas yra ypatingai parankus projektams, kurių VGN yra

veikiama (l. įtakoja) paskutinių projekto įvertinimo metų laikotarpiu

atsirandančios didelës naudos (pavyzdžiui, kelio su dideliu eismo

intensyvumu projekto įgyvendinimo atveju).

Ekonominio pagrindimo skaičiavimuose naudojami šie naudos/kaštų

straipsniai [22]:

1. Kaštai: statinio statybos, statinio eksploataciniai (priežiūros)

ir kt. kaštai ,

a. …..

b. `…..

c. kaštai susiję su aplinkosaugos priemonių įdiegimu.

2. Nauda (pajamos):

d. …..

e. …..

f. ekonomija dėl sumažėjusios žalos aplinkai.

Atliekant projekto ekonominę ar finansinę analizę kainos (išlaidos,

pajamos, nauda) gali būti išreikiama palyginamosiomis–pastoviomis kainomis

(pvz. 5 Lt/val., ar 20 Lt/toną.) arba kintamomis kainomis.

Skaičiuojant kaštus, reikia įvertinti:

1. projekto paruošimą (planavimas, projektavimas, ekonominis,

finansinis, poveikio aplinkai įvertinimas.);

2. žemės darbų kaštus, įskaitant kompensacijas;

3. kašus darbams, kuriais siekiama sumažinti žalingą poveikį

aplinkai (pavyzdþiui, triukšmo slopintuvų įrengimas);

4. kaštus pagrindiniams darbams, kurie numatyti sutartyje;

5. kitų valdžios institucijų darbą (pavyzdžiui, miesto

savivaldybių, kt. institucijų);

6. leidimo vykdyti sutartį gavimą, administracinius ir

parengiamuosius darbus;

7. priežiūrą projekto vykdymo metu;

8. darbuotojų ir įrenginių draudimą;

9. nenumatytus kaštus.

Norint įtraukti šiuos kaštus į ekonominį ar finansinį įvertinimą,

juos reikia išreikšti palyginamosiomis arba kintamomis kainomis ir

atitinkamai paskirstyti pagal projekto įgyvendinimo metus.

Atliekant ekonominį pagrindimą, subsidijos gali būti įvertinamos arba

ne, tačiau finansinėje analizėje jas reikia įvertinti.

Ekonominis pagrindimas atliekamas objekto gyvavimo ciklui, kuris

įvairiems objektams yra skirtingas.

Ekonominis pagrindimas atliekamas einamųjų (pagrindimo) metų

kainomis. Jeigu sąmatos nėra perskaičiuotos, pagrindimui galima naudoti

ankstesnių metų kainas, kurios koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją.

Ekonominėje analizėje naudojamos “ekonominės kainos” atspindinčios

tikrą ekonominę vertę pagal gėrybes ir paslaugas. Esant išskirtiniam

atvejui ekonominėje analizėje galima naudoti ir šešėlines kainas, tačiau

jos turi būti pagrįstos. Mokesčiai (PVM, muito mokestis, akcizai)

ekonominiame projekto pagrindime nevertinami.

Projekto pagrindimas finansiniu aspektu

Finansinė investicijų projekto analizė grindžiama projekto efektyvumo

nustatymu, remiantis projektuojamais pinigų srautais. Šie srautai rodo

būsimas investicijas bei veiklos kaštus ir naudą.

Investicijų projektai pagrindžiami šiais finansinės analizės

metodais. [59]:

g. investicijų atsipirkimo laiko nustatymo;

h. grynosios dabartinės vertės nustatymo;

i. vidinės grąžos normos nustatymo;

j. investicijų rentabilumo indekso nustatymo (N/K) ir kt.

Investicijų atsipirkimo laiko nustatymas. Laikas, per kurį projekte

numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamas

investicijų atsipirkimo laiku (T) [59]:

[pic], kai [pic][pic] (4.5)

čia: t-investavimo ar pajamų gavimo mmetų indeksas (t=1, 2,.,k);

[pic]-diskontuotos pajamos, gautos tais metais, kai akumuliuotos pajamos

viršija visas investicijas;

[pic]-t-ųjų metų diskontuotos pajamos;

[pic]-diskontuotos t-ųjų metų investicijos.

[pic]; (4.6)

[pic]; (4.7)

čia: r-diskonto norma;

e-vidutinė palūkanų norma per investavimo periodą;

It-t-ųjų metų investicijos;

Pt-t-ųjų metų pajamos.

Grynosios dabartinės vertės nustatymas. Grynoji dabartinė vertė

finansinės analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė

N, tačiau yra įvertinami ir mokesčiai.

Vidinės grąžos normos nustatymas. Vidinė grąžos norma finansinės

analizės atveju nustatoma tokiu pat principu kaip ir ekonominė VGN, tačiau

yra įvertinami ir mokesčiai, palūkanos, infliacija.

Investicijų rentabilumo indekso nustatymas. Investicijų rentabilumo

indeksas (I) yra akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų srautų ir

akumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautų santykis [59]:

[pic] (4.8)

I yra santykinis rodiklis, leidžiantis palyginti vertinamus

investicijų projektus. Atliekant kompleksinę analizę, jis leidžia išskirti

efektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūs

įvertinimai. Taip pat rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:

Jeigu: I>1, tai projektas priimtinas;

I<1, tai projektas nepriimtinas;

I=1, projektas nepelningas ir nenuostolingas.

Didelę įtaką bendram investicijų efektyvumui ekonomikoje turi atskirų

projektų rizika. Tai ypač aktualu užsienio investicijų kreditams, nes jų

gavimui ir panaudojimui didelią įtaką daro valstybė. Nepasiekus investicijų

projekte numatytų tikslų ir kredito gavėjams neįvykdžius finansinių

įsipareigojimų, jie turi būti finansuojami iš biudžeto. Biudžetinių lėšų

naudojimas tokiems įsipareigojimams dengti gali turėti rimtų padarinių

ekonomikai, todėl į kompleksinį investicijų projektų pagrindimą

reikia

įtraukti ir rizikos faktorių. Ją vertinti galima šiais metodais:

Rizikos įvertinimas imitaciniu modeliavimu. Jis pagrįstas galimų

piniginių srautų modeliavimu trims galimiems projekto įgyvendinimo sąlygų

variantams: pesimistinis, vidutinis ir optimistinis. Pesimistiniame sąlygų

variante remiamasi prielaida, kad projekto pinigų srautams svarbios

aplinkos sąlygos klostysis blogiau negu baziniame variante, kuriam

sudarytas investicijų projektas. Optimistinis variantas numato geresnes

sąlygas, negu numatyta baziniame variante. Optimistinio ir pesimistinio

variantų dabartinių grynųjų verčių skirtumas rodo rizikos laipsnį. Kuo šis

skirtumas didesnis, tuo projektas rizikingesnis [59]:

(GDV=Nop-Npes (4.9)

čia: Nop-investicijų projekto optimistinio varianto grynoji dabartinė

vertė;

Npes-investicijų projekto ppesimistinio varianto grynoji dabartinė vertė;

(GDV-investicijų projekto optimistinės ir pesimistinės grynųjų

dabartinių verčių skirtumas.

Praktiniam šio metodo taikymo supaprastinimui reikia parengti įmonės,

ūkio šakos ar šalies bendros plėtotės scenarijus, kurie bendriausia forma

leistų sudaryti šių sąlygų variantus, reikalingus investicijų projektui

rengti.

Rizikos įvertinimas, keičiant pinigų srautą. Pirmame vertinimo etape

kiekvieneriems analizuojamo projekto metams ekspertai nustato projektuojamų

srautų tikimybes. Kitame etape koreguojami grynieji projekto pinigų

srautai, naudojant tikimybių koeficientus, ir pagal gautas reikšmes

skaičiuojama projekto GDV.

[pic] (4.10)

čia: Np-investicijų projekto koreguota GDV;

Nt-investicijų projekto t-ųjų metų GDV;

Pt-t-ųjų metų ggrynųjų pinigų srauto tikimybę išreiškiantis koeficientas.

Priimtinesnis, atsižvelgiant į riziką, yra projektas, kurio koreguota

GDV didžiausia. Jei grynųjų dabartinių verčių reikšmės vienodos, reikia

remtis kitais rodikliais.

Į finansinius kaštus įeina šie mokesčiai:

1. Netiesioginiai mokesčiai, tokius kaip pridėtinės vertės

mokestis (PVM);

2. MMuito mokesčiai;

3. Subsidijos;

4. Kiti mokesčiai.

Būsimieji kaštai turėtų būti prognozuojami, atsižvelgiant į

paskutinius ir numatomus statybos kainų indekso pakitimus.

Nauda turi būti parodyta per visą projekto gyvavimo laikotarpį

(skirtingais etapais) ir esant poreikiui su liekamąja verte [27].

Projekto pagrindimas socialiniu aspektu

Socialinis vertinimas tai vertinimas, kuriuo nustatoma objekto ar

infrastruktūros įtaka visuomenei ir jos gyvenimo kokybei. Socialinis

vertinimas atliekamas lokaliniu ir bendru aspektais.

Socialinis vertinimas yra būtinas statant naują statinį ir yra

reglamentuojamas pagal STR 1.05.04: 1998 “Statinio statybos pagrindimas”.

Atliekant socialinį vertinimą vadovaujamasi Teritorijų planavimo

įstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu

(Nr. I-1495), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus

vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Nr. 49, patvirtintas

1998 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu).

Socialiniame vertinime turi būti išnagrinėtas projektų poveikis,

įtakojantis visuomenę, ppvz. mobilumas, saugumas, naujų darbo vietų kūrimas,

persikėlimas, atskyrimas ir kitos visuomeninės temos.

Atliekant socialinį vertinimą išskiriamos gyvenimo sritys, kuriose:

1) galimi teigiami poveikiai, 2) padėtis iš esmės nepasikeis, 3) bus tam

tikrų neigiamų pasekmių

Socialinis objekto vertinimas turi apimti šiuos aspektus: socialinį-

psichologinį, viešųjų paslaugų užtikrinimo, neatidėliotinų tarnybų

(priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicininės pagalbos, policijos)

veiklos užtikrinimo, susisiekimo sąlygų, žemėnaudos, ekonominių sąlygų,

kraštovaizdžio ir perkėlimo.

Projekto pagrindimas aplinkosauginiu aspektu (PAV)

PAV procesas susideda iš PAV programos parengimo, visuomenės

dalyvavimo, PAV ataskaitos parengimo, ir pagaliau PAV sprendinių

įgyvendinimo [61]

Poveikio aaplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla,

kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti

reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į [61]:

• Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo

būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV sąrašas);

• Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka

dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo (atrankos sąrašas).

PAV uždaviniai planuojant ir projektuojant statinius yra [61]:

1. įvertinti poveikius aplinkai dėl infrastruktūros pokyčių;

2. suteikti užsakovui, o taip pat visuomenei patikimą

informaciją apie veiklos poveikį aplinkai, prieš priimant

pagrindinius sprendimus;

3. optimizuoti planavimo ir projektavimo procesą, išvengiant

aplinkos apsaugos požiūriu nepalankių vietos parinkimo,

techninių, statybos ir eksploatacijos sprendimų;

4. numatyti galimo neigiamo poveikio išvengimo, sumažinimo,

atstatymo ar kompensavimo priemones.

———————–

Finansinis

Ekonominis

Finansavimas 4

Įdiegimas 5

Sprendimo priėmimas 3

Monitoringas 6

Pagrindimas 2

Identifikacija 1

Aplinkosauginis

Socialinis

Techninis

Strateginis

Įstatyminis