Valstybės finansai
1 Valstybės finansų kurso tyrimo objektas, uždaviniai, struktūra
Tvarkant ūkį susiduriam su tokiom ekonominėm bei finansinėmis sąvokomis kaipo kapitalas, pinigų srautai, finansų rinkos ir pan. Paminėtos finansinės kategorijos yra labai svarbios rinkos ekonomikos sąlygomis. Ryšium su tuo iš ekonomikos mokslų išsiskyrė finansų mokslas, nagrinėjantis savąjį tyrimų objektą.
Pagal Jurgutį, finansų mokslas yra viešosios teisės organizacijų išlaidų ir pajamų mokslas. Finansai yra kilę iš angliško žodžio – ‘fine’ – piniginė bausmė, bauda arba iš vok. Žodžio “fein” – gudrus, suktas. Vokietijoje XVI-XVII aa. finansai reiškė apgaulę, palūkanų lupikavimą. Buvo manoma, kad finansų kilmę geriausiai lotynų žodis “ finare” – baigimas. Besivystant kapitalistiniams bei rinkos santykiams buvo griežta nuomonė, kad finansams gali būti priskirta veiklos pajamų ir išlaidų vertinimas.
Finansai – sistema piniginių santykių, sudarančių kuriant, bei paskirstant ir perskirstant nacionalinį produktą bei nacionalines pajamas ir jų pagrindu sukuriant finansinius išteklius, naudojamus įvairiems krašto poreikiams tenkinti.
Pagrindiniai klausimai (šio kurso uždaviniai) :
1. Atskleisti finansų ir kredito esmę, jų vaidmenį įgyvendinant seimo, Lietuvos respublikos vyriausybės ekonominę ppolitiką.
2. Išaiškinti Lietuvos respublikos finansinės sistemos funkcionavimo mechanizmą, piniginių pajamų bei pinigų srautų susidarymo ir paskirstymo formas bei metodus.
3. Nagrinėti finansinio tarpininkavimo institucijų vaidmenį, funkcijas, organizavimą taip pat finansų rinkų funkcionavimą.
4. Nagrinėti finansų kredito mechanizmo poveikio stiprumo kelius krašto ekonomikai.
Kurso struktūra :
1. Įvadas
2. LR finansinė ssistema, jos grandys
3. Mokesčiai bei rinkliavos, jų reikšmė ir būtinumas
4. Draudimo veikla ir jos organizavimas
5. Finansų institucijos ir finansų rinkos
6. Kreditas ir jo valdymas
7. Finansinė kontrolė ir jos organizavimas
2. Finansų esmė ir būtinumas tvarkant krašto ūkį
Visame pasaulyje egzistuoja prekiniai, piniginiai santykiai. Šie santykiai sąlygoja ir fin. būtinumą. Piniginiai santykiai susidaro veiklos procese, paskirstant ir mainant nac. prod. t.p. vartojimo procese. Pvz. Perkame veiklos priemones, vykdome veiklą, parduodam veiklos prod. ir gauname pajamas. Po to kompensuojame veiklos sąnaudas, iš jų darbo sąn. gražiname palūkanas už kreditus, mokame žemės mokestį ir taip susidaro įv. kiti piniginiai santykiai.
Siekiant, kad piniginiai santykiai nenutrūktų, būtų stabilūs yra sudaromi fin. išteklių fondai. Piniginių išteklių fondai sudaromi iš privačių ir valstybinių įmonių pajamų, jų kaupimo, iš gyventojų santaupų ir ppajamų. Valstybėje yra išskiriami decentralizuoti ir centralizuoti fondai :
1. Decentralizuotus fondus sudaro – įmonės, organizacijos, kurie naudojami jų poreikiams tenkinti (amortizacijos, nusidėvėjimo fondai).
2. Centralizuotus fondus sudaro ir valdo valstybė (valst. biudžetas, savivaldybių, soc. draudimo fondas, LB atsargos). Šie fondai tenkina valstybės poreikius.
Labai svarbu finansinių išteklių fondus ir ypač centralizuotus racionaliai naudoti. Kai šios lėšos panaudojamos efektyviai tai didėja valstybės turtas ir kyla gyventojų gerovė. Praktikoje labai svarbu suderinti materialinių ir piniginių išteklių judėjimą visose piniginių lėšų apyvartos stadijose. Sutrikus minėtam judėjimui ir įįvykus disproporcijom finansų organai privalo šalinti sutrikimus ir kartu siekti, kad ūkio subjektai būtų pajėgūs vykdyti savo įsipareigojimus.
Pvz. Kalendorinių metų pabaigoje firma “Ko” pardavė prekių už 100 000 lt. Iki naujųjų metų pinigų už prekes negavo, o už pirktas prekes apmokėjo pilnai (85 000 lt.). pagal žemiau pateiktus skaičiavimus buhalteriniu požiūriu firma gavo pelno 15 000 lt., tačiau grynųjų pinigų deficitas rodo nepatenkinamą jos finansinę būklę. Grynųjų pinigų deficitas buvo gautas dėl neinkasuotos 100 000 lt. sumos. Negavus laiku grynųjų pinigų ir pelningoje firmoje gali sutrikti veikla.
Buhalterinis požiūris
“Ko firma”
Pajamos (metų pab.) :
1. pardavimų apimtis 100 000 lt.
2. kaštai 85 000 lt.
3. pelnas 15 000 lt.
Finansinis požiūris
“Ko firma”
Grynųjų pinigų deficitas (metų pab.) :
1. gauta grynųjų pinigų 0 lt.
2. išmokėta grynųjų pinigų 85 000 lt.
3. grynųjų pinigų deficitas 85 000 lt.
Finansinių išteklių formos yra dvi :
1. Finansinė
2. Kreditinė
Finansinė forma – piniginės lėšos esančios ūkio subjekto žinioje sąskaitoje, kasoje, ir apyvartoje.
Kreditinė forma – tai skolintos lėšos laikiniems poreikiams padengti.
II. Lietuvos respublikos finansinė sistema, jos grandys
2.1 Valstybės finansinės sistemos grandys.
2.2 Biudžetinė sistema, jos formavimas ir lėšų naudojimas.
2.3 Savivaldybių ir įmonių finansai kaip sistemos grandys.
2.1 Valstybės finansinės sistemos grandys.
Valstybės finansinė sistema yra visuma piniginių santykių sferų bei grandžių, kurių kiekviena skiriasi lėšų ppritraukimo šaltiniais, panaudojimo formomis, metodais, vaidmeniu visuomenėje.
Bet kurios valstybės gyvavimui reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Valstybė šiuos išteklius sukaupia biudžeto formoje.
Valstybinis biudžetas – piniginių santykių visuma, kuriems esant planingai formuojamas centralizuotas finansinių išteklių fondas. Tai valstybės finansinis planas pateikiamas įstatymo formoje. Valstybės biudžeto lėšų formavimą ir naudojimą reglamentuoja ir tvarko LR iždo įstatymas, priimtas 1994 m. gruodžio 20d.
Valstybinio socialinio draudimo paskirtis yra materialiai aprūpinti dirbančiuosius ir jų šeimos narius, netekus darbingumo ir kitais atvejais.
Sveikatos draudimo paskirtis suteikti reglamentuotą medicininį aptarnavimą, apdraustiems asmenims.
Draudimas apima turto, asmens draudimą. Jų tikslas yra padengti įvairius nelaimių padarytus nuostolius, padėti jų išvengti ir suteikti materialinę pagalbą tam tikrais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvoje yra kaupiamos piniginės lėšos tiksliniuose virš biudžetiniuose fonduose (privatizavimo, kelių , kaimo, gamtos apsaugos fonduose, santaupų gražinimo ir kt.).
2.2 Biudžetinė sistema, jos formavimas ir lėšų naudojimas.
Biudžeto sudarymą, vykdymą reglamentuoja “LR biudžeto sandoros įstatymas” (priimtas 1990m. liepos 30d.). biudžetinės sandaros įstatymas įsigaliojo nuo 1991m. sausio 1d., po šio datos buvo panaikinti priešpriešiniai mokėjimai į TSRS biudžetą ir iš jo.
Nuo 1999m. numatytą valstybės biudžetą formuoti pagal programinį principą, tai jau nauja biudžeto sandoros koncepcija. Jos pagrindą sudaro programinių valstybės biudžeto formavimo principas 3 metams. 1999m. biudžetas mėgintas sudaryti be deficito. Pagal naują koncepciją asignavimo, valdytojai ( ministerijos, departamentai ) lėšų porciją nustatys savo parengtomis 1999-2001 m. programoms. Šias programas reikės apginti. Kiekvienoje programoje turi būti nurodomi : tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo konkrečios priemonės. Taip pat įvertintas programos efektyvumas, kartu nurodant ir vertinimo kriterijus. Biudžeto sandaros koncepcijos pagrindiniai principai :
1. Valstybės biudžetas sudaromas be deficito, planuojamas trejiems metams, o tvirtinamas 1 metams ir sudaromas pagal programas.
2. Nuo 2000m. pagal programas sudaryti ir savivaldybių biudžetus.
3. Nuo 2000m. atskirai sudaryti einamuosius (paprastųjų išlaidų) ir kapitalo (investicijų) biudžetus. Kapitalo biudžetą sudaryti 5 metams.
4. Nustatyti pereinamąjį konsoliduoto (sujungto) biudžeto formavimo 5 metų laikotarpiui per kurį bus sujungtos visos valstybės ir savivaldybių biudžetų ir fondų lėšos.
5. Sudaryti visuomenei galimybę gauti išsamią informacija apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.
LR biudžetinė sistema (nacionalinis biudžetas) sudaro :
• LR biudžetas
• Savivaldybių biudžetai
Dabar Lietuvoje sudaromos 4 biudžetų rūšys :
1. Sveikatos draudimo
2. Valstybės
3. Savivaldybių
4. Valstybinio socialinio draudimo fondo
Per LR valstybės biudžetą perskirstyta didelė nacionalinių pajamų dalis (apie 20%) ir BVP dalis (apie 18%). Perskirstomos lėšos skiriamos švietimo, kultūros, sveikatos reikalams, valstybės valdymui ir kt.
Valstybės finansinius išteklius tvarko valstybės iždas. Valst. iždas yra Lietuvos respublikos įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke, kurioje laikomi valstybės finansiniai ištekliai. Įgaliota institucija yra finansų ministerija ir jos teritoriniai padaliniai.
Pagal naują valstybės iždo įstatymo redakciją, valstybės piniginiai ištekliai būti laikomi Lietuvos banke
atidarytoje sąskaitoje, jei atitinkami įstatymai nenumato kitaip jų sudaryti ir naudoti. Valstybės iždo sąskaita į Lietuvos banką turi būti perkelta ne vėliau kaip iki 2000 metų kovo 15 d.
Valstybės iždo funkcijos :
1. Valstybės piniginių išteklių valdymas.
2. Valstybės turtinių įsipareigojimų ir valstybės skolos valdymas.
3. Valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita.
4. Informacijos ir atskaitomybės apie piniginių išteklių sukaupimą bei išdavimą teikimas nustatyta tvarka.
5. Valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas.
6. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimas.
Lietuvos respublikos valstybinio biudžeto sudarymą organizuoja vyriausybė (finansų ministerija) ir pateikia seimui ttvirtinti, patvirtintas biudžetas tampa įstatymu. Valstybės biudžetas seime tvirtinamas pagal tokius punktus :
1. Pajamų suma ir jos paskirstymas.
2. Išlaidų suma ir jų paskirstymas.
3. Išlaidos paskirstytos pagal valstybės funkcijas.
4. Savivaldybių biudžetams skiriama fizinių asmenų pajamų mokesčio paskirstymas.
5. Valstybės biudžeto speciali dotacija savivaldybėms.
6. Institucijų ir kontroliuojančių organizacijų lėšų įmokos į valstybės biudžetą.
7. Kasos apyvartos lėšos (lėšų likutis metų pradžiai ir pabaigai).
Paprastoms biudžeto išlaidoms priskiriama :
• darbo užmokestis.
• Priskaitymai socialiniam draudimui.
• Išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms (apšildymui, inventoriui, remontas).
• Subsidijos ir kiti transferai (lėšų perdavimas) .
Neparastas biudžeto išlaidas sudaro – ppagrindinių priemonių įsigijimas (statybos darbai, gamtosaugos objektų statyba, projektavimo darbai ir kt.).
Nuo 1993 m. nacionalinis biudžetas yra sudaromas pagal tarptautinio valiutos fondo klasifikaciją.
Finansų ministerijoje biudžeto reikalais rūpinasi biudžeto departamentas.
Finansų ministerijoje biudžeto departamento struktūra
Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja vyriausybė (finansų mministerija) ir jos žinioje esančios įstaigos. Apyskaita apie valstybės biudžetą rengia taip pat finansų ministerija, teikia svarstyti vyriausybei, o po to seimui, kuris tvirtina biudžetų pagal aukščiau nurodytus rodiklius.
Nuo 1994m. planuojamas valstybės biudžeto deficitas. Nuo šių metų įteisinta vyriausybės vertybinių popierių išleidimas.
Pagal Makstrito sutartį biudžeto deficitas neturėtų būti didesnis nei 3%.
2.3 Savivaldybių ir įmonių finansai kaip sistemos grandys.
Savivaldybių finansai yra valstybės finansų sudėtinė dalis. Jie egzistuoja kaip savarankiški finansai.
Savivaldybių ir įmonių finansai yra visuma piniginių santykių kuriems esant sudaromi ir naudojami finansinių išteklių fondai, kurie naudojami savivaldybių ir įmonių poreikiams tenkinti. Minėti piniginių išteklių fondai naudojami aptarnauti lėšų apyvarta kuriant ar parduodant produkcija, paskirstant pajamas formuojant pagrindinį apyvartinį kapitalą jį naudojant ir pan. Piniginiai santykiai susidaro tarp savivaldybių iir valstybės, tarp savivaldybių ir įmonių, valstybės ir įmonių,tarp atskirų įmonių ir organizacijų.
Savivaldybėse finansinį darbą atlieka finansų skyriai. Jų svarbiausia funkcija yra savivaldybių biudžeto sudarymas ir gaunamų lėšų naudojimo kontrolė. Savivaldybių biudžetą tvirtina taryba (savivaldybių). Savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija nurodo finansų ministerija, o biudžetą sudaro ir tvirtina pati savivaldybė. Savivaldybių biudžetų išlaidos yra skiriamos: Ūkinei, komercinei, finansiniai veiklai; socialiniams švietimo ir mokslo reikmėms;: valdymui ir kitiems savivaldybių poreikiams tenkinti.
Nuo 1998 sausio 1 d. Įsigaliojo savivaldybių pajamų nustatymo nnaujos metodikos nustatymas.
Savivaldybių biudžetų pajamos:
1. Mokesčiai
2. Nemokestinės pajamos
3. Dotacijos
4. Paskolos
Savivaldybių biudžetų nemokestinės pajamos:
1. Pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės)
2. Baudos ir pajamos iš konfiskacijų
3. Vietinės rinkliavos
4. Savivaldybių pajamos gauto už teikiamas paslaugas
Kitos pajamos:
1. Lėšų likučiai sąskaitose
2. Išnuomoti žemės sklypai
Savivaldybių biudžetas gali naudotis visomis paskolomis:
1. Valstybės biudžeto paskolos
2. Kitomis paskolomis
Savivaldybės skolinasi tik pagal tam tikrą vyriausybės nustatytą tvarką ir sąlygas
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dydis (D) apskaičiuojamas taip: D=A-B-C
A – planuojamos savivaldybių išlaidos
B – planuojamos savivaldybių mokestinės ir nemokestinės pajamos
C – planuojama speciali tikslinė dotacija
Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos paskirstymas:
1. Rezervas – nenumatytoms išlaidoms padengti
2. Savivaldybių mokestinėms pajamoms išlyginti
3. Savivaldybių išlaidų skirstymams išlyginti
Išlaidų skirstymai koreguojami atsižvelgiant į:
1. vaikų iki 18 m lyginamoji dalis nuo bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus.
2. Žmonių su negalia lyginamoji dalis nuo bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus
3. Pensinio amžiaus žmonių lyginamoji dalis nuo bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus
4. Savivaldybės teritorijos plotas tenkantis 1 gyventojui
5. Savivaldybės gyventojų lyginamoji dalis nuo bendro valstybės gyventojų skaičiaus
Didelėse įmonėse finansinį darbą atlieka finansų skyriai, o mažesnėse buhalteris, arba finansininkas ir buhalteris. Svarbiausi įmonės finansinio darbo uždaviniai:
1. Organizuoti įvairius finansinius apskaičiavimus ir įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymą
2. Aprūpinti finansiniais ištekliais investicijas, taip pat kapitalo sudarymo užduotis. Be to subalansuoti materialinių ir finansinių išteklių judėjimą
3. Siekti kuo efektyvesnio kapitalo panaudojimo bei išaiškinti pelno normos didinimo galimybes (pelno norma – kapitalo pelningumas, kapitalo grąža) .
Kapitalo pelningumas KP = P(pelnas) K (kapitalas) = 0.2 (20%) ((kiek pelno tenka vienam kapitalo vienetui).
4. Analizuoti bei kontroliuoti įmonės finansinių išteklių panaudojimo tikslingumą.
Finansų vieta tipiškoje JAV įmonėje
Vice prezidentai
III. Mokesčiai bei jų rinkliavos jų reikšmė ir būtinumas
2.1 Mokesčių reikšmė ir būtinumas
2.2 Mokesčių turinys
2.3 Lietuvos respublikos mokesčių sistema
2.4 Užsienio valstybių patirtis taikant mokesčių sistemas
Amerikiečių mokslininkas Laferas nustatė , kad didinant mokesčių tarifus yra pasiekiamas toks taškas A , tada bendroji mokesčių apimtis surenkamų į valstybės iždą, pradeda mažėti.
Mokesčių
tarifai %
A
Bendroji mokesčių apimtis (pinig. vnt.)
Vykdant mokesčių politiką reikia žiūrėti, kad tos ribos neperžengtum.
IV. Draudimo veikla ir jos organizavimas
4.1 Draudimo veikla ir jos reikšmė
4.2 Socialinis draudimas (iš knygos)
4.3 Sveikatos draudimas
4.4 Draudimo šakos ir grupės Lietuvos sąlygomis
4.5 Indėlių draudimas
4.1 Draudimo veikla ir jos reikšmė
Draudimo veikla yra finansinė. Valstybės finansų sistemoje turi didelį vaidmenį. Draudimas remiasi saugumo principu ir yra pagrįstas visuomeniniu interesų solidarumu. Draudimas nesumažina nuostolių viso krašto mastu. Šie nuostoliai perskirstomi tarp daugelio draudimą remiančių dalyvių, atskiram asmeniui, asmenų grupei jie tampa lengviau pakeliami. Tokiu būdu realizuojama tarpusavio pagalbos idėja, kada perskirstoma pavienių asmenų rizika arba nuostoliai.
Draudimo veiklos užuomazgos formavosi dar senojo Babilono laikais apie 17000 m. pr. kr. Dabartinės draudimo veiklos samprata susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais, kada draudimas buvo vykdomas tokiais būdais : valstybės iniciatyva per bendrijas ir komerciniu pagrindu. PPirmasis draudimo polisas (sutartis) buvo išduota 1347 m. Genujoje. Tais metais kūrėsi draudimą reglamentuojančios ir teisinės normos. Šis draudimo polisas reikšmingas tuo, kad jis yra draudimo kaip savarankiškos ūkinės bei finansinės veiklos dokumentas. Pirmoji draudimo kompanija buvo įkurta Anglijoje 1710m. – turto draudimo kompanija “Sun”, įsikūrė po gaisro Londone, kuris įvyko 1666m. 1762m Londone įkuriama pirmoji gyvybės draudimo kompanija. Vėliau draudimo veikla sparčiai plėtojasi, atsiranda atskiros draudimo šakos, o 19a. smarkiai plėtojosi dėl technikos mokslo pasiekimo. 20a. susikuria draudimo monopolijos. Draudimas tampa dar reikšmingesne valstybės finansų sistemos grandine.
1897m buvo sukurta pirmoji Lietuvos ūkio “savitarpio draudimo draugija”. Ši draugija dažniausiai draudė nuo gaisrų stambiųjų žemvaldžių turtą. 1938m Lietuvoje iki karo veikė šios 6 draudimo įstaigos : valstybės draudimo įstaiga, 3 akcinės bendrovės ir 2 kooperatinės bendrovės, taip pat veikė daugelis draudimo įstaigų iš užsienio.
Socialinį draudimą vykdė ligonių kasos, jos tiekė sergantiems nariams medicinos pagalbą ir nedarbingumo pašalpas.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę draudimo veikla sparčiai plėtojosi. Kūrėsi draudimo įstaigos. Lietuvos finansų sistemoje galima išskirti :
1. Valstybės socialinį draudimą
2. Sveikatos draudimą
3. Turto ir gyvybės draudimą
4. Indėlių draudimą
4.4 Draudimo šakos ir grupės Lietuvos sąlygomis
Lietuvoje draudiminius santykius reglamentuoja LR draudimo įstatymas, kurį seimas priėmė 1996m. liepos 10d. ir pripažino netekusį galios 1990m. priimtą įstatymą. Naujas įstatymas
buvo ruošiamas “Phare” lėšomis ir atsižvelgiant į Europos sąjungos reikalavimus. Pagal naują įstatymą draudėjai gali drausti įmonės turtą, darbuotojų gyvybę ne iš pelno, o lėšomis, kurios priskiriamos veiklos išlaidoms. Fiziniams asmenims, sudariusiems draudimo sutartis, taip pat numatytos pajamų mokesčių lengvatos esant tam tikrom sąlygom.
Pagal įstatymą draudimo veikla yra finansinė-ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius santykius, įvykus draudiminiams įvykiams, panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromos iš minimų asmenų draudimų įmokų bei pajamų, gautų laisvas lėšas investavus.
Draudiminis įįvykis – draudimo sutartyje numatytas atsitikimas, kuriam įvykus draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas tretysis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Draudimo įmonė yra draudikas, o draudėjas – asmuo, kuris sudarys su draudimo įstaiga sutartį.
Lietuvoje draudimo formos gali būti :
1. savarankiškas draudimas (vykdomas draudėjo ir draudiko sutartimi)
2. privalomasis draudimas (nustato atskiri LR įstatymai)
Užsienio šalyse, draudimo veiklos bazė yra labai plati ir skirstoma pagal įvairius kriterijus. Dažniausiai šios paslaugos skirstomos draudimo objektus taip :
1. asmens draudimas
2. turto draudimas
3. finansinių nuostolių draudimas (verslo nutraukimas, kredito draudimas, llaidavimo draudimas ir kt. galimi nuostoliai)
Lietuvoje išskiriamos dvi draudimo šakos ir šakose grupės. Draudimo šakos :
1. gyvybės šaka :
a) sutuoktinis ir gimimo draudimas
b) gyvybės draudimas
2. negyvybės draudimo šaka :
a) nelaimingi atsitikimai
b) ligos atveju
c) transporto priemonės
d) vežami kroviniai
e) turtas
f) transporto ccivilinės atsakomybės
g) kredito draudimas
h) laidavimo draudimas
i) finansinių nuostolių
j) teismo išlaidų draudimas
k) pagalbos draudimas
Vykdant draudimo operacijas svarbiausias dokumentas yra draudimo liudijimas (polisas), šiuo dokumentu patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Draudimo veikloje gali dalyvauti ne tik draudėjai ir draudikai, bet ir draudimo tarpininkai – agentai ir brokeriai. Draudimo agentas – asmuo veikiantis vienas draudimo įmonės vardu, pagal jam suteiktus įgaliojimus. Draudimo brokeris – juridinis asmuo vykdantis funkcijas draudėjo pavedimu, tai gali būti AB, UAB ar draudimo įmonė. Draudimo įmonės negali verstis kita komercine-ūkine veikla išskyrus draudimo ar su draudimu susijusia veikla (perdraudimas, konsultavimas draudimo klausimais, nekilnojamojo turto nuoma, draudžiamojo turto įvertinimas ir pan.). Draudikas vykdantis ne gyvybės draudimą negali vykdyti gyvybės draudimą. Taip pat draudimo įmonė vykdanti kredito draudimą negali vykdyti kitų ggrupių draudimo.
Draudimo veiklos priežiūrą Lietuvoje vykdo valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie finansų ministerijos. Jos pagrindinis tikslas yra kontroliuoti draudikų bei draudimo tarpininkų veiklą ir užtikrinti draudėjų bei kitų asmenų interesų teisinę apsaugą. Ši tarnyba kontroliuoja draudimo įmonių finansinį pajėgumą, finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat investuojamų lėšų saugumą. Draudimo įmonės lėšų šaltinius sudaro : a) nuosavas ir b) skolintas kapitalas.
Steigiamuose įstatuose registruojamas įstatinis kapitalas, kurio reglamentuojamą sumą būtina apmokėti iš karto. Įstatinis kapitalas gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse negali būti mažesnis kaip 44 milijonai litų, negyvybės draudimą vykdančiose įmonėse – 2 milijonai lt., o kredito draudimą vykdančiose – 7 milijonai lt.
Skolintas kapitalas sudaromas iš :
1. perdraudikų depozitai
2. sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamos
3. draudimo technikų atidėjimu
4. kitų įsipareigojimų
Draudimo techniniai atidėjimai (pinigų šaltinis) :
1. perkeltos įmokos
2. žalos padengimas
3. draudimo įmokų grąžinimas
4. numatomi išmokėjimai
5. nuostolių svyravimų išlyginimas : teisiniai arba valdymo nurodymai
6. gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui
7. kiti draudimo techniniai atidėjimai
Draudimo įmonės sukaupia dideles lėšų sumas ir jas tikslinga investuoti į saugias veiklos sritis. Draudimo bendrovės gali investuoti įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimo lėšas, bet jų didžius nustato finansų ministras.
Įstatinio kapitalo lėšos gali būti investuotos į :
1. Valstybės ir savivaldybių obligacijos
2. Nekilnojamasis turtas
3. Terminuoti indėliai bankuose
4. Užsienio šalyse į minėtus tris objektus gavus priežiūros tarnybos valdybos leidimą
Draudimo techniniai atidėjimai gali būti investuoti :
1. Valstybės ir savivaldybės institucijų obligacijas
2. Įmonių obligacijas
3. Hipotetines paslaugas
4. Nekilnojamąjį turtą
5. Kotiruojamos vertybinių popierių biržos akcijas
6. Terminuotus indeliu bankuose
7. Nekotiruojamos vertybinių popierių biržos akcijas ir užsienio šalyse į minėtus septynis objektus gavus priežiūros tarnybos valdybos leidimą
Draudimo bendrovės privalo skelbti viešai ataskaitas.
