JAV mokesčių sistema

JAV yra federacinė valstybė, taigi valstybinės valdžios funkcijos čia padalytos tarp nacionalinės (federalinės) ir valstijų vyriausybių. Valstijose išskiriami administraciniai vietinio valdymo vienetai. Priklausomai nuo minėto valdžios funkcijų padalijimo valstybės finansų sistemoje sudaromi trijų lygių biudžetai, į kuriuos atitinkamai imami ir mokesčiai. JAV mokesčiai skirstomi į federalinius (federal), valstijų (state) ir vietinius (local) mokesčius. Federaliniai mokesčiai vienodi visoje šalyje. Federalinio biudžeto projektą einamiems finansiniams metams (prasideda spalio 1d.) sudaro administracinė biudžetinė valdžia, dalyvaujant visoms federalinėms ministerijoms. Sudarytą projektą projektą pprezidentas pateikia Kongresui, ten jis analizuojamas ir patvirtinamas.

Valstijų valdžios ir vietos savivaldos organų renkami mokesčiai įvairiose šalies teritorijose skirtingi, kadangi tiek valstijų, tiek vietinė valdžia turi plačias teises nustatyti mokesčių dydžius ir jų mokėjimo tvarką. Kiekvienoje valstijoje yra sava mokesčių sistema, priklausanti tik tos valstijos teisėtvarkai. Federalinė vyriausybė į šią sritį nesikiša.

JAV mokesčių sistema yra palyginti stabili, nors prireikus mokesčiai gali būti koreguojami. 1986 m įvykdyta mokesčių reforma, kurios svarbiausi tikslai buvo skatinti gyventojus taupyti, tikintis vėliau praplėsti investicijų bazę bbei stimuliuoti ekonominio augimo tempus, didinti vartojimą. Be to, dar buvo siekiama supaprastinti federalinio apmokestinimo sistemą bei apmokestinimą padaryti teisingesnį (sumažinti tarifų skaičius ir pelno apmokestinimo aukštutinė norma, daugiau teikiama lengvatų smulkaus verslo įmonėse).

Šiuolaikinę JAV mokesčių sistemą sudaro (jų struktūra %%):

FEDERALINIAI MOKESČIAI (federal):

1. Gyventojų pajamų mokestis (46,4);

2. Socialinio draudimo mokestis (37,6);

3. Korporacijų pelno mokestis (8,9);

4. Akcizai (4,2);

5. Muitai (1,7);

6. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis (1,2).

VALSTIJŲ MOKESČIAI (state):

1. Bendrasis pardavimų mokestis (32);

2. Specifiniai akcizai (9,9);

3. Gyventojų pajamų mokestis (30);

4. Korporacijų pelno mokestis (7,9);

5. Turto mokestis (2);

6. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis (1);

7. Kiti (25,1).

VIETINIAI MOKESČIAI (local):

1. Pardavimų mokestis (iki 30,2);

2. Specifiniai akcizai (3);

3. Gyventojų pajamų mokestis;

4. Korporacijų pelno mokestis (apie 8);

5. Turto mokestis (iki ¾);

6. Paveldimo turto mokestis;

7. Ekologiniai mokesčiai.

JAV mokesčiai pagal apmokestinama objektą yra šie: pajamų (pelno), socialinio draudimo, nuosavybės (turto), prekybos, paveldimo ar dovanojamo turto ir kt.

Gyventojų (individualių) pajamų mokestis. Federalinio pajamų mokesčio apmokėjimo objektas yra asmeninės pajamos, gautos ne iš korporacinio verslo: darbo užmokestis, kapitalo prieaugis, nuomos pajamos, procentiniai pinigai ir pan. Mokesčio įstatymo leidyboje išskiriami trys pajamų tipai: bendrosios, grynosios ir apmokestinamos pajamos.

Bendrosios pajamos – bendra metinė ppajamų suma iš bet kokių šaltinių. Grynosios pajamos – iš bendrų pajamų atskaičius vadinamąsias “dalykines” išlaidas bendroms pajamos uždirbti ir “standartinę nuolaidą”. Apmokestinamosios pajamos – grynosios pajamos, atskaičius iš jų įvairias kitas įstatymų leidžiamas išlaidas ir neapmokestinamąjį minimumą. Pajamų mokestis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų lygio ir nuo mokesčio tarifo, kurį sąlygoja mokėtojo šeimyninė padėtis (1 lentelė).

Metinės apmokestinamos pajamos, doleriais Mokesčio tarifas %

Sutuoktinių bendrosios pajamos Sutuoktinių pajamos atskirai Šeimos galvos (vienišo) pajamos Vienišų asmenų pajamos

0 – 40100 0 – 20500 0 – 32150 0 – 24000 15

40100 – 996900 20500 – 48450 32150 – 83050 24000 – 58150 28

96900 – 147700 48450 – 73850 83050 – 134500 58150 – 121300 31

147700 – 263750 73850 – 131875 134500 – 263750 121300 – 263750 36

Daugiau kaip 263750 Daugiau kaip 131875 Daugiau kaip 263750 Daugiau kaip 263750 39,6

1 lentelė. JAV federalinio mokesčio tarifai.

Iš lentelės matoma, kad pajamų mokesčio tarifai sudaryti pagal sudėtingą progresiją. Iki 1986 m mokesčių reformos veikė 14 dydžių tarifai, dabar liko keturi.

Gyventojų pajamų mokesčio, mokamo valstijoms ir municipalitetų valdžios organams, struktūra panaši į federalinį pajamų mokestį, tačiau skiriasi tarifų lygiu ir lengvatų bei atsiskaitymų sistema. Šis mokestis mokamas 44 valstijose, išskyrus Floridą, Nevadą, Pietinę Dakotą, Teksasą, Vašingtoną ir Vajomingą. Maksimalus tarifas tarifas svyruoja nuo 3 iki 11 proc. Svarbu tai, kad vietinių pajamų mokesčių sumos, mokesčio mokėtojo sumokėtos į valstijų ir vietinio valdymo organų biudžetus, išskaitomos nustatant jo įsipareigojimus federaliniam biudžetui. Kai kuriose valstijose (Jutoje, Alabamoje ir kt.) iš apmokestinamų pajamų visiškai ar iš dalies išskaitomas federalinis pajamų mokestis.

Korporacijų pelno mokestis. Korporacijų mokesčiu apmokestinamos ribotos turtinės atsakomybės įmonės, t.y. “kapitalo bendrovės”, kurios ES vadinamos kompanijomis, o JAV – korporacijomis. Korporacijų pelną JAV apmokestina visų dydžių valdžios organai. Federalinio pelno mokesčio apmokestinamoji bazė nustatoma taip: iš bendrųjų pajamų atimamos bendrosios išlaidos (darbo užmokestis, veiklos išlaidos, mokesčiai, įnašai į pensijų ar kitus fondus, beviltiškos skolos, nnuostoliai ir kt.), po to iš gautos sumos atimamos specialios nuolaidos (grynųjų operacijų nuostoliai, 80 ar 100 proc. nuo gautų dividendų sumos, kitos nuolaidos), ir gaunama apmokestinamojo pelno suma, nuo kurios pagal 2 lentelėje pateiktus tarifus apskaičiuojamas korporacijos pelno mokestis.

Apmokestinamasis pelnas, doleriais Mokesčio tarifai, %

Ne daugiau kaip 50 000 15

50 000 – 75 000 25

75 000 – 100 000 34

100 000 – 335 000 39

335 000 – 10 000 000 34

10 000 000 – 15 000 000 35

15 000 000 – 18 333 333 38

Daugiau kaip 18 333 333 35

2 lentelė. JAV korporacijų mokesčių tarifai

Iš apmokestinto pelno mokesčio dar gali būti atimamas mokestinis kreditas naujų darbo vietų kūrimui, mokestinis kreditas federaliniams akcizams, pavyzdžiui: kurui, tepalams ir panašiai.

Pelno mokesčio tarifas yra progresinis. Galima sakyti, kad taikomi keturi mokesčio tarifai: 15, 25, 34 ir 35 proc. Kitų dviejų mokesčių normų paskirtis specifinė. Kai korporacijos pajamos viršija tam tikrą lygį, mokesčio mokėtojas praranda naudą, gautą dėl žemesnio tarifo taikymo, t.y. kai pelno suma patenka į 100 – 335 tūkst. dolerių intervalą, papildomas 5 proc. tarifas mažina naudą dėl mažesnių mokesčių normų taikymo iki 75 tūkst. dolerių gautoms pajamoms. Kuo korporacijos pelnas artimesnis 335 tūkst. dolerių sumai, tuo mokesčio tarifas artėja prie 34 proc. Analogiška ir 38 proc. tarifo paskirtis. Papildomi 3 pproc. mažina naudą gautą dėl 34 proc. (palyginti su 35 proc.) tarifo taikymo pirmosioms 10 mln. dolerių pajamoms.

Valstijų ir vietinis korporacijų mokestis nustatomas kaip ir federalinis mokestis. Jis mokamas 40 – yje valstijų, mokesčių tarifai dažniausiai yra proporciniai ir svyruoja nuo 2,35 (Mičigane) iki 11,5 proc. (Konektikute). Apskaičiuojant federalinį pelno mokestį, iš jo atskaitoma šio mokesčio suma, sumokėta į valstijos ar vietinės valdžios biudžetą. Kai kuriose valstijose, apskaičiuojant vietinį pelno mokestį, atskaitoma federalinio mokesčio suma.

Socialinio draudimo mokestis. Valstybinė socialinio draudimo sistema JAV įvesta 1935 metais. Šią sistemą sudarė federalinis pensininkų ir federalinis valstijų bedarbių draudimas. Šio mokesčio principas – pačių darbuotojų dalyvavimas socialinio aprūpinimo finansavime. Įmokas į socialinio draudimo fondą privalomai moka darbdaviai ir darbuotojai, maždaug vienoda procentą nuo darbo užmokesčio fondo. Įmokėtos sumos negrąžinamos. 1996m bendras tarifas sudarė 15,3 proc. (dabar šis tarifas siekia 7,6 proc.); jis padalinamas darbdaviui ir darbuotojui. Apmokestinamas ne visas darbo užmokesčio fondas, o pirmieji 62,7 tūkst. dolerių. Įmokų tarifai laisvųjų profesijų asmenims paprastai yra didesnis nei samdomiems asmenims. Valstijose imami įnašai ir į socialinio draudimo (nuo ligos, nelaimingų atsitikimų) fondus.

Nuosavybės turto mokestis. Šis mokestis imamas valstijose (tik 2 proc.) ir vietinių valdžios organų (apie ¾ vietinių mokestinių įplaukų). Šiuo mokesčiu apmokestinamas kilnojamas ir nekilnojamas

turtas, remiantis šių objektų kadastrine verte. Objektai, kuriems taikomas nuosavybės mokestis, paprastai būna nustatyti valstijų įstatymuose.

Pardavimų mokestis. Šis mokestis mokamas valstijoms ir vietiniams valdžios organams. Apmokestinimo objektas – realizavimo pajamos kiekvienoje prekių apyvartos stadijoje. Apmokestinama ir gyventojams suteiktų paslaugų apyvarta. Tarifai – 3 – 7,5 proc. mažmeninės kainos. Be pardavimų mokesčio, valstijose dar mokami specifiniai akcizai (benzinui, cigaretėm, alkoholiniams gėrimams). Jie numatomi absoliučiais piniginiais vienetais nuo konkretaus prekių kiekio. Minėti gaminiai gali būti apmokestinami ir atskiru vietiniu mokesčiu. Akcizai imami iir į federalinį biudžetą. Beveik 90 proc. visų imamų akcizų – tai akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams. Mažiau reikšmingi akcizai išliko degtukams, ginklams, žvejybinei įrangai ir kt.

Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiai. Mokesti imamas į visų valdymo lygio biudžetus, išskyrus dovanojamo turto į vietinius biudžetus. Federalinis minimalus šios mokesčio tarifas yra 18 proc. ir taikomas visoms viršijančioms 10000 dolerių, o maksimalus tarifas – 50 proc. – taikomas sumoms, viršijančioms 2,5 mln. dolerių. Valstijose šie tarifai mažesni ir mažiau progresiniai. Paveldimo tturto mokestis taikomas 36 valstijose.

Muitai sudaro nežymią federalinio biudžeto dalį (nuo 1960 m iki šių dienų liko beveik nepakitusi – 1,6 proc.). dažniausiai – protekciniai muitai.

Ekologiniai mokesčiai imami į vietinių valdymo organų biudžetus; jie nukreipti į aplinkos apsaugą.