Astrologija

ASTROLOGIJA

Nežinojimas ir nemokėjimas nustatyti ir pastebėti žvaigždžių įtakos dar nepakankama priežastis tai neigti.

Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, kad astrologija jau pasenęs mokslas ir nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Tvirtinama, kad senovės paskaičiavimai neturi jokio pagrindo. Kaip visur ir visada žmonės trokšta tik sėkmės. Kartais tas troškimas toks didelis, kad ppaslepia netikslumų priežastis. O vertėtų susimąstyti, iš kur gali atsirasti tie nukrypimai. Nekreipiamas dėmesys į sunkius, užterštus atmosferos sluoksnius, dengiančius planetą. Skverbdamiesi pro tokią užterštą, prisotintą atmosferą, cheminiai spinduliai išsikreipia. Gal dėl to ir atsiranda išvadų sąlygiškumas? Deja, šis reiškinys pastebimas beveik visose srityse, kur nagrinėjami tik fiziniai reiškiniai ir pamirštama dvasia.

Ateis laikas, kai bus sukurti aparatai, kurie leis moksliškai ir be klaidų nustatyti žvaigždžių spindulių charakterį, savybes ir poveikį žmogui. Šis išradimų laikotarpis visiškai sutaps su atsiradusiu noru iišsiaiškinti tikrąją reiškinių esmę, gerokai besiskiriančią nuo žinomos esamu momentu. Tada žmonija patikės, kad supančioje erdvėje tiesiog knibždėte knibžda gyvybė, kad nėra nei vienos planetos, nei vienos žvaigždės, kurioje ji neegzistuotų.

Astrologija – senovinis mokslas. Jo studijavimas leidžia išskaičiuoti ne ttik atskiro žmogaus ar įvykio laikotarpį, bet ir rasių, tautų išsidėstymą planetoje; jų vystymąsi, klestėjimą ir žlugimą. Astrologija taip pat gali numatyti ir gimstančios naujos rasės charakterį. Tai subtilus mokslas, pilnas įvairiausių niuansų ir jį suvokti gali padėti tik tikrasis žinojimas ir visiškas atsidavimas mokslui.

Erdvė persunkta įvairiausiomis vibracijomis, kurių poveikį patiria be išimties visi žmonės. Vienas ryškiausių ir pripažintų poveikių – tai Žemės palydovo Mėnulio poveikis, kuris sustiprėja per pilnatį. Žmonės vaikšto miegodami. Jie vadinami lunatikais.

Gimimo momentu ant žmogaus kūno sustingsta dangus – kiekviena kūno dalelė užfiksuoja to momento planetų išsidėstymą. Žmogaus mikrokosmas visą likusį gyvenimą reaguoja į pasikeitimus erdvėje, į planetų ir žvaigždžių judėjimą dangaus skliautu, jų susijungimus. Žmogaus mikrokosmas reaguoja ir į kometas, meteorus, kosminius uraganus, pplanetos traukulius. Taip pat jis reaguoja į ugnikalnių išsiveržimus, drebėjimus, potvynius, sausras ir kitus reiškinius, kuriuos taip pat įtakoja žvaigždės danguje. Žmogaus horoskopas arba jo žvaigždėlapis parodo jo esybės schemą arba žemėlapį, kuris į aplinką reaguoja pagal praeituose gyvenimuose sukauptą patirtį ir nusistovėjusį charakterį.

Astrologija nepamainoma gydymo sistemoje. Iki šiol astrologinės žinios sėkmingai taikomos rytų šalyse. Ruošdamiesi operacijai prityrę gydytojai neužmiršta astrologinių reiškinių. Skirdami gydymą jie susipažįsta su žmogaus horoskopu, tai palengvina gydymą ir paspartina pasveikimą. Tik organizmo ir visų aaplinkybių žinojimas leidžia gydytojui susekti ir padėti įveikti ligą. Galima juoktis, bet moksliškai sudarytas horoskopas padeda nustatyti ligą ir jos atsiradimo aplinkybes. Vaistų sudėtis taip pat labai svarbu, nes augalai, gyvūnai, kaip ir žmonės priklauso skirtingoms stichijoms. Reikia labai rimtai studijuoti Astrochemiją ir suprasti jos įtaigos galią.

Astrologija ir astrofizika – tai atieties mokslai.

Paruošta pagal Biespriedielnost Id., nr.214, Mir Ogniennyj Id., nr.258, 293, GAJ 6kn., nr.209

Veneros tranzitas per Saulės diską

2004 birželio 8 d. per Saulės diską praeis Venera. Šis „žygis“ truks truputį ilgiau, nei šešias valandas (8:13 – 14:26). Tai retas reiškinys, vykstantis poromis 8 metų intervalu, o tarp porinio praėjimo tarpas yra 121,5 arba 105,5 metų.

Šio žygio metu Venera visada randasi Dvynio arba Šaulio žvaigždynuose. Šį kartą ji bus Dvyniuose. Dvyniai „rūpinasi“ masinėmis informacijos priemonėmis, komunikacijomis, ryšiais, transportu, paslaugų sfera, reklama ir t.t., bet svarbiausia Dvynių kryptis yra pradinis gėrio ir blogio atskyrimas, Dvyniai bet kuriam procesui suteikia garsą, t.y. paviešina padarytus sprendimus. Kaip šis žygis paveiks pasaulį ir atskiras valstybes? Venera – tai aukštesnio išsivystymo nei Žemė planeta. Jos suaktyvėjimas suaktyvina, atnaujina meilės ir grožio suvokimą. Teisinga žmonių pasaulėžiūra pasireiškia geru derlingumu, gimstamumu, žodžiu, ramiu, kūrybingu gyvenimu Žemėje.

Paskutinį kartą Venera pro Saulės diską praėjo 1882 mmetais, prieš 121,5 metų. Vadinasi, visas praeitas XX amžius buvo „pažymėtas“ tuo praėjimu. Kuo pasižymėjo ar išsiskyrė šis amžius? Deja, per paskutinį šimtmetį kylantys neramumai, kivirčai, naujų rinkų ir turto troškimas visą laiką iš žmonių sąmonės stengėsi ir tebesistengia išstumti harmonijos ir grožio suvokimą. Harmonijos siekimas nusirito į kraštutinumus: iškrypusi, pūvanti, paniekinusi kosminius dėsnius pasaulėžiūra Vakaruose, Rytuose parandža uždengtas moters veidas, o TSRS socializmo statybos, užgožusios vyro ir moters tarpusavio santykius, ideali šeima buvo palaikoma daugiau įstatymais, nei tarpusavio supratimu. Vakarai statė kapitalizmą, o TSRS kūrė socializmą. Vyko absoliutus klasinis visuomenės pasidalijimas į vargšus ir turtuolius. Sunkus tai buvo laikotarpis: revoliucijos Rusijoje, 2 pasauliniai karai, JAV karas Vietname, Rusijos – Afganistane, Čečėnijos karas, JAV įsiveržimas į Jugoslaviją ir Iraką. Kasdien augantis terorizmo pavojus ir kaip naujas pasaulio persidalijimas bręstantis trečiasis pasaulinis karas.

XXI amžių pasaulis pasitiko visai praradęs protą: žurnalus ir laikraščius puošia apnuogintos „lėlės-gražuolės“, virtualiomis Afroditėmis perpildytas internetas, didžioji dauguma filmų propaguoja prievartą, smurtą, ištvirkavimą. Kadrų skyrius daugumai persikėlė į taip vadinamus „Grožio konkursus“. Kartu koja kojon žengia ir vienalytė meilė (homoseksualizmas), tai iškreiptos pasaulėžiūros pasekmė, šiai nuodėmei nėra atleidimo. Pasiekimais neatsilieka ir mokslas: laboratorijose genetinių eksperimentų metu kuriami bedvasiai biologiniai monstrai. Argi toks buvo dievo planas?

Koks siaubingas nnaikinimas vyksta planetoje. Turint sočiai vandens, jau beveik nebeįmanoma surasti švarų natūralų telkinį, toks vanduo nebent parduotuvėje, fasuotame butelyje. Ir jokie mokslininkai negali išspręsti šios problemos. O prieš 4 tūkstančius metų buvo sakoma: „Prieš išpildamas vandenį ant žemės, pagalvok apie jo švarumą“.

Žmonės, būdami siaubingais egoistais, jau seniai pamiršo, kad Žemė priklauso ne tik jiems. Čia auga augalai, gyvena įvairiausi gyvūnai, kurie priversti kvėpuoti žmonių užterštu oru, naudotis nešvariu vandeniu ir užnuodyta žeme. Juk šiems gyviams Žemė priklauso lygiai tiek pat, kiek ir žmonėms. Todėl vargu, ar Saulės spindulių apšviestas „Veneros Veidas“ bus gražus!

Pagal mitologiją Venera yra meilės ir grožio deivė. Ji valdo emocinius vertinimus ir pasirinkimą. Veneros energija minkšta, harmonizuojanti, moteriška, sušvelninanti konfliktus, nustatanti draugiškumui ir kompromisams. Astrologijoje ji simbolizuoja grožio, meilės, harmonijos ir artimų santykių poreikį. Suteikia žavesį ir partnerio trauką.

Ezoterinė Veneros išraiška – tai Pasaulio Motina, kuri mumyse pasireiškia kaip galinga kūrybinė energija. Veneros dėka mes galime kurti.

Venera jau pasiekė aukščiausią savo išsivystymo lygį, jos „žmonija“ randasi septintame rate ir septintoje rasėje (apie rases). Tai reiškia, kad Veneros spinduliai suteikia visatai ir Žemei nepaprastai aukštą vibraciją. Veneros spinduliai skleidžia išmintį, pasiaukojimą, meilę, džiaugsmingumą, norą apsijungti, žodžiu, visas tas energijas, kurios slepiasi žmogaus širdyje.

Pasiekusi dabartinį išsivystymo lygį

Venera tapo magnetu, sugebančiu iš kosmoso platybių pritraukti aukščiausias energijas. Turėdama ypatingą ryšį su Žeme ( Didžiųjų Dvasių iš Veneros atėjimas į pagalbą žemiečiams) ši planeta 1924 metais apšlakstė Žemę savo naujomis energijomis. Apie tai pasakyta: „Pirmą kartą nuo Žemės sukūrimo ją pasiekė Veneros spinduliai“. Kadangi Žemė ir Venera jau milijardus metų bendradarbiauja savo orbitomis., daugeliui toks pasakymas pasirodys keistas, jei nepabandyti pažvelgti giliau į šį posakį. Tada paaiškės, kodėl Veneros spinduliai pirmą kartą palietė Žemę. Galbūt susikūrę Žemėje moterų jjudėjimai pradėjo įtvirtinti naują Žemės ir Veneros suartėjimą?

Krisdami į Žemę Veneros spinduliai susiduria su labai užteršta Žemės atmosfera. Tai tarsi bandymas pro seniai nevalytus, aprūkusius ir pajuodusius langus prasiskverbti šviesai į patalpas, kuriose oras persisunkęs dūmais ir tvaiku. Spinduliai tiesiog negali prasiskverbti. Pro tokį šydą einantis spindulys susilpnėja ir jo nešama informacija išsikreipia. Net pati stipriausia šviesa negali patekti į patalpas, jei langai uždengti ne skaidriu stiklu, o švino plokštėmis.

Jei žmonės pabandytų suvokti, kad žmonijai turi būti svarbi ne ttik Žemės, bet visos Visatos evoliucija, tai visas žvaigždėtas skliautas taptų suprantamas ir apčiuopiamas. Jei žemiečiai norėtų bendrauti su kitų pasaulių gyventojais, būtų lengviau prabadyti dusinančią Žemės atmosferą.

Venera yra meilės ir grožio planeta. Meilės suvokimas priklauso nuo sąmonės lygio. VVeneros antipodas Marsas stengiasi gyvulinę aistrą prilyginti meilei. Būtent gyvuliško egoizmo emanacijos, kuriomis žmonija užpildė žemuosius subtiliojo pasaulio sluoksnius, tapo nepraeinama užtvara Veneros spinduliams. Žmonės, kuriuose aktyviau reiškiasi Marso nei Veneros poveikis, linkę visus santykius spręsti konflikto, karo, kraujo praliejimo būdu. Aukštus jausmus, pvz. meilę tėvynei, artimui, nesavanaudišką pagalbą, jie niekina, stengdamiesi bet kokius santykius paversti piniginiais, o moterį nužeminti iki vergės, kurios vienintelis gyvenimo tikslas yra vyro užgaidų tenkinimas.

Veneros ėjimas pro Saulės diską sustiprins Veneros poveikį, nes jos spinduliai susilies su Saulės spinduliais ir stipresniu srautu pabandys prabadyti užterštą Žemės atmosferą. Tikriausiai, žemiečiams tai nelabai patiks. Juk šiandieninis chaose paskendęs pasaulis, kuriame vis stipriau bando įsitvirtinti agresyvioji Marso energija, skęsta beprotystėje, apsvaigęs nuo narkotikų ir agresijos. Harmoningi Veneros sspinduliai susipriešins su užteršta Žemės atmosfera. Spindulių poveikis išsikreips ir vėliau apsireikš nelaimėmis, katastrofomis, ligomis. Kaip ir kiekvienas gydymas ar dezinfekcija yra skausmingi procesai, deja, žmogus tik kentėdamas sugeba suvokti tikrąją tiesą. Žinoma, kiekvienas iš mūsų, būdamas sąmoningu, gali padėti atstatyti harmoniją Žemėje, išlaikyti savyje pusiausvyrą ir ramybę, nesivelti į tamsiųjų kurstomą nesantaiką, neleisti savęs prilyginti masėms, bet sąmoningai išlikti savarankišku žmogumi, siekiančiu kurti šviesią ateitį sau ir ateinančioms kartoms. Kurti ateitį, kurioje nebus vietos bukumui, nemokšiškumui, agresijai ir smurtui. PPagalvokime, ar įmanoma įsivaizduoti biržos spekuliacijas Jupiteryje arba viešnamius Veneroje? Tai paprasčiausiai netinkamos sąvokos. Netgi kaminkrėtys eidamas į svečius nusiprausia. Nejaugi žmonės blogesni? Laikas Žemės gyventojams pradėti ruoštis į naują kelionę.

Retai, kada aukščiausias tikėjimas eina kartu su aukščiausiu netikėjimu. Kai niekinimas ir smerkimas gali būti šalia šlovinimo. Kai įniršis ir ramybė sukuria džiaugsmą. Kai nesėkmė yra sėkmės požymis, kai nutolimas rodo priartėjimą, būtent tada šviesulių spinduliai atitinka žmogaus vidinę šviesą. Tokie požymiai rodo naujo ciklo pradžią. tokiu laikotarpiu visi žmonės turi lygias galimybes, bet kaip jie jas išnaudos, priklauso tik nuo jų pačių.

Mąstymas apie Visatą atveria sąmonei minties beribiškumą. Klajojant mintimis po erdvę, po tolimuosius pasaulius, sunyksta žemiškos iliuzijos ataugos. Todėl reikia siekti mintimis keliauti už planetos ribų. Mintys atveria kelius į Visatą. Štai mes Veneroje. Pažiūrėkime iš ten į Žemę. Toli, labai toli Žemė, pasiklydusi Pasaulių vandenyne. Kokie maži ir kokie niekingi kiekvieno, užsidariusio tik savyje, žemiečio pasaulėliai. Kaip toli jie nuo beribių Kosminio Gyvenimo galimybių. Bendravimas su Tolimaisiais pasauliais visų pirma išlaisvina sąmonę iš asmeninio, siauro ir riboto žemiškų pergyvenimų pasaulio, iš tų kertelių, kuriose užsislėpusi daugelio žmonių sąmonė.

Kur mintis, ten ir dvasia. O mintis ten, kur ją nukreipia valia. O valia – tai ugnis, nežinanti aatstumų ir užtvarų.

3(Урга).1.XI.5; 1.XI.7.

Н. Уранов. Об астрологии, с. 69, 71 – 72, 134

Грани Агни Йоги: 1962 г. 071. (Янв. 27), 1964 г. 209. (Апр. 21).

Kosmograma ar horoskopas

Laikraščiuose, žurnaluose pilna horoskopų, pranašysčių. Galima pagalvoti, kad tai toks paprastas dalykas, tik reikia žinoti savo gimimo datą ir jau tavo likimas aiškus. Manau, daugelis pastebėjo, kad pildosi tik labai maža dalis pranašysčių, dažniausiai tai būna pranašystės su labai miglotu tikslumu (pvz. rytoj lis arba nelis).

Kiekvieno horoskopo aprašymas turi du ar net daugiau variantų, todėl skaitydami randame kažką sau. Pirmiausia reikėtų ištaisyti vieną didelę klaidą – tai, kas parašyta populiariuose leidiniuose yra visai ne horoskopai, o kosmogramos.

Kosmograma – tai planetų ir žvaigždžių išsidėstymas danguje gimimo akimirką.

Horoskopas – tai kosmograma su tikslia gimimo vieta (namų sistema).

Žinant tik gimimo datą, negalima sustatyti horoskopo. Visi žmonės gimę tuo pačiu laiku (sakykime, tą pačią dieną, mėnesį ir tais pačiais metais) turi vienodą kosmogramą ir visiškai skirtingus horoskopus. Dauguma žmonių žino tik apytikrį savo gimimo laiką ir vietą, todėl, kad ir kokia išsamia kompiuterine programa bus sudarytas horoskopas, jis nebus tikslus. Horoskopą gali sudaryti tik profesionalus astrologas, turintis istorinių, filosofinių ir psichologinių žinių. Žmogaus likimą apsprendžia ne tik gimimo data ir vieta, bet ir šeimos, ggiminės bei valstybės, kurioje gimė žmogus, horoskopai.

Gimimo horoskopas rodo mūsų likimą, kurį įtakoja praeituose gyvenimuose sukaupta patirtis, skirtinga pas skirtingus žmones. Žmogus turi laisvą valią ir gyvenimo eigoje gali pakeisti likimo kryptį, vadinasi, pasikeis ir jo horoskopas. Keisdamas savo socialinę padėtį, žmogus keičia savo horoskopą, likimą (artimųjų mirtis, pavardės pakeitimas, vedybos, persikėlimas gyventi į kitą vietą, profesijos pakeitimas, patirtas stiprus išgyvenimas), su sąlyga, kad keičiasi jo požiūris į pasaulį. Kiekvieną horoskopo pasikeitimą žmogus turi pajusti kaip naują gimimą, turi pasikeisti jo gyvenimo tikslas. Žinoma, jei žmogus bevalis, pasyvus ir nepadarė per visą gyvenimą nei vieno sprendimo, tai jo gimimo ir mirties horoskopai sutaps. Gyvenant šviesų, kūrybinį gyvenimą, horoskopas (likimas) sukasi pirmyn. Gyvenant amoraliai, nesiskaitant su visuomenės vystymosi dėsniais, horoskopas pasisuks atgal, bet likimas vis tiek įvairiais išbandymais ir nelaimėmis privers užsispyrėlį paklusti kosminiams dėsniams.

Matome, norint išskaičiuoti dienos horoskopą, apie žmogų reikia žinoti labai daug. O žmonės nori dar daugiau apie save žinoti: kokie jiems tinka brangakmeniai, smilkalai, augalai, maistas, gėrimas, spalva ir dar daug įvairiausių dalykų. Noras žinoti yra pagirtinas dalykas, bet nesusipažinus asmeniškai su žmogumi, atsakyti į visus šiuos klausimus neįmanoma. Brangakmenį galima nešioti tik tam tikru gyvenimo laikotarpiu, nes akmuo pastiprina siekį. Kai žmogaus tikslai pasikeičia, tas pats

akmuo jau gali apsunkinti įvykius ir net prišaukti nelaimes. Vienas iš patikimiausių rodiklių, kas tinka žmogui, yra jo jutiminiai pojūčiai (regėjimas, uoslė, klausa, suvokimas), šalia kurių būtina vidinė etika, kitaip dar vadinama dvasinė kultūra.

Šiandieninis žmogus vis labiau tampa priklausomas nuo civilizacijos, nuo technologijų. O bet kokia priklausomybė daugiau ar mažiau tarnauja blogiui. Nelaisvas žmogus gyvena pagal horoskopą, nes jį pančioja daug priklausomybių (darbas, šeima, ligos, turtas, karjeros siekimas ir kt.). Vaikas gyvena pagal kosmogramą iki tol, kol pradeda suvokti ppasaulį ir pradeda jį dalinti į savus ir svetimus, priešus ir draugus.

Kosmogramos, kurias spausdina populiarūs leidiniai, negali nusakyti asmeninio likimo, o tik parodo bendrą to ženklo atstovų kryptį. Tik labai aukšto dvasinio išsivystymo žmonės gyvena pagal kosmogramą, o vidutinis žmogus – pagal horoskopą. Tobulėdamas žmogus vis labiau atitinka kosmogramą, nes jis „palieka“ asmeninę karmą ir pereina į bendrą, visuomeninę. Pagal mąstymo būdą žmonės skirstomi į tris grupes:

1. Semiantys jėgas iš praeities. Jie bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis sstengiasi išgyventi, pvz. nusikaltėliai. (Kocho namų sistema)

2. Gyvenantys dabartimi. Jų dauguma, apie 80% Jiems svarbiau kiekybė, o ne kokybė. (Placidus namų sistema)

3. Gyvenantys ateitimi, kuriantys ateitį, linkę keisti likimą. (Džamaspo namų sistema)

Paviršutiniškas požiūris į Astrologiją, vieną iš seniausių mokslų planetoje, mmenkina jos galimybes ir žemina tikruosius Astrologus. Astrologas negali egzistuoti tik kaip siauros specializacijos atstovas. Astrologinės žinios yra tik pagalbinė priemonė ilgame tobulėjimo kelyje. Šiandien Astrologija yra savamokslių apsišaukėlių rankose, kurie savo nemokšiškumu trukdo suvokti Astrologijos esmę ir neleidžia padėti žmonėms, panaudojant astrologines žinias. Nusakyti ir pakreipti likimą gali tik Dvasinis Mokytojas, kuris patars ir ves gyvenimo keliu.

Ar jūs žinote, kad didysis Hipokratas savo mokiniams sakydavo, kad žmogus užsiimantis gydymu ir nepritaikantis gydyme astrologinių žinių, yra visiškas kvailys.

Pereinamasis laikotarpis

Šiuo metu mes išgyvename epochų kaitos pereinamąjį laikotarpį. Du pirmieji Žuvų ženklo laipsniai ir du paskutinieji Vandenio ženklo laipsniai, kuriuos lygiadienio taškas praeina prieš laikrodžio rodyklę, apibrėžia taip vadinamą „pereinamąjį laikotarpį“. Kadangi pavasario lygiadienio taškas zodiako rate pasislenka 1 laipsnį per 772 metus, Vandenio epochos dvelksmas pradėjo justis 140 metų anksčiau jos faktiško prasidėjimo. Taip pat ir Žuvų epocha nepasitrauks iškart praeitin, jos šleifas dar tęsis apie 150 metų.

Vandenio epocha pirmą kartą save „parodė“, kai buvo atrastas Uranas (1781 m. kovo 13 d.) – planeta, valdanti Vandenio ženklą. Dar stipriau naujos eros atėjimas pasijuto, kai buvo atrastas Neptūnas (1846 m. rugsėjo 23 d.), kuris Vandenio ženkle yra egzaltacijoje.

Pačios tamsiausios artėjančios naujos eros nuojautos apėmė žmones, kai buvo atrastas Plutonas (1930 m.), pplaneta, kuri Vandenio ženkle yra kritime, todėl išreiškia visas blogiausias ateinančios epochos savybes. Užteršta Žemės atmosfera „pakoregavo“ ateinančią su Plutono spinduliais informaciją: atrasta branduolinė energija buvo pradėta naudoti karo pramonėje. Noras išbandyti branduolinės energijos poveikį buvo labai stiprus. Tai ir buvo padaryta tuoj po II-ojo pasaulio karo, branduolinės bombos buvo susprogdintos Japonijoje.

Uranas

Įdomu pažymėti, kad naujos planetos atrandamos tuo momentu, kai jos pradeda veikti žmogaus organizmą, tai siejasi su aukštesnės sąmonės centrų, gebančių priimti tolimųjų planetų spindulius, prabudimu. 1781 m. kovo 13 d. anglų astronomas V.Geršelis atrado Urano planetą, kurio orbita praplėtė Saulės sistemos ribas daugiau nei dvigubai (pagal A.I.Lekselio ir P.Laplaso paskaičiavimus). Neptūnas ir Uranas priklauso aukštesniesiems pasauliams ir nebepriklauso nuo Saulės sistemos Saulės. Naujoji epocha žymima Vandenio ženklu, kurio valdytojas yra Uranas. Vadinasi, ateinančios Maitrėjos Epochos valdymas priklausys Uranui.

Kiekvienas šviesulys – tai ypatingų, būdingų tik jam vibracijų konglomeratas (mišinys), tokiu būdu kiekvienas dangaus kūnas yra individualus. Todėl erdvėje sutinkami visiškai skirtingų įtampų, savybių ir kokybių šviesuliai. Kai skirtingi judančių šviesulių spinduliai susikryžmina, tarp jų įvyksta taip vadinama kova, ko pasekoje aplinkoje prasideda pokyčiai. Pokyčiai ypač suaktyvėja tose vietose, kuriuos apšviečia tokie susikryžminę spinduliai. Spindulių veikimo kryptis ir jėga priklauso nuo šviesulių sudėties.

Uranas – tai Naujos Šalies Šviesulys. NNauja Šalis pažymėta jo spinduliais, ir tie spinduliai žada daugybę naujų, nepaprastų atradimų ir pasiekimų moksle, ypač psichinės energijos srityje. Uranas įtakoja mūsų gyvenimą, bet jis netaps mūsų saule, nes jo vibracijos per aukštos, žmonių smegenys „sudegtų“, jei jo spinduliai liestųsi tiesiogiai, kaip saulės spinduliai. Uranas negali tapti saule, nes labai greitai gesta, bet jis taps žmonijos namais po daugelio daugelio tūkstančių metų. Uranas prisipildęs subtiliomis energijomis, jis transmutuoja ir keičia visas kitas energijas. Stipri Urano spindulių okultinė jėga. Tapdamas valdančiąja planeta Uranas sukelia priešingų jėgų įtampą (be supriešinimo nėra kūrybos) ir tuo pačiu įtvirtina naują žmonijos evoliucijos žingsnį. Naujojoje epochoje bus daug persikraustymų, tyrinėjimų, nukreiptų išaiškinti aukštesnes energijas. Daugybė bandymų suprasti psichinę energiją, ištyrinėti spindulio ir erdvinių spinduliavimų savybes.

Kartu su Uranu mūsų gyvenimą naujoje epochoje stipriai įtakos Saturnas, kuris yra tamsiųjų jėgų simbolis. Visos epochos buvo pažymėtos dviejų priešingų jėgų kova, kova tarp Šviesos Jėgų ir tamsos jėgų. Įtampa vienoje pusėje atitinkamai stiprina ir kitą pusę. Šią kovą laimės Uranas. Saturno planeta yra labai žemame vystymosi etape, kai Saturno spinduliai susikryžiuoja su Urano spinduliais, įvyksta didelė disharmonija, sukelianti įtampą visose gyvenimo srityse tiek Žemėje, tiek ir visoje Saulės sistemoje. Urano spinduliai gerokai stipresni už Saturno, todėl supančios atmosferos vvibracijų apvalymas daugelį žemiečių veikia slegiančiai. Ydinga Saturno atmosfera šiandienos žmonėms artimesnė, nei pakylėta Urano spindulių švara. Urano spinduliai žadina ir kelia žmonių sąmoningumą į gerokai atsakingesnio gyvenimo suvokimą ir kreipia gyventi vardan visuotinės gerovės.

Pasak legendos Saturnas buvo Sirijaus pirmagimis ir Urano brolis-dvynys. Saturnas buvo pats ryškiausias ir galingiausias šviesulys, pasiglemžęs daugybę saulių, kometų ir mėnulių. Jis tapo pačiu ryškiausiu šviesuliu, bet bevaisiu, nes neturėjo kosminio magnetizmo, kuris būtinas teisingam saulės sistemos vystymuisi. Žemės valdovo Liuciferio siekiai pilnai atitiko visas Saturno savybes, tai padėjo Žemėje išvystyti intelektą ir jo išraišką – puikybę, tuo pačiu stipriai išvystė subtiliųjų kūnų sutankinimą. Sunku įsivaizduoti žudantį Saturno spindulių poveikį žmonių sąmonei. O spinduliai veikia ir nuodija geriausius. Sustabdyti materijos tankinimą į Žemę buvo pasiųstas Urano Valdovas. Jis buvo įvaldęs aukščiausias vibracijas ir įgijęs aukščiausias žinias, todėl tapo rimtu Saturno idėjų įgyvendintojo Liuciferio varžovu. Uranas atsiliepė į saulės, tapusios mūsų Saulės sistemos centru, kvietimą bendradarbiauti, todėl Saturnas turėjo pasitraukti. Po Saturno pasitraukimo, kuris apsireiškė milžiniškomis smėlio dykumomis, Žemė ypatingai pradėjo bendradarbiauti su Uranu.

Nesuskaičiuojami pavojų klystkeliai paslėpti nuo žmogaus sąmonės, bet atviri keliai tapti kūrėju ir savo kūriniais siekti dieviškumo. Nesuskaičiuojami džiaugsmai pajutusių sąmonės prasiplėtimą ir įsitraukusių į kosminę kūrybą.

Didysis architektas kuria amžinai

Neprotinga

galvoti, kad pasaulio sukūrimas kai kuriose srityse jau užbaigtas, nebejuda, yra sustingęs. Daug kalbama apie žodį „evoliucija“, bet vis dar nesuprantame jo proceso tikrovėje. Daug aptarinėjamas visuomenės kūrimas, bet tuo pačiu metu vyrauja nuomonė, kad visuomenės formavimo procesas vyksta nejudančioje, užbaigtoje plotmėje. Pasaulinis tvanas arba ledynmetis laikomi tik žmonijos praeities simboliniais įvykiais. Apie Atlantidą nepriimtina net kalbėti. Galima pastebėti, kaip žmogaus sąmonė stengiasi išvengti visko, kas grasina jos sukurtam gerbūviui. Taip ir evoliucijos suvokimas tampa kažkuo neesminiu ir nei trupučio nnejaudina suakmenėjusių širdžių.

Bet argi tolimas horizontas nesukelia minčių apie amžiną judėjimą? Tik tokiuose evoliuciniuose suvokimuose galima suvokti žemiško kelio kaip kilimo tako grožį. Privalu nedelsiant paaiškinti, kaip evoliucija nepavargdama kuria pasaulius. Reikia pajusti, kad planeta jaučiasi erdvėje, kaip ir jūreiviai, kurie žino, kad po laivo dugnu randasi vandenynas. Pirmų kelionių metu jūreiviai labai bijo bedugnės jausmo, bet tikrovė ir patyrimas pripratina juos prie tiesos. Žinoma, jūreiviai niekada negali visiškai pasitikėti laivu ir moksliniais paskaičiavimais, priešingu atveju jie nesudužtų. Tokiame llaive yra ir kiekvienas Žemės gyventojas – po juo praraja.

Astronomija žino nedaug dangaus kūnų, ir ji nežino, iš kur atskrenda kometos, ir nenumato milžiniškų meteoritų. Tik kai tai tampa akivaizdu, perspėja žmones. Ištisų pasaulių žūtis dažniausiai praeina žmonijos nepastebėta. <

Astronomija – nakties sargas! Bet kiek įvykių būna dieną! Taigi galime stebėti tik maždaug pusę reiškinių. Kiek netikėtumų paslėpta nuo miegančios širdies!

AJ Mir Ogniennyj Id. 408.

Nemažai šarlatanų juodina astrologiją

Urusvati žino, kad astrologija taikoma medicinoje ir teismuose. Kai kurių šalių vadovai esant būtinybei pasinaudoja padedančiais astrologijos nurodymais. Atrodytų, kad tie ženklai turėtų padėti astrologijai įsitvirtinti kaip mokslo šakai, bet tikrovėje padėtis labai iškreipta. Vadovai nepripažįsta savo horoskopų, taip pat ir gydytojai bei teisėjai nepasakys, kodėl jie padarė tokias išvadas, taip paniekindami astrologiją. Slaptai priims patarimus, o viešai tyčiosis. Tuo tarpu kaip išmintinga būtų pripažinti šį senovinį mokslą ir įteisinti jo ryšį su naujausiais atradimais.

Daug būtų galima pasiekti atmetus prietarus. Kas gali paneigti, kad astrologija yra mokslas, ar šaipytis iš dangaus kkūnų sąveikos? Jau senovėje žmogus jautė ypatingus atmosferinius poveikius.

Atrodytų, kad mokslas tik patvirtina tokius cheminius santykius, bet žmonės bijo, kad nebūtų įtarti būrimu, magija. Jie žino, kad nemažai šarlatanų juodina astrologiją. Bet juk kiekviename moksle nemažai apsišaukėlių, melagių, ir vis tik dėl to niekas neatmeta mokslo.

Reikia kalbėti visiškai paprastai, kad žmonijos sąmonė būtų išjudinta iš prietarų. Daug gydytojų, vadovų, teisėjų ir įvairiausių miesčionių slapta gerbia astrologiją, tegu jie suranda savyje tvirtybės ir viešai ją pripažįsta, nors kaip galimą bandymą. Tokiu kkeliu galima pasiekti bendrų aptarimų. Žmonės nori žinoti, bet jiems reikia padėti priartėti prie pažinimo.

Mąstytojas kreipdavo mokinius įveikti draudimus, sukurtus nemokšiškumo. Tegu tokie priesakai gyvena ir šiandien.

Братство.Ч. II. Надземное 236

Uranas – naujosios epochos valdovas

Iš septynių planetų Uranas yra aukščiausioji planeta. Astrologijoje ji simbolizuoja aukščiausius mentalinius sugebėjimus: intuiciją, aiškiaregystę, telepatiją. Su Urano planeta susijęs žmogaus gebėjimas pereiti į kitą sąmonės lygį. Tai reformatorių, išradėjų, astrologų ir mokslininkų planeta. Uranas sukelia būtinybę atsinaujinti, siekti naujovių, naujų žinių, naujo pasaulio suvokimo, individualumo pasireiškimo, taip pat visos žmonijos vienijimosi ir Kosmoso vienybės jausmą. Uranas praeina Zodiaką per 83 metus ir 273 dienas.

Saulės lygiadienio pasislinkimas, perėjimas iš Žuvų žvaigždyno (ne ženklo!) į Vandenio, pažymi naujos eros pradžią; kaip žinoma, gyvenimo rato (Zodiako) sektorius, vadinamas Akvariusu (Vandenis), yra Urano valdymo zona. Žemės žemėlapyje Vandenio ženklą atitinka buvusi Tarybų Sąjungos teritorija. Jos centras yra kalnas Belucha, kuris yra Altajuje. Žinoma, tai nereiškia, kad būtent aplink Beluchą prasidės naujas gyvenimas. Šio taško reikšmė žemės plutai yra psichodvasinė. Būtent čia įsitvirtins kosminio magneto sūkurys, ir Naujoji Era, naujas gyvenimas prasidės nuo šios Naujos Šalies vietos.

Н.Уранов.Об астрологии. С. 181, 182

Astrologiškai Šeštoji Rasė gimsta po Urano spinduliais – aukščiausio Pasiaukojimo, Kosminės Meilės, Kūrybinės Energijos planetos spinduliais, kurie užbaigia egoizmo iir lytinės traukos kelią Žemėje.

ten pat p.140

Kylanti jėga yra Urano jėga. Pasiaukojanti meilė, draugystė, minties galia, bendradarbiavimas, jutiminis žinojimas, pusiausvyra, psichinė energija – visi šie reiškiniai atspindi ateinančią Vandenio Erą, kurios valdovas – Uranas. Visos tos sąvokos yra tik vieningos jėgos, kuri bus pagrindine varomąja jėga tolesniame evoliucijos kilime, išraiškos. Evoliucijos Saulė įžengė į Akvariuso ženklą trečiame XXa. dešimtmetyje, ir Urano substratas žmonių galvos smegenyse bunda veiklai. Kadangi evoliucijos pagrindą kuria kosminis magnetas arba jėgos, apsijungusios meile, tai pasikeitimas prasidės nuo meilės jausmo iškėlimo ir aukščiausio gyvenimiško reiškinio – kūrybos išraiškos.

ten pat p. 223

Uranas ir Neptūnas yra tos planetos, kurios pirmą kartą pradeda daryti įtaką Žemės evoliucijai, nes anksčiau žmonės nereagavo į jų spindulius. Žmogaus smegenyse savo funkcijas pradeda atlikti epifisis ir hipofisis, tai planetiniai Urano ir Neptūno atitikmenys.

Uranas valdo hipofisį. Nuo hipofisio hormonų priklauso žmogaus ūgis: gigantai ir nykštukai. „Tainaja Doktrina“ rašo apie gigantus. Aukštu ūgiu pasižymi Šambalos Mokytojai. Visos tos užuominos apie priklausymą Uranui, tai hipofisio, kaip svarbiausio centro smegenyse, funkcionavimas.

J.Blavatskaja „Tainaja Doktrina“ pusl.61

Naujosios planetos – tai Uranas, Neptūnas, Plutonas. Iki mūsų dienų žmogaus organizme ir sąmonėje nebuvo receptorių, gebančių priimti tų planetų spindulius, jie buvo praktiškai nejuntami žmonėms. Dabar tos „naujai atrastos“ planetos ppradeda įeiti į žmonijos gyvenimą, ir mūsų planetos gyvenimas reikalauja suderinimo su „naujais“ kosminiais spinduliais. Šiame suderinime – jutiminio suvokimo (Neptūnas) ir dvasios suvokimo (Uranas) – yra visos žmonijos ateities sėkmė. Į gyvenimą įeina du nauji „jutimo organai“, ir atsiveria dviejų naujų stichijų perspektyva.

Naujos Rasės sukūrimo pagrindu bus visų išraiškų žmonijos kūrybinis gyvenimas. Taip pasiaukojimas, kuris užpildo Uraną, taps Šeštosios Rasės vystymosi pagrindu. Vandenio epochos Valdovas savo aukščiausioje išraiškoje yra Uranas, o Saturnas yra žemiausioji Vandenio epochos išraiška.

Suderinamumas su aukščiausia žmogiškosios dvasios savybe pasireikš visame žmonių ateities gyvenime.

Kai Tolimieji Pasauliai, tokie kaip Jupiteris, Venera, Neptūnas ir Plutonas įsitvirtins žmonių sąmonėje, tai yra, kai žmogaus organizme prabus centrai, galintys priimti aukščiausius spindulių diapazonus, tada aukštieji Saulės sistemos principai „suras panaudojimą“ ir žmonijos gyvenime.

Ten pat p.136

Senasis pasaulis, kur varomoji jėga buvo kova, bus pakeistas nauju pasauliu, kuriame varomoji jėga yra bendradarbiavimas, kolektyviškumas. O astrologiškai tai formuojasi kaip Saulės lygiadienio perėjimas iš Žuvų į Vandenio žvaigždyną – į Urano valdas, draugystės, bendradarbiavimo, draugų, altruizmo, pasiaukojimo namus, kur asmeninė gėrovė paaukojama vardan bendros gėrovės – vardan kolektyvo, kur galioja formulė: bus gerai mano kolektyvui, bus gerai ir man.

Ten pat p.137

Įdomu pažymėti, kad naujos planetos atrandamos tuo momentu, kai jos pradeda veikti

žmogaus organizmą, tai siejasi su nauju aukštesnės sąmonės centrų prabudimu, gebančių priimti tolimųjų planetų spindulius.

Taip 1781 m. kovo 13 d. anglų astronomas V.Geršelis atrado Urano planetą, kurio orbita praplėtė Saulės sistemos ribas daugiau nei dvigubai (pagal A.I.Lekselio ir P.Laplaso paskaičiavimus).

Urano poveikis ypač bus jaučiamas Naujojoje Eroje. Visatos kūrime žmogaus evoliucija yra pagrindinis uždavinys, bet Žemės žmogus kol kas labai grubus savo forma ir audiniais, lyginant pavyzdžiui su Veneros ir Jupiterio gyventojais (772, 29. 1. 38)

Kova tarp Urano ir Saturno

Joje dalyvauja ttų planetų spinduliai. Juk kiekvienas šviesulys – tai ypatingų, būdingų tik tam šviesuliui, vibracijų konglomeratas (mišinys), tokiu būdu kiekvienas dangaus kūnas yra individualus. Todėl erdvėje sutinkami visiškai skirtingų įtampų, savybių ir kokybių šviesuliai. Kai skirtingi judančių šviesulių spinduliai susikryžmina, įvyksta kaip ir kova, ko pasekoje aplinkoje prasideda pokyčiai. Ypač pokyčiai suaktyvėja tuose kūnuose, kuriuos apšviečia tokie susikryžminę spinduliai.

Saturno planeta yra labai žemame vystymosi etape, tuo tarpu Uranas, lyginant su visomis žinomomis planetomis, pagal savo savybes yra aukščiausio išsivystymo. Būtent NNeptūnas ir Uranas jau priklauso aukštesniems pasauliams ir nepriklauso nuo Saulės sistemos Saulės. Todėl, kai Saturno spinduliai susikryžiuoja su Urano spinduliais, įvyksta didelė disharmonija. Urano spinduliai gerokai stipresni už Saturno, todėl supančios atmosferos vibracijų pakėlimas ir apvalymas daugelį žemiečių veikia sslegiančiai. Ydinga Saturno atmosfera šiandienos žmonėms artimesnė, nei pakylėta Urano spindulių švara. Urano spinduliai žadina ir kelia žmonių sąmoningumą į gerokai atsakingesnio gyvenimo suvokimą ir kreipia gyventi vardan visuotinės gėrovės.

Naujosios, Maitrėjos Epochos valdymas priklausys Uranui. Šis šviesulys kovoja su Saturnu, sukeldamas įtampą visose gyvenimo srityse tiek Žemėje, tiek ir visoje Saulės sistemoje. Taip kuriama harmonija ir nurodoma evoliucijos kryptis. Spindulių veikimo kryptis ir jėga priklauso nuo Šviesulio sudėties. Uranas yra prisipildęs subtiliomis energijomis, žinoma todėl jis transmutuoja, keičia visas kitas energijas. Stipri okultinė Urano spindulių jėga. Tapdamas valdančiąja planeta Uranas sukelia priešingų jėgų įtampą (be supriešinimo nėra kūrybos) ir tuo pačiu įtvirtina naują žmonijos evoliucijos žingsnį. Daug persikraustymų, daug perturbacijų, daug tyrinėjimų, nukreiptų išaiškinti aukštesnes energijas. Daugybė nuostabiausių bandymų ssuprasti psichinę energiją, ištyrinėti spindulio ir erdvinių spinduliavimų savybes. Šviesulys ruošia žmonijai geriausią išeitį.

„Įdomu pažymėti, kad astrologiškai nurodomas Kosminio Magneto pasislinkimas Azijos kryptimi, taip pat dabartiniai mokslininkai nurodo, kad 1720 m. magnetinės rodyklės pakrypimas Londone rodė 74°, 1925 m. – 66°, ir dabar kampas mažėja, tuo tarpu kai Vašingtone, jei neklystu, kampas didėja ir pasiekė 70°“ (Е. И. Рерих – Н. К. Рериху, от 7.1.30)

Uranas – tai Naujos Šalies Šviesulys. Nauja Šalis pažymėta jo spinduliais, ir tie spinduliai žada daugybę nnaujų, nepaprastų atradimų ir pasiekimų moksle ir ypač psichinės energijos srityje. Uranas įtakoja mūsų gyvenimą, bet jis netaps mūsų saule, nes jo vibracijos per aukštos, mūsų planeta sudegtų, jei jo spinduliai liestųsi tiesiogiai, kaip saulės spinduliai. Uranas negali tapti saule, nes dideliu greičiu gesta, bet jis taps žmonijos namai po daugelio, daugelio tūkstančių metų. Šiandien Uranas dar per daug karštas. Uranas buvo mūsų saule prieš daugelį tūkstantmečių – praeitoje Manvantaroje. (ПвАЗ, от 16.9.51)

Negražūs žmonės svajoja būti gražiais

Negražūs žmonės svajoja būti gražiais. Jie griebiasi įvairiausių priemonių, bandydami kompensuoti Gamtos „trūkumus“. Bet ką daryti, jei nosis didelė, burna kreiva, o akys mažos? Tuo tarpu tikrąjį žmogaus grožį atspindi jo aura. Auros grožis sukuriamas žmogaus gražiais veiksmais. Todėl aura, kokia išsigimusi ji nebūtų šiandien, rytoj gali pasikeisti. Savo sąmoningomis pastangomis žmogus negali pakeisti fizinės savo nosies formos, bet „nosies“ forma auroje gali būti perdaryta iš pačios kreiviausios į pačią taisyklingiausią.

Galbūt jums tai kelia šypseną? Tada pagalvokime, o kas yra nosis? Tai įtaisas valdomas Skorpiono ženklo, vadinasi, susijęs su lytine energija. Pakeiskime požiūrį į lytinę energiją. Jei nosis didelė ir grubi, tai reiktų bandyti subtiliau suvokti ir apriboti lytines aistras, kurios užteršia aurą dažnai labai siaubinga smarve ir purvu. Reikia manyti, kad ssuvaldęs lytines emocijas žmogus ateityje sekančiame įsikūnijime jau turės gražią nosį.

Žmonės negalvoja apie ateitį, jie kankinasi. Suraskime savyje tvirtybės priimti bausmę kaip fizinius kūno trūkumus ir nedelsiant pradėkime juos taisyti. Reikia pasakyti, kad ir šiame gyvenime keičiantis aurai keičiasi ir išorė, net nosis grubėja ar subtilėja.

Н.Уранов. Размышляя над Беспредельностью. МЦР. М., 2001. С.93

Uranas ir Neptūnas

Uranas ir Neptūnas yra tos planetos, kurios pirmą kartą pradeda veikti Žemės evoliuciją, nes anksčiau žmonės nereagavo į jų spindulius. Žmonių smegenyse pradėjo veikti epofizis ir hipofisis , tai Urano ir Neptūno planetiniai atitikmenys.

„Uranas valdo hipofisį. Nuo hipofisio hormonų priklauso žmogaus ūgis: gigantai ir nykštukai. „Tainaja Doktrina“ rašo apie gigantus. Aukštu ūgiu pasižymi Šambalos Mokytojai. Visos tos užuominos apie priklausymą Uranui – tai hipofisio, kaip svarbiausio centro smegenyse, funkcionavimas.

J.Blavatskaja „Tainaja Doktrina“ pusl.61E

Egzistuoja skirtumas tarp dvasios suvokimo ir jutiminio žinojimo. Pirma – tai Neptūno savybė, antra – Urano savybė. Veikiant Uranui žmogus kažką pajunta ir yra tvirtai įsitikinęs, kad jausmas jo neapgauna, vis tik jis negali paaiškinti, kodėl jam taip atrodo. Esant dvasios suvokimui (Neptūnas) žmogus ne tik įsitikinęs, kad yra būtent taip, bet ir gali paaiškinti, kodėl yra taip, o ne kitaip. Penktos rasės žmonėms yra įprasta sakyti: „nėra objektyvių davinių“ – vadinasi, kažkas įįtartino negali būti įrodyta. Šeštos rasės žmonės aukščiau vertins jau subjektyvius duomenis.

Nedvasingas žmogus, panoręs pasiremti savo jutiminiu žinojimu, paskęs chaose, nes egoizmo balsą su asmeniniais įtarinėjimais ir asmeniniais norais, priims už DVASIOS BALSĄ – AUKŠČIAUSIO PRINCIPO BALSĄ.

N.Uranov „Razmyšliaja nad Biespriedielnostju“ III, Moskva 2000, pusl.77

Trumpai

„Teigiamai veikia žmogų Saulės spinduliai, ir žvaigždėtas dangus suharmonizuoja nervus. Mėnulis, priešingai, ne mums. Tiesioginiai Mėnulio spinduliai žeidžia praną. Mėnulio magnetizmas stiprus, bet poilsiui jis netinka. Dažnai Mėnulis sukelia sunkumą, taip pat, kaip ir žmonės, suryjantys gyvybinę energiją. Šviečiant Mėnuliui padidėja stebuklingos jėgos reiškiniai.

(Oz.sk.4)

Senovėje žmonės mokėjo normuoti gimstamumą pagal Mėnulio fazes. Tada tai buvo laikoma savotiška juodąja magija, bet mūsų amžiuje netgi toks veiksmas būtų geresnis, nei siaubingi abortai, žalojantys moterį, o tuo pačiu ir ateinančią kartą.

(II1, 17.4.34)

Kosminiai Valdovai atėjo pas mus į Žemę iš Tolimos Žvaigždės tam, kad pažadintų žmonėse sąmoningumą ir vestų juos į Tolimas Žvaigždes. Vieta, kur Jie būna, atvira visiems pasauliams. Žemiškas ir Dangiškas, tankus ir subtilus, matomas ir nematomas, fizinis ir ugninis harmoningai derinasi, susiliedami į vieną neskaldomą visumą, prieinamą jiems visoje gausioje įvairovėje. Iš Šambalos „ištiestos Rankos ir liejasi Spinduliai“ pagelbėti žmonėms. Pagalba gausiai siunčiama į Žemę, ir ją reikia priimti. Priimti ją

gali tik pabudusi širdis. Valdovų pastangos ir darbai nukreipti pažadinti žmonių sąmoningumą, leisiantį priimti Didžiuosius Kosminius Įstatymus. Kai žmonių širdys pabus, jos priims gyvenimą, supras esmę ir žmogaus egzistavimo Žemėje tikslus.

(MAJ 518)

Išradimai yra harmoningas kosminių spindulių priėmimas

Erdvėje pasiskleidę spinduliai nukreipia žmonijos sąmonę. Juk pripažįstame, kad mėnulio spinduliai įtakoja augalų augimą ir veikia negyvąją materiją. Belieka žengti dar žingsnį pirmyn ir pripažinti kitų planetų spindulių įtaką kasdieniame gyvenime. Žinoma, gyvybės skleidėja-Saulė pripildo visą Visatą, bet suvokimas ir pripažinimas, kad besiliejantys sspinduliai suteikia sąmoningą energijos galią, leis pasiekti pačių netikėčiausių ir subtiliausių pasiekimų. Kosmosas visame kame reikalauja siekių vienybės. Pajutusi srovių vibracijas, žmonija priims visas kūrybines spindulių siuntas. Taip Kosmosas dalija savo lobius. Neįmanoma prasilenkti su šių lobių įsitvirtinimu, nereikia priešintis šiam stebuklingam ir stipriam impulsui. Dvasia dalyvauja kosminėje kūryboje, tai jos tobulėjimo pagrindas.

Išradimai yra harmoningas kosminių spindulių priėmimas. Skirtingų elementų spinduliai neša žmonijai neišmatuojamus pasiekimus.

Jei gydytojai jaustų ir pripažintų spindulių įtaką, jie įžvelgtų tiek gydančių savybių. Galima surasti spindulius, kurie ppažadins širdyje susikaupusius praeitų gyvenimų suvokimus ir tuo sunaikins bukumą.

AJ, Biespriedielnost II, 411, 412.

Zodiakas – Žmonijos istorija

Astrologija – tai mokslas apie žvaigždžių spindulius ir tolimųjų planetų įtaką žmogaus ir istorinių procesų formavimuisi. Tai mokslas apie žemiškų įvykių ir individualaus žžmogaus charakterio bei likimo ateities numatymo galimybes. Jo pagrindą sudaro tarpusavyje sąveikaujančių dangaus kūnų tyrinėjimas horizonto atžvilgiu. Astrologija senovinis mokslas; jis žino kiekvienos rasės ir tautos išsidėstymą.

Zodiakas ir planetos yra knyga, kurios pagalba galima studijuoti žmonijos istoriją. Taip pat sėkmingai galima sužinoti tautų bei rasių tiek praeitį, tiek ir ateitį. Žinoma, jei turėsime astrologinių ženklų suvokimo raktą. Kosminis ritmas – tai ritmas, kurį sukuria Šviesuliai. Juose nubrėžtas evoliucijos praeities, dabarties ir ateities kelias.

Žmonijos istorija arba evoliucija kuriama trijų faktorių pagalba: Kosminių spindulių (pastovių kosminių centrų ir jų judrių susijungimų); augančiomis, bręstančiomis ir vystančiomis tautos jėgomis ( jos tampriai siejasi su visata ir planetos gelmėmis), taip pat Sąmoningų gamtos procesų Valdovų arba Šviesos Hierarchijos pagalba.

Žmonės tūžmingai neigia visatos įtaką iir vieną iš garbingiausių ir seniausių mokslų priskirdami apsišaukėliams. Tik niekinantys pagarbos vertus dalykus šį Mokslų Mokslą pavadino Astrosofija. Neįkainojamas ir neginčijamas Astrologines žinias nagrinėja apgailėtini neišmanėliai. Saulės šviesa gali atsispindėti visur: ant monetų ir purvinose balose, ant mokslininkų akinių ir apskretėlių sagose, taip pat ant sudaužytų šukių šiukšlyne. Koks kvailys bandys niekinti Saulės įtaką tik todėl, kad ji atsispindi ant šiukšlių?! Ir vis tik tokių smerkiančiųjų nemažai. Nevargindami savęs rimtais tyrinėjimais jie žemina senovines žinias tik todėl, kad kažkokie nneišmanėliai, nužeminantys mokslą iki galimybės užsidirbti pragyvenimui, prekiauja jomis turguje.

Kokių pasiekimų sulauktume medicinoje, jei gydytojai nors truputį susipažintų su astrologija. Kiek milijonų būtų greit ir teisingai gydoma, kiek milijonų sulauktų savo kančių palengvinimo. Kiek kraujo praliejimų būtų galima sustabdyti, kiek žmonių būtų galima išgelbėti nuo žemės drebėjimo ar potvynio pasekmių. Neįmanoma išvardyti naudos, kurios sulauktume pripažinę astrologines žinias, vietoj grubaus ir nepagrįsto jų neigimo. Kas gali paneigti, kad teisingai suprastos mus pasiekusios žinios gali pilnutinai išspręsti visas problemas? -Juk daugelis ženklų nesuprantami! Daugelis įstatymų nežinomi.

Daugybė paslapčių dar neatskleista! Kodėl Levkipo ir Demokrito atomai niekinančiai neatmetami? Kodėl atominė materijos struktūra buvo sutikta ir priimta geranoriškai? Ar ne šis geranoriškumas padėjo tiems pasiekimams, kuriuos žmonės atliko studijuodami materiją? Kodėl mokslas apie Kosminius Atomus taip piktai ir kvailai atmetamas?

Reikia daugiau tvirtybės, kad būtų priimtos Astrologijos tiesos. Žmonių nuomonė niekaip negali sutikti, kad kažkas tai vadovauja jų asmeniniam gyvenimui – ypač nevykėliai mokslininkai! Pripažinus Astrologiją neginčytinai teks pripažinti ir Aukštesniojo Proto egzistavimą, ir galbūt netgi. koks siaubas, pripažinti Aukščiausios Pradžios egzistavimą!

Suvokimą apie astrologiją naudinga turėti, bet būtina nepamiršti, kad žmogaus laisva valia yra pats stipriausias veiksnys visame kame ir gali pakeisti daugelį ženklų. Ir patys sunkiausi spėjami įvykiai gali atnešti daugiausia sėkmės. Ir visai mmažytis ženkliukas gali sukurti didžius įvykius, o vienas iš svarbiausių ir pagrindinių rodiklių gali sukurti tik vištinyką. Visos didžios dvasios turėjo sunkius horoskopus.

Astrologiją labai sudėtinga studijuoti, bet dar sudėtingiau aiškinti, nes tam būtina turėti sukauptą psichinę energiją. Būtent į tai visiškai nekreipiama dėmesio Vakaruose. Be to, senovėje astrologas buvo dar ir chiromantas ir mokėjo skaityti iš auros. Tik toks junginys gali padėti nusakyti charakterį, atspindintį likimą.

Knyga „Biespriedielnost“ pilna žinių apie Šviesulius. Reikia tik stebėtis, kokios astrologinės žinios buvo Indijoje! Jie žinojo, kaip astrologiškai pagal horoskopą atstatyti praeitus gyvenimus, ir dar daugiau, žinojo Lotoso Užbaigimo terminus. Tokie horoskopai, nurodantys praeitus radžų gyvenimus, saugomi Benarese. Šambalos Valdovai patvirtina šias žinias.

Horoskopų skaitymas šiandien pasidarė sudėtingesnis. Nauji susijungimai duoda visai naujas sroves. Juk mūsų astrologija taip pat realityvi. Tikroji prasmė nepasiekiama įprastiniam astrologijos žinojimui, priešingu atveju pasaulis jau seniai būtų buvęs sugriautas. Kosminių audrų metu pastoviai pažeidžiami cheminiai srautai ir lūžta spinduliai. Nelengva įsisavinti tokius judėjimus, nepamirštant amžinų įstatymų. Astrologija, išlikdama mokslu, vis tik gali iškęsti daugybę svyravimų, kuriuos sukelia žemiškas nežinojimas. Be to, kai kurios žinios buvo užslėptos. Ir tai neturėtų sukelti nusivylimo, bet atvirkščiai, priminti stebėtojams sąlygų sudėtingumą.

Neteisingas tvirtinimas, kad astrologijos studijavimas nukreipia žmogų tik atgal. Iki šiol bbuvo manoma, kad astrologija – visų pirma, ateities mokslas. Žinoma, šiandieninė astrologija kaip mokslas dar nepasiekė viršūnių. Netgi Indijoje jau nebėra gerų astrologų.

Astrochemija yra artimiausios ateities mokslas. Juk jau studijuojamos Saulės dėmių cheminės reakcijos ir Mėnulio poveikis. Taip pat greit pradės studijuoti arčiausių Šviesulių įtaką, o nuo čia vienas žingsnis iki oficialaus astrologijos pripažinimo, nes astrochemija yra astrologijos pagrindas.

Ezoterinė astrologija, žinoma, mažai prieinama dabartiniams astrologams, jos raktą saugo Didieji žmonijos Mokytojai, ir Jie jį duoda tik artimiausiems mokiniams, ir tai, jei jų misija to reikalauja. Slapti ezoterinės astrologijos paskaičiavimai piktų ar neatsakingų žmonių rankose įtrauktų pasaulį į griovimų sūkurį.

Astrologijos Mokslas – didis mokslas, bet laimei, iš tikrųjų žinantys astrologai yra beveik nežinomi.

AJ, Br.214, PvA, IV, 12.6.47, P1, 8.8.34, „Pisma s Gor“ I, 10.10.36, 19.8.37, J.I.Rerich Pisma I (MCR), 7.1.30, N.Uranov „Ob astrologiji“ pusl.80-81, 148, 199-200, Maks Gendel „Poslanije zviozd“.

Dionizas ir Apolonas?

Visi žmonės yra puolę angelai. Švarios, skaisčios ir nemąstančios žmogiškos monados (viena iš paslaptingiausių sąvokų, nusakančių žmogaus kaip individualybės esmę) krisdamos arba nusileisdamos į tankius Materijos sluoksnius ir juos pažindamos, įgyja išmintį. Deja, kartu su protu jos prisirenka nuodėmių, o kai kurios tiesiog skendi nuodėmėse ir tampa tikrais velniais.

„Liuciferis nusitempė paskui save daugybę buvusių angelų“

– tai paaiškinama visai paprastai: monados kartu su Liuciferiu pasinėrė į tankiąją Žemės materiją ir dabar vadinamos žmonėmis. Tačiau Liuciferio ryšys su žmonėmis gerokai stipresnis, nei pasinėrimas į tankią materiją: beveik visos žmogiškosios monados, nepriskaičiuojant kelių vienetų, yra jo kūrybos vaisius. Jos buvo sukurtos šviesiuoju Liuciferio kūrybos periodu. Vėliau Šviesos Jėgos, reaguodamos į Liuciferio nukrypimus, pakoregavo jo veiklą, įkurdamos Žemėje Baltąją Broliją ir Satanos (Šėtono) kūriniams (žmonėms) atsirado galimybė judėti į Šviesą – Mokytojo pripažinimo keliu. Daugelis taip ir padarė, ppasirinko Mokytojus (Baltąją Broliją), atsisakydami Liuciferio siūlomo kelio. Dalis žmonijos vis tik toliau seka Liuciferio keliu, nors jo jau nebėra. Jie eina į susinaikinimo bedugnę, pasidalindami tarp savęs visų Liuciferio pasekėjų lemtį. Šiandien priartėjo paskutinis pasirinkimo momentas: juk pasirinkus Šviesos kelią, dar reikia jame išsilaikyti; reikia suvaldyti EGOIZMĄ ir GEIDULINGUMĄ ir visa kita, ką sukelia šėtoniškos jėgos.

Daug amžių žmonės stengiasi nepaliesti ir nenuimti uždangos nuo nematomos Mėnulio (emocijų) pusės, „prisidengdami“ savo geidulingumą figos lapeliu. Ir vis tik geidulingumas nėra svarbiausia nnuodėmė. Baisiausias nuosmukis yra egoizmas su visomis savo priemaišomis: puikybe, valdžios troškuliu, savanaudiškumu ir t.t. Daugelis nusikaltimų įvykdoma kažko trokštant, geidžiant. Nusikaltimai nebūtų buvę įvykdyti, jei jų nebūtų sukėlęs išsikerojęs egoizmas. Kelyje mergina sustabdė pakeleivingą mašiną ir paprašė pavežti. Tik uužsidarius durims vairuotojas ir jo porininkas pasuko mašiną iš kelio į taigą. Čia jie merginą išprievartavo ir uždusino. Argi galėjo prasiveržti tokios gyvuliškos aistros, jei tie žmonės nebūtų buvę tokie siaubingi egoistai?

Plutonas – Adonis (Dionizas) yra požeminės ugnies dievas, turintis tiesioginį ryšį su aistra. Vyno dievu jis buvo vadinamas todėl, kad buvo dievu būtent to vyno, kuris sukelia erotinį apsvaigimą. Vynas, kaip ir visi narkotikai, turi vieną šaknį. Visi jie atjungia išmintingą susivaldymą ir prievartiniu būdu atpalaiduoja astralą nuo jo nekenčiamos kontrolės. Kol nepasiekusi pasišlykštėjimo laipsnio alkoholio ugnis stimuliuoja erotinių centrų veiklą.

Dionizo kultas kilęs ne iš graikų. Jis labai senas, ir kuo senesnis, tuo labiau jame atsiskleidžia Derlingumo Dievo bruožai. Tik klasikinėje Graikijoje Dionizas tapo vyndarių globėjas. Skirtos jam šventės vvirto linksmomis išgertuvėmis, neretai išaugančiomis į pašėlusias orgijas, atpalaiduojančias nuo įprastinių draudimų ir sąmoningo mąstymo. Iš čia ir Dionizo pravardė – atpalaiduojantis ir atlaisvinantis Lapinas. Šventinėse eisenose dalyvaudavo moterys, kurios eidavo su vainikais iš gebenės (vijoklinis augalas), apsidengusios laukinių gyvūnų kailiais ir rankose nešė lazdas su kankorėžiais (с тирсами в руках). Gebenė – tai gaktos srities plaukų simbolis, vainikas – tai ratas (символ иони), žvėrių kailiai simbolizavo sugyvulėjimą, pasinėrimą į ketvirtą, gyvulišką kamos principą, lazdos su kankorėžiais simbolizavo falą. Kartais jjos nešdavo lazdas dešinėje rankoje, o kairėje fakelus, simbolizuojančius savo uždegančią ugnį. Dionizui priskirdavo stebuklus: jis priversdavo prasiveržti iš po žemių vyno (erotinio apsvaigimo užuomina), pieno (lytinio akto metu išsiliejančios substancijos užuomina) ir medaus (geidulingumo užuomina) fontanus. Dionizo palydovės buvo vadinamos vakchankomis (nes Dionizas buvo vieningas su meilės dievu Vakcha). Dar jos buvo vadinamos bassaridomis arba menamomis (viena iš Dionizo pravardžių buvo Bassarijus).

Nežiūrint blaivybės adeptų protestų Dionizo kultas pergalingai plito – visus traukė erotika. Šiandien Dionizo kultas plinta dešimteriopai sparčiau. Kodėl negrų muzika, vadinama „amerikietiška“, taip lengvai užkariauja pasaulį? Kodėl taip lengvai į madą įėjo mini sijonai? Ką žino moterys apie poveikį, kurį sukelia rausvai dažomi plaukus? Tyrimai mokyklose parodė, kad tarp dvylikamečių moksleivių, ypač puritoniškų šalių, skaistybė yra išimtis. Per radiją buvo pranešimas, kad mirė 12-metė mergaitė, kuri užsiiminėjo prostitucija nuo 4 metų. Ir tai visai ne vienetinis atvejis. Anksčiau tik satanistų orgijų metu vykdavo masinės sueitys, o dabar tai klesti neįsivaizduojamais mastais tarp tų, kurie apie Šėtoną nėra net girdėję. Satanizmas įsiveržė į plačiąsias mases pavadinimu „seksualinė revoliucija“. Neįmanoma išvardinti visų jos išraiškų. Nei valstybinės institucijos, nei bažnyčios tarnautojai negali suvaldyti to laukinio arklio blaškymosi.

Iškreipto Dionizo vardas netariamas (Demon est Deus inversus), bet senovinės vulgarizuotos misterijos plinta po ppasaulį kaip liepsna. Vardas pamirštas ir net nepakeistas, bet Dionizo kultas, praradęs bet kokias ceremonijas, nesustabdomai plinta, monadų kritimas į „žemišką materiją, į kūną“ arba erotinis chaosas, pasiekęs tam tikrą įtampos laipsnį, užsibaigs ištisa požeminės ugnies sprogimų serija, kuri sunaikins šalis ir tautas, nesugebėjusias prisijungti prie Ugnies Mokymo. Tik aukštesniųjų centrų (čakrų) atvėrimas ir susijungimas su Kosmine Ugnimi (kosminių dėsnių suvokimas) padės suvaldyti požeminę ugnį. „Nuodėmingas įvykių ratas“ pasireiškia tuo, kad požeminės ugnies priartėjimas prie Žemės žievės sustiprina erotinį pamišimą.

Apoloną, Saulės Dievą ir žemdirbių globėją bandoma priešpastatyti Dionizui, tai visiškai suprantama: Apolonas atstovauja Kosminę Ugnį, o Dionizas – požeminę. Ir vis tik jie yra tik Vieningos Ugnies atskiri poliai, jie kaip šaknis ir žiedas priklauso vienam augalui. Šaknis skverbiasi gilyn po žeme, žiedas stiebiasi į viršų, į saulės šviesą ir šilumą. (p.239)

Ne, Dionizas negali būti priešpastatomas Apolonui. Pagal gamtos paslaptis jie siejasi ir yra nedalomi. Apolonas yra Saulės Dievas, o Dionizas – Meilės Dievas. Saulė buvo vadinama „Ugnies Akimi“. „Slaptoje Doktrinoje“ (Е.Блаватская. Тайная Доктрина) rašoma, kad Velnias yra atvirkščias Saulės Dievo atspindys drumzlinoje žemiškos meilės baloje, Dionizo kulto atspindys aptemusioje žmonių sąmonėje, arba sakant tiesiai ištvirkimas yra Meilės antitezė. Ištvirkimas arba paleistuvystė ir yra šėtonas iš mažosios raidės. Tai tas eerotinis chaosas, kuris naikina mūsų planetą ir kuriam paskutinėje Mokymo knygoje («Несказуемоe») Šambalos Valdovai paskelbė mirties nuosprendį: „Sunaikinsime pilkąjį ištvirkimo liūną Žemėje“.

Н.Уранов. „Нести радость. Фрагменты писем. 1965-1981″

Рига: „Мир Огненный“, 1998, с. 238, 477

Į viršų

Visų mokslų mokslas

Be pagražinimo ir išpūtimo galima pasakyti, kad visi žinomi mums praeities didieji astronomai buvo puikūs astrologai. Astrologine praktika užsiiminėjo ir daugelis viduramžio mokslininkų, nežiūrint į tai, kad tais laikais į astrologijos mokslą buvo žiūrimą kaip į „pragarišką nuodėmę“. Tada tai buvo ypač pavojinga ir grėsė atskyrimu nuo bažnyčios, o dažnai ir sudeginimu ant laužo.

Senovėje astrologija dažnai buvo laikoma „visų mokslų mokslu“, ji buvo žinoma tik antikos išminčiams ir ją studijuoti galėjo tik išrinktieji. Bet po to, kai astrologinės žinios „pasklido“ liaudies masėse, ypač po Aleksandrijos mokslininkų ir Klaudijaus Ptolomėjaus viešai publikuotų darbų, astrologija prarado „aukščiausios išminties“ aureolę. Ir, galų gale, ji virto „prekyviečių astrologija“, prarasdama savo kažkada neginčytiną autoritetą. Viena iš atsiradusių astrologija nepasitikėjimo priežasčių buvo gyvavusi sumenkinimo sistema, kuri „sukūrė“ tuščias vietas žinių eigoje. Be to, nemažai klaidų rankraščiuose pridarė nemokšos, nekompetentingi perrašinėtojai. Taip pat pradėjo rastis trokštančių garbės, ambicingų, sąmoningai naikinančių astrologiją falsifikatorių kūriniai.

Ir vis tik, XVI – XVII amžiais Europoje dirbo žmonės, kurių veikla neleido astrologijai sunykti galutinai. Nemažas nuopelnas tame tenka

italui astronomui gailėjo Galilėjui (1564 – 1642 m.), vienam iš gamtos mokslų pradininkui. Galilėjus buvo aršus naujos Koperniko kosmologijos gynėjas ir puikus astrologas. Sustatęs horoskopą sau, jis numatė sunkią akių ligą ir tikrai 1637 m. apako. XVII a. Romos popiežius Jonas-Paulius II peržiūrėjo „didžiojo eretiko“ bylą ir pareiškė, kad 1633 metais inkvizicijos įvykdytas nuosprendis genealiam astronomui ir matematikui buvo neteisingas,o Galilėjo Galilėjus buvo reabilituotas.

Šiandien dėmesys senoviniam mokslui vėl išaugo. Astrologija domisi humanitarai ir gamtos mokslų atstovai. Ypač efektyviai astrologines žinias ttaiko gydytojai ir psichologai, kurie suinteresuoti horoskopo pagalba patikslinti sunkias diagnozes ir užsiima susirgimų profilaktika. Senovėje buvo manoma, kad astrologijoje nėra atsitiktinumų. Planetų ir žvaigždžių tarpusavio ryšys žmogaus gimimo momentu uždeda antspaudą visam jo gyvenimui. Dabartinių astrologų tyrinėjimai patvirtina šią tiesą.

С. А. Вронский. История астрологии в самом кратком ее изложении

Mikro ir Makro Kosmosas

Klausimas. Sako, kad viskas, kas yra Kosmose, yra ir žmoguje. Sunku tai suvokti, nes Kosmosas yra lyg beribis ir beformis, o žmogus turi kūną ir labai ribotas galimybes. TTai kur čia tapatumas?

Taip, Visata yra beribė, ir žmogus gali tapti beribis. Tik proto ribotumas neleidžia tokiu tapti. Juk nuo pat vaikystės mums sakoma: to negali būti, tai nesąmonė, neišsigalvok. Mokykla pasitelkusi šiuolaikinę fiziką, chemiją ir kitus mokslus, visomis išgalėmis sstengiasi mus apriboti – ir tai daroma remiantis mokslu. Aukštieji mokslai dar labiau mus apriboja, ir galiausiai mes tampame pilnai pritaikyti visuomenės gyvenimui ir pakankamai apriboti žmonės. Jei toks ribotas žmogus pabandys žvilgtelėti už ribos, tai visuomenė jį, žinoma, pastatys į vietą, tik jau jis nebebus toks patikimas ir bus stebimas. Žinoma, tokių žingeidžių žmonių vis daugėja, kol galiausiai senųjų taisyklių apibrėžtos ribos subyra, nusitrina. Taip mūsų Žemė iš plokščios vieną dieną tapo apvali; taip Žemės rutulys nustojo būti Visatos centru ir „ėmė suktis“ aplink Saulę; ir lėktuvai, būdami sunkesniais už orą, ėmė skraidyti; ir, atrodo, jau greit žmogus nustos save kildinti iš beždžionės.

Matome, kad mikrokosmas skiriasi nuo makrokosmo tik savo ribotumu. Galime į šį reiškinį pasižiūrėti ir iš kitos ppusės. Saulė yra mūsų Visatos centras, apie kurį skrieja planetos. Saulė žmogaus gyvenime atlieka pagrindinį vaidmenį. Tai dvasia, gyvybė, kitaip sakant, „aš esu tas, kas esu“ – tai savęs suvokimas.

Pirmoji žinoma planeta, besisukanti apie Saulę yra Merkurijus. Jis neturi atmosferos ir apie savo ašį sukasi labai lėtai (Žemės atžvilgiu). Tai bendravimą ir loginį mąstymą (mažąjį protą) atitinkanti planeta. Taip ir mūsų gyvenime, norint tapti žmogumi, reikia pradėti bendrauti ir mąstyti, o tai, kad Merkurijus neturi atmosferos reiškia, kad šioje ssrityje mes esame labai pažeidžiami ir nepastovūs. Tamsioji planetos pusė rodo, kad žmogus turi tamsių minčių ir jos labai vangiai pasirodo saulės šviesoje nes tai įtakoja lėtas Merkurijaus sukimasis apie savo ašį.

Kita planeta yra Venera. Ji turi labai tankią atmosferą, pastovią aukštą temperatūrą, sukasi apie savo ašį priešinga kryptimi nei visos kitos Saulės sistemos planetos (išskyrus Uraną). Jos sukimosi greitis bei kryptis priklauso nuo mūsų Žemės. Venera – tai Meilės ir turto atstovė Žemėje. Kadangi ji yra truputį mažesnė už Žemę, tai ir jos suteikiamas turtas yra truputį mažesnis negu mūsų žemiški norai (saikingas turtas) ir Meilė saikinga, bet karšta ir neturinti nieko bendra su aistra (aistra – tai Marso išmonė). Kadangi venera apie savo ašį sukasi priešinga kryptimi, tai ir į meilę bei turtus ji verčia mus pažiūrėti neįprastai, iš kitos pusės. Tanki ir karšta atmosfera garantuoja mums pastovų saikingumą ir laimingą gyvenimą. Artumas su Žemės orbita reiškia, kad šios Veneros suteikiamos galimybės mums nesunkiai pasiekiamos, tik reikalingas saikingumas (nes venera yra truputį mažesnė už Žemę). Priešingu atveju jos poveikis bus labai skausmingas (venerinės ligos, šeimyninės laimės praradimas, o turtais negalėsime pasinaudoti kaip tarybinėmis santaupomis, t.y. įšaldytais indėliais).

Merkurijus ir Venera sukasi arčiau Saulės negu Žemė (vidinėje Žemės orbitos ddalyje), todėl šios planetos atstovauja mūsų vidinį, asmeninį pasaulį.

Kita planeta yra Marsas. Jis sukasi išorinėje Žemės planetos orbitos dalyje, yra gerokai mažesnis už Žemę ir yra artimiausias kaimynas. Marsas – tai karingoji, aktyvioji žmogaus esybės dalis. Tai jis verčia mus judėti, nenustygti vietoje. Marsas turi retą ir šaltą atmosferą. jo poveikis žmogui yra šaltas ir nenusakomas. Tai sunkiai suvaldomos emocijos, o neišauklėtas žmogus bus veikiamas šaltakraujiško žiaurumo. Silpna atmosfera rodo, kad žmogus, veikiamas Marso karingumo, niekada nesijaus saugus, ir jokie ginklai ar karinė galia nesuteiks jam vidinės ramybės. Šios planetos poveikis labiausiai pavojingas grubiems ir neišprususiems žmonėms. Jei Venera moko saikingumo ir meilės, tai Marsas verčia meilę užkariauti, kitaip sakant prievartauti, o turtą užgrobti. Kultūringas žmogus Marso pagalba gali daug pasiekti – tai judesio, veiklos planeta.

Kita planeta už Marso turėtų būti Fajetonas. Pagal legendą jis susprogo ir liko tik asteroidų ruožas tarp Marso ir Jupiterio. Mūsų sąmonėje tai lyg spraga tarp mūsų asmeninio gyvenimo, asmeninių tikslų ir visuomeninio gyvenimo, politikos ir valdžios.

Valdžią, politiką, visuomeninę veiklą atstovauja Jupiteris. Kadangi Fajetono nėra, o tik asteroidai, tai mūsų visuomenininkai, vadovai, politikai visuomenine veikla pridengia asmeninius ketinimus, siekdami asmeninės naudos. Tai labai sunkiai įveikiamas slenkstis, beveik niekas šio išbandymo neišlaiko. tai visai suprantama, nnes nėra planetos, kuri turėtų „tvarkyti“ šiuos reikalus. Visuomenės veikėjai bando išlikti švarūs, bet Fajetono trupiniai neduoda jiems atspirties ir jie dažnai paslysta.

Kita planeta Jupiteris. Tai pati didžiausia Saulės sistemos planeta. Ji sukasi apie savo ašį taip greitai, kad net atrodo supliuškusi. Tai savarankiška planeta, nes ji išspinduliuoja energijos daugiau nei gauna iš Saulės. Žmonėms, išlaikiusiems visus valdžios sunkumus ir išlikusiems švariais, Jupiteris suteikia didelę valdžią, pripažinimą ir turtus. Kadangi planeta yra didelė, tai ir atpildas yra didelis; greitis didelis, tai ir gyvenimas tampa intensyvus, bet tai pasiekiama tik po Fajetono asteroidų žiedo išbandymų, ir tai slidu.

Toliau eina Saturnas. Tai didelė ir kažkuo į Jupiterį panaši planeta su nuostabaus grožio žiedais. Šios planetos vibracija veikia mūsų stuburą, tai yra valią. Tai paskutinė Saulės sistemos planeta matoma plika akimi. Vadinasi, tai paskutinė planeta matomai ir suprantamai veikianti mus. Valios pagalba mes galime įveikti visas negalias ir sunkumus, kurie atsiranda neteisingai supratus išvardintų planetų poveikį į mūsų gyvenimą. Saturno orbita apibrėžia visų matomų Saulės sistemos planetų orbitas – mes valios pagalba galime pasiekti viską, kas įmanoma šiuolaikiniam žmogui.

Liko nepaminėtas Mėnulis. Jo poveikis mūsų gyvenime yra truputį kitoks. Mėnulis sukasi ne apie Saulę, o apie Žemę ir tik kartu su Žeme apie

saulę. Jis visuomet į Žemę atsisukęs viena puse ir jis fiziškai, matomai deformuoja žemę (potvyniai, atoslūgiai). Anot legendos Žemė gyvybę gavo iš Mėnulio. Mėnulis „mirė“, kai perdavė Žemei gyvybę ir gyvius. Tai, ką mes matome, tėra Mėnulio – buvusios gyvenamos planetos– branduolys, o visa jo gyvoji dalis gyvenimą tęsia Žemėje. Nuo Mėnulio ritmo priklauso moterų ir vyrų vaisingumo periodas. Mėnulio orbita apsaugo Žemę nuo atviro Kosmoso poveikio. Jis kaip tėvas saugo Žemę nuo išorinių poveikių. Dingus Mėnuliui, Žemėje dingtų gimstamumas. ŽŽemės gyventojai Marse tikrai negalės naturaliai daugintis, nes nei Fobas, nei Deimas neturi Mėnulio savybių.

Matome, kaip tampriai makrokosmas susijęs su mikrokosmu. Nėra Fajetono planetos ir jau problemos su politikais, netektume Veneros, ir vietoje meilės liktų tik seksas, turtas būtų neužsitarnaujamas, o užgrobiamas. Netektume Marso, taptume miegančiais, apatiškais tinginiais. Nebūtų Jupiterio – neturėtume valstybingumo, visuomeninė veikla būtų nesuprantama.

Mikro ir makro visada šalia. Galimas priešingas variantas. Sugriaudami valstybingumą, iškreipdami visuomeniškumo sąvokas, mes, žemiečiai, tiesiogiai kenkiame Jupiteriui, keičiame Jupiterio fizines ir dvasines savybes. MMarso energiją panaudodami karui, plėšimui, prievartai, moterų niekinimui, kenkiame Marso planetai – Marse kyla audros ir kiti kataklizmai. Nerasdami dvasinės harmonijos, užsitraukiame neigiamą Saulės dėmių ir magnetinių audrų neigiamą poveikį, kuris tikrai pakoreguoja žmogaus sąmonę ir net Žemės planetos plutą. VVisa tai suvokus, tikrai nebesinori gyventi mažą ir kvailą asmeninį gyvenimą. Juk kiekvienas ir kiekvieno asmeninis sprendimas ir žingsnis atsispindi Kosmose ir visuomet būna atsakomasis žingsnių.