Lietuvos klimatas
Lietuvos Klimatas
Kas yra klimatas ir koks jis Lietuvoje? Mes žinome, kokie permainingi orai mūsų vidutinių platumų zonoje. Net dvi labai panašios dienos skiriasi viena nuo kitos skirtinga temperatūra, vėjo kryptimi, debesų kiekiu arba kitais meteorologiniais dydžiais bei reiškiniais. Kaip dažnai mes stebime, kad darganą keičia giedra, o šilumą – staigus atšalimas. Šią kaitą mes pastebime ne tik diena iš dienos, bet ir lygindami atskirus metų laikus. Nežiūrint į didelę orų kaitą, vis dėlto pastebime tam tikrus dėsningumus, būdingus tam regionui. ŠŠiuos pastovius dėsningumus, būdingus tam tikrai vietovei, vadiname klimatu. Klimatas (klima gr.k.) – Saulės spindulių polinkis žemes paviršiaus atžvilgiu. Jo sąvoka yra daug sudėtingesnė negu orų. Orus mes galime betarpiškai matyti, jausti, galime iš karto juos apibūdinti žodžiais arba meteorologinių stebėjimų duomenimis. Orai keičiasi kas dieną, kai kada keletą kartų per dieną, keičiasi ir metų laikai, tuo tarpu klimatas išlieka santykinai pastovus ilga laiką (šimtmečiais ir tūkstantmečiais) visame Žemės rutulyje ir tam tikroje teritorijoje.
Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams faktoriams bei vvietinėms geografinėms sąlygom. Didelę įtaka turi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva yra vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje. Pagal B. Alisovo klasifikaciją Lietuva priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali bbūti priskirtas atskiram Pietinės Baltijos klimato posričiui.
Didžiausią įtaką Lietuvos klimatui daro Atlanto vandenynas, didelę įtaką turi šiltosios Golfo srovės vandenys, skalaujantys vakarų Europos krantus.
Dažniausiai mūsų respubliką veikia vidutinių platumų oro masės (80-87%): pavasarį ir vasarą dažniau kontinentinės, o rudenį ir žiemą – jūrinės. Rečiau mus pasiekia arktinis (6-17%) ir visiškai retai tropinis (1-2%) oras. Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje lygi 6,2C laipsniai. Skirtumas tarp šilčiausio liepos ir šalčiausio sausio mėnesių siekia 21,8º C.
Pavasaris pas mus labai nepastovus, su dažnu šaltų ir šiltų orų kaitaliojimusi. Tik retkarčiais, kai kuriais metais pavasaris esti pastoviai šiltas, ar pastoviai šaltas. Gana dažni arktinio oro įsiveržimai pavasarį, ypač gegužės mėnesį, sudaro palankias sąlygas atsirasti šalnoms dienos metu. Vidutinės mėnesinės temperatūros nuo kovo iki balandžio mmėnesio pasikeičia iš neigiamų į teigiamas. Daugumos Lietuvoje augančių kultūrų vegetacinio periodo pradžia laikomas tas momentas, kai vidutinė paros temperatūra pereina per 5 laipsnius Celsijaus. Tai vidutiniškai nutinka apie balandžio 15 dieną.
Vasara pas mus vidutiniškai šilta. Vidutinė liepos temperatūra svyruoja apie 17 laipsnių. Vėsesnė vasara prie jūros – pasireiškia Baltijos vandenų šaltumas (tikriausiai daugelis norėtų, kad būtų atvirkščiai). Juo toliau nuo jūros, juo vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra aukštėja ir Biržuose siekia 18,2C. Vasaros audrų dėka per šį laikotarpį iškrinta ddaugiau kaip 50% metinio kritulių kiekio.
Rudenį išsilygina temperatūrų skirtumas tarp jūros ir sausumos ir dėl to atmosferos frontai pasidaro mažiau judrūs. Tai sąlygoja darganotų orų vyravimą, su ilgai dulksnojančiais lietumis.
Pirmosios rudens šalnos dirvų paviršiuje pas mus prasideda vidutiniškai rugsėjo 25-28 dienomis, tik pajūryje apie spalio 1 dieną.
Žiema Lietuvoje dažniausiai švelni, nes tuo metų laiku dažni šilto jūrinio Atlanto oro įsiveržimai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra kinta nuo minus 3C pajūryje iki minus 6C rytiniuose rajonuose. Žiemos metu dažni atodrėkiai ir advekciniai rūkai. Pastovi sniego danga respublikoje susidaro antroje gruodžio pusėje ir ištirpsta kovo viduryje. Pajūryje sniegas laikosi 65-70, o šiaurės rytų rajonuose 85-90 dienų. Pajūryje sniego danga palyginti plona – 10-15cm. Rytiniuose respublikos rajonuose sniego dangos storis siekia 30-35cm.
Lietuvos Meteorologiniai Rekordai
Aukščiausia temperatūra 37,5 laipsniai užregistruoti Zarasuose (1994 Liepos 31)
Žemiausia temperatūra -42,9 laipsniai užregistruoti Utenoje (1956 Vasario 1d.)
Aukščiausia liepos mėn. vidutinė oro temperatūra 21,1 C (Biržai, Dūkštas, Ukmergė, Utena 2001m.)
Žemiausia vidutinė sausio mėn. temperatūra -16,4 C (Dūkštas, 1967m.)
Smarkiausia liūtis 1980 liepos 1d. Sartų ežero apylinkėse (Rokiškio raj.) 250mm kritulių per 8 valandas.
Storiausia sniego danga 90cm Laukuvoje
Stipriausias vejas 44m/sek (Uragano Anatolijaus metu 1999)
Smarkiausias viesulas Širvintų miestelyje, 1981 gegužės 29d.
Stambiausia kruša (ledėkų skersmuo) 120mm (Kybartai, 1995m. liepa)
Giliausias dirvožemio įšalas 145cm (Lazdijai, 1969m. kovas)
Mažiausias santykinis oro drėgnumas 14% (Šilutė, 1995m. balandis)
Absoliutus slėgio maksimumas ((jūros lygyje) 1058,5 hPa (Vilnius, 1889 gruodis)
Absoliutus slėgio minimumas (jūros lygyje) 951,5 hPa (Utena, 1931 sausis)
Absoliutus slėgio maksimumas (meteo stoties lygyje) 1054,2 hPa (Klaipėda, 1929 sausis)
Absoliutus slėgio minimumas (meteo stoties lygyje) 930,9 hPa (Dūkštas, 1931 sausis)
Orai Lietuvoje pagal menesį
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
Kovas
Birželis
Rugsėjis
Gruodis
Balandis
Liepa
Spalis
Sausis
Gegužė
Rugpjūtis
Lapkritis
Vasaris
Pasaulio Meteorologiniai Rekordai
Temperatūra
Aukščiausia 57,8° Al Aziziyah (Libija)
Aukščiausia metinė 31,1° Lugh Gananan (Rytu Afrikos resp.)
Žemiausia -89,2° Vostok (Antarktida)
Žemiausia metine -65° Vostok (Antarktida)
Slėgis
Aukščiausias 1083,8 hPa Agata (šiaurės vakarų Sibiras, Rusija)
Žemiausias 870 hPa Taifūne „Tip“ (Ramiajame vandenyne)
Vėjas
Stipriausias 103,6m/sek Mt. Washington (JAV)
Vėjuočiausia vieta 83,3m/sek George V. Coast (Antarktida)
Krituliai
Daugiausia per minutę 212mm Unionville (JAV)
Daugiausia per dieną 1870mm Reunion sala (Indijos vandenynas)
Daugiausia per metus 12000mm Čerapund˛is (Indija)
Daugiausia parų su krituliais 348mm Bahia Felix (Čilė)
Mažiausia kritulių per metus 0mm Atakamos dykuma (Čilė)
Daugiausia sniego per parą 193cm Silver Lake (JAV)
Daugiausia sniego per metus 2541 Mt. Rainier (JAV)
Daugiausia perkūnijų/metus 322 Bogor (Javos sala)
Saulės spindėjimas
Daugiausia 4300h/metus Libijos dykuma
Mažiausia 6min/mėn Londonas (1890 Gruodis)
Debesys
Debesis sudaro aukštai virš žemės ore tvyrančios, susikondensavusios į rūko arba ledo kristalėlius, drėgmės dalelės. Meteorologijoje išskiriamos trys pagrindinės debesų formos: plunksniniai (cirrus), sluoksniniai (stratus) ir kamuoliniai (cumulus). Įdomu, kad pirmą kartą debesis pagal formą suklasifikavo ne meteorologas. XVII amžiaus pabaigoje vienas Londono chemijos gamyklų darbininkas L. Hovardas, išnagrinėjęs būdingesnius debesų bruožus, išskyrė tris pagrindines debesų formas ir suteikė joms lotyniškus pavadinimus. Hovardo pasiūlyta klasifikacija ir pagrindiniai pavadinimai išliko iki mūsų dienų, tiktai, daugėjant žinių apie debesų struktūrą, ji buvo išplėsta.
Debesys yra skirstomi į 4 pagrindinius aukštus, kurie suskirstyti i 10 formų, pastarosios dar dalijamos į rūšis ir porūšius.
Pažvelkime atidžiau įį 3 pagrindines debesų formas.
Cirrus (Plunksniniai)
Tai labai aukšti debesys, apatinės ribos aukštis siekia 7-10 kilometrus, atskirais atvejais gali pasiekti ir 15 ar daugiau. Tai balti, ploni, plunksnas primenantys debesys, panašūs į aukštai skrendančio lėktuvo paliktą pėdsaką.
Šie debesys yra skirstomi į 3 rūšis: Plunksniniai (Cirrus), plunksniniai-kamuoliniai (Cirrocumulus), bei plunksniai-sluoksniniai (Cirrostratus).
Plunksniniai (Ci), tai atskiri balti “pluošto” pavidalo debesys, paprastai labai ploni ir skaidrūs, bet kartais turi kur kas tankesnes arba “dribsnių” pavidalo sandaras.
Plunksniniai-kamuoliniai (Cc), tai balti ploni debesys, sudaryti iš labai smulkių bangelių,”dribsnių” arba raibulių (be pilkų atspalvių). Dalinai turi “pluoštinę” struktūrą arba betarpiškai pereina į Ci arba Cs sluoksnius.
Plunksniniai-sluoksniniai (Cs) debesys turi balto arba žydro plono vientiso šydo pavidalą, kartais šiek tiek “pluoštinės” struktūros.
Visi šie debesys esti gana ploni (nuo 0,1 iki keleto km). Krituliai arba neiškrenta, arba nepasiekia žemės.
Keletas Cirrus debesų pavyzdžių:
Stratus (Sluoksniniai)
šią grupę norėčiau įtraukti ir vidutinio aukšto debesis. Tai turbūt neišvaizdžiausi iš visų debesų. Apsiniaukę orai tikriausiai mažai kam iš mūsų pakelia nuotaiką. Šie debesys dažniausiai mus lanko kartu su šaltomis oro masėmis.
Viduriniai-kamuoliniai (Altocumulus) ar viduriniai-sluoksniniai (Altostratus) yra priskiriami viduriniam debesų aukštui. Aukštieji-kamuoliniai (Ac), tai balti, kartais pilkoki ar melsvoki bangų (virtinių) pavidalo debesys, susidedantys iš atskirų “plokščių” ar
“dribsnių”. Paprastai šios “plokštės” ar “dribsniai” atskirti žydro dangaus prošvaistėmis, kartais susilieja į beveik vientisą dangą. Apatinės ribos aukštis siekia 2-6km, o krituliai iš šių debesų paprastai nepasiekia žemės.
Viduriniai-sluoksniniai (As), tai pilka arba melsvoka vientisa debesų danga, šiek tiek “pluoštinės” sandaros. Kaip taisyklė, ši danga palaipsniui uždengia visą dangų. Šių debesų apatinės ribos aukštis paprastai yra 3-5km. Žiemą netgi iš plonų prasišviečiančių As iškrenta sniegas. Vasarą iškrentantys krituliai paprastai nepasikia žemės.
Sluoksniniai debesys yra skirstomi į sluoksninius-kamuolinius (Stratocumulus), sluoksninius (Stratus), bbei sluoksninius-lietaus (Nimbostratus).
Sluoksniniai-kamuoliniai (Sc), tai dažnas svečias Lietuvos padangėje. Sc yra pilki, sudaryti iš stambių eilių (bangų), “plokščių” ar “dribsnių” debesys, atskirti properšomis arba susiliejantys į vientisą pilką banguotą masę. Apatinės debesų ribos aukštis yra 0,6-1,5 km. Kritulių paprastai nesti.
Sluoksniniai (St) debesys yra vientisas pilkos spalvos sluoksnis, panašus į rūką, pakeltą virš žemės. Dažnai šio sluoksnio apatinė dalis būna sudraskyta, kuokštinė.. Apatinės ribos aukštis yra 0,1-0,7km. Krituliai paprastai neiškrenta, tik vasara galima dulksna.
Sluoksniai-lietaus (Ns) atrodo kaip tamsiai ppilkas debesų sluoksnis. Esant krituliams atrodo vientisas, pertraukose tarp kritulių pastebimas nevientisumas ir netgi šioks toks debesų sluoksnio banguotumas. Šių debesų pagrindas visada tarsi paplautas. Apatinės ribos aukštis siekia 0,1-1km, bet kartais gali būti ir žemiau. Iš šių debesų iškrinta ppastovus lietus ar sniegas, kartais su pertraukomis.
Keletas šių debesų pavyzdžių:
Cumulus (Kamuoliniai)
Tai vertikalinio išsivystymo debesys. Debesys tankūs, kupolo ar kamuolio pavidalo viršūnėmis ir plokščiu pilkoku ar melsvoku pagrindu. Kamuoliniai debesys gali plaukti atskirais debesimis ir gali būti susikaupę į virtines, dengiančias beveik visą dangų. Šių debesų apatinės ribos aukštis yra nuo 0,8 iki1,5km, bet atskirais atvejais gali būti žymiai aukščiau. Debesų storis svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Paprastai kirtulių iš šių debesų nesti. Kamuoliniai debesys rūšiuojami į plokščius (Cu Humilis), vidutinius (Cu Mediocris), bei galingus (Cu Congestus).
Kamuoliniai-lietaus (Cumulonimbus) debesys yra panašūs į kamuolinius, tačiau yra aukštesni. Tai yra audros debesys, jie yra tokie stori (aukštis atskirais atvejais gali pasiekti tropopauzę), kad iš apačios jie yra labai tamsios sspalvos, bauginančios išvaizdos. Viršūnės baltos spalvos, dažnai dėl kylančių galingų oro srautų primena priekalą. Šie debesys yra skirstomi į dvi pagrindines rūšis: neišdrikusiomis viršūnėmis (Cb calvus) ir išdrikusiomis (Cb Capillatus). Jie išsidėsto arba atskiromis didelėmis masėmis arba (išilgai šaltų frontų), kaip vientisa aukšta siena. Apatinis šių debesų ribos aukštis yra nuo 0,4 iki 1km, tik kartais esti žemesnis.
Krituliai iš šių debesų beveik visad esti liūtiniai, dažnai būna perkūnija, neretai iškrinta ir kruša. Šie galingi debesys sukelia škvalus bei viesulus (tornadus), kkurie dažnai pridaro nemažai žalos.
Šie debesys yra mišrios struktūros, jų vandeningumas svyruoja nuo pusės iki keliolikos g/m3. Belieka pridurti, kad apie šiuos debesis būtų galima rašyti labai daug, gal būt ateityje padarysime specialią skiltį skirtą perkūnijoms, bei kitiems ekstremaliems reiškiniams.
Keletas Cumulus debesų pavyzdžių:
Keisti Debesys bei atmosferos reiškiniai
Keletas įdomesnių debesų, bei atmosferos reiškinių nuotraukų:
Kauno Petrašiūnų vidurine mokykla
Projektinis darbas
„Orai ir oru prognozes“
Darba atliko:
9B klases mokine
2005 m.
