Venera

Venera (venus)

Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės.

Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir

Mėnulio) dangaus objektas. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35

km/s vidutiniu greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi,

negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute ne didesniu kaip

48 laipsnių kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Saulei patekant

(Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė) žvaigždė. Venera turi labai

tankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią atmosferą. Veneros paviršiaus

nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 kkm aukštyje yra trys debesų sluoksniai.

Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µm dydžio

geležies chlorido kristalai. Prie Veneros paviršiaus vidutinis slėgis 9 MPa

(~90 kartų didesnis negu prie Žemės paviršiaus), temperatura ~730 K. Tokią

aukštą Veneros teperaturą lemia šiltnamio reiškinys, kurį sukelia tanki

Veneros atmosfera ir didelis anglies dioksido kiekis. Veneros paviršiuje

išsiskiria kalnuotos sritys ir žemumos. Likusį plotą užima kalvotos

lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afroditės žemė, Ištarės žemė, Alfa

ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės

žemės Maksvelo kalnyne. VVenera žinoma nuo senovės.

Jos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės

graikų Afrodite.

Patikima informacija apie Venerą gaunama kosminiais aparatais tik nuo 1962

metų

Skersmuo 12 102 km

Masė 4.869·1024 kg

(0.815 Žemės masės)

Vid. tankis 5.24 g/cm3

Laisvojo kritimo pagreitis

(prie paviršiaus) 8.87 m/s2

Pabėgimo (II kkosminis) greitis 10.4 km/s

Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 243 d

Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos

plokštumą 2.6

Apskriejimo aplink Saulę periodas 224.7 d [pic]

Veneros paviršius nelygus, nusėtas uolienų luitais, kuriu daugelis yra

maždaug vieno metro skersmens. Yra dideliu net iki 100 km skersmens

vulkaninės kilmės kraterių. Aukščiausio kalno aukštis siekia apie 11 km.

Venera – sausa ir karšta dykuma.

Venera yra karščiausia Saulės sistemos planeta. Jos temperatūra siekia iki

480C. Paviršius taip įkaitęs, kad išsilydytų švinas. Paviršiuje pilna

užgesusių vulkanų 90m aukščio ir 3km pločio.

Veneros vidutinis nuotolis nuo Saulės 108 200 000 km. Kadangi Veneros

orbita apskričiausia iš visų planetų orbitų, jos nuotolis nuo Saulės beveik

nekinta. Saulės apskriejimo periodas 224,7 paros. Iki kosminių ir

radiolokacinių tyrimų pradžios Veneros sukimosi apie ašį periodas nebuvo

žinomas, mat Veneros skritulyje nesimato pastovių detalių, kaip

Merkurijuje, kurios lleistu nustatyti apsisukimo periodą. Iš Žemės Veneroje

galima pamatyti jos išorinį debesų sluoksnį, taigi šviesios ir tamsios

sritys jos skritulyje yra neaiškios ir kinta.