Rega

REGA

„Pasaulyje yra visko gerokai daugiau, negu sugeba pamatyti mūsų akys,“ – yra pasakęs

K. Kastaneda.

Regėjimas – nuostabus dalykas. Akys – labai sudėtingas jutimo organas. Jos be galo svarbios žmogui. Akys – tai šviesa. Jos ieško šviesos ir yra šviesos šaltinis. Akyse kaip šaltiniuose atsispindi dangus, žmogaus sielos ir kūno sveikata. Akies sandara primena fotoaparatą.

Gal žmogus fotoaparatą pasigamino pagal akies modelį? Suaugusio žmogaus akies obuolio skersmuo 24-25 mm, lęšiukas 8-10 mm; jis kaip objektyvo lęšis laužia spindulius. JJis nepanašus į fotoaparato objektyvą, nes ten įtaisytas stumdomas objektyvas, o akis vaizdą fiksuoja keisdama lęšiuko kreivumą.

Šviesos spinduliai pirmiausiai patenka į rageną, čia jie laužiami labiausiai. Rainelė su kintamo dydžio vyzdžiu (1,5-8 mm skersmens) tarsi diafragma apriboja spindulių srautą. Fotojuostą atstoja tinklainė su šviesos spindulių receptoriais, stiebeliais ir kūgeliais. Jų signalai nervais perduodami į smegenis. Nors šviesą sugauna ir iš gaunamo vaizdo nemažai informacijos atrenka akys, svarbiausią „matymo darbo“ dalį atlieka smegenys. Kaip ir fotojuostoje, vaizdas gaunamas apverstas, o ssmegenys padeda suvokti tikrą vaizdą.

Saulė šviečia visiems., bet visada šiek tiek labiau tiems, kurie gyvena pietuose. Žmonių pasiskirstymą Žemėje nulėmė ir akių spalva. Žmonių pasiskirstymas žemynuose ir akių, plaukų, odos spalvos skirtumai atsirado ne per savaitę, bet per tūkstančius mmetų. Ir ne dėl genetikos, bet dėl kur kas galingesnių Visatos dėsnių. Žmonijos egzistavimui reikšmingiausias šviesulys – Saulė. Saulė padalijo Žemės rutulį į juostas pagal šviesos stiprį, sukūrė skirtingas sąlygas žmogui (pvz., rimčiausia apsauga nuo saulės yra tamsios akys, juodi plaukai, tamsi oda. Neatsitiktinai vasarą akis slepiame po tamsiais stiklais). Žmogui svarbiausia gyventi ten, kur gimė, t. y. jo akių spalvos zonoje, nes svetur gyvenant kyla sudėtinga aklimatizacijos problema. Klimatas ir vietovės šviesos energetika labai svarbūs faktoriai žmogaus gyvybės tonusui, sveikatai, savijautai.

Normali akis gerai įžiūri ir labai artimus, ir labai tolimus daiktus, nes tam tikri akių raumenys keičia lęšiuko formą. Lęšiuko paviršiai nėra sferiški ir abu skirtingi. Lęšiuko lūžio rodiklis kraštuose mažesnis nei centre, todėl mažiau iškraipomas vaizdas. Papildomą llūžio korekciją atlieka stiklakūnis. Akis skiria maždaug vienos kampinės sekundės dydžio objektus. Ji nepaprastai jautri šviesai: esant idealioms oro sąlygoms žmogus naktį gali pastebėti žvakės šviesą už 5 km ir net toliau. Akies jautrumas gali kisti milžiniškose ribose – apie 1000 milijardų kartų (to nesugeba net geriausios fotografijos juostelės).

Akis inertiška – sugeba prisitaikyti prie apšvietimo pokyčių ne akimirksniu, o per tam tikrą laiką. Greičiausiai priprantame nuo tamsos prie šviesos, tam tereikia 3 – 4 min. Staigi šviesa skaudina akis, žžmogus netgi trumpam apanka. Akių jautrumas tamsoje auga lėtai – tenka laukti 10 – 16 min. Jautrumą šviesai registruoja tinklainės stiebeliai ir kūgeliai.

Normalios akies geriausio matymo nuotolis yra 25 cm žiūrint artimus daiktus, akių raumenys padidina lęšiukų kreivumą ir daiktus galime matyti ir iki 15 m atstumo. Deja, akims neretai būdingi ir įgimti ir įgyti akų defektai: trumparegystė ir toliaregystė. Šiuos trūkumus ištaiso sklaidomasis ir glaudžiamasis akinių lęšiai. Sklaidomojo lęšio laužiamoji geba yra neigiamoji, o glaudžiamojo – teigiamoji. Normalios akies laužiamoji geba 60 – 70 dioptrijų, o židinio nuotolis 19 – 23 mm. Nestiprius akinius toliaregiui žiūrinčiam į artimus daiktus, atstoja geras apšvietimas, tada vyzdys susiaurėja ir, kaip fotoaparate sumažinus diafragmą, tinklainėje gaunamas ryškus vaizdas. Trumparegis, stengdamasis įžiūrėti tolimą daiktą, prisimerkia. Žmogui senstant mažėja lęšiuko gebėjimas keisti savo formą (akomodacija).

Lęšiuko vyzdžio kitimas parodo ligų eigą. Esama įvairių vyzdžio formų (konfigūracijų), kurios nurodo ligų tipus. Staigus vyzdžio išsiplėtimas yra mirties požymis.

Svarbiausi yra širdies, diafragmos raumenys ir akies vyzdžio raumuo spikeris, kuris dirba „be atostogų“.

Žmogaus akys mato spalvas. Kas yra spalva? Materialiame pasaulyje nėra nei šviesos, nei spalvų. Yra tik energija, sklindanti bangomis, ir materija. Taip pat žmogus; jis sudarytas iš materialaus kūno, kurį visi matome, ir energinio ššviečiančio kūno, kurio daugelis nemato. Fizinį kūną stipriname maistu, o energetinį maitina fizinis kūnas ir Visatos energija. Jeigu žmogus žinotų, norėtų ir netingėtų, daug energijos pasiimtų iš Visatos, mineralų, augalų, oro, vandens ir spalvų. Beje, menas, atsiradęs senų senovėje, spalvas renkasi labai apgalvotai: tai mes matome bažnyčiose, įvairių amžių dailėje, heraldikoje ir kt.

Tai, kad mes galime matyti šviesą ir spalvas, yra mūsų akių nuopelnas. Jos pagauna tam tikro ilgio energijos bangas iš bendro energijos spektro. Pačios ilgiausios energijos bangos siekia kilometrą, pačios trumpiausios – vieną milijoninę milimetro dalį. Mūsų kūnas nemoka priimti ilgų bangų. Milimetrines bangas mes jaučiame kaip šilumą. Tai yra infraraudonieji spinduliai, jų bangos ilgis 800 nm, mes matome tamsiai raudoną šviesą. Mūsų akis mato 780 – 380 nm diapazono šviesos spindulius, geriausiai geltonus ir žalius. Trumpesnių, t.y. ultravioletinių, spindulių akis nemato. Taip pat akis nemato rentgeno, gama ir kosminių spindulių.

Kai energijos spinduliai krinta ant kokio nors daikto, tai dalis jų absorbuojama (kai visi spinduliai absorbuojami, matome juodą spalvą), sugeriama, dalis atspindima, dar kiti pereina kiaurai per kūnus. Kaip visiškai atspindi matome baltą spalvą. Spalvą matome tik tada, kada sudirginamas organas, atpažįstantis spalvą – akis. Aklas žmogus negali spalvų pajausti.. jeigu žmogus daltonikas – jo regėjimo organai mmatys kitas spalvas negu normalios akys.

Pasaulis pilnas įvairių spalvų. Kiekviena spalva atlieka savo misiją, darbą, turi jėgą, masę, svorį. Spalva yra energijos srautas ir veikia žmogaus psichiką bei visą organizmą. Spalvinė informacija iš aplinkos per akis patenka į smegenis. Spalvos sudirgina akis, akys siunčia signalą smegenims.

Šiltos spalvos procesus greitina didina įtampą ir aktyvumą – tai raudona, geltona, oranžinė ir balta spalvos. Aplinkui esant šaltoms spalvoms žmogus atsipalaiduoja, jo mažina aktyvumą, ramina – tai mėlyna, violetinė ir juoda spalvos. Žalia vadinama tarpine.