saturnas

Saturnas-tolimiausia iš senovėje žinomu planetų , puikiai matoma plika akimi . Tiesa iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatiti jos žiedu , kurie yra vienas iš gražiausių objektų visame danguje .

Saturno vidutinis nuotolis nuo saulės 1427 mln. km, apskriejimo priedas 29,46 metų . Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros , taigi Saturną galima stebėti kelis mėnesius kasmet

Fizikinės charakteristikos. Saturnas yra antroji pagal dydį planeta . Jo pusiaujinis skersmuo 120660 km, ašigalis –gerokai trumpesnis , t. y . pplaneta labai plokščia . Taip yra , visu pirma ,dėl mažo vidutinio tankio , kuris mažesnis negu vandens ( tuo Saturnas išsiskiria iš didžiųjų planetų ), antra , dėl spataus sukimosi apie ašį. Sukimosi periodas ties pusiauju 10 h 14 min , ties ašigaliais maždauk 26 min ilgasnis . Sunku tiksliai nustatyti Saturno sukimosi periodą , kadangi jo paviršiuje nesimato jokių ryškių darinių

Saturnas- dujų milžinas , kurio svarbiausias sandaras yra vandanilis . Jame šiek tiek daugiau metano ir mmažiau amoniako negu Jupiterije ; matyt dėl žemos temperatūros amoniakas Saturno atmosferoje sušąla . Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties peviršiumi bemaž toks pat kaip ir Žemėje .

Pagrindinė saturno medžiaga yra vandenilis .. Arti branduolio , kur aukšta temperatūra ir didelis slėgis , vandenilis įgauna metalo savybių . Iki KA skrydžiu nieko nežinoma apie saturno magnėtini lauką . Jį atrado „Pionierius-11″, pasiekęs Saturno apylinkes 1979 m.

Žiūrint pro vidutinės galios teleskopą , Saturnas atrodo kaip gelsvas kamouliukas , kurį , panašiai kaip ir Jupiterį dengia , tik kur kas blyškesnės . Dėmės Saturno atmosferoje retos , bet jų yra . Išskyrus juostas visi dariniai yra laikini .

Saturno žiedų sistema . Pagrindinė Saturno puošmena yra jo žiedai . Du žiedus skiria platus tarpas , jo atradėjo Džovanio Kasinio (1625-1712) garbei vadinamas Kasinio plyšiu. Arčiau yra blyškesnis pusiau skaidrus žiedas, kurį 1850 m. Harvardo observatorijoje (JAV) atrado V. Bondas (1789-1859).

Saturno žžiedus palankiu metu galima matyti pro nedidelį teleskopą. Žiedos yra planetos pusiaujo plokštumoje, taigi dažnai matomi kampu. Kai žiedų sistema atsisuka į Žemę briauna, kaip buvo 1966 – 1680 m. ji įžiūrima pro didelius teleskopus tik kaip plona šviesi atkarpėlė. Tai rodo, kad žiedų sistema, kurios skersmuo 272 000 km yra labai plona. Sprendžiant pagal Vojadžerio – 2, kriejusio pro žiedų sistemą, nuotraukas, jų storis vos 150 – 200 metrų.

Kosminių stočių informacija. Saturnas yra labai toli nuo žemės, ir kkosminės stotys jį pasiekia tik per keltą metų. Pirmasis Saturno žvalgas buvo Pionierius – 11, 1974 m. gruodžio mėnesį jis aplankė Jupiterį ir perdamė į Žemę nuotraukas ir gausybę duomenų, po to buvo nukreiptas į Saturną, kurį pasiekė 1979 m. rugsėjo mėn. 1980 m. ir 1981 m. pro Saturną praskrieja Vojadžeris – 1 ir Vojadžeris – 2 iš Žemės paleisti 1977 m., o 1979 m. aplankė Jupiterį.

Palydovai. Saturno palydovų šeimyna kitokia nei Jupiterio. Joje tik vienas palydovas Titanas yra planetos dydžio ir tik vienas – Febė, panašus į asteroidą, kiti palydovai yra vidutiniško dydžio. Titanas – unukalus, nes vienintelis iš planetų turi atmosferą, kurios pagrindinis sandas yra azotas. Kiti Saturno palydovai. Trys vidiniai palydovai – Atlantas, Prometėjas ir Pandora, kuriuos 1980 m. atrado Vojadžeris – 1, yra 40-100 km skersmens. Kiti – Janas, M