Saturnas

Saturnas – antroji pagal dydį planeta Saulės sistemoje ( pusiaujinis spindulys 60300 km. ). Tai 6 pagal nuotolį nuo Saulės planeta (1,35-1,51mlrd.km.; 29,5m.). Jis daugeliu atžvilgių panašus į Jupiterį, tik dar labiau suplotas per ašigalius. Saturno vidutinis tankis pats mažiausias iš visų Saulės sistemos narių. Panašiai kaip ir Jupiteryje, Saturno paviršiuje taip pat matyti šviesios ir tamsios juostos, tačiau jų gerokai mažiau negu Jupiteryje.

Saturno temperatūra vidutiniame debesų aukšte 95 K. Tolima Saulė negalėtų tiek įšildyti. Taigi Saturnas, kaip ir Jupiteris, tturi dideles vidinės šilumos atsargas. Saturno atmosferoje daugiausiai vandenilio ir helio, yra truputį metano, acetileno (C2H2), etano (C2H6), amoniako ir kt. Junginių molekulių.

Remiantis stebėjimais, nustatyta, kad Saturnas ties pusiauju apie savo ašį apsisuka per 10h14m. Tolstant nuo pusiaujo, regimojo paviršiaus kampinis greitis mažėja, vidutinėse platumose sukimosi periodas jau 10h39m.

Saturną labiausiai garsina įspūdinga žiedų sistema, kurią galima pamatyti jau ir pro mažą teleskopą. Tiesa žiūrint per mažą teleskopą žiedas atrodo vientisas. Žiūrint per didesnę skiriamąją gebą turintį teleskopą žiedas susiskaldo į ttris juostas, tai yra į tris žiedus A (išorinį), B (vidurinį), C (vidinį). Žiedus skiria tamsios properšos. Ypač matosi vadinamasis Kasinio tarpas, jis siekia 4500 km. Pločio tarp A ir B žiedų. B žiedas yra ryškiausias, o C žiedas yra bblankus. Šie žiedai užima zoną tarp 72000 ir 138000 km nuo Saturno centro. Vėliau buvo rasti dar 4 žiedai. Bet jie yra blyškesni už kitus. Jų plotis siekia apie 100 km. Visų žiedų storis tėra apie 2 km.

Šie žiedai sudaryti iš dalelių kurios padengtos ledu arba ištisai ledinės ir siekia iki keleto metrų. Dalelės tarsi maži palydovai skriejantys savo orbitomis aplink Saturną.

Saturnas kaip ir Žemė turi savo palydovus. Šiuo metu jų priskaičiuojama 18.

Panas (Saturno palydovas)

Artimiausia Saturno palydovas. Orbitos spindulys 133 570 km, orbitinis periodas 0.575 d., skersmuo apie 20 km. Atrastas 1991 m. tarppl. stočių Voyager 1 ir Voyager 2 nuotraukose. Pano orbita yra Saturno žiedų Enkės spragoje. Pavadintas pagal senovės graikų piemenų dievą Paną, kuris buvo vaizduojamas ppusiau žmogumi, pusiau ožiu.

Minimas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 185 540 km, orbitinis periodas 0.942 d., dydis 421395385 km. paviršių dengia ledo pluta su tamsių medžiagų priemaiša. Daug smūginių kraterių, didžiausias turi 130 km skersmenį. Vid. tankis 1.2 g/cm3, geometrinis albedas 60%. 1789 atrado V. Heršelis. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu.

Atlantas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 137 670 km, orbitinis periodas 0.602 d. Netaisyklingos formos 373427 km dydžio. Skrieja prie Saturno A žiedo išorinio krašto. 1980 atrado tarpplanetinė stotis Voyager 11. Pavadintas titano Atlanto, laikančio ant savo pečių dangų, vardu.

Prometėjas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 139 350 km, orbitinis periodas 0.613 d., dydis 14810068 km. Atrastas 1980 tarppl. stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų titano Prometėjo, atnešusių žmonėms dangiškąją ugnį, vardu.

Pandora (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 141 700 km, orbitinis periodas 0.629 d., dydis 1108862 km. Atrastas 1980 tarppl. stoties Voyager 1 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų mitologinės moters vardu. Pandorą iš molio nulipdė Hefaistas. Pandora atidarė jai dievų dovanotą indą, iš kurio po pasaulį pasklido nelaimės ir nedorybės. Epimtėjo žmona.

Epimetėjas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 151 420 km, orbitinis periodas 0.694 d., dydis 194190154 km. Kartu su Janu skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfius. 1981 patvirtino tarppl. stotys Voyager Pavadinta senovės graikų dievaičio vardu. Epitemėjas buvo titano Japeto sūnus, Prometėjo brolis, Pandoros vyras. Charakterizuojamas kaip „pirma darantis, o po to galvojantis“.

Janas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 151 470 km, orbitinis periodas 0.695 d., dydis 276220160 km. Kartu su Epimetėjum skrieja beveik ta pačia orbita. 1966 atrado O. Dolfiusas. 1980-81 patvirtino tarppl. stotys Voyager. Pavadintas senovės romėnų dievo Jano vardu. Janas turėjo du veidus, žiūrinčius į priešingas puses ir buvo atsakingas už visų veiksmų pradžią ir pabaigą. Jo vardu Romoje taip ppat buvo pavadintas pirmasis – Sausio mėnuo.

Hiperionas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 1.48 mln. km, orbitinis periodas 21.277 d., dydis 405260220 km. Paviršius sudarytas iš ledo ir silikatų mišinio, daug smūginių kraterių (kai kurie 50-100 km skersmens), geometrinis albedas ~30%. 1848 atrado Dž. F. Bondas. Pavadintas vieno iš senovės graikų titanų vardu. Hiperionas Gėjos ir Urano sūnus, savo sesers Tėjos vyras, dievų Helijo, Selenės ir Ėjos tėvas.

Japetas (Saturno palydovas)

Orbitos spindulys 3.56 mln. km. orbitinis periodas 331 d., skersmuo 1440 km. Paviršių dengia ledo pluta su silikatų priemaiša; daug smūginių kraterių. Japeto pusėje, kuri nukreipta orbitinio judėjimo kryptimi, yra ~400 km skersmens tamsi dėmė; šviesiosios dalies geometrinis albedas 50%, tamsiosios dëmës – 5%. Japeto vid. tankis 1.21 g/cm3. 1671 atrado Dþ. D. Kasinis. Pavadintas vieno ið senovės graikų titano vardu. Japetas – Gėjos ir Urano sūnus, Prometėjo, Epetimėjo ir Atlanto tėvas.

Gausioje šių palydovų šeimoje išsiskiria Titanas. Dydžiu jis neką nusileidžia Jupiterio palydovui Ganimedui. Titanas vienintelis saulės sistemos palydovas, turįs tirštą ir storą atmosferą. Ji sudaryta daugiausiai iš azoto, dar yra argono, metano ir visai mažai etano, acetileno, molekulinio vandenilio ir kt.. Atmosferoje keliais aukštais tvyro debesėliai, kurie Titanui suteikia raudonai oranžinį atspalvį. Paviršiaus Titano įžvelgti nepavyksta dėl atmosferos.

Planetos fiziniai duomenys

Article II. Saturnas

Pusiaujo spindulys 60300 km

Paplokštumas 0,103

Masė žemės masėmis M(Mž=1) 95,1

Vidutinis tankis 690 kg m-3

Laisvojo kritimo pagreitis ties pusiauju g(gž=1) 1,07

Sukimosi apie ašį periodas 10,23h

Pusiaujo posviris į orbitos blokštumą 26044’

Tai dar kelios nuotraukos darytos iš Hablo teleskopu.