susikalbejimas, garso saltiniai

1. Kas yra garsas.

2. Kaip atsiranda garsas.

3. Garso šaltiniai.

4. Garso reikšmė mūsų gyvenime.

5. Kaip mes susikalbame?

6. Triukšmo poveikis susikalbėjimui.

Garsas-tai tam tikri virpesiai.Garsai gali sklisti dujomis,

skysčiais, kietais kūnais, prietaisais sklinda greičiau. Garsas sklinda oru

visomis kryptimis ir juntamas kaip garsas.Garso bangos perneša energiją,

kurią galima panaudoti.Kalbą ir muziką galima perduoti daugybe būdų, todėl

garsas efektyvi ryšio priemonė. Ultragarsas ( aukšto dažnio garsas, kurio

žmogus negirdi) padeda šikšnosparniams, delfinams ir banginiams orientuotis

erdvėje.Tačiau net garsiausio garso energija nedidelė labai garsiai

grojančio simfoninio orkestro sukelto garso energija yra lygiavertė menkos

galios kaitinamosios lempos šviesos ir šiluminei energijai.

Garsas yra tam tikra kinetinės energijos (judesio energijos)

forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas.Visų garsų priežastis yra

mechaniniai aplinkos virpesiai, nors paprastai jie nematomi. Susidūrus

automobiliams, jų paviršiai pradeda virpėti,ir išgirstame smūgio

garsą;muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo garsiakalbio

membrana; kalbame ir dainuojame virpant balso stygoms gerklose.

Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oro

molekules.Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banga

nuslenka.Ten, kur molekulės susispiečia , susidaro didesnio slėgio sritis

(sutankėjimas) ,o ten, kur jų lieka mažiau-žemesnio slėgio sritis

(praretėjimas). Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų sritys

sklinda ore kaip garso banga.Pasiekusi ausį, ji virpina ausies būgnelį ir

žmogus girdi garsą.

Savo aplinkos neįsivaizduojame ir be įvairiausių garsų (fizikoje

visa, ką galime išgirsti, vadiname garsu) :artimųjų kalbos, televizoriaus

ar mmagnetofono skleidžiamos muzikos, upelio čiurlenimo, paukščių čiulbesio,

medžių ošimo, automobilių gaudesio ir pan.Palytėti ar paragauti jų

neįmanoma.Garsai suvokiami tik klausos organais.

Žmonių bendravimo pagrindas yra kalba.Iš aplinkos į organizmą

plūste plūsta įvairūs garsai.Garsą skleidžiantis objektas sukelia daugybę

virpesių, sklindančių oru visomis kryptimis.

Garsui pajusti žmogaus organizmas turi specialius porinius

organus –ausis. Šis organas sudarytas iš trijų dalių;: išorinės, vidurinės

ir vidinės ausies.

Išorinė ausis. Ji sudaryta iš ausies kaušelio ir klausomosios

landos.

Vidurinė ausis. Nuo išorinės ausies ją skiria būgnelis, už kurio

vidinėje ausyje yra trys ryžio grūdo didžio klausomieji kauleliai.

Vidinė ausis. Ji su vidurine ausimi jungiasi per ovalųjį

langelį.Už yra organas, kuris susuktas kaip sraigės kriauklė, todėl

vadinamas sraige.Ji pripildyta tam tikro skysčio.Be to joje yra klausos

receptorių.

Klausos nervas. Nerviniai impulsai perduodami į galvos smegenų

klausos zoną, kurioje atskiriamas ggarsas.

Kaip sklinda garsas ausies viduje?

Garso banga, kurią sugauna ausies kaušelis, suvirpina būgnelį,

skirianti išorinę ausį nuo vidurinės. Su būgneliu pradeda virpėti ir

klausomieji kauleliai.Jie virpesius perduoda į sraigę pro ovalųjį

langelį.Nervinių ląstelių galūnėlės – receptoriai – pagauna sraigėje

esančio skysčio virpesius, kuriuos paverčia nerviniais impulsais ir

perduoda klausos nervu į smegenų žievės klausos zoną.Tada mes ir išgirstame

(pajuntame) garsą.

Net užmerktomis akimis tu gali nustatyti, iš kur ateina garsas,

trijų laipsnių tikslumu.

Vaiko ausis gali atskirti virpesius, kurių dažnis nuo 20 iki 20

000 per sekundę. ŽŽmogui senstant, šios ribos vis mažėja.

Žmogaus ausis geba skirti 1500 girdimų tonų, nuo aukščiausių iki

žemiausių. Be to, ji gali skirti 350 garsumo laipsnių – nuo tyliausio

šnabždesio iki garsiausio riaumojimo.

Žmogaus ausis gali ištverti garsus, kurie 10 000 000n 000 000(

(dešimt milijonų milijonų) kartų garsesni už silpniausią girdimą

garsą.Labai smarkus triukšmas, kurį skleidžia, pavyzdžiui, pneumatiniai

plaktukai, reaktyviniai varikliai arba pernelyg tranki muzika, gali

pažeisti Korčio organą.Jaunų žmonių ausys girdi garsus, kurių dažnis iki 20

000 virpesių per sekundę, bet su amžiumi šis skaičius mažėja.

Kaip garsus girdi gyvūnai ?

Klausa gyvūnams labai svarbi.Daugelis gyvūnų, pvz.

šikšnosparniai, šunys, girdi daug didesnio aukščio garsus negu žmonės.Ypač

jautrią klausą turi gyvūnai, kuriuos medžioja plėšrūnai.Klausos skirtumas

priklauso nuo išorinės ausies, kuri veikia tarsi ruporas ir nukreipia

garsus būgnelio link.Žmogus į garso šaltinį reaguoja pasukdamas galvą,

gyvūnai tai dažniausiai daro ne tik galvos, bet ir ausų judesiais. Ne visi

gyvūnai turi visas ausies dalis. Žuvys, varliagyviai, ropliai ir paukščiai

neturi išorinės ausies kaušelio. Šiems gyvūnams ausų kaušeliai tik

trukdytų. Gyvūnų ausys pritaikytos jų gyvenimo būdui.

Žmogui labai kenksmingi lėktuvų keliamas triukšmas,todėl

darbuotojams, dirbantiems prie pakilimo tako,reikia dėvėti apsaugines

ausines.

Palei aerouostą triukšmo stiprumo lygis prilygsta maždaug 90 dB

(tokio triukšmo pakanka, kad būtų neįmanoma susišnekėti) ; net už daugelio

kilometrų nuo aerouosto triukšmas gali siekti 80 dB (panašus triukšmas esti

judrioje gatvėje).

Besileidžiančio lėktuvo sukeltas triukšmas yra kenksmingas negu

kylančio.Besileidžiantis lėktuvas ilgiau skrenda palei Žemės paviršių,

skleisdamas garsą, panašų į erzinantį aukšto dažnio kauksmą.Kildamas

lėktuvas gana greitai pasiekia reikiamą aukštį, todėl jo keliamas triukšmas

panašesnis į griausmą ir pasklinda mažesniame plote.

Naujos kartos viršgarsinių reaktyvinių lėktuvų (išskyrus

ultragarsinius lainerius) varikliai palyginti su ankstesniaisiais, kelia

menkesnį triukšmą, todėl šis pasklinda beveik dešimt kartų mažesniame

plote.

Jeigu mes negirdėtume garsų, tai negalėtume susikalbėti. Garsai

tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra labai svarbūs.

Papildoma literatūra:

1.Populiarioji enciklopedija „Mokslas ir visata“ 1993m.

2.Knyga „Žmogus ir visata“ 1995m.

3.Fizika 7 klasė 1998m.

4.Biologija 7 klasė 1999m.