Desniai

HUKO Dësnis:

Tampumo jëgos atsiradimo prieþàstis – kûnø deformacija. Pvz.: deformuojant spyruoklæ arba strypelá, jame atsiranda tamprumo jëga, kuri lygi Fx=-k*x (k- standumas[N/m],

x- deformacijos dydis[m]) x =l – l0

Dësnis tam tikrose deformacijos ribose, tamprumo jëga tiesiog proporcinga deformacijos dydþiui, jei deformacijos plastinës, tai dësnis negalioja.

Mechaninë átampa lygi G=F/S

(S- kûno skerspjûvio plotas)

Kûno santykinis pailgëjimas  =x/ l0

Pagal Huko dësná G_, jei deformacijos tampriosios G=E*|| (E – Jungo (tamprumo) modulis)

F

 tg =F/x=k

|x|

G

 tg =G/||=E

[E]=[G]=Pa

||

Remiantis ðiuo dësniu sukurta medþiagø atsparumo teorija.

TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDËJIMAS

Trajektorija tiesë, pagreitis pastovus, greitis tolygiai kintamas.

Ðiam judëjimui tinkanèios lygtys: vx=v0x +axt ; x=x0+v0xt+axt²/2 ;(S=x – x0); vx²=v0x²+2axSx

v0x – pradinio greièio projekcija á x aðá

vx – galinio greièio projekcija á x aðá

ax – pagreièio projekcija

Sx – poslinkio projekcija

t – laikas

Greièio grafikai:

vx, m/s ax>0

ax=0 (tolyginis judëjimas)

t, s

ax<0

Pagreièio grafikai:(ax>0, kai greitëjantis, ax<0, kai lëtëjantis)

ax

ax>0

ax=0 t, s

ax<0

Kai kûnas laisvai krinta arba metamas vvertikaliai aukðtyn, tai a=g=9,80665m/s², o S=h. Vertikalia kryptimi bus y aðis: vy=v0y +gyt ; x=x0+v0yt+gyt²/2 ;(h=y – y0); vy²=v0y²+2gySy

Kai kûnas metamas horizontaliai, jis veikiamas sunkio jëgos juda parabolës ðaka.

x aðies kryptimi jis judës tolygiai x=v0xt; y aðies kryptimi tolygiai ggreitëdamas y=v0yt+gyt²/2, kai nukris x=S, o y=h, todël S=v0xt; h=v0yt+gyt²/2

x

h

S

y

I-asis Niutono dësnis. Kiekvienas kûnas lieka rimties bûvyje arba juda tolygiai tiesia kryptimi, jei to bûvio nekeièia kitø kûnø veikimas. Ðis dësnis galioja inercinëms atskaitos sistemoms. Tokiø sistemø pagreitis lygus nuliui.

Jos yra lygiegretës. Visose jose kûnø judëjimo dësniai tie patys: veikiamo jëgø kûnai pradeda judëti arba stoti, o neveikiami nejuda arba juda tiesiai ir tolygiai. Pvz.: pririðtas prie virvutës akmuo sukasi ratu prieþastis dël kurios akmuo iðkrypsta ið tiesaus kelio – virvutës átempimas. Nutrûks virvutë, ir akmuo lëks ta kryptimi, kuria jis judëjo o virvutës nutrûkimo momentu. Kiekvienas kûnas “stengiasi” iðlaikyti jam suteiktà greitá. Á tai atsiþvelgiama praktikoje.

Pvz.: vairuotojai turi stabdyti ið lëto, nes keleiviai ið iinercijos virsta á prieká. Kraunant krovinius á transporto priemones reikia atsiþvelgti á jø judëjimà, jeigu ávyktø stabdymas.

II-asis Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kûnà veikianèiø jëgø geometrinë suma lygi masës ir pagreièio sandaugai: 

Pagreièio kryptis sutampa su atstojamosios jëgos kryptimi. Pvz.: vaþiuojanèiame automobilyje iðjugiama trauka. Veiks sunkio, kelio reakcijos ir trinties jëgos.

Kûginë svyruoklë:

f

= + (ji suteiks ácentriná pagreitá, todël rutuliukas judës apskritimu)

=m Motociklininkas pievoje daro apskritimà. Trinties jam suteiks ácentriná pagreitá, nes nukreipta á apskritimo centrà. Kreive kûnas bbe pagreièio nejuda.

kai  =const, judëjimas tolygiai kintamas

kai  =0, tai judëjimas tolyginis arba rimties bûvis (a=0)

III Niutono dësnis. Inercinëse atskaitos sistemose kaip bevyktø kûnø sàveika, visada kûnai veikia vienas kità lygaus modulio prieðingø krypèiø jëgomis. (veiksmas lygus atoveiksmiui)

 Rutuliuko svoris lygus stalo reakcijos jëgai.

 Atatranka ðûvio metu panaudojama automatiniam ginklø uþtaisymui.

 Jëgos neatsveria viena kitos, nes veikia skirtingus kûnus.

Avogadro dësnis. Vienodomis sàlygomis bet kuriø dujø vieno molio tûris yra vienodas.

DUJØ DËSNIAI:

Procesas, kurio metu du termodinaminiai parametrai kinta, o treèiasis yra pastovus, vadinamas izoprocesu.

Izoterminis procesas: pV=const

Boilio-Marioto dësnis: esant tai paèiai

dujø masei ir pastoviai temperatûrai dujø slëgio ir tûrio sandauga yra pastovus dydis.

Izobarinis procesas: V/T=const

Gei-Liusako dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam slëgiui, dujø tûris priklauso nuo absoliuèios temperatûros.

Izochorinis procesas: p/T=const

Ðarlio dësnis: esant tai paèiai dujø masei ir pastoviam tûriui, dujø slëgis tiesiog proporcingas apsoliuèiai temperatûrai.

Visi ðie dësniai galioja tik idealioms dujoms.

Realioms dujoms ðie dësniai galioja apytikriai. Prieþastys:

a) Molekuliø savasis tûris (Spaudþiant dujas, tarpai tarp molekuliø maþëja, o savasis tûris tas pats)

b) Molekuliø sàveikos jëgos

Daltono dësnis: Kiekviena miðinio komponentë sukelia savo slëgá, kuris vadinamas daliniu arba porcialiniu slëgiu. Bendras miðinio slëgis yra lygus slëgiø sumai.

Pirmasis termodinamikos dësnis:

Energijos tvermës dësnis aapimantis mechaniniius ir ðiluminius reiðkinius, vadinamas pirmuoju termodinamikos dësniu.

Termodinaminës sistemos vidinës energijos pokytis U yra lygus gauto ðilumos kiekio Q ir iðoriniø jëgø darbo A sumai: Q=Q+A

Vykstant izobariniam procesui, ðildomos dujos pleèiasi ir atlieka darbà. Didëja temperatûra, tai didëja vidinë energija. Q=U – A

Vykstant izoterminiam procesui, ideliøjø dujø temperatûra ir vidinë energija nekinta. U=0 Q=-A

Norint palaikyti izoterminá procesà, bûtina teikti ðilumos kieká, lygø dujø atliktam darbui.

Vykstant izochoriniam procesui, dujos plëstis negali, todël darbo neatlieka. A=0 Visa gautoji ðiluma kelia temperatûrà – didina vidinæ energijà. U=Q

Adiabatinis procesas. (Staigiai suslegiamos dujos ákaista, o staigiai besiplësdamos atauðta.) Jeigu procesas ávyksta labai greitai, dujos per tà laikà nespëja nei gauti, nei atiduoti ðilumos Q=0 , vadinamas adiabatiniu. U=A Adiabatiðkai besiplësdamos dujos atlieka darbà prieð iðorines jëgas vien savo vidinës energijos sàskaita. Adiabatiðkai besipleèianèiø dujø atðalimas panaudojamas dujø skystinimo maðinose. Staigiai slegiamø dujø ákaitimas taikomas dyzeliniuose varikliuose degiam miðiniui uþdegti.

F=pS A=Fl arba A=pSl A=pV

Prietaisai, kurie veikia varomi suspausto oro, vadinami pneumatiniais. (presai, vibratoriai, transporteriai. Transporto priemonëse suspaustas oras varsto duris, nuspaudþia stabdþius.

Antrasis termodinamikos dësnis:

Gryþtamieji ir negráþtamieji procesai. Gamtoje ðiluma pati savaime sklinda tik ið karðtesniø kûnø á ðaltesnius, ir jokiomis aplinkybëmis vidinë energija negali savaime virsti to kûno mechanine energija. ÐÐilumos perdavimasið karðtesniø kûnø á ðaltesnius ir kûno judëjimo virsmas vidine energija yra negráþtamasis procesas – tai yra IItermodinamikos dësnis

Kulono dësnis.

Kulonas sukonstravo prietaisà, kuris vadinamas sukamosiomis svarstyklëmis.

Jomis galima matuoti áelektrintø kûnø sàveikos jëgà.

Kulonas nustatë, kad, vienà ið dviejø krûviø padidnus n kartø, sàveikos jëga padidëja tap pat n kartø. Padidinus atstumà tarp krûviø m kartø, jø sàveikos jëga sumaþëja m² kartø.

Kulono dësnis. Dviejø taðkiniø krûviø sàveikos jëga tiesiog proporcinga tø krûviø sandaugai ir atvirkðèiai proporcinga atstumo (r) tarp jø kvadratui, o jëgos kryptis sutampa su linija, jungianèia tuos krûvius . F=Kq1 q2/ r²

Kulono jëga veikia iðilgai tiesës, einanèios per krûviø centrus.

Kulono dësnis panaðus á visuotinës traukos dësná F=Gm1 m2/ r²

P.Dirakas apskaièiavo, kad ðis jëgø santykis yra lygus visatos amþiui, iðreikðtam savotiðkais vienetais temponais. Temponas – tai laikas, per kurá ðviesa nueina atstumà, lygø elektrono spinduliui.

Elektros krûvio tvermës dësnis: Izoliuotose sistemose elektros krûviø algebrinë suma iðlieka pastovi.

Omo dësnis grandinës daliai. Srovës stiprumas tiesiog proporcingas prijungtai átampai: I=gU g – elektrinis laidumas [g]=S (simensu) varþa – tai laidumui atvirkðtinis dydis: R=1/g I=U/R

Srovë laidininke tiesiog proporcinga átampai ir atvirkðèiai proporcinga laidininko varþai.

Srovës stiprumo priklausomybës nuo átampos grafikas vadinamas laidininko voltamperine charakteristika.

I I

U

R

Kuo maþesnë laidininko varþa, juo stipresnë srovë, juo staèiau kyla á virðø grafikas.

ENERGIJOS TVERMËS DËSNIS ELEKTROS GRANDINËMS.

Dvi nenutrûkstamo srovës tekëjimo sàlygos: turi bûti uþdara grandinë ir joje ájungtas srovës ðaltinis.

Elektros grandinæ sudaro dvi dalys: iðorinë ir vidinë.

Iðorinë grandinës dalis – tai visa, kas yra prijungta prie ðaltinio gnybtø. Iðorinë grandinës dalis vartoja elektros energijà – joje elektros energija virsta kitø rûðiø energija. Iðorinës grandinës dalies varþa vadinama iðorine varþa (R) Elektronai juda nuo neigiamo poliaus lig teigiamo. EElektronai juda kryptingai, veikiami elektrostatiniø jëgø.

Vidinë grandinës dalis yra paties elektros srovës ðaltinio vidus – laidininkai, kuriais juda elektringos dalelës ðaltinio viduje. Galvaniniame elemente – tai elektrolitas ir elektrodai;

generatoriuje – inkaro apvija. Vidinëje

grandinës dalyje kitø rûðiø energija virsta elektros energija. Vidinës grandinës dalies varþa vadinama vidine varþa (r). Elektronai juda nuo teigiamo poliaus lig neigiamo. Elektronai juda kryptingai paðaliniø jëgø veikiami.

Elektros srovës ðaltinyje kokios nors rûðies energija nenutrûkstamai virsta elektros energija. galvaniniame elemente – cheminë, generatoriuje – mmechaninë, termoelemente – ðiluminë virsta elektros energija. Neelektrinës kilmës jëgos, veikianèios elektros srovës ðaltinyje, vadinamos paðalinëmis jëgomis. Neelektrinës kilmës jëgø verèiami elektronai juda prieð elektrostainio lauko jëgas.

Paðalinës jëgos. EVJ. Paðaliniø jëgø darbà apibûdina fizikinis dydis -elektrovaros jëga. Paðaliniø jëgø atlikto ddarbo A perkeliant krûvá q ir to krûvio santykis: =A/q [E]=1V 1V=1J/1C

Ðaltinio EVJ yra lygi 1V, jeigu, paðalinëms jëgoms jame atliekant 1J darbà, grandine prateka 1C elektros krûvis.

Srovës ðaltinyje paðalinës jëgos atlikto darbo A ir dël to pratekëjo krûvis q. Tekant srovei, tas pats krûvis iðorinëje grandinës dalyje atliko darbà Aiðor, o vidinëje grandinës dalyje – darbà Avid.

Remiantis energijos tvermës dësniu: A=Aiðor + Avid

A/q=Aiðor/q+ Avid/q E=Uiðor + Uvid

Ðaltinio EVJ yra lygi grandinës iðorinës ir vidinës daliø átampø sumai.

Uþdaroje grandinëje krûvis niekur negali kauptis, todël srovës stiprumas abiejose dalyse vienodas

Uiðor =IR Uvid=Ir E=IR+Ir

Omo dësnis uþdarai grandinei Uþdara grandine tekanèios srovës stiprumas

yra tiesiog proporcingas ðaltinio EVJ ir atvirkðèiai proporcingas iðoriniø ir vidiniø varþø sumai.

Esant iðjungtai grandinei, ðaltinio gnybtø áátampa lygi jo EVJ.

Ðaltinio gnybtø sujungimas labai maþos varþos (R 0) laidininku vadinamas trumpuoju sujungimu. Tuomet srovës stiprumas priklauso tik nuo vidinës varþos r : I=E/r Trumpasis sujungimas – daþna gaisrø prieþastis.

DÞAULIO LENCO DËSNIS. Ðilumos kiekis iðsiskiriantis laidininke, kai juo teka srovë, yra proporcingassrovës stiprumo kvadratui, laidininko varþai ir srovës tekëjimo laikui: Q=I²Rt

ENERGIJOS TVERMËS DËSNIS MECHANINIUOSE PROCESUOSE:

Kûno mecchaninæ energijà sudaro kinetinës ir potencinës energijø suma. Kinetinë energija atsiranda dël kûno judëjimo, o Potencinë – dël sàveikos. Kinetinë energija lygi Ek=mv²/2. <

Tampriai deformuoto kûno potencinë energija petencinë energija lygi Ep=kx²/2. x- defomuoto kûno dydis, k- standumas. Sunkio jëgos veikiamo kûno potencinë energija lygi Ep=mgh. h- aukðtis nuo kûno iki laisvai pasirinkto nulinio lygio. Energija matuojama dþauliais. Energijos pokytis lygus atliktam darbui, todël Ep=-A, o Ek=A. Pvz.: krintant kûnui Ep maþëja, nes maþëja h, o atliekamas sunkio darbas teigiamas, nes F ir S kryptys sutampa. Kinetinë energija didëja, nes didëja greitis. Ep=- Ek (keliais J kûno potensinë energija sumaþëja, tiek pat jo kinetinë energija padidëja), todël dësná formuluojame taip: Uþdarose sistemose kûno mechaninë energija nekinta. Ek+Ep=const. Sistemos laikomos uþdaromis, jeigu jai priklausantys kûnai nesàveikauja su iðoriniais kûnais. Tokiose sistemose

neveikia trinties jëgos. Ðá dësná galëtume patikrinti taip: suspaudþiame þaislinio pistoleto spyruoklæ, kuri iðsitiesdama priverèia judëti maþà rutuliukà. Ek=Ep. mv²/2=kx²/2 (m ir k turi bûti þinomi, x ir v iðmatuojame). Kai svyruoja matematinë svyruoklë, tai jos kraðtinëse padëtyse Epmax , o Ek =0, o pereinant pusiausvyros padëtá, Ep=0, Ekmax .Kia sistemos neuþdaros, tai mechaninës energijos pokytis lygus iðoriniø jëgø atliktam darbui. Pvz.: kai ore krinta kûnas, tai mv²/2-mgh=Atrinties . Pasiprieðinimo jëgø darbas neigiamas. Mechaninë energija niekur nedingsta, nes pereina á krintanèio kûno vidinæ energijà. Krintantis kûnas ákais- tai rodo jo vidinës energijos padidëjimà. EEnergijos tvermës dësnis yra vienas ið universaliausiø. Energija tvari- ji arba pereina ið vieno kûno á kità, arba virsta kita rûðimi.

IMPULSO TVERMËS DËSNIS:

Uþdarose sistemose sàveikoje dalyvaujanèiø kûnø impulsø geometrinë suma nekinta.  mv=const

1. Bandymas

po sàveikos

2. Bandymas

v1>v2

m1v1+ m2v2= (m1+m2) v v- bendras greitis po smûgio

3. Reaktyvusis judëjimas:

pr+pd=0 Raketos impulso modulis lygus dujø impulsui. Jø kryptys prieðingos.

4. Atatrankos reiðkinys:

(Ji leidþia judëti be atramos, neatsistumiant. Ja pasinaudojant galima didinti greitá beorëje erdvëje, kurioje nëra visiðkai nuo ko atsistumti). Uþdarose sistemose á sàveikaujanèius kûnus nëra iðoriniø jëgø poveikio. Pvz.: veþimëliø neveikia trinties jëga. Jei sistemos uþdaros, kûno impulso pokytis lygus jëgos impulsui. mv=Ft

VISUOTINËS TRAUKOS DËSNIS:

Kûnai vienas kità traukia jëga, kuri tiesiog proporcinga tø kûnø masæms ir atvirkðèiai proporcinga atstumo tarp jø centrø kvadratui. F=GMm/r² G- visoutinës traukos konstanta (ji nepriklauso nuo kûnø medþiagos ir juos supanèios aplinkos) [G]= Nm²/kg²

Dësnis tiksliai tinka vienalyèiams rutuliams arba, kai rutulio sluoksniai iðsidëstæ tolygiai.

Dësnis tiksliai tinka materialiniams taðkams, bet kokios formos kûnus, jeigu atstumas tarp jø daig didesnis uþ kûnø matmenis, laikome materialiniais taðkias.

Remiantis ðiuo dësniu galima apskaièiuoti ne tiktai þemës, bet ir kitø planetø mases. Visuotinës traukos jëga suteikia ácentriná pagreitá dirbtiniams þemës palydovams, kosminiams laivams. Sunkio jëga ðio dësnio <

pasireiðkimo pavyzdys. g ávairiose þemës vietose nevienodas, nes

nevienodas iðkasenø kiekis. Ypaè g didesnis kur daug geleþies. Gravitometrø pagalba geologai randa didelius geleþies telkinius. Jeigu visø þemës sluoksniø tankis bûtø vienodas, tai g_(R-H) – juo didesnis gylis H, tuo maþesnis g.

Huko dësnis

Tiesiaeigis tolyginis judëjimas

Greièio, pagreièio grafikai

Kûno metimas horizontaliai.

I-Niutono dësnis

II-Niutono dësnis.

III-Niutono dësnis. Avogadro. Dujø

Boilio-Marioto, Gei-Liusako, Ðarlio

Daltono. Pirmasis termodinamikos.

II- termodinamikos. Kulono dësnis.

Elektros krûvio tvermës dësnis.

Omo dësnis grandinës daliai.

Energijos tvermës dësnis elektros

grandinëms. iðorinë ir vidinë.

Omo dësnis uþdarai grandinei.

Dþaulio Lenco. Energijos tvermës

dësnis mechaniniuose procesuose

Impulso tvermës dësnis

Visuotinës traukos dësnis