Vilhelmas Konradas Rentgenas

Vilhelmas Konradas Rentgenas ir Rentgeno spindulių išradimas

Vilhelmas Konradas Rentgenas gimė 1845 m. kovo 27 dieną. Jis buvo vienturtis garbaus gelumbės gamintojo iš Lenepos sūnus. Kai Rentgenas buvo vos trejų, jo tėvai persikraustė į Daniją, kur iki 1962 m. gyvenu Aperldorne, vėliau Ultrechte.

Jaunajam Vilhelmui neteko savo yaptyngai gero mokslo vainikuoti baigiamaisiais brandos egzaminais. To priežastis – klasės auklėtojo karikatūra, kurios autoriumi buvo palaikytas Rentgenas. Nors ir žinojo tikrąjį kaltininką, berniukas jo neišdavė, todėl 1963 jis buvo pašalintas iš mokyklos.

Vilhelmas RRentgenas ( 1845-1923 )

Įsimylėjęs, susižadėjęs Ciuriche

1865 metais Rentgenas paliko Daniją ir išvyko į Ciurichą, kur pradėjo studijuoti Mašinų gamybą, gavo diplomą bei apsigynė fizikos dalyko disertaciją. Studijuodamas Šveicarijoje Rentgenas susižiedavo su Ana Berta Liudvig (Anna Bertha Ludwig), rašytojo Oto Liudvig dukterėčia. Jie susipažino “Žaliojoje stiklinėje”, vienoje vietinių smuklių, priklausiusioje Anos tėvui. Vilhelmas buvo sužavėtas Anos atvirumu bei nuoširdumu.

Apsigynęs disertaciją Rentgenas kartu su fizikos profesoriumi Augustu Kundu, kuriam jis asistavo, persikraustė į Viurcburgą (Wuerzburg), vėliau į Štrasburgą. 1872 metais Vilhelmas RRentgenas su Ana Berta susituokė savo gimtajame mieste Apeldorne. Nors kartu gyveno beveik 50 metų, Rentgenai taip ir neturėjo savo vaikų, tačiau įsivaikino Anos dukterėčią.

Viurcburge

Devynis metus profesoriavęs Giesene, 1888 m. Rentgenas grįžo atgal į Viurcburgą. Vilhelmas Konradas Rentgenas buvo visapusiškai iir gabus eksperimentatorius. 1885m., būdamas 50-imties, jis tyrinėjo fenomenus, atsirandančius per ypatyngai žemame slėgyje esančias dujas leidžiant elektrą. Tokius eksperimentus tais laikais vykdė ir kiti fizikai, tame tarpe Henrichas Hertzas ir Filipas Lenardas.

Tauriosiomis dujomis pripildytu vamzdžiu buvo paleidžiama aukštos įtampos elektros srovė ir tarp elektrinių polių susidarydavo šviecianti srovė. Kad to priežastimi yra elektronai, tais laikais niekas dar nežinojo. Visi kalbėjo tiesiog apie katodų srovę. Buvo daryta daug bandymų, todėl jau prieš Rentgenui pradedant savo tyrimus daug kas buvo žinoma. Tačiau atsiiktinumo dėka Rentgeno tyrimų metu buvo atrasta nauja spindulių rūšis.

X-spinduliai

1895 metų lapkričio 8 dieną Viurcburge, savo laboratorijoje, Rentgenas padarė jį išgarsinusį atradimą: keletas metrų nuo iškrovos vamzdžio kabėjo specialus sluoksniuotas popierius. Kai katodų srovė buvo paleista, popierius pradėjo ššvytėti. Galvosūkis: net ir uždengus srovę storu juodu kartono lapu, lapas spindėjo.

Popieriaus lapas spindėjo dėl iki šiol nežinomų spindulių. Rentgenas pavadino juos X-spinduliais, ir niekam, išskyrus savo žmoną, apie juos nepranešė. Anai jis sakė: “Dabar aš kuriu tai, apie ką sužinoję žmonės sakys: ‘Rentgenas virto pamišėliu’”. Vėlesnes savaites, beveik negrįždamas namo, jis praleido savo laboratorijoje, kur tyrinėjo spindulių savybes.

Paslapties atskleidimas

Tyrinėdamas savo spindulius, kurių dėka tapo pripažintu fiziku, Vilhelmas buvo tikslus ir preciziškas, nors ir skubėjo. Iki 1986 mmetų sausio mėn. Rentgenas parašė tris straipsnius apie X-spindulius. Savo tyrimų metu jis buvo toks kruopštus ir nuodugnus, kad beveik dešimtmetį po spindulių atsiradimo nieko naujo apie juos niekas neatrado.

1986 m. sausio mėn. 23 d. fizikų ir medikų bendruomenėje Rentgenas pirmą ir vienintelį kartą skaitė pranešimą apie X-spindulius. Pranešime dalyvavo ne tik mokslininkai, bet ir aukšti pareigūnai, kitos įžymybės. Pristatymo metu taip pat buvo nufotografuota Anatomo Kiolikerio ranka. Būtent jis vėliau pasūlė X-spindulius pervadinti į Rentgeno spindulius.

Rentgeno atradimo atgarsiai žaibiškai skrido aplink visą pasaulį. Tuometinis Vokietijos imperatorius Vilhelmas II pasikvietė savo bendravardį Rentgeną į Berlyną, kur šis turėjo pristatyti viską peršviečiančius spindulius. Sensacija – kiekvienas dabar galėjo pamatyti savo kūną iš vidaus – Rentgeno spindulius pavertė populiariausiu to meto išradimu: Rentgeno vardu buvo vadinamos gatvės, išradėjas gavo gausybę apdovanojimų ir netgi pirmąją fizikos Nobelio premiją.

Rentgenas nesiekė pelno nenorėjo patentuoti savo išradimo, todėl kiekvienas, bent kiek nusimanantis fizikoje galėjo pats sukurti Rentgeno aparatą. Spindulių žala sveikatai dar nebuvo ištirta, todėl visi nevaržomai pradėjo jais naudotis. Peršvietimas tapo toks populiarus, jog nei vienas geras vakarėlis negalėjo apseiti be Rentgeno aparato. Tačiau šiais aparatais taip pat buvo atliekami ir rimti medicinos tyrimai.

Nors ir išgarsėjęs, Rentgenas liko kuklus ir uždaras. Vasaras jis lleido Veilheime, savo name Bavarijos Alpėse. Garsus fizikas mėgo gamtą ir buvo užkietėjęs alpinistas ir medžiotojas. 1900 metais jis tapo Miuncheno Eksperimentinės fizikos universiteto direktoriumi, kur dėstė savo likusią gyvenimo dalį ir mirė 1923m. vasario 10, 4 metus po savo žmonos mirties.