Vengrija
TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
ISTORINĖ PRAEITIS 4
GEOGRAFINĖ PADĖTIS 4
Landšaftas 4
Naudingos iškasenos 5
Klimatas 5
Vidaus vandenys 6
Dirvožemiai, augalija, gyvūnija 6
GYVENTOJAI 7
PRAMONĖ IR ŽEMĖS ŪKIS 8
ŠVIETIMAS 12
RELIGIJOS 12
BUDAPEŠTAS 13
TURIZMAS IR PRAMOGOS 14
VALSTYBĖS INSTITUTAS 15
LIETUVOS RESPUBLIKOS (LR) RYŠIAI SU VENGRIJOS RESPUBLIKA (VR) 16
Diplomatinis atstovavimas: 16
Vizitai, susitikimai (chronologine tvarka): 17
Svarbiausios sutartys ir susitarimai: 17
Dvišalis bendradarbiavimas: 18
Dvišaliai ekonominiai santykiai: 18
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 20
ĮVADAS
Bendra charakteristika: Vengrijos valstybės vėliava:
Sostinė: Budapeštas
Santvarka: respublika
Gyventojų skaičius: 10 mln.
Plotas: 93032 km2
Valstybinė kalba: vengrų
ES narė nnuo: 2004 m.
Valiuta: forintas
Vengrija – valstybė pačiame Europos centre. Tai lygumų šalis. Sena ir
permaininga šalies istorija paliko gausybę paminklų, kurių daugiausia –
sostinėje Budapešte: Budos pilis, Karalių rūmai, Šv. Trejybės aikštė,
Matijašo bažnyčia, Žvejų bastiono bokšteliai. Miestas susideda iš dviejų
pagrindinių dalių: dešiniajame, aukštesniajame krante yra Buda, o
kairiajame, žemesniajame – Peštas. Miestui priklauso ir kelios Dunojaus
salos: Santendrės, Margaritos su puikiai įrengtu parku ir pramoninė
Čepelio. Tiesiog traukte traukia pasivaikščioti po Budapešto senamiestį,
pereiti Pešto gražiausiomis vietomis: Vaci gatve, Dunojaus krantine,
Didvyrių aikšte, aplankyti Parlamento rūmus. DDaugelis Budos pastatų yra iš
viduramžių. Čia dar išlikusios romėnų stovyklos Akvinko tvirtovės liekanos,
gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, Karalių rūmai.
Višegrada – senoji Vengrijos sostinė – su išlikusiomis pilies
liekanomis ir atsiveriančia įspūdinga Dunojaus vingio panorama. Senosios
architektūros viduramžių miestelis Santendre, kur gausu vyno degustacijos
rūsių, pirmasis Europoje Marcipanų muziejus, ištisos vyndarių bei saldumynų
parduotuvėlių gatvelės. Vienas gražiausių Vengrijos barokinių miestų –
Egeris, kurį išgarsino nuostabi architektūra, tvirtovės gynėjų
patriotizmas, vyno gamybos ir pirčių tradicijos. Viena garsiausių ir
labiausiai vengrų mėgiamų poilsio vietų – 78 km ilgio, 12 km pločio
Balatono ežeras, kurio vidutinis gylis tik 3 m.
Pietryčių Vengrijoje, stepėje, įkurtas Kiskunsag nacionalinis parkas,
kuriame galima plačiau susipažinti su vengrų tautine kultūra, liaudies
muzika ir buitimi, pamatyti gyvulius, auginamus tik Vengrijos teritorijoje,
paragauti įvairių tautinių patiekalų.
[pic] [pic]
pav. 1 Vengrijos architektūra pav. 2
Vengrijos kultūra
ISTORINĖ PRAEITIS
Vengrų kalba visai nesuprantama jų kaimynams. Vengrų protėviai
devintame amžiuje į šias stepes atkeliavo iš Prieuralės – nuo Volgos ir
Kamos. Todėl jų kalba panaši į chantų, mansių, be to, estų, suomių. Mat
visos tos kalbos priklauso tai ppačiai finougrų kalbų grupei. Senąja vengrų
kalba žodis “vengras” (Magyar, Magyar) reiškia žmogų.
Maždaug prieš 1000 metų, Stepono (Ištvarono) I valdymo metu, susikūrė
Vengrijos karalystė. 14 a., klestėjimo laikais, vengrai tris kartus puolė
Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, o 15-16 a. Jogailaičiai apie 34 metus
valdė Vengriją. Vėliau Vengriją užkariavo turkai, kurių priespauda truko
apie 150 metų. Nuo 1867 03 15 daugiau kaip 160 metų Vengrija išbuvo
Austrijos imperijos valdžioje. Vengrijai priklausė Kroatija, Transilvanija,
Slovakija. Vengrų mėginimus 1848-1949 m. išsivaduoti padėjo nuslopinti
Rusija, ir Austrijos – Vengrijos imperija išsilaikė iki 1918 m. lapkričio
mėn. 1919 m. Vengrijoje 133 dienas valdžią turėjo komunistai. Vėliau, 1920-
1944 m. šalį valdė M. Hortis, kuris po truputį suartėjo su Vokietijos ir
Italijos fašistais ir jų pusėje dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Po
karo, 1947 m. Maskvos pastangomis buvo nušalinta rinkimus laimėjusi
Nepriklausomoji smulkiųjų savininkų partija, ir į valdžią atėjo komunistai.
Vengrų viltis pradėt savarankiškai tvarkytis 1956 m. sužlugdė Sovietų
armijos kruvina intervencija. Tik 1989 m., kartu su visa Rytų Europa ir
Baltijos šalimis, Vengrijai pavyko iškovoti tikrą nepriklausomybę. Tuo
svarbiu laikotarpiu Lietuva ir Vengrija palaikė gana glaudžius ryšius.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Landšaftas. Vengrija – valstybė centrinėje Europoje. Dominuoja
lygumos, tik šalies šiaurėje yra neaukšti kalnai. Didžiausia upė ir šalies
transporto arterija – Dunojus, tekantis iš šiaurės į pietus. Teritorija
pakankamai kompaktiška, krituliai negausūs, todėl klimatas vienodas visoje
šalyje. Pagrindiniai mineraliniai ištekliai – boksitai, anglis, nafta ir
gamtinės dujos. Šalies rytuose plytinčios derlingos lygumos sąlygoja žemės
ūkio vystymąsi.
Vengrija yra lygumų kraštas, nes 2/3 jos ploto užima 100-200 metrų
aukščio lygumos. Daugiau kaip 4/5 jos teritorijos užima žemumos ir kalvotos
lygumos. Vengrijai tenka didžioji dalis Dunojaus Vidurupio lyguma, kurią
Dunojus skiria į dvi dalis: vakarinę, daugiausia kalvotą, ir rytinę –
didžiulę lėkštą žemumą, kurią iš šiaurės apriboja Karpatų kalnai. Juose yra
aukščiausia Vengrijos vieta, pakylanti 1015 m. Tai didžiausia Vengrijos
žemuma, vadinama Didžiąja Vengrijos žemuma, arba Alfoidu, kuri užima
didesnę šalies teritorijos dalį. Ji susidarė tektoninėje įduboje,
susikaupus nuosėdoms čia buvusios Panonijos jūros vietoje Žemiausioje jos
dalyje telkšo vienas didžiausių Vidurio Europos ežerų – Balatonas. Jo
pakrantėse gausu karštųjų mineralinių versmių, čia pagrindinis vengrų
poilsio ir turizmo centras. Kita žymi žemuma – Mažoji Vengrijos žemuma yra
šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir nusitęsia į Slovakiją ir Austriją.
Abidvi žemumos yra pagrindiniai Vengrijos žemės ūkio rajonai.
Vakarinėje Dunojaus Vidurupio lygumos dalyje reljefas yra labiau
kalvotas. Jas supa jauni alpinės kalnodaros kalnai. Čia iškyla Vidurio
Vengrijos kalnai su izoliuotais kalnų masyvais. Jų tarpe pietuose
išsiskiria Mečeko masyvas. Kalnai užima mažiau kaip 1/5 Vengrijos
teritorijos. Apskritai, Vengrijos reljefas palankus ūkinei veiklai: tiek
žemės ūkiui, tiek ir transporto kelių tiesimui.
Naudingos iškasenos. Geologinė sankloda nėra palanki naudingosioms
iškasenoms susidaryti. Vengrija turi kai kurių naudingųjų iškasenų, kurios
daugiausia telkiasi šalies šiaurės ir vakarų kalnų rajonuose, ypač Vidurio
Vengrijos kalnų rajone ir Pakarpatėje. Vengrija yra neturtinga kuro –
energetiniais resursais. Nedidelės akmens anglies atsargos yra
pietvakariuose, Mečeko kalnuose Pečo miesto rajone. Šių kalnų srityje yra
aptikta ir urano. Šalyje yra naftos ir gamtinių dujų, kurių svarbiausi
telkiniai yra Vengrijos pietvakariuose, Nadjkanižos miesto rajone. Nafta ir
dujos aptiktos taip pat ir Alfoide. Geležies rūdomis Vengrija neturtinga.
Vienintelis šalyje geležies rūdos telkinys išsidėstęs Karpatų kalnuose
Rudabanjos miesto rajone. Šalyje yra nedideli polimetalinių rūdų, mangano
rūdos klodai.
Naudingųjų iškasenų tarpe ypatingai didelę reikšmę turi boksitai.
Stambūs šios vertingos aliuminio žaliavos ištekliai, užimantieji vieną iš
pirmųjų vietų pasaulyje, yra Vakarų Vengrijoje, Vidurio Vengrijos kalnų ir
Mečeko masyvo rajonuose. Vengrijos boksitai pasižymi aukšta kokybe, o dėl
patogių susiklostymo sąlygų gali būti eksploatuojami atviru būdu. Vengrijos
boksitai turi tarptautinę reikšmę.
Daugelyje šalies rajonų yra statybinių medžiagų, bet apskritai
Vengrija nepakankamai aprūpinta koksuojama anglimi, neturi kai kurių metalų
rūdų, neturtinga chemine žaliava, jai neužtenka savos geležies rūdos.
Klimatas. Vengrija, būdama žemuma toli nuo jūros ir apsupta kalnų,
turi vidutinių platumų žemyninį klimatą su gana ilga ir šilta vasara.
Vengrija yra trijų skirtingų Europos klimatinių sričių riboje: iš vakarų į
jos teritoriją įsiskverbia drėgnos oro masės nuo Atlanto, iš pietų- šiltas
tropikinis oras nuo Viduržemio jūros ir, pagaliau, iš rytų ir šiaurės –
šaltas kontinentinis oras. Supantieji kalnai sumažina šių oro masių įtaką.
Dėl to žiema yra švelni, o vasara yra šilta. Žiemą Karpatai sulaiko šaltą
orą iš šiaurės, todėl dažniau atslenka vakarų pernašos, ir temperatūros čia
kur kas aukštesnės nei Rytų Europoje. Vidutinė sausio temperatūra – -2 –
-40C. Vasaros ilgos, saulėtos ir karštos. Liepos vidutinė temperatūra yra
20 –230C.
Per metus vidutiniškai iškrenta 500-700 mm kritulių. Po teritoriją jie
pasiskirsto nevienodai. Vakarinėje teritorijoje per metus iškrinta apie 900
mm kritulių, o į rytus sumažėja iki 450 mm. Pietryčiuose kadaise buvo
stepė, vengriškai vadinama puša,
bet ji dabar suarta. Daugiausia kritukių
iškrinta birželio ir spalio mėn. Tačiau kas trečią ketvirtą vasarą būna
didelės sausros; tada laukus būtina drėkinti.
Vidaus vandenys. Visos Vengrijos upės priklauso Dunojaus baseinui.
Dunojus, kertantis Vengriją savo vidurupiu iš šiaurės į pietus, yra
ilgiausia Vakarų Europos upė. Dunojus apie 140 km šiaurėje teka pasieniu su
Slovakija, po to pasuka į pietus ir apie 270km Vengrijos teritorija teka
iki Jugoslavijos sienos. Jo plotis čia 40-550 m, visa atkarpa laivuojama.
Potvynius pavasarį sukelia tirpstantis sniegas, vasaros pradžioje – lietūs.
Ypač pavojingi pavasario ppotvyniai, seniau užtvindydavę Budapeštą. Dabar
upių vandens režimas reguliuojamas kanalais ir apsaugai įrengtais apie 4000
km ilgio pylimais. Dunojus turi didelę transportinę reikšmę. Svarbesni
Dunojaus intakai Vengrijos teritorijoje – Tisa ir Drava. Tisa – kairysis
Dunojaus intakas – antroji pagal dydį Vengrijos upė.
Dėl žemyninio ir sausringo klimato vasarą upės nusenka. Upių tankumas
šalyje palyginti nedidelis. Kai kurie rajonai, kenčiantys nuo sausrų,
beveik visai neturi paviršinių vandenų. Visos Vengrijos upės yra tipingos
lygumų upės, turinčios labai nepastovų vandens režimą.
Didžiausias Vengrijos vandens baseinas – didžiausias Vengrijos ežeras
– BBalatonas (596 km2), vadinamas Vengrijos jūra. Jis telkšo vakarinėje
šalies dalyje. Tai didžiausias Centrinės Europos ežeras. Vidutinis ežero
gylis tik 3 m, bet jis tolydžio gilėja, ir jo pakrantėse yra tinkamų vietų
paplūdimiams. Ypač vaizdingas šiaurinis krantas.
Vengrijoje yra daugiau kaip 500 karštųjų mineralinių versmių, prie
kurių įrengti gydomieji kurortai.
Dirvožemiai, augalija, gyvūnija. Didesnėje Vengrijos žemumų dalyje
paplitę derlingi juodžemiai, kurie čia sudaro vieną didžiausių juodžemio
juostų užsienio Europoje. Dunojaus ir Tisos slėniuose paplitę sąnašiniai
(aliuviniai) dirvožemiai. Kai kur pasitaiko ir smėlynų, ypač Dunojaus ir
Tisos tarpupyje. Žymi jų dalis apželdinta akacijomis, vynuogėmis.
Aukštesnėse vietose žymiai paplitę gana derlingieji rusvieji miškų
dirvožemiai, o atskirose vietose – sūrožemiai. Beveik visa Vengrijos
teritorija yra stepių zonoje. Didžioji stepių dalis išarta. Tik atskirose
vietose yra išlikę nedideli stepių plotai su natūralia žoline augalija.
Beveik visas kraštovaizdis yra sukultūrintas. Lygumose vyrauja
juodžemiai, susikaupę ant liosinių priemolių. Kalvotose vietose paplitę
rudieji miškų ir velėniniai karbonatiniai, o pietryčių stepių
kraštovaizdyje – nederlingi įdruskėję dirvožemiai.
Miškais Vengrija neturtinga. Tik kalvotose vietose likę miškų, kurie
užima14% krašto ploto. Juose vyrauja ąžuolai ir bukai, o pietryčiuose
daugiausia auga iš Amerikos įvežtų akacijų. 9/10 šalies miškų fondo sudaro
menkaverčių lapuočių veislių medžiai.
Gyvūnija panaši į gretimų kraštų: kiškiai, ežiai, laukų pelės, stepių
paukščiai – varnėnai, vieversiai. Kalnų miškuose yra lapių, lūšių, voverių,
stirnų. Ežerų ir upių pakrantėse gyvena vandenų paukščiai, iš kurių
išskirtina baltoji gervė, o kaimuose gausu gandrų.
GYVENTOJAI
Vengrijoje gyvena 10 032 375 (2004 m. liepa, apsk.) gyventojų,
palyginus su 2002 ir 2001 metu duomenimis (2002 sausio 1d. 10 270 425
gyventojų; 2001 10 198 315 gyventojų) gyventojų nuolat mažėja. Miestuose
gyvena aapie 64%. Gyventojų tankumas (2002. sausio 1.): 110,4 gyventojų/km2.
Vengrai sudaro 98% visų Vengrijos gyventojų. 1,4% sudaro čigonai, vokiečių
yra 0,3%, kroatų yra 0,2%, rumunų 0,1%. Kitataučiai gyvena daugiausia
pasienyje. Vidutinė gyventojų trukmė yra 71 metai: moterų 75 m., vyrų 66
m. Vengrijoje išskiriamos šios etninės grupės: Vengrai 89,9 %, čigonai
romai 4 %, vokiečiai 2,6 %, serbai 2 %, slovakai 0,8 %, italai 0,7 %.
Vengrų kalba sudaro 98,2 % visu vartojamų kalbų (tai jų valstybinė kalba),
o kitos kalbos tik 1,8 %. Vengrų kalba priklauso finougrų kalbų grupės ugrų
pogrupiui. Vengrų kalba, palyginus Europos mastu, kalba 14,50 (visų Europos
gyventojų bei 1,9 ( Europos populiacijos.
Gyventojų skaičiaus kitimo scenarijai:
|Gyventojai (mln.) |Prieauglis,% |
|1990 |1998 |2005 |2010 |1990-19|1998-20|2005-201|
| | | | |98 |05 |0 |
|10,4 |10,1 |9,8 |9,6 |-0,31 |-0,41 |-0,41 |
Mirtingumo lygis Vengrijoje tūkstančiui žmonių remiantis statistikos
duomenimis yra toks:
➢ 1995-2000 m. lygus 14,6;
➢ prognozuojamas 2025-2030 m. lygus 15,0.
Pagal 2000 m. statistikos duomenis 100 – ui moterų tenka 91,6 vyro.
Vidutinis amžius Vengrijoje 2000 m. buvo 37,4, o 2020 m. gali būti 42,1.
2000 m. 65 metų ir vyresni žmonės sudarė 14,0 (, o 2020 m. gali būti 17,9
(.
Remiantis turistų atsiminimais apie vengrus, sakoma, kad jie yra
karštakošiai, gana dažnai Vakarų Europoje kaltinami apgavystėmis ir
sukčiavimais. Dar ir dabar dažnai Vengrijos sostinė yra vadinama
„čigoniškuoju“ Budapeštu. DDaugybę metų su čigonais besimaišantys vengrai
turi įgimtą savybę daug šnekėti ir vynioti aplink pirštą patiklius
turistus.
Vengrų mityba turi rytietiškų ypatumų. Jie vartoja daug mėsos su
aštriais padažais iš juodųjų ir raudonųjų pipirų, pomidorų, svogūnų.
Tradiciniai vengrų valgiai yra tirštos mėsoso sriubos, troškiniai su
prieskoniais. Populiarus vynuogių vynas, dažnai geriama nepaprastai stipri
juoda kava. Tačiau galima sakyti, kad vengriška virtuvė daug kuo panaši ir
į lietuvišką: maistas riebus ir kaloringas, daugeliui patiekalų pagardui
naudojama grietinė. Populiariausi užkandžiai: langušas – įkaitintame
aliejuje kepamas paplotis, valgomas su grietine, sūriu ir žalumynais,
raugintų kopūstų sriuba, vengriški balandėliai ir, žinoma, kone
nacionaliniu pasididžiavimu tapusi guliašo sriuba.
Tradiciškai kiekviena vengrų šeimininkė turi savitą guliašo receptą,
kurį moteriškoji linija perduoda iš kartos į kartą. Kaip žinia, vengrai
mėgsta tiesiog ugninius patiekalus, todėl prieš pirmą kartą ragaunant
guliašą, reikėtų pasirūpinti vynu, kad ilgai nedelsdami galėtumėte
užgesinti gaisrą savo skrandyje. Vynas Budapešte geras.
Nacionalinė šventė Rugpjūčio 20 diena, Šv. Stefano diena.
Populiariausia šeimos šventė – Šv. Kalėdos, o visuotinė – Užgavėnės. Vengrų
muzikai didelę reikšmę turėjo čigonų melodijos. Toli už Vengrijos ribų
žinomi kompozitoriaus F. Listo kūriniai, F. Leharo ir I. Kalmano operetės.
Populiariausi muzikos instrumentai yra smuikas, akordeonas, klarnetas.
Daugelyje šalių šokamas vengrų čardašas.
Pagal statistikos duomenis 2000 m. darbo jėgos skaičius yra 4,7. Vyrų
darbo jėga 2000 m. yra 56 (, o moterų 44 (.
PRAMONĖ IIR ŽEMĖS ŪKIS
Vengrija yra viena pirmaujančių Rytų Europos pramoninių ir žemės ūkio
šalių. Svarbiausia naudingoji iškasena – boksitai. Iš jų gaunamas
aliuminis. Daugiausia aliuminio gamybos įmonių veikia į šiaurę nuo Balatono
ežero. Energijai gaminti naudojamos rusvosios anglys ir iš Rusijos gaunamos
nafta ir dujos.
Svarbiausia pramonės šaka – mašinų gamyba. Jos centrai yra Budapeštas,
Debrecenas, Dėras, Miškolcas. Autobusai “Ikarus”, staklės, “Videoton”
firmos elektroniniai, elektrotechniniai, optiniai gaminiai, medicinos
aparatai eksportuojami į kitas šalis. Dar viena svarbi pramonės šaka
–chemijos pramonė. Chemijos įmonėse gaminamos trąšos, augalų apsaugos
priemonės, vaistai, plastmasės, dirbtinis pluoštas.
Gerai vertinama Vengrijoje pagaminta lengvosios pramonės produkcija:
tekstilės, trikotažo gaminiai, avalynė, maisto produktai, vaisių ir mėsos
konservai.
Svarbiausios eksporto prekės yra autobusai, staklės, medicinos įranga,
kompiuteriai, elektros lemputės, vaisių ir daržovių konservai. Pagal vaistų
gamybą ir eksportą Vengrija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.
Aktyvūs Lietuvos pramonės ryšiai su Vengrija. Iš Lietuvos Vengrija
įsiveža stakles, kompresorius, suvirinimo aparatus,dulkių siurblius, į
Lietuvą keliauja autobusai, motociklai, vaistai, vartojimo reikmenys.
2001 lapkričio 20 dieną Vilniuje “First Tuesday” ir „Deloitte &
Touche“ organizuotoje konferencijoje-pristatyme „Fast 50″ buvo paskelbtos
greičiausiai augančios Centrinės ir Rytų Europos informacinių technologijų
bendrovės. Lietuvą penkiasdešimtuke atstovauja tik viena kompanija,kuri
atsidūrė paskutinėje vietoje, tuo tarpu kelios Vengrijos kompanijos užima
pirmaujančias pozicijas. Pagrindinė sąlyga – kompanija turi veikti rinkoje
ne mažiau 3 metų.
Pateikiu penkiolika pirmųjų kompanijų:
|Vie|Pavadinimas |Šalis |Augimas|
|ta | | | |
|1
|Hirek Media and Internet |Vengri|1853% |
| |Technology |ja | |
|2 |Sense/Net |Vengri|1223% |
| | |ja | |
|3 |Internet Info |Čekija|1137% |
|4 |i-Cell |Vengri|1126% |
| | |ja | |
|5 |ET NETERA |Čekija|987% |
|6 |e-point |Lenkij|921% |
| | |a | |
|7 |CV-Online |Estija|824% |
|8 |K.D.Marketing |Čekija|699% |
|9 |Telnet Vengrija |Vengri|660% |
| | |ja | |
|10 |Artec Design Group |Estija|601% |
|11 |Kirowski |Vengri|519% |
| | |ja | |
|12 |Schemantix |Čekija|516% |
|13 |Anima Publishers |Čekija|515% |
|14 |SPIN |Lenkij|468% |
| | |a | |
|15 ||CZI |Čekija|411% |
Apie pusę žemės ūkio produkcijos teikia augalininkystė. Auginami
kukurūzai ir kviečiai, taip pat miežiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos,
vynuogės, kanapės. Kviečių ir kukurūzų gaunama 50-60 cnt/ha ir daugiau.
Vengrija yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų Europoje. Be to, apie
1/3 žemės ūkio eksporto sudaro daržovės, tiek pat vaisiai (obuoliai,
kriaušės, trešnės, slyvos, abrikosai), 10% – paukštiena. Svarbios
gyvulininkystės šakos yra pienininkystė ir kiaulininkystė.
Pagal 2000 m. statistikos duomenis žemės ūkio produkcija per metus:
▪ Kviečiai (tūkstančių tonų) – 5,270 ;
▪ Neapdirbti javai (tūkstančių tonų) –– 8,883 ;
▪ Cukriniai runkeliai (tūkstančių tonų) – 3,756 ;
▪ Vaisiai (tūkstančių tonų) – 1,541 ;
▪ Daržovės (tūkstančių tonų) – 1,629 ;
▪ Mėsa (tūkstančių tonų) – 1,177.
BVP kitimo scenarijai:
|BVP (mlr. JAV$90) |Prieauglis,% |
|1990 |1998 |2005 |2010 |1990-199|1998-200|2005-201|
| | | | |8 |5 |0 |
|35,8 |35,3 |43,5 |50,4 |-0,15 |3,28 |3,18 |
Pagal 2000 m. statistikos duomenis, atlyginimų vidurkis pagal
profesijas:
|Specialybės |BRUTO pajamos ($, |NETO pajamos ($, |
| |tūkstant.) |tūkstant.) |
|Kvalifikuoti pramonės |3,3 |2,2 |
|darbininkai | | |
|Mokyklų |2,6 |1,8 |
|Skyrių vadybininkai |7,8 |4,2 |
|Sekretorė |2,7 |1,9 |
Pagal statistikos duomenis mokesčių surinkėjų nustatytas ribinis
mokestis yra toks : aukščiausias tarifas sudaro 41 ( asmeninių pajamų,
žemiausias tarifas sudaro 20 ( asmeninių pajamų.
2000 m. vartojimo kainų infliacija sudarė 18,3 (. Tai pačiais metais
centrinio banko diskonto norma sudarė 28 (.
Lietuvos ir Vengrijos prekybos apyvarta 2002 metais sudarė 310,1 mln.
Lt (89,81 mln. EUR), prekybos balansas buvo neigiamas: 106,1 mln. Lt (30,73
mln. EUR).
Vengrijoje gausu didingų ir garsių pastatų. UNESCO paveldo sąraše:
Budapeštas, įskaitant Dunojaus krantus, Budos pilį ir Andresi gatvę;
Senasis Holokio kaimas ir jo apylinkės; Agteleko karsto ir Slovakijos
karsto urvai; Tūkstantmečio Panonhalmos Benediktinų abatija ir jos
apylinkės; Hortobagio Nacionalinis parkas – Pušta; Ankstyvosios
krikščionybės Peko nekropolis; Fertö/Neusiedlersee kultūrinis
kraštovaizdis; Tokajaus vyno regioninis istorinis kultūrinis kraštovaizdis.
Turistai taip pat gali pasigrožėti pramoniniais pastatais, tokiais kaip
SONY gamykla, įspūdingais viešbučiais:
[pic] [pic]
pav. 3 Viešbutis „Panorama“ Budapešte pav. 4 SONY
gamykla
Stambiausi miestai: (2002. sausio 1d.) Budapest (1 722 093
gyventojai), Debrecen (207 936 gyventojai), Miskolc (182 307 gyventojai),
Szeged (163 9949 gyventojai), Pécs (158 308 gyventojai), Győr (127 576
gyventojai).
ŠVIETIMAS
Raštingumas Vengrijoje siekia 99 (. Kalbant apie mokymo aprėptį
(pagal ISCED) pagal naujausius statistikos duomenis bendrasis mokymo
aprėpties koeficientas pradiniame ir viduriniame mokymo lygiuose lygus 99 (
(vyrų 99 (, moterų 100 ().
Išlaidos švietimui 2000 m. metais sudarė 4,6 ( BNP. Lietuvos
pedagogai susidūrę su Vengrijos švietimo sistema sako, kad juos nustebino
Vengrijos patirtimis žinių ekonomikos srityje, nes čia labai aktyviai
dalyvauja vyriausybė, todėl Vengrija labai sparčiai juda į priekį.
Vengrijoje netgi veikia tokios švietimo organizacijos, kaip mokslas
neįgaliesm žmonėms. Pvz.: vengro Andras Petio konduktyvaus (neregių su
fizine negalia) ugdymo metodika ir praktika, taikoma Vengrijos respublikos
švietimo sistemoje .
RELIGIJOS
Vyraujančios religijos Vengrijoje yra šios : Romos katalikai sudaro
68%, kalvinistai 20%, liuteronai 5%, ateistai ir kiti sudaro apie 7%. Pagal
naujausius duomenis iš interneto matome, jog krikščionių Vengrijoje mažėja,
dėl to iškyla įvairių problemų. Pagrindinės tikybos: Romos katalikų,
protestantų (reformatų ir evangelikų), unitų, izraelitų, stačiatikių
Kaip pabrėžė Vengrijos Vyskupų konferencijos atstovas spaudai kun.
Laszlo Lukacs, šiandieninėje Vengrijoje krikščionys yra mažuma su visais iš
to kylančiais padariniais. Kalbėdamas apie religinę padėtį, jis pripažino,
kad ji nėra blogesnė už padėtį Austrijoje ar Vokietijoje. Tačiau nerimą
kelia tai, kad statistikos duomenimis 15 procentų Vengrijos gyventojų laiko
save “įsitikinusiais ateistais”.
Politinė pertvarta, pasak Lukacs, nesukėlė “religinio proveržio”,
žmonės nepradėjo plūsti į bažnyčias. NNeprivalomas tikybos pamokas kaimuose
lanko nuo 50 iki 70 procentų mokinių, tačiau dideliuose miestuose ir juose
veikiančiose aukštesniosiose mokyklose tikyba praktiškai nedėstoma. “Tapome
misijų kraštu, mažumos Bažnyčia su visais iš to kylančiais padariniais”, –
pareiškė Vyskupų konferencijos atstovas spaudai. Klaidingai manyta, kad
Vengrija yra krikščioniška šalis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į sektų
bumą. Oficialiai įregistruota nemažiau kaip 62 “tikėjimo bendrijos”. Nerimą
kelia ne tik sektų skverbimasis, bet ir faktas, kad Bažnyčią įsteigti ir
įregistruoti galima turint vos šimtą narių.
Apibūdindamas šalies ekonominę padėtį, kun. Lukacs pastebėjo, jog
laisvės iliuzija virto dideliu nusivylimu. Pavyzdžiui, esant 20 – 30
procentų infliacijai metai po metų mažėja vidutinės pajamos, o nedarbo
lygis peržengė 10 procentų ribą. Vyriausybė ir opozicija būgštaujančios dėl
augančio nusikalstamumo bei didėjančio benamių skaičiaus. Politikoje, pasak
Vyskupų konferencijos atstovo spaudai, vyrauja “neįsivaizduojamas
populizmas”. Šiandien Vengrijoje nebėra nė vieno tikro marksisto, tačiau
esama daugybės žmonių, kurie remdamiesi savo padėtimi bei ryšiais sumaniai
naudojasi nauja situacija. Pavyzdžiui, buvę partijos funkcionieriai,
sąmoningai ir tikslingai remiami užsieniečių, sugebėjo “įsigyti” daug
privačios nuosavybės.
BUDAPEŠTAS
Pamatyti dinamiškąją Vengrijos sostinę vertėtų kiekvienam
abejojančiam, kad Rytų Europa išties gali sužavėti savo didingumu. Atminty
ilgam įsirėš stulbinanti architektūra, aštri vengriška virtuvė ir
lėtapėdžiui lietuviui „neįkandamas“ pašėlęs miesto ritmas.
Budapeštas yra vienas didžiausių Centrinės Europos miestų, vadinamas
Dunojaus sostine. Tai didžiausias (2,1 mln. gyventojų) Vidurio Europos
miestas. Nedidelei Vengrijai tikras milžinas, nes antras ppagal dydį miestas
Debrecenas yra net 10 kartų mažesnis. Budapeštas išsidėstęs šiaurinėje
šalies dalyje, už 10 km nuo Dunojaus vingio. Miestas susideda iš dviejų
dalių: Dunojaus dešiniajame krante, ant kalvų, įsikūrusios Budos, ir
kairiajame krante, lygumoje, plytinčio Pešto.
Buda labai kalvota, nes per ją driekiasi neaukšti retu mišku apaugę
Budos kalnai. Aukščiausia (235 m) jų ir Budapešto vieta yra Gelerto kalnas.
Buda yra seniausia miesto dalis. 1242 m. Buda tapo Vengrijos karalystės
sostine. Ant Budos kalno stovi buvę karalių rūmai. Budos įžymybė – gotikinė
Šv.Matjašo (Motiejaus) bažnyčia. Greta – įdomus Žvejų bastionas.
Peštas (du kartus didesnis už Budą) išsidėstęs beveik lygumoje. Tai
dalykinis miesto centras su daugybe naujų statinių, plačiomis gatvėmis. Ant
Dunojaus kranto stovi miesto simboliu tapę Parlamento rūmai.
Miesto ribose Dunojaus krantus jungia aštuoni tiltai. Šalies sostinė –
nuostabių architektūros ansamblių, muziejų, parkų miestas, kuriame gaminama
apie 1/3 krašto pramonės produkcijos: autobusai “Ikarus”, elektrotechnikos
įranga “Orion”, radijo imtuvai, moderni medicinos įranga ir vaistai bei kt.
Nuo kitų Europos miestų Budapeštas skiriasi karštųjų versmių ir maudyklių
gausa, jame veikia vienas ilgiausių pasaulyje (14 km) vaikų geležinkelis.
TURIZMAS IR PRAMOGOS
Labiausiai turistų lankomos pasaulio šalys buvo Prancūzija, Ispanija,
JAV, Italija ir Kinija. 1999 m. į pirmąjį labiausiai lankomų šalių
penkioliktuką pateko keturios šalys iš Rytų Europos regiono: Rusija (9
vieta), Lenkija (10 vieta), Čekija (13 vieta) ir Vengrija (14
vieta). Šiam
penkioliktukui tenka 62 proc. pasaulinės turizmo rinkos.
Norint aplankyti Vengriją reikia žinoti įvairių kelionių kainas.
Pasidomėti ar į kainą įskaičiuojama: kelionė autobusu, nakvynės viešbutyje
su pusryčiais, grupės vadovo paslaugos, sveikatos draudimas užsienyje
kelionės metu, mokamų objektų, muziejų bilietų kainos, gyvybės draudimas.
Tokios apžvalginės ekskursijos metu aplankomi : Karalių rūmai, Matiašo
bažnyčia, žvejų bastionas, Gelerto kalnas, Didvyrių aikštė.
Nuomos kainos Vengrijoje (kaip ir visose šalyse) net labai skiriasi.
Tai priklauso nuo gyvenimo sąlygų, geografinės padėties bei kitų sąkygų.
Maisto kainos kavinėse, baruose, restoranuose taip pat skiriasi.
Pavyzdžiui, ppirmos kategorijos restorane už sriubą, pagrindinį patiekalą,
desertą teks sumokėti nuo 7000 iki 10000 HUF. Antros kategorijos restorane
už sriubą, pagrindinį patiekalą, desertą reikia mokėti nuo 1200 iki 2500
HUF. Pietaujant pirmos kategorijos kavinėje už sriubą, pagrindinį patiekalą
bei desertą teks sumokėti 2600 – 9000 HUF, o antros kategorijos kavinėje už
tokį pat meniu – 1400 – 2200 HUF. Pietaujant picerijoje ar lauko kavinėje
užtektų 550 – 990 HUF.
Kalbant apie transporto paslaugas reikia atkreipti dėmesį į kuro kainas
Vengrijoje. Jei kalbame apie taksi paslaugas, tai labiausiai apsimoka taksi
išsikviesti telefonu, nes šiuo atveju tarifai yra mažiausi. Visi taksi
Vengrijoje yra geltoni. Apytiksliai taksi tarifai Vengrijoje:
❑ Pagrindinis tarifas 200-300 HUF;
❑ Kilometrinis tarifas 135-240 HUF;
❑ Laiko tarifas 35-60 HUF per minutę.
Kaip pavyzdį pateiksiu kompanijos „Kiveda“ siūlomą maršutą ir kainas.
Pirma diena: Išvykimas iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją su trumpais
sustojimais. Lenkijos kultūra, kraštovaizdis, žymiausieji žmonės. Naktis
autobuse; Antra diena: Atvykstame į Vengrijos sostinę Budapeštą.
Atsigaivinimui siūlomos maudynės turkiškų pirčių komplekse. Ekskursinių
objektų lankymas: Budos pilies ansamblis, Šv. Trejybės aikštė, Šv. Matijašo
bažnyčia, Pešto panorama nuo žvejų bastiono, Karalių rūmai. Vakare siūlomas
plaukimas Dunojaus upe. Nakvynė viešbutyje Budapešte; Trečia diena:
Pusryčiai. Sentendrė – „Serbiškojo miesto“ dailės galerijos, garsusis
Marcipanų muziejus. Dunojaus vingis: Višegradas – senoji Vengrijos sostinė
ir buvusi karalių rezidencija. Grįžus į Budapeštą, siūlomas nacionalinis
vakaras. Nakvyne viešbutyje Budapešte; Ketvirta diena: Pusryčiai. Muuziejų
lankymas arba ekskursinė kultūrinė programa Budapešte. Po pietų išvykstame
Slovakijos link. Kelionė per Slovakiją, esant laikui – apsilankymas Banska
Štiavnica mieste, įtrauktame į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Naktis
autobuse; Penkta diena: Grįžimas į Lietuvą. Kaina: 420 Lt. Paslaugos: 2
nakvynės viešbutyje + 2 pusryčiai, kkelionės dokumentų sutvarkymas, kelionė
patogiu autobusu, gidas – vadovas, sveikatos draudimas.Mokami objektai:
Bilietai į muziejus ir kitus mokamus lankytinus objektus į kelionės kainą
neįskaičiuoti.Ekskursinei programai rekomenduojama turėti apie 20-25 EUR.
Kai kurios kompanijos siūlo įvairias nuolaidas, pavyzdžiui, „Eurolines
baltic“ siūlo nuolaidas tokioms žmonių grupėms:
|Nuolaido| „ Eurolines baltic“ |
|s: | |
| |
|-10% Studentams, asmenims iki 25 metų ir virš 60 metų |
| |
| |
|-50% Vaikams iki 12-os metų. |
| |
| |
|-80% Vaikams iki 4 metų. |
| |
VALSTYBĖS INSTITUTAS
Dabartiniu metu Vengrijoje galioja 1949 m. Konstitucija su ppakeitimais
ir papildymais. Dabar Konstitucija žymiai skiriasi nuo pirminės
konstitucijos. Išliko nepasikeitę bendra šalies Konstitucijos sistema ir
keletas nuostatų apie teismą ir prokuratūrą. Didžiausi papildymai
Konstitucijoje buvo padaryti 1989-1990 m. Pagal valdymo formą,
Konstitucijoje Vengrija apibūdinama kaip klasikinė parlamentinė respublika.
Tokio pavyzdžio valstybės yra Lietuva. Lenkija, Latvija ir kt.
Vengrijos Konstitucijos septintas skyrius skirtas Vyriausybei. Tai
aukščiausias Vengrijos vykdomosios valdžios organas, kurį sudaro ministras-
pirmininkas ir ministrai. Nesant ministro-pirmininko jį pakeičia jo
paskirtas ministras. Pasiūlius prezidentui ministrą-pirmininką skiria
Valstybės susirinkimas visų savo narių dauguma. Ministrus skiria ir
atleidžia prezidentas ministrui-pirmininkui pasiūlius. Valstybės
susirinkimas rinkdamas ministrą-pirmininką kartu tvirtina ir Vyriausybės
programą. Vyriausybė prisiekia ir yra atskaitinga Valstybės susirinkimui.
Vyriausybė priima nutarimus ir sprendimus, kuriuos pasirašo ministras-
pirmininkas. Vyriausybės priimami norminiai aktai negali prieštarauti
įstatymams. Todėl tai yra aktai, kurie reguliuoja normas, kurios nėra
sureguliuotos įstatymu. Visi nutarimai skelbiami spaudoje. Esant kokiai
nors grėsmei, Vengrijos vyriausybė Valstybės susirinkimo pavedimu, gali
imtis visų būdų. kurie ir prieštarauja įstatymui. Tam turi pritarti 2/3
visų dalyvaujančių Valstybės susirinkimo deputatų. Vyriausybė gali pakeisti
ar atšaukti bet kokius jai pavaldžių organų sprendimus, kurie prieštarauja
įstatymui.
Ypatingas Vengrijos vyriausybės veiklos reguliavimo dalykas yra
nepasitikėjimo vyriausybe institutas. Nepasikitėjimo votumą galima
pareikšti raštu mažiausiai 1/5 Vyriausybės susirinkimo deputatų.
Pareiškime turi būti nurodyta ir nauja kandidatūra ministro-pirmininko,
jeigu nepasitikėjimas bus priimtas. Tokio prašymo svarstymas ir balsavimas
turi įvykti ne anksčiau kaip per tris ir ne vėliau kaip per aštuonias
dienas nuo jo pateikimo. Priimtas bus tuo atveju, kai už nepasitikėjimo
pareiškimą balsuos daugiau kaip pusė Valstybės susirinkimo deputatų.
Balsuojama kartu ir už naują ministro-pirmininko kandidatūrą ir jei
nepasitikėjimas pareikštas nurodytas kandidatas tampa nauju ministru-
pirmininku. Šiuo atveju Vengrija vadovavosi vokiškąja patirtimi paskelbiant
nepasitikėjimą Vyriausybei. Šiuo atveju galima greičiau suformuoti
Vyriausybę,išvengiant ilgos Vyriausybės krizės tuo atveju, kai sena
vyriausybė krito, o nauja dar neišrinkta. Vyriausybė per ministrą-
pirmininką pati gali inicijuoti spręsti klausimą dėl pasitikėjimo
Vyriausybe. Tai dažniausiai būna kai Vyriausybė pateikia Vyriausybės
susirinkimui svarstyti kokį nors svarbų projektą ir šiam pareiškus
nepasitikėjimą reiškia, kad nebus priimtas ir projektas. Vyriausybė
atsistatydina pati. Nutraukus Vyriausybės įgaliojimus, jinai tęsia darbą
kol bus išrinkta nauja Vyriausybė. Tačiau jai negalima sudaryti naujų
tarptautinių sutarčių, o nutarimus priimti tik jai suteiktos kompetencijos
ribose ir tik ypatingais atvejais.
LIETUVOS RESPUBLIKOS (LR) RYŠIAI SU
VENGRIJOS RESPUBLIKA (VR)
• 1924 m. užmegzti diplomatiniai santykiai su VR.
• 1991 08 24 Vengrija pripažino Lietuvą de jure.
• 1991 09 02 atkurti diplomatiniai santykiai.
Diplomatinis atstovavimas:
1995 11 21 VR akredituotas pirmasis LR ambasadorius Jurgis Brėdikis.
• 2001 10 10 darbą pradėjo najasis LR ambasadorius Vengrijai Romualdas
Kozyrovičius, reziduojantis Prahoje.
• LR garbės konsulas VR Péter Vadasz (Budapeštas).
• 1991 11 11 pirmuoju VR ambasadoriumi Lietuvai akredituotas Béla
Javorszky, rezidavęs Helsinkyje.
1999 12 09 VR ambasadoriumi Lietuvai antrą kartą akredituotas Béla
Javorszky, reziduojantis Taline (iki 2002 10 31).
2003 09 29 akredituotas pirmasis VR ambasadorius Lietuvoje Sándor Juhász.
VR garbės konsulė LR Ilona Jočionisne Meszaros (Kaunas).
Vizitai, susitikimai (chronologine tvarka):
1990 m. LR AT Pirmininko V. Landsbergio vizitas į VR.
1992 m. VR UR ministro G. Jeszensky vizitas į LR.
1996 m. LR Seimo Pirmininko Č. Juršėno vizitas į VR.
1997 m. VR Prezidento A. Goncz vizitas į LR.
1997 m. LR UR ministro A. Saudargo vizitas į VR.
• 1999 05 25-26 LR Prezidento V. Adamkaus vizitas į VR.
2001 05 03-04 VR UR ministro J. Martonyi vizitas į LR.
2002 11 15 įvyko dvišalis LR Ministro Pirmininko A. Brazausko
susitikimas su VR Ministru Pirmininku P. Medgyessy (Varšuva).
• 2003 06 08-10 VR Nacionalinės Asamblėjos Pirmininkės Katalin Szili
vizitas į LR.
Svarbiausios sutartys ir susitarimai:
1. Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos draugiškų santykių ir
bendradarbiavimo sutartis.
2. Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos
Vyriausybės dėl abipusio atsisakymo įvažiavimo vizų.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės
susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų
automobiliais.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės
susitarimas dėl oro susisiekimo.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės
sutartis dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteisėta narkotikų
apyvarta, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos
Respublikos Vyriausybės
sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse.
7. Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl investicijų
skatinimo ir abipusės apsaugos.
8. Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl
bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų
atvejais.
Dvišalis bendradarbiavimas:
• Vengrija – Vyšegrado šalių grupės narė, NATO narė nuo 1999 m. kovo 12 d.
Vengrija kartu su Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. įstojo į Europos Sąjungą.
• Lietuva ir Vengrija aktyviai bendradarbiauja švietimo ir mokslo, turizmo,
susisiekimo bei kitose srityse. Pagal atskirus susitarimus
bendradarbiauja šalių vidaus, užsienio reikalų ministerijos, LR Krašto
apsaugos ir gynybos ministerijos. Kasmet vyksta dvišalės užsienio reikalų
ministerijų pareigūnų konsultacijos valstybės sekretorių ir žemesniame
lygyje.
Dvišaliai ekonominiai santykiai:
Prekyba (Statistikos departamento duomenimis)
• Lietuvos ir Vengrijos prekybos apyvarta 2003 metais sudarė 398,7 mln. Lt
(115,5 mln. EUR), prekybos balansas buvo neigiamas: 122,1 mln. Lt (35,3
mln. EUR).
• Lietuvos eksportas į Vengriją per 2003 m. buvo 138,3 mln. Lt (40,1 mln.
EUR). Lyginant su 2002 metais, eksportas į šią ššalį padidėjo 33 %. 2003
metais Lietuvos eksportas į Vengriją sudarė 0,63 % bendro Lietuvos
eksporto. Pagal šį rodiklį Vengrija buvo 24 vietoje.
• Lietuvos importas iš Vengrijos (pagal prekės kilmės šalį) per 2003 m.
sudarė 260,4 mln. Lt (75,4 mln. EEUR). Lyginant su 2002 metais, Lietuvos
importas iš Vengrijos padidėjo 25 %. Per 2003 metus Lietuvos importas iš
Vengrijos sudarė 0,86 % bendro Lietuvos importo. Pagal šį rodiklį
Vengrijai teko 24 vieta.
Vengrijos Respublikos investicijos Lietuvoje
• 2004 m. sausio 1 d. Vengrijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė
10,1 mln. Lt (2,9 mln.EUR) arba 0,07 % visų tiesioginių užsienio
investicijų Lietuvoje. Lyginant su 2003 m. sausio 1 d. (3,5 mln. Lt)
Vengrijos investicijos Lietuvoje padidėjo beveik 3 kartus. Pagal
tiesiogines užsienio investicijas Vengrija buvo 31 vietoje.
IŠVADOS
Vengrija yra Vidurio Europos valstybė. Šalies pavadinimas,oficiali
ilga forma – Vengrijos respublika. Vengrija yra parlamentinė respublika,
jos vyriausybė atskaitinga parlamentui. Plotas: Bendras: 93 030 kv. km;
Sausuma: 92 340 kv. km; Vandenys: 690 kv. km. Pilnas valstybinės sienos
ilgis: 22 216,8 km. Administracinis paskirstymas: 19 sričių ir sostinė.
Vengrija administraciškai suskirstyta į 19 komitatų ir 6 miestų apygardas.
Pagal administracinį – teritorinį suskirstymą Vengrija yra unitarinė.
Vengrijos sostinė Budapeštas (2mln. gyventojų) ,o kiti svarbesni miestai
yra Debrecenas, Miškolcas, Ščegedas, Pečas ir kiti. Aukščiausia vieta
Vengrijoje yra Kekes (1014 m), o žemiausia – prie Tisos upės (Gyálarét 78
m). Ilgiausios upės: Tisa (Vengrijoje 579 km, o bendras ilgis 966 km),
Dunojus (Vengrijoje 420 km, o bendras ilgis 2850 km). Didžiausias ežeras
yra Balatonas (590 km2). Vengrijoje gyvena 10,2 mln. gyventojų, iš kurių
66% miestuose. Gyventojų tankumas Vengrijoje yra 110žmonių/km2. Gyventojų
trukmė Vengrijoje yra apie 71 metus (moterų 75 m., vyrų 66m.). Vengrijos
etninės grupės: vengrai 98%, čigonai 1,4%,kroatai 0,2%, rumunai 0,1%.
Oficiali kalba Vengrijoje – vengrų. Raštingumas 99%. Vyraujančios religijos
Vengrijoje: Romos katalikai 68%, kalvinistai 20%, liuteronai 5% ir kiti
sudaro apie 7%. Piniginis vienetas yra forintas (HUF=100 filerių). BVP
vienam gyventojui per metus yra 13900 JAV $, bedarbystė 6%, žemiau skurdo
ribos 8,5%. Pagal ūkio sanklodą Vengrija priskiriama prie pereinamos
ekonomikos šalių. Nepriklausomybę pasiekė 1001m.(suvienijo karalius
Stefanas I).
LITERATŪRA
1. G.Sapožnikas, R.Šalna. Europa. Briedis. 1999.
2. V.Januškis. Europa. Fizinė ir socialinė geografija. Kaunas. Šviesa. 1994
3. http://www.urm.lt/data/5/LF312125152_vengrija.htm
4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vengrija
5. http://europa.eu.int/comm/justice_home/ejn/homepage/homepage_hun_en.htm
6. http://www.road.lt/pasakojimai/vengrija/
7. http://www.road.lt/nuotraukos/vengrija/
8. http://www.eurodesk.lt/index.php?page=10075&country=hungary
9. http://www.kiveda.lt/05_12prg_slov-veng-5d_03-20.php
10. http://www.kiveda.lt/04_vengr_bendras.php
11. http://www.valasztas.hu/nepszav03/lv/01/1_0.html
12. http://www.ebiz.lt/article.php3/6/2093/3
13. http://www.utena-on.lt/hungary.php
14. http://www.nibco.com.pl/nibco_lt/referencje9.html
15. http://www.rimutija.com/vidurio_europa_visas.htm
16. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9613/613bp1.html
17.
http://www.lrytas.lt/naujienos/index.asp?id=11102790011109392007&tema=1&vi
ew=2
18. http://www.jaunimas.lt/default.asp?DL=L&TopicID=375&ArticleID=1828
19. http://www.guliveriokeliones.lt/11_vasara2004/vegrija_budapest.htm
20. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9719/719bp14.html
Vengrija – valstybė pačiame Europos centre. 2000 m. minėjo 1000 metų
valstybingumo metines. Nors Vengrijoje nėra nei aukštų kalnų (aukščiausia
viršūnė Kekešo kalnas – 1 014 m), nei jūros, bet ji yra viena labiausiai
lankomų Europos valstybių. Turistus domina šalies kultūra, sostinė
Budapeštas, gražuolis Balatonas, skanūs vynai ir, aišku, guliašas!
Tradiciškai kiekviena vengrų šeimininkė turi savitą guliašo receptą, kurį
moteriškoji linija perduoda iš kartos į kartą. Kaip žinia, vengrai mėgsta
tiesiog ugninius patiekalus, todėl prieš pirmą kartą ragaunant guliašą,
reikėtų pasirūpinti vynu, kad ilgai nedelsdami galėtumėte užgesinti gaisrą
savo skrandyje.
Vengrija – viena ekonomiškai sstipriausių valstybių iš postkomunistinių
šalių.Sena ir permaininga šalies istorija paliko gausybę paminklų, kurių
daugiausia – sostinėje Budapešte: Budos pilis, Karalių rūmai, Šv. Trejybės
aikštė, Matijašo bažnyčia, Žvejų bastiono bokšteliai. Sostine susideda iš
dviejų pagrindinių dalių: dešiniajame, aukštesniajame krante yra Buda, o
kairiajame, žemesniajame – Peštas. Miestui priklauso ir kelios Dunojaus
salos: Santendrės, Margaritos su puikiai įrengtu parku ir pramoninė
Čepelio.
Lankantis Vengrijoje butina pasivaikščioti po Budapešto senamiestį,
pereiti Pešto gražiausiomis vietomis: Vaci gatve, Dunojaus krantine,
Didvyrių aikšte, aplankyti Parlamento rūmus. Daugelis Budos pastatų yra iš
viduramžių. Čia dar išlikusios romėnų stovyklos Akvinko tvirtovės liekanos,
gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, Karalių rūmai.
Višegrada – senoji Vengrijos sostinė – su išlikusiomis pilies liekanomis ir
atsiveriančia įspūdinga Dunojaus vingio panorama. Senosios architektūros
viduramžių miestelis Santendre, kur gausu vyno degustacijos rūsių, pirmasis
Europoje Marcipanų muziejus, ištisos vyndarių bei saldumynų parduotuvėlių
gatvelės. Vienas gražiausių Vengrijos barokinių miestų – Egeris, kurį
išgarsino nuostabi architektūra, tvirtovės gynėjų patriotizmas, vyno
gamybos ir pirčių tradicijos. Viena garsiausių ir labiausiai vengrų mėgiamų
poilsio vietų – 78 km ilgio, 12 km pločio Balatono ežeras, kurio vidutinis
gylis tik 3 m.
Pietryčių Vengrijoje, stepėje, įkurtas Kiskunsag nacionalinis parkas,
kuriame galima plačiau susipažinti su vengrų tautine kultūra, liaudies
muzika ir buitimi, pamatyti gyvulius, auginamus tik Vengrijos teritorijoje,
paragauti įvairių tautinių patiekalų.
[pic]
