Olandijos valstybe

Ladijų M.Gustaičio vidurinė mokykla

Ieva Skrabulytė

Referatas

Darbo vadovas: Jonas Malinauskas

Lazdijai 2004

Olandijos vėliava

| |

| |

| |

Plotas: 41 865 kv.km

Gyventojų skaičius: 15 653 000

Gyventojų tankis: 373,9 žm./kv.km

Sostinė (gyv.skaičius): Amsterdamas (1 080 000)

Vyriausybės būstinė: Haga

Kalba: olandų

Religijos: katalikybė, musulmonai, protestantizmas

Piniginis vienetas: guldenas

Svarbiausi verslai: apdirbamoji pramonė,žemdirbystė

Valdymas: daugiapartinė demokratija

Raštingumas: 99%

Gyvenimo trukmė: 77m.

Žmonių 1 gydytojui: 410

[pic]

Olandija

Olandija yra Europos šiaurėje, ir jos siena rytuose eina su

Vokietija, o pietuose – su Belgija. Jos raižytus krantus skalauja

Šiaurės jūra.

Žemės ir jūros tema olandui amžina. TTai tauta, kuri myli jūrą,

be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę

erdvę iš jos. Patarlė sako: ,,Dievas sukūrė Žemę, o olandai –

Olandiją “. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo

tėvyne. Olandiją kai kas laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjo

savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.

Bet pasakojimą apie Olandiją norisi pradėti nuo jos istorijos.

Šiose žemėse I – II tūkstantmetyje pr. Kr. apsigyveno keltai, mūsų

eros pradžioje čia atsikėlė germanų gentys, iš kurių

skaitlingiausios ir labiausiai žinomos buvo fryzai, batavai. Romos

imperijos laikotarpiu šios valstybės etninio pagrindo šaknys

pasipidė vokiečių genčių palikuonimis – saksais. XI a. pabaigoje – XII

a. pradžioje atsiranda Olandijos pavadinimas (holland – plika

žemė), o XV a. – XVI a. pradžioje susijungus kai kurioms žemėms

(svarbiausios iš jų Zelandija, Olandijos provincija ir kitos)

atsiranda naujas pavadinimas – Nyderlandai (nederland – žema žemė).

OLANDIJOS KLESTĖJIMO laikais į šalį iš plačios imperijos plaukė

turtai, kurie padarė ją XVII a. bankų, pramonės bei menų centru.

Tačiau prieš šį pakilimą buvo ilgas laikotarpis, kai Olandiją valdė

kitos tautos. IX – XV a. Olandijos valdžia iš Frankų imperijos

perėjo Burgundijos kunigaikščiams, o paskui – Ispanijai. Pagaliau

protestantai olandai sukilo prieš katalikiškos Ispanijos karalių ir

po 80 metų karo 1648 m. Išsikovojo nepriklausomybę. Po to kurį

laiką klestėjo olandų prekyba ir kultūra. Šalį nusilpnino karai su

Anglija bei Prancūzija, ir XVIII a. Olandijoje prasidėjo nuosmukis.

XX a., per Antrąjį pasaulinį karą, šalį vėl buvo užėmę svetimšaliai

– šį kartą vokiečiai. 1957 m. Olandija dalyvavo įkuriant Europos

Ekonominę Bendriją ir šiandien deda pastangų, kad Europa būtų

suvienyta. Olandija – Europos Sąjungos, eekonominio susivienijimo,

jungiančio 16 Europos valstybių, narė.

PREKYBINĖ VALSTYBĖ. Olandai jūros dėka prasigyveno ir susikrovė

turtų. XVII a. šalis tapo galinga jūrų valstybe ir visame

pasaulyje prekiavo auksu, prieskoniais bei kitomis prekėmis.

AUKSO AMŽIUS. XVII a. turtingi olandų pirkliai statėsi puošnius

namus. Daugelis jų turėjo nutapytų savo namų paveikslų ir šeimos

portretų. Dailininkas Janas Vermetas (1632 – 1675) ypač meistriškai

tapė olandų interjerus.

OLANDŲ MAIŠTAS. 1648 m. Išsikovoję nepriklausomybę nuo Ispanijos,

olandai sudarė savo vyriausybę valdyti šalį (Valstybės Tarybą), kuri

rinkdavosi Hagoje su grobikų ispanų armijos vėliavomis. TTuo metu

atsiradusios religinio bei politinio pakantumo tradicijos gyvos ir

šiandien.

Olandai – ne vien žemdirbių, amatininkų, prekiautojų, bet ir narsių

jūrininkų tauta, anksti supratusi didelę romėnų posakio Navigare

necesse est (plaukioti jūra – būtina) reikšmę.

XVII amžius Olandijoje vadinamas aukso amžiumi, šalis per trumpą

laiką suklestėjo, buvo pirmaujanti jūrų valstybė, didelį indėlį

įnešusi į geografinių atradimų istoriją (iš čia kilo legenda apie

skrajojantį olandą), o jūrinėje terminologijoje ir dabar vartojami

olandiški žodžiai: matrosas, škiperis, kubrikas, barkasas, botas, trapas.

Apibūdinant olandus, galima pasakyti, jog tai tauta, visiškai įveikusi

jūrą – tiek sausumoje (kovoja su ja dėl žemės), tiek atvirame

vandenyne, kur narsūs jūreiviai savo valia nugali stichiją. Tai

tvirta, užsigrūdinusi tauta.

| Statistikos duomenimis, 1950 |

|m. žemės plotas Olandijoje sudarė|

|32 400 kv. km., 1972 m. – 36 6000|

|kv. km, 1989 m. – 39 100 kv. km. |

Flevolandija (joje gyvena daugiau kaip 180 tūkstančių gyventojų)

ištisai apgyvendinta nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau

prieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti

nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodo

apsauginės dambos (užtvankos) dam. Šiandien šis žodis yra daugelio

miestų pavadinimų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas,

Zandamas. Šį kraštovaizdį labai pagyvina vėjo malūnai, kurie seniau

ne tik malė miltus, pjovė medžius, bet ir privertė dirbti

siurblius, siurbusius vandenį iš polderių.

| Dirbtinė damba – žmogaus |

|sukurtas hidrotechnikos |

|įrenginys. Saugo kraštą nuo |

|išplovimo ar užliejimo arba |

|reguliuojant upės vagą keičia |

|tėkmę. |

Lygūs, nepaprastai kruopščiai prižiūrimi pasėlių laukai, kanalai,

vėjo malūnai, viena už kitą gražesnės sodybos ir medžiais apsodinti

puikūs keliai džiugina kiekvieno svečio akį.

Miestas žiedu. Dauguma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa,

Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijos

procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Čia

viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2

000 žmonių ir sukoncentruota iki 42 procentų visų gyventojų. Tai

vientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechą,

Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdamą, Hilversiumą, Utrechtą,

Roterdamą. Roterdamas – didžiausias Olandijos miestas. Tai ir vienas

didžiausių bei judriausių pasaulio uostų. Gili upė jungia Roterdamą

su jūra, nutolusia per 28 km. Europortas, didžiulis šiuolaikinis

Roterdamo uostas, vienu metu gali aptarnauti 300 krovininių laivų.

Etninė sudėtis. Ketvirtą penktą dešimtmetį į Nyderlandus atsikėlė

daug žmonių iš buvusių olandų kolonijų Pietričių Azijoje. Septintame

dešimtmetyje plūstelėjo imigrantai iš Pietų Europos, Turkijos ir

Maroko. Didžiuosiuose miestuose jie sudaro apie penktadalį gyventojų.

Dauguma turi Nyderlandų pilietybę. Olandai didžiuojasi savo valstybės

imigracine politika.

| 1950 – 1985 m. Olandija patyrė 3 |

|imigrantų bangas: |

|1. 1950 – 1958 m. daugiausia išeivių atvyko |

|iš Indonezijos. |

|2. 1964 – 1975 m. – iš Viduržemio jūros |

|šalių (Italijos, Ispanijos, Turkijos, |

|Maroko) ir Karibų jūros valdų. |

|3. 1976 – 1985 m. – iš gretimų ššalių |

|(Belgijos, Prancūzijos, VFR, Didžiosios |

|Britanijos). |

|1989 m. imigrantų skaičius siekė 624 000, |

|arba 4,2 proc. visų šalies gyventojų. |

|Skaitlingiausios grupės: |

|surinamiečiai – 194 200, turkai – 185 000, |

|marokiečiai – 143 700, išeiviai iš Olandų |

|Atilų – 66 000, vokiečiai – 41 000, |

|indoneziečiai – 40 000, kinai – 23 000. 1992|

|m. priimta 25 tūkst. pabėgėlių iš įvairių |

|Europos vietų. Didžiausias gimstamumas – |

|turkų ir marokiečių bendruomenėse. 42 proc. |

|visų imigrantų gyvena Amsterdame, Roterdame,|

|Utrechte, Hagoje. Turkai ir marokiečiai |

|paprastai dirba pramonėje ir statyboje, iš |

|surinamiečių daugiausia tatnautojų, |

|indoneziečiai dirba įvairiose pramonės |

|įmonėse. |

Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie

miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų.

Viduramžių architektūros ansambliai suformavę miestų centrines

dalis. Kaimų gyvenvietėms irgi būdingi senieji tradiciniai užstatymo

tipai. Daug kur matyti išsimėtę vienkiemiai, susispietę gatviniai ir

kupetiniai kaimai. Kaimai daugiau paplitę prie upių, kanalų. Juose

kai kur išlikę labai senovinių namų – gumno, kurių gyvenamosios

patalpos ir ūkiniai pastatai sujungti ir yra po vienu stogu. Tokio

tipo pastatas yra būdingas saksų namams, tuo tarpu fryzų pastatai

turi patalpą centre, skirtą šienui laikyti. Pastatų viduje, tiek

miestuose, tiek kaimuose, galima pamatyti senovinio interjero detalių:

lovų sienų nišose, židinių, keramikinių lėkštelių ant sienų ir

lentynų.

Tautinis koloritas būdingas ir nacionaliniam kostiumui, kuris

kaimuose dar

gana populiarus, ypač švenčių dienomis. Šventiniuose

drabužiuose irgi daug tautinio kostiumo elementų: siuvinėjimų sidabro

ir aukso siūlais, nėrinių, klosčių, metalo papuošaqlų. Kaip ir

lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės.

Olandija – gėlių, vėjo malūnų, medinių klumpių, tulpių (iš jų netgi

daromos salotos) šalis, kuri vadinama dvejopai: Nyderlandai

(žemumos), Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnai

vadinama Šiaurės Venecija, jos įkurimo prie Amstelio upės metais

laikomi 1275 – ieji. Mieste šimtas kanalų, šimtas dirbtinių salų, apie

tūkstantis tiltų. Abipus kanalų – siauri ir aukšti namai, nes XVI –

XVII amžiuje mokesčiai buvo imami už fasado plotį, durų ir langų

skaičių bei dydį. Tokių namų tebėra išlikę 4000. Įdomu ir keista

tai, kad jie turi dvejas duris (paradines ir užpakalines).

Paklausite, kodėl( Atsakysime olando žodžiais. Pasakojama, jog jei

svečias nepatinka šeimininkui, jis išlydimas pro užpakalines duris

ir patenka. tiesiai į vandenį. Žiemą miesto kanalais čiuožiama,

vasarą plaukiojama valtimis.

Vienuolikos miestų kalionė. Jei žiemą kanalai užšąla, vyksta

garsiosios čiuožimo lenktynės. Jos vadinamos Elfstedentocht, arba

Vienuolikos miestų kelionė. Čiuožėjai lenktyniauja miestus

jungiančiais kanalais ir įveikia maždauk 200 kilometrų nuotolį.

Šiose lenktynėse dalyvauja apie 16 000 žmonių, tarp jų – geriausi

šalies čiuožėjai. Laimėtojai tą kelią įveikia maždaug per 6

valandas.

Amsterdamas žinomas savo varpų muzika, kuri sklinda iš 860

bažnyčių. Mieste yra 26 deimantų šlifavimo dirbtuvės, 199 futbolo

klubai, jų lyderis ,,Ajaksas”. Karališki rūmai turi 1047 kambarius.

Olandai tvirtina, jog tai aštuntasis pasaulio stebuklas, nes rūmai

pastatyti ant polių. Metraščių teigimu, jų būta 13 659. Visos

statybinės medžiagos (medis, akmuo) buvo atgabenti laivais iš

Skandinavijos.

Europos kinai. Olandai mums kažkuo panašūs į žemaičius: tokie pat

flegmatiški, neskubrūs, nors gebantys po kelių stiproko alaus bokalų

(juo labiau, jeigu tas alus pagamintas pagal labai seną ir

paslaptingą vienuolių receptą) ir smarkiai išsijudinti, smagiai

pasijuokti, humoro tikrai nestokodami. O tos garsios žemaitiškos

klumpės, kurių turguose pokario metais dar būdavo pilni vežimai, ar

nebus jos kadaise per Šventąją ir Palangą į Žemaitiją iš nelabai

tolimos Olandijos atklydusios( Šiandien Olandijoje, savaime suprantama,

niekas jų nebedėvi, bet šio sveiko apavo suvenyrinių pavyzdžių

pilnos parduotuvės, o tautiniu kostiumu apsirengusį folklorinio

ansamblio dalyvį gali pamatyti apsiavusį klumpėmis. Minimos ir kitos

olando charakterio ypatybės, visų pirma sakoma, kad jis darbštus,

kuklus, paprastai nemėgstantis skambių žodžių, ne visada mandagus su

kitataučiais.

Kodėl juos vadina Europos kinais( Matyt, todėl, kad jie yra

talentingi prekybininkai. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė –

švaistytis pinigais.

Vidutinis statistinis olandas dažnai pravardžiuojamas Janu Alemanu

(gal kaip mūsų Jonas(). Olandų šeimos gyvenimas panašus į tiksliai

einantį laikrodį. Čia viskas numatyta, net ir vaikų skaičius.

Olandai mėgsta būti namie ir neužtraukti užuolaidų – tegul visi

pamato, kaip jie gražiai ir sutartinai gyvena. Jų šeima – vientisas

derinys, ne veltui sakoma, kad rašant laišką jį adresuoti reikia

Jongų šeimai, o ne ponui Jongui.

Darbovietėje olandai labai paslaugūs. Tačiau nenustebkite, jei

pasibaigus darbui šypsena iš olando veido dingsta. Kuo skubiau

sutvarkęs savo darbo vietą, paknopstom jis bėga namo. Tokiu metu

beviltiška ko nors prašyti – dalykiniams sprendimams yra. darbo

laikas. Oladijoje kolektyvizmas jaučiamas tik darbe, už savo namų

slenksčio laukia griežtas ir racionalus individualizmas. Gal šio

individualizmo genami olandai būtinai nori gyventi savo name ar

bute( Šeimos,

kuriose gyventų trys kartos, itin retos. Jaunos šeimos stengiasi

gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos.

Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai.

Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali

turėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko

nestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų.

Baisiausias dalykas olandui – tai varganai gyventi, ypač bijomasi,

kad to nesužinotų aplinkiniai. Namų ūkis tvarkomas taip, kad

kaimynai nepastebėtų finansinių sunkumų ir nepagalvotų, jog

šeimininkas nieko nepasiekė arba nesugebėjo prisitaikyti prie

gyvenimo tempo ir nerado savo vietos. Skolintis pinigų čia

nepriimtina.

Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir

atsitiktiniai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate

pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų

šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausainių, kiek laukiama

svečių. Tai vis olandiškas taupumas. O gal šykštumas(

Juose dera orumas ir teisingumas. Juk niekur kitur nerasite

monumento, vaizduojančio karvę su užrašu ,,Mūsų motinai”. KKeista( Ne,

– atsakome mes, nes juk fryzų išvesta karvių veislė pakėlė tautos

gerovę.

Ir olandai, ir fryzai vertina žmonių humoro jausmą. Rimtai

darbuodamiesi, kartais nekalbūs ir paniurę, olandai moka taip

linksmintis, kad visiškai paneigia visus stereotipus apie jų

išvaizdą ir charakterį.

Tulpių bumas, mugės ir dar kai kas. Jeigu olandai moka

linksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes, pagalvojote jūs. Neapsirikote.

Olandijoje begalės švenčių, dar daugiau mugių ir festivalių. Čia

labai populiarios šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir šv. Mykolo

(gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir labai

daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumu

pranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės,

per kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos

veikėjai. Jiems dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek

primena Lietuvą. Mat čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su

verbomis), šiai šventei irgi marginami margučiai. Labai įspudingai ir

neįprastai švenčiamas trečias rugsėjo antradienis. Tą dieną Hagoje

karalienė pasako kalbą ir atidaro parlamentą. Šis ritualas išlikęs

nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia daugybę žiūrovų.

Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono

metu (6 – 9 mėn.) nepamirštama nukreipti šalies svečių: pavyzdžiui,

kiekvieną trečiadienį – į turgų, kuris XVII amžiuje vadinosi turginiu

skruzdėlynu, ketvirtadieniais – į sūrių mugę Gaudoje, penktadieniais –

į sūrių ar gėlių aukcijoną, kur galima pamatyti gėlių iš viso

pasaulio. Tulpių bumas šalyje prasigėjo dar XVII amžiuje. Šiandien

čia sukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 milijonų

kvadratinių metrų plotą. Norisi pasakyti, kad Alkmaro sūrių mugė –

tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmaro sūrininkai

garsiajame aukcione pasitempę ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime į

turgus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai ir

galvelės išdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žemės ar

ant žemų medinių suolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7

valandą, išeina pirmieji pirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo ir

pardavėjo sandėrio procedūra. Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjų

cechas, kuris laikosi 350 metų tradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilki

specialiais drabužiais: jų baltos kelnės, platūs šalikai ant baltų

marškinių, o neštuvų spalva tokia pati kaip skrybėlės.

Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiuje

jau mokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė –

žvejų sutiktuvės iš pirmosios žūklės.

Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių,

tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir

krikštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas

net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų,

porinimų, daug vietos skirta Tiliui Ulenšpygeliui (prisiminkite, kad

jis ir Belgijos bronzinis berniukas. Ar ne keista().

Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad

Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis –

susisiekimo priemonė.

Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto

šaka, tačiau tai, kaip minėjome, jiems

daugiau būtinybė. Dviračiu

olandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais.

Šiaip jau olandai laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio.

Respektabiliu ir turinčiu visus patogumus olando būstas laikomas

tik tada, jei netoliese yra visuomeninis garažas dviračiui, kur

šeimininkas turi abonementą dviračiui statyti (vieną ar du). Tik

dviračių daug, o garažų mažai.

Olandija žiemą tarsi ,,užšąla” – mažiau festivalių ir švenčių po

atviru dangumi. Lapkričio viduryje į šalį ,,iš Ispanijos” atvyksta

Sinterklausas – vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors

Snieguolė, o šaipokai pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten

(Juodaisiais Pėteriais). Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia

vienas kitam anonimines išradingai įpakuotas dovanėles su

eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis. Olandai švenčia

dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos spėtų

aplankyti ,,abi puses”.

Kiekvieną sausį olandai pradeda žvalgytis į termometrą,

tikėdamiesi didesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje

prasideda didelė vienuolikos dienų šventė Elfstedentocht. Tada

kiekvienas gali lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies

pietuose vasario mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir

eitynėmis.

Kaminkrėčiai ir medžio drožėjai. Olandijos medžio drožėjai ir jų

darbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimo sulaukia baldų

detalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinė avalynė –

neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350

meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos.

Garsėja ir kalviai, kurie gamina ne tik židiniui reikalingus

įrankius, bet ir apdailos detales namams, vartams ir pan. Delfte

garsėja porceliano meistrai. Olandės siuvinėja staltieses ir

rankšluosčius, juos noriai perka šalies svečiai.

Vėjo malūnai. Kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt

kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meile. Seni

žmonės gerai prisimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį.

Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje

atsirado viduramžiais. 1693 m. buvo išleistas įstatymas, pagal kurį

kiekvienas malūnas privalėjo turėti vardą. Dabar daugelį malūnų

saugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga. Pasižvalgykime po

labai įdomų Valendamą, folkloro miestelį netoli Amsterdamo. Čia

gatvėsia vaikštoma pasipuošus tautiniais drabužiais, buvusiose žvejų

trobose slegiami sūriai su kmynais, česnakais,

dilgėlėmis, rūkytu

kumpiu. Miestelyje gausu suvenyrų parduotuvių, kur gali įsigyti ne

tik sūrių, bet ir klumpes – nuo mažų mažutėlių suvenyrinių iki

reikiamo dydžio. Pasijunti tarsi vaikščiotum pasakų šalyje: nuostabiai

švarios gatvės, tapybiški namai, žmonės tautiniais drabužiais, klumpių

drožėjai ir kaminkrėtys, rylininkai, sūdytų žuvų pardavėjai. Įdomi

savo gamta ir žmonių gyvenimo būdu Markeno sala. Joje žvejai

gyvena mediniuose namuose, pastatytuose ant aukšto akmenų pamato.

Dauguma namų dviejų aukštų, kur pirmame aukšte jie gyvena vasarą, o

antrame – žiemą. (Tuo metu pirmame aukšte įsikuria skalbykla.)

Dambos, pradėtos statyti 1932 metais, padeda apsisaugoti nuo

potvynių. Iki 1930 metų – tautiniai drabužiai buvo nešiojami kasdien.

Dar šiandien vaikai iki šešerių metų rengiami vienodai – sijonais

ir kepurėlėmis, visų ilgi plaukai. Tik iš kai kurių detalių galima

spręsti, ar tai berniukas, ar mergaitė: berniukų kepurėlės apvalios,

mergaičių – konuso formos. Septynerių metų berniukui užmaunamos

plačios kelnės, kurios parauktos aukščiau kelių. Jas berniukai

nešioja vienus metus, paskui ateina iškilmingas momentas – jam

leidžiama rengtis kaip patinka. Ši diena – visos šeimos šventė.

Vaikas giminėms ir draugams pasirodo su ilgomis kelnėmis, trumpais

plaukais ir kepure su snapeliu. Berniukas laikosi išdidžiai, kaip

tikras vyras, ta proga gauna dovanų.

Janas ar Janzoonas( Iki prancūzų okupacijos pavardžių Olandijoje

nebuvo. Prie tėvo vardo gimusiam sūnui pridėdavo dalelytę zoon –

,,sūnus”, taip jis gaudavo vardą. Pavyzdžiui, Kornelijui Janzoonui

gimė sūnus, tai jam davė vardą Jan ir pavadino Janu Kornelizoonu,

o jei šiam gims sūnus, jį vadins kaip senelį. 1795 metais

prancūzai gyventojus pradėjo registruoti ir pareikalavo pasirinkti

pavardes. Juokaujama, kad buvo renkamos juokingos pavardės, pavyzdžiui

Naktgeboren (gimęs nuogas). Kai kurios iš šių pavardžių išliko iki

šių dienų. Šiandien katalikiškose šeimose gimęs vaikas turi tris

vardus (pirmas – duotas tėvų, antras – senelio, trečias vardas būtinai

Marija ar Marijus. Protestantiškose šeimose vaikai turi du vardus.

Vieną vardą turi fryzai, kurie neturi oficialaus paso, o perka

Fryzijos pasą.

Gezelig. Šis žodis – tai ir mažų miestelių atmosfera, ir jų gatvių

pulsas, tai žavių šiuolaikinių namų kiemelių aplinka Amsterdame,

kanalai ir vėjo malūnai, klumpės ir sūriai. Šiame žodelyje telpa

olandų svetingumas, nuoširdumas ir namų jaukumas. Žodis gezelig rodo

ypač jautrų, nuoširdų požiūrį į namus, šalį, Amsterdamą, visų žmonių

buvimą šalia olando. Šis žodis apibrėžia Olandiją. Tad gezelig – tai

Olandija. Manoma, kad šį žodį pradėjo vartoti hercogas Alba. Gezelig

– tai olandų įgimtas paslaugumas, jautrumas. Kai kurie olandai neigia

šį apibūdinimą ir sako,kad tai jų šalies žmonių natūralus jausmas

ir noras atverti savo namų duris visam pasauliui.

Gezelig – tai savotiška grožio samprata, nes nuo neatmenamų laikų

šalies peizažas – tai namų interjero ir fasado vientisumas. Šiandien

jis dominuoja visų stambių miestų priemiesčiuose, miškuose-parkuose,

išsidėsčiusiuose tarp aukštų pastatų ir baseinų naujuose rajonuose –

taip charakterizuoja šį žodį treti. Bet visi nusakantys šį žodį

pridurdavo: ,,Būk dėmesingas ir pats suprasi, pajusi visa, kas gražu

ir miela Olandijoje”.

[pic]

[pic]

Vedenzė

Vedenzės įlanka ištįsusi daugiau kaip 488 kilometrų nuo Helkerio

Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, ( vienas iš

plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių Europoje. Vandens gylis

čia svyrauja nuo 2 iki 3 metrų, o plačios smėlėtos seklumos ir

užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės

yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Visa ši

teritorija užima 10 101 kvadratinių kilometrų plotą.

Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų

(ypač gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.

Vedenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės

pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių

čia arba žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus –

Rytų Atlanto maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš

Kanados, Grenlandijos, Islandijos ir Sibiro atskrenda čia suvilioti

didžiuliu kiekiu sliekų ir moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje.

Nors pagrindinis stebėjimo objektas Vadenzėje yra paukščiai, tačiau

ne mažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur randama midijų, o žuvų

priskaičiuojama apie 100 rūšių.

Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja

vietiniai olandai ir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė

trukdanti žmogui. Kodėl( Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė

pramonės spaudimą, mat jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba

atima vis daugiau ir daugiau žemių iš sūriųjų vandenų pelkių, tad

išlikusios vietivės neturi sau lygių visos Europos mastu.

Eiselio ežero susidarymas ir ateitis

Dėl nedidelio aukščio virš jūros lygio Olandijai nuolatos gresia

potvyniai. Praeityje potvynių būta tokių aukštų, kad bangos

pralauždavo pylimus ir vanduo užliedavo gyvenvietes, dirbamus laukus.

Per didžiausią Olandijoje XIII amžiuje buvusį potvynį po vandeniu

atsidūrė didelė teritorija į pietus nuo Fryzų salų. Giliai į

sausumą įsiterpusi jūra tapo Eiselio įlanka.

Jau XVII amžiuje olandams kilo mintis nusausinti šią įlanką,

tačiau pirmasis rimtas projektas buvo pasiūlytas tik 1893 metais.

Bet iki darbų pradžios reikėjo supilti pylimą, kuris atitvertų

įlanką nuo jūros. Statybos darbai prasidėjo 1927 metais ir truko

penkerius metus. 30 kilometrų ilgio pylimas atitvėrė Eiselio įlanką

nuo jūros. Susidarė

didelis gėlo vandens ežeras. Nuo 1937 metų

ežeras sausinamas. Sausuma jau paversta 165 000 hektarų jo ploto.

Buvusios įlankos vietoje suformuoti keturi dideli polderiai.

Polderiuose yra dirbamų laukų, statomos gyvenvietės, gamyklos,

tiesiamos transporto magistralės. Ateityje ežeras turės išnykti. Jo

vietoje plytės sausuma.

Naudotos literatūros sąrašas:

1.Iliustruota vaikų enciklopedija. Vilnius, 1998.

2.Enciklopedinis žinynas. Pasaulio geografija. Šviesa, 2002.

3.Sigita Dijokienė, Genutė Jakentienė, Laima Girdauskienė. Europa – mūsų

žemynas. Jotema, 2002.

4.Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna. ,,Europa” geografijos vadovėlis 8

klasei. Briedis, 1999.

———————–

1477. m. Nyderlandus valdo Ispanija.

1568. m. Prasideda Nyderlandų revoliucija.

1602. m. Prekybai su Rytų Indija įkuriama olandų Ost Indijos

kompanija.

1619. m. Rytų Indijoje įkuriama pirmoji kolonija.

1648. m. Olandai išsikovoja nepriklausomybę nuo Ispanijos.

1652 – 1654 m. Pirmasis karas su Anglija.

1652. m. Olandai įkuria koloniją Pietų Afrikoje.

1672 – 1678 m. Karas su Prancūzija.

1688 – 1702 m. Vilhelmas III valdo kaip Anglijos karalius.

1815. m. Prie Olandijos prisijungia Belgija.

1830. m. Belgija paskelbia nepriklausomybę.

1940 – 1945 m. Vokiečių okupacija per Antrąjį pasaulinį karą.

1957 m. Įkuriama Europos Ekonominė Bendrijia.