Švedija
Švedija
Turinys
Įžanga…………….. 1
Geografinės žinios………… 2
Demografinės žinios………… 2
Žemėlapiai…………… 4
Istorinės ir Politinės žinios………. 6
Žymiausi Švedijos žmonės……… 8
Švedijos ekonomikos raida………. 9
Ryšiai su Lietuva…………. 10
Literatūra……………. 12
Karališkoji šeima
Švedija
Švedija yra viena iš Skandinavijos valstybių, su linksmais ir draugiškais žmonėmis, nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika.
Valstybės santvarka:
Konstitucinė monarchija
Karalius:
Carl Gustaf XVI
Ministras pirmininklast:
Göran Persson
Religija:
Visiška tikėjimo laisvė. Bažnyčios atskirimas nuo šalies valdymo planuojamas 2000.
Gyventojai: 8.8 mln.
Paviršiaus plotas: 450,000 km2
Gyventoju tankumas: 19/km2
Sostinė: Stockholm, 1.5 mln.
Didžiausia sala: Gotlandas, 3,001 kkm2
Ilgiausia upė:
Klarälven-Göta älv, 720 km
Ežerai:
Apie 100,000, iš kurių 22 didesni nei 100 km2
Didžiausias ežeras: Vänern, 5,585 km2
Aukščiausia vieta:
Kebnekajse, 2,111 m
Karalius CARL JOHAN XIV, Pirmasis karališkosios Bernadetų dinastijjos atstovas
Geografinės Žžžžžžžžžžžinios
Ðvedija yra ðiaurës pusrutulyje. 55 – 67 laipsniø platumoj ir 10 – 22 laipsniai rytø ilgumos. Ji ið rytø ribojasi su Suomija, Botnijos jûra, ið ðiaurës ir ðiaurës rytø su Norvegija, o ið pietryèiø, pietø, pietvakariø skalauja Baltijos jûra. Ðvedijos jûrinës ssienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas – 410929km², ið jo iki 100m aukðèio – 25, 100 – 200m – 17. Ið pietø á ðiauræ driekiasi plokðèia Skonës lyguma, Smolando aukðtuma, raiþyta eþeringa Svealando þemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantëje yra ddaug salų, ðcherų ir fiordų . Didþiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miðkai uþima 53% viso Ðvedijos ploto, kalnai ir gleèeriai 16%, pelkës 11%, eþerai 8%, o dirbama þemë bei pievos ir ganyklostik 9% ðalies teritorijos. Ðvedija uþima pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upë Tornelvas -570km, didþiausi eþerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km², Melarenas – 1140 km², aukðèiausias kalnas Kebnekaizë – 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 ðliuzais.
Klimatas jûrinis su ðvelnia þiema ir vësia vasara pietuose ir centre; vidutiniø platumø klimatas yra þemyninis su atðiauria þiema ir ðalta vasara ðiaurëje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre ir ppietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000, lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.
Gamtosauga. Šalyje 20 nacionaliniø parkø: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologiniø, 60 zoologiniø, 230 omitologiniø rezervatø ir apie 1000 draustiniø .Visi draustiniai ir rezervatai užema 5% ðalies ploto.
Demografinës þinios.
Gyventojø skaièius pirmàjá milijonà pasiekë 1620m. , antrà – 1767m., treèià – 1809m., penktà – 1896m., septintà – 1950m., aðtuntà – 1969m., Gyventojø sakièius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln. þþmoniø. Gyventojø tankumas – 21þm/1km².
Vidutinis metinis gyventojø prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojø gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kûdikiø mirtingumas 5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amþius metais: vyrø – 74.2, moterø – 80.6. Abu uþima 2 vietà Europoje, pagal ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema pirma vieta pasaulyje pagal senø þmoniø, per 60m. – skaičių, neáskaitant mikrovalstybiø. Dël to, kad šalyje daug senø þmoniø, bijoma, kad ðvedai neiðnyktų .
.Pasaulyje gyvena apie 9mln. ðvedø, ið jø 86% Ðvedijoj, 9% JAV, 3% Suomijoje, 1% Kanadoje. Ðvedijoje gyvena apie 1mln. imigrantø, ið jø 420 tûkst. kitø ðaliø pilieèiø, 350 tûkst. gavusiø Ðvedijos pilietybæ ir 280 tûkst. imigrantø, gimusiø Ðvedijoje, palikuonys. Didëja gimstamumas daugiausia dël jaunesnio gimdanèiøjø amþiaus, taip pat maþesnio laikotarpio tarp gimdymø. Ðeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitë. Nemaþëja vedybø, nedaugëja skyrybø, nors 50% vaikø nesantuokiniai .
Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.
Miestai. Miestu laikoma gyvenvietë, turinti daugiau kaip 200 þmoniø, o atstumai tarp namø neturi virðyti 200 metrø. Miestuose gyvena didþioji dalis gyventojų , beveik- 84%. Didþiausi miestai yra Stokholmas &– 1682, Geterborgas – 452, Malmë – 234, Upsala – 169, Linèepingas – 131, Norèepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jonèepingas – 109, Helsingborgas – 106, Burosas 102.
Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė, sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.
Ðvedija suskirstyta á administracinius rajonus – lenus:
Lenas lietuviðkai-ðvediðkai Plotas km² Gyventojø sk. tûkst. Sostinë
Blekingë – Blekinge 2.941 150 Karlskruna
Elvsborgas – Alvsborgas 11.395 438 Venersborgas
Erebru – Orebro 8.519 271 Erebru
Estergotlandas – Ostergotland 10.562 400 Linèepingas
Geterborgas ir Bohucas Goteborg/ Bohus 5.141 736 Geteborgas
Gotlandas – Gotland 3.140 57 Visbiu
Halandas – Halland 5.454 251 Halmstadas
Jemtlandas – Jamtland 49.443 135 Estersundas
Jevleborgas – Gavleborg 18.191 288 Jevlë
Jonèepingas – Jonkoping 9.944 307 Jonèepingas
Kalmaras – Kalmar 11.170 240 Kalmaras
Koparbergas – Kopparberg 28.194 287 Falunas
Kristianstadas – Kristianstad 6.087 287 Kristianstadas
Kronobergas – Kronoberg 8.458 176 Vekðë
Malmëhusas – Malmohus 4.938 771 Malmë
Norbotenas – Norrbotten 98.913 263 Luleo
Sedermanlandas – Sodermanland 6.060 253 Niuèepingas
Skaraborgas -Skaraborg 7.937 274 Mariestadas
Stokholmas – Stockholm 6.488 86 Stokholmas
Upsala – Uppsala 6.989 1.630 Upsala
Vermlandas – Varmland 17.584 284 Karlstadas
Vesterbotenas – Vasterbotten 55.401 250 Umeo
Vesternorlandas – Vasternorrland 21.678 260 Hernesandas
Vestmanlandas – Vastmanland 6.302 257 Vesterosas
Vidaus vandenys 39.035
ÐVEDIJA – SVERIGE 449.964 8.527 Stokholmas
Stockholmas
storinës ir politinës þinios
Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje mmoterys susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais, susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosi šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais ir rakandais.
III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.
VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa. Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį, Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė. Taip pat stipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį); pradėjo klostytis Švedų tautybė.
Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu, jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.
XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.
Pagal 1319- 55
metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo Magnus Eriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o 1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.
Feodalinių vaidų nuvarginta Švedija sudarė uniją su Danija, 1397 – Kalmaro uniją , po kurios sudarymo šalyje įsigalėjo Danijos valdžia. Dėl didėjančių mokesčių ir karo su Hanza, kilo 1434 metais liaudies sukilimas. 1435- 36 metais buvo sušauktas keturių luomų Riksdagas , Danijos karaliaus valdžia tapo formali, o nuo 1471 tapo nominaliai savarankiška. 11477 buvo įkurtas Upsalos universitetas. Danijos karalius Kristijonas II , katalikų bažnyčios remiamas , prievarta atnaujino unija ( Stocholmo kruvinoji pirtis) . Po 1521 liaudies sukilimo, kuriam vadovavo bajoras Gustavas Eriksonas ( būsimasis Gustavas I) , 1523 Švedija tapo nepriklausoma.
Stiprindamas savo valdžią Gustavas I ( 1523- 60 metais) reformavo bažnyčią (įvedė Liuteronizmą) , sekuliarizavo jos turtus.
Švedija norėdama įsigalėti Baltijoje XVI amžiuje išplėtė agresija į rytus. Prasidėjus Livonijos karui Švedija užėmė šiaurės Estiją, kartu ir jos sostinę Taliną. Antrojoje apstarojo aamžiaus pusėje sustiprėjusios Rusijos grėsmė suartino Švediją su Žečpospolita. Žečpospolitos feodalai savo valdovu išrinko Švedijos princą Zigmantą Vazą. 1592 ji stapo ir Švedijos karaliumi, abi valstybės sudarė uniją. Tai leido Švedijai 1570- 95 metais sudaryti sau palankią Tiavzino taikos sutartį. 11599 metais unija suiro; dėl dinastijų pretenzijų Švedija įsitraukė į ilga Žečpospolitos – Švedijos karą ( 1600 –29 m.) , o nuo 1610 m. prasidėjo abiejų valstybių intervencija Rusijoje.
Norėdama viešpatauti Baltijoje , Švedija toliau kariavo su Danija, Rusija ir Žečpospolita.
Valdant Gustavui II ( 1611- 32 m.) ,su Rusija 1617 metais sudaryta naudinga Stolbovo taika, su Žečpospolita – 1629 Altmarko paliaubos, pagal kurias Švedija išlaikė Livoniją, didumą Kuršo, kai kurias Prūsijos valdas ( taip pat ir Klaipėdą, kurią valdė iki 1635 metų). Nuo 1630 Švedija buvo antihabsburgiškosios koalicijos narė, dalyvavo Trisdešimties metų kare. Pagal 1648 metų Vestalijos Taiką Švedija prarado dalį Prūsų žemių. Bet po 1656 metų karo su Rusija buvo pasirašyta Kardžio sutartis, kuri patvirtino palankias Stolbovo taikos sąlygas. Per vvisus karus gautos žemės leido Švedijai XVII amžiaus viduryje tapti viena stipriausių valstybių Europoje.
XVII a. labai pasunkėjo valstiečių gyvenimas. Valdant Kristinai ( 1632- 54 m.) apie 70 proc. valstiečių žemių pasisavino feodalai. Vykdydamas redukciją Karolis XI (1660- 97 m.) susigrąžino daugiau kaip penkiasdešimt procentų feodalams atitekusių žemių ir sustiprino absoliutizmą; Švedijoje įsigalėjo absoliutinė monarchija.
Per Šiaurės karą Karolio XII ( 1697- 1718) jo karioumenė 1701 metais užemė Lietuvą, įsiveržė į Rusija, bet rusai Poltavos mūšyje sumušė švedus. 1721 Ništato taikos sutartimi ŠŠvedija atidavė Rusijai pietvakarių Kareliją ir Vyborgą. Netekusi valdų Pabaltijyje ir iš dalies Prūsijoje, Švedija tapo antraeile valsybe. Karaliaus valdžia buvo apribota valstybės ir Riksdago naudai, pradėta stiprinti ekonomiką. Nesėkmingas Švedijai buvo ir Septynerių metų karas. 1771 metais į valdžią atėjo Gustavas III, jis uždraudė visas politines partijas, susiaurino Riksdago teises, sustiprino dvarininkų privilegijas ir vėl įvedė absoliutizmą.
XIX amžiaus pradžioje pradėjo sparčiai irti feodaliniai santykiai. Dėl 1807 metais padarytos agrarinės reformos, miškų skaidymo ir pardavimo sunyko kaimo bendruomenė; plito viensėdžių ūkis.
1809 metais, nuvertus despotiškajį Gustavą IV buvo priimta konstitucija, kuri su pataisymais galiojo iki 1974 metų. 1810 metais karaliumi tapo Ž.B. Bernadotas. Jis nebuvo švedas, jis buvo prancūzas, kurį įsivaikino karališkoji šeima, nes ji neturėjo įpėdinio.
XIX amžiaus viduryje prasidėjo pramonės perversmas. Buvo panaikintas keturių luomų parlamentas ir 1866 metais sudarytas dviejų rūmų Rigsdagas.
Dvidešimto amžiaus pradžioje Švedija tapo industrine agrarine šalimi, susikūrė įvairių mašinų gamybos šakų. Dideli muitai ir protekcionizmo politika padėjo monopolozuoti vidaus rinką. 1905 po Karlstado susitarimų nutraukta unija su Norvegija, Švedijos karalius atsisakė Norvegijos sosto. Vis labiau stiprėjo parlamentarizmas: 1907- 1909 vyrai įgavo visuotinę rinkimo teisę ir 1919 visuotinę rinkimo teisę įgijo moterys.
Per I pasaulinį karą Švedija laikėsi neutralumo, bet faktiškai oreantavosi į Vokietiją. Per 1929- 33 ppasaulinę ekonominę krizę gamybos apimtis buvo sumažėjusi net 11 proc., buvo didelis bedarbių skaičius, todėl buvo kilę masiniai streikai. Antrojo pasaulinio karo metais Švedija pasiskelbė neutralia, tačiau buvo sudariusi prekibines sutartis su Vokietija ir Didžiaja Britanija.
Nuo 1946 metų Švedija yra JTO narė. 1945 metais Švedija pasiskelbė nepriklausanti jokiems kariniams blokams ir 1952 metais įstojo į Šiaurės tarybą, tapo EFTA nare 1960m., taip pat ji yra Europos tarybos narë.
Šiuo metu Švedija yra parlamentinė demokratinë konstitucinë monarchija. Valstybës vadovas nuo 1973 metø – karalius Karlas XVI , gimæs 1946.04.30. (nacionalinë ðventë). Vieneriø metø parlamentas (Riksdagas), renkamas trejiems metams. Šiuo metu yra 349 deputatai; 4 proc. “balsø cenzas”.
Svarbiausios politinës Ðvedijos partijos: Ðvedijos socialdemokratø partija, Nuosaikioji koalicinë partija, Liaudies liberalø partija, Centro partija, Krikðèioniø liaudies partija, “Naujoji demokratija”, Kairioji partija.
Žymiausi Švedijos žmonės
Mokslas ir išradimai
Žinomiausi Švedijos tyrinėtojai yra Wilhelmas von Scheele, kuris pirmas įvardijo deguonį kaip elementą, taip pat Carlas von Linné, kuris sukūrė moderniosios botanikos pagrindus ir klasifikacią.
Linné_s organizavo nemažai floros ir faunos tyrinėjimų įvairiuose pasaulio kampeliuose, tokiose kaip Japonija ir Australija. Švedų tyrinėtojas Sven Hedin pateikė labai daug vertingų žinių apie šiuolaikinę Kinija.
Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė savo vardu pavadintą premiją, kuria iki šių dienų yra apdovanojami iškyliausi mokslo ir meno žžmonės.
Rašytojai, kompozitoriai, teatro ir kino žvaigždės
Plačiai, visame pasaulyje yra žinomi iš Švedijos kilę rašytojai August as Strindbergas ir Selma Lagerlöf, Kompozitoriai Franzas Berwaldas, Hugo Alfvén, Lars Erik Larsson ir Allan Pettersson, aktoriai Anders Zornas, Carl Larssonas ir Carl Milles, filmų režisierius Ingmar Bergmanas, ekrano žvaigždės, tokios , kaip Greta Garbo, Ingrid Bergman ir Max von Sydow, operos dainininkai Jussi Björling, Nicolai Gedda ir Birgit Nilsson.Vienas žymiausių Švedijos dailininkų yra Andersas Kornas. Jis savo paveiksluose vaizdavo Švedijos amatininkų ir valstiečių tipus, kaimo gyvenimo ir liaudies šokių scenas, šalies miškus ir ežerus.
Geriausi sportininkai.
Björn Borg daugelį metų buvo dominuojanti figura teniso pasaulyje.Jis net penkis kartus laimėjo Vimbildono turnyrą . Stefan Edberg, ejo Borgo pėdomis ir taip pat buvo vienas geriausių teniso žaidėjų pasaulyje. Ingemar Stenmark yra geriausias Švedijos slidininkas,jis yra laimėjęs tris pasaulio slidinėjimo čepionatus ir iškovojęs Švedijai auksą Olimpinėse žaidynėse. Geriausios Švedijos sportininkės yra Liselotte Neumann, Helen Alfredsson and Annika Sörenstam, kurios yra minimos tarp dešimties geriausių golfo žaidėjų pasaulyje, taip pat kaip jojikai Per-Ulrik Johansson and Jesper Parnevik, NHL žvaigždė Peter Forsberg, slidininkė Pernilla Wiberg, su trimis pasaulio ir dviem Olimpinių žaidyniu aukso medaliais, ir Ludmilla Engqvist, su dviem pasaulio ir vienu Olimpinių žaidynių aukso medalais, iskovotais 100 metrų bėgime.
Carl Bilt
Ingrida Bergman
Igmar Bergmanas
Cardigans
Ðvedijos ekonomikos raida
1990m. ekonominis nuosmukis pasiekë apogëjø. Bendras vidaus produktas sumaþëjo 5%, nedarbo lygis net 10%. Biudþeto deficitas 14%. To prieþastis dideli mokesèiai :56,8% nuo BVP bei bankø krizë – infliacija 14%. 1991metais pradėjo maþëti eksportuojamos produkcijos apimtis ir kainos, todël firmos nedidino atlyginimø, ir dėl to infliacija pasiekė net 13%, o ðiø metø pabaigoje tik 2%. Infliacijos maþëjimas suþlugdë nekilnojamojo turto rinkà, kainos sumaþëjo. Bankai buvo ypač keblioje situacijoje, nes uþstatytø pastatø kainos bbuvo maþesnës uþ apdraustø paskolø ir todël apsimoka negràþinti paskolos. 1993m. pradėjo taisytis ekonominë situacija. BVP pradėjo kylti, nedarbo lygis kristi. Biudþeto deficitas buvo 217mlrd. Ðvedijos kronø. Buvo pradeta taikyti programa: maþinti socialines iðmokas ir valstybës sektoriaus finansavimà. 1993m. biudþeto deficitas 13% BVP, o 1990m. jo visiškai nebuvo. 1993m. valstybës skola sieke 71% BVP. 2/3 ðalies pilieèiø gauna pajamø ið vyriausybës: kaip valstybës tarnautojai, kaip socialiniø paðalpø gyventojai. Ðvedijai priklausanèios uþsienyje ámonës klesti. Nuo 1974 – 1993 gamyba Ðvedijoj padidëjo 116%, o ðvedø kontroliuojamø tarptautiniø bendroviø 180%.
Beveik 80% Ðvedijos darbininkø yra vienos ið dviejø centralizuotø profsàjungø nariai. Ðiø profsàjungø derybos su centrine darbdaviø organizacija beveik 60 metø padëjo efektyviai nustatyti visø dirbanèiøjø atlyginimus. Darbo uþmokesèiø suvienodinimo idëja bûdinga tik Ðvedijai iir skiriasi nuo centralizuoto reguliavimo, kuris praktikuojamas kitose ðalyse. Ðvedijos profsàjjnga pradëjo agresyvià kampanijà uþ tarpðakiná darbo uþmokesèio suvienodinimà, neatsiþvelgdami á atlikto darbo rûðá. Darbo uþmokesèiai maþai Ðvedijoj skyrësi.
Ðvedijoje veikia profsàjungos ekonomistø sukurtos modelis “ðvediðkas modelis”, kurá sudaro du modeliai: Rehn – Meidner modelis (jis pagrindiná dëmesá skiria ekonomikos struktûriniams pokyèiams bei augimui), EFO modelis (jis pabrëþia konkurentabilumo iðlaikymà, kontroliuojant darbo uþmokesèio augimo tempus).
Rehn – Meidner modelis. Centralizuotas reguliavimo derinimas su darbo uþmokesèiø suvienodinimu, esant ribotai darbo pasiûlai, skatina greità ekonomikos technologinës bazës transformacijà. Darbo uþmokesèiø suvienodinimas ðiame modelyje turi dvigubà efektà:
• Baudþiamos þemo technologinio lygio ámonës, kurios neturi teisës mokëti maþus atlyginimus. Jos turi didinti savo efektyvumà arba pasitraukti ið biznio netekæ darbo darbininkai perkvalifikuojami ir nukreipiami á aukðto ttechnologinio lygio ámones.
• Aukðtas technologis lygis, naðiose ámonëse drbininkai negali reikalauti didesnio atlyginimo. Tokiu bûdu uþtikrinimas didesnës pelnas, kurá galima skirti investicijoms ir augimui.
Valstybës pareiga ðiame á pasiûlà orientuotame modelyje yra vykdyti kietà nonetarinæ ir fiskalinæ politikà, ruoðti perkvalifikavimo programas, ádarbinti perkvalifikuotus darbininkus.
EFO modelis. Ðis modelis daugiausiai dëmesio skiria Ðvedijos produkcijos konkurentabilumui tarptautinëje rinkoje. Darbo uþmokestis sektoriuose, gaminanèiuose produkcijà prekybai, turi bûti toks, kad ðvediðkø prekiø kainos nesiskirtø nuo uþsieniniø. Darbo uþmokesèio augimas nustatomas pagal tarptautiná kainø kilimà ir naðumo aaugimà ðiuose sektoriuose. Pagal atlyginimà sulyginimo politikà darbo uþmokesèio augimas kituose sektoriuose turi prilygti augimui ðiame sektoriuje, nors naðumas pirmuosiuose auga santykinai lëèiau.
Proceso svyravimai. Iki aðtuntojo deðimtmeèio vidurio Ðvedijos modelis turëjo didelá pasisekimà. Taèiau devintame deðimtmetyje naðumo augimas sulëtëjo, o darbo uþmokesèio infliacija kasmet kilo vidutiniðkai 8%. Ið 5-osios vietos pagal suvartojimà vienam gyventojui Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos ðalyse 1970m. Ðvedija nukrito á 12 vietà 1990m. Ðiuo metu Ðvedijos ekonomika patiria maþiausià paklausà per per paskutiniuosius 40 metø. Nuo 1990m. I ketvirèio iki 1993m. II ketvirèio realaus BNVP apimtis sumaþëjo daugiau kaip 8%. Tuo paèiu metu nedarbas (áskaitant tuos, kurie persikvalifikuoja pagal darbo rinkos programas) iðaugo nuo 3,5% iki beveik 13%. Blogëjo ir valstybës finansinë padëtis, finansiniais 1993/1994m. numatomas biudþeto deficitas virðina 18% BNVP.
Pagal Ramasvamá, krizës ðaknys yra Ðvedijos ekonomikos pagrindinëse struktûrinëse problemose (didelë darbo uþmokesèio infliacija, naðumo augimo sulëtëjimas).
Didelë darbo uþmokesèio infliacija. teoriðkai, centralizuotas darbo uþmokesèio reguliavimaas turëtø sulaikyti infliacijà. Ramasvamis pateikia tris prieþastis, dël kuriø centralizuotas reguliavimas negali iðsaugoti maþos darbo uþmokesèio infliacijos:
1. Reguliavimo keliais lygiais sistema. Darbo uþmokesèio didinimas nustatomas centralizuotai. Bendras nedarbo lygis stabdo nominalaus darbo uþmokesèio didinimà. Taèiau þemesniame lygyje realaus darbo uþmokestis vis tiek turi tendencijà kilti. Todël centriniø profsàjungø uþdavinys – nustatyti ttoká nominalø atlyginimà, kad liktø erdvës realiam darbo uþmokesèiui kilti neaugtø infliacija. maþos pasaulinës infliacijos ir neauganèio naðumo sàlygomis gali kilti mintis nustatyti þemà ar net neigiamà nominalaus darbo uþmokesèio augimo tempà. Ðis sprendimas bûtø ypatingai nepopuliarus, todël devintaljame deðimtmetyje Ðvedijos profsàjungos susitarë dël nominalaus darbo uþmokesèio didinimo, nepagrásto uþimtumu ir naðumo augimu.
2. EFO modelio atsisakymas. 1983m. darbininkai pradëjo reikalauti, kad darbo uþmokestis bûtø nustatomas nepriklausomai nuo ðvediðkø prekiø konkurentabilumo tarptautinëje rinkoje. Atsisakius iðorinio pagrindimo, didëjantis darbo uþmokestis negalëjo palaikyti produkcijos konkurentabilumo.
3. Darbo rinkos programos. Esant þemam nedarbo lygiui, kaip tai buvo Ðvedijoje deðimtajame deðimtmetyje, darbo rinkos progamos (ypaè vieðieji darbai, apmokami rinkos atlyginimais) greièiau suteikia dirbantiesiems garantijas iðvengti tikro nedarbo, negu sudaro bedarbiams sàlygas konkuruoti dël darbo.
Lëtas naðumo augimas. Nuo aðtuntojo deðimtmeèio pabaigos naðumas Ðvedijoje augo santykinai lëtai ir buvo maþesnis uþ Europos sàjungos vidurká. Ramasvamis mano, kad tarp naðumo augimo ir centralizuotos darbo uþmokesèiø reguliavimo sistemos yra tiesioginis ryðys. Kai naðumas keliamas, centralizuotai reguliuojant ir suvienodinant darbo uþmokesèius, maþëja skirtumai tarp ámoniø, jos negali panaudoti lankstesniø, skatinanèiø iniciatyvà, apmokëjimo schemø. Nuo 1960m. iki 1970m. ekonominës sàlygos buvo palankios centralizuoto reguliavimo ir darbo uþmokesèiø suvienodinimo politikai. Taèiau vëliau sàlygos pradëjo keistis ir ði taktika nebetiko. Pagrindiniai pasikeitimai buvo:
• technologiniai pasikeitimai pramonëje. Aðtuntalame ddeðimtmetyje baigësi pramonës transformacijos, permetant darbininkus ið þemo technologinio lygio ámoniø á aukðto technologinio lygio ámones, procesas. Tolesnis darbo naðumo augimas buvo galimas tik didinant vidiná efektyvumà ir tobulinant egzistuojanèiø ámoniø struktûrà;
• darbo organizavimo pasikeitimai. Tarp 1980 ir 1990m. daugelyje industriniø ðaliø, tame skaièiuje ir Ðvedijoje, pradëta taikyti lankstaus darbo praktika. Taèiau ámoniø ir darbininkø iniciatyvà didinti naðumà Ðvedijoje stabdë darbo rinkos institucija, besistengianti apriboti darbo uþmokesèiø skirtumus;
• apmokymas ir ágûdþiai. Naujomis sàlygomis specifiniai, su ámonës darbu susijæ ágûdþiai, ágyja didesnæ reikðmæ uþ bendras þinias, suteiktas centralizuoto mokymo programø. Centralizuotas reguliavimas ir darbo uþmokesèiø suvienodinimo politika stabdo ámoniø iniciatyvà paèioms iðsiugdyti savo darbininkus, sugebanèius savarankiðkai priimti sprendimus ir uþ tai gauti atitinkamà atlyginimà. Remasvamis daro iðvadà, kad, norint áveikti dabartinæ Ðvedijos ekonomikos krizæ, reikia ið pagrindø pakeisti kai kurias aukðèiau aptartas darbo rinkos institucijas.
Ryšššššiai su Lietuva
Švedija nuo 1997 metų bendradarbiauja su Ignalinos atomine elektrine.Švedijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė, kad ši bendradarbiavimo programa bus tęsiama, ir tam bus teikiamas didelis dėmesys. Taigi, parama Ignalinos AE dar bus mažiausiai dvejus-trejus metus. Švedija taip pat padės koordinuoti visus Ignalinos AE saugos gerinimo darbus ir gauti jiems nacionalinę bei tarptautinę finansinę paramą. Bus tęsiami jau pradėti projektai, atsižvelgiant į įvairių analizių ataskaitas (SAR,
RSR, ISP, “Barselina” – 4 fazė) bei jose pateikiamas rekomendacijas. Nauji projektai bus pasirinkti, suderinus jų prioritetus su minėtomis ataskaitomis. Tikimės, kad mūsų darbas bus efektyvus ir per trumpą laiką padės pagerinti Ignalinos AE saugą.
Svarbiausi įrenginiai, pateikti pagal bendradarbiavimo su Švedija programą:
priešgaisrinės apsaugos tobulinimas (priešgaisrinės ir dujų nuotėkių signalizacijos, ventiliacija, vandens purkštuvai, nedegios ir saugios durys, nedegi grindų danga) 28 MSEK
• robotas perteklinio spaudimo nuovadui montuoti 15 MSEK
• modernūs įrenginiai pirminio kontūro suvirinimo siūlių kokybei tikrinti 29 MSEK
• kietų atliekų presas 1 MSEK
• IAE kontrolinės įįranga 5 MSEK
• komunikacijos sistema: radijo ryšys, ieškos sistema ir skaitmeninė telefono stotis 6.8 MSEK
• turbinų saugos įrenginiai 1.2 MSEK
• televizijos įranga informacijos centrui 0.3 MSEK
• duomenų apdorojimo sistemos (patikimumo ir remonto valdymo sistema, įranga buhalterijai) 3.3 MSEK
• kiti įrenginiai 6.1 MSEK
Iš VISO: 95.7 mln. Švedijos kronų
Perduodami patirtį (“KNOW-HOW”), Švedijos konsultantai kartu su Lietuvos specialistais iš Ignalinos AE, VATESI bei techninių paramos organizacijų dirba šiose srityse:
• priežiūros veikla 20 MSEK
• nedestruktyvus metalų tikrinimas kasmetinių remontų metu 28 MSEK
• projektas “Barselina” (tikimybinė saugos analizė) 20,5 MSEK
• atliekų tvarkymo Lietuvoje strategija 5,8 MSEK
• kokybės ir vadybos tobulinimas (pagalba, rengiant kokybės užtikrinimo dokumentus, kursai aukščiausiojo ir vidurinio lygio vadybininkams, Saugos komiteto įsteigimas) 10,5 MSEK
• avarijų lokalizacijos sistemos analizė 2 MSEK
• alternatyvi aušinimo sistema 1,3 MSEK
• pasirengimas ekstremalioms situacijoms (kartu su Švedijos radiacinės saugos institutu – SSI) 0,5 MSEK
• visuomenės informavimo programa 0,4 MSEK
• radiacinės saugos programa (kartu su SSI) 15 MSEK
• kiti vykdomi projektai 4,3 MSEK
Iš VISO: 108,3 MSEK
• Projektų administravimas 16 MSEK
Iki 97.06.30 projektams išleista 220 mln. Švedijos kronų (107 mln. Lt)
1998 m. skirta 70 mln. Švedijos kronų (apie 35 mln. Lt)
Naudota literatūra:
1. Tarybinė enciklopedija
2. J.Karosas “10.000 kilometrų aplink Europą”
Internetas:
1. www.sweden.com
2. www.swedenguide.com
3. www. lib.utexas.edu/Libs/PCL/Map_collection/cia99/Sweden_sm99.jpg
4. www.ogci.gov
5. www.surf.com/sweden- history/
