Monakas

Geografinė padėtis

Monako Kunigaikštystė – viena iš mažiausių pasaulio valstybių. Jos plotas 1,95 kvadratinių km. Monakas išsidėstęs pietinėje Europos dalyje prie Viduržemio jūros, prie Prancūzijos ir Italijos.

Monako teritorija sudaro 4 susilieję Monako, Monte – Karlo, La- Kondamino ir Fonvejaus miestai. Monako miestas yra šios valstybės sostinė (1,5 tūkst. gyventojų). Monako miestas meniškai išsidėstė

Klimatas ir Gamta

Monako klimatas yra labai minkštas, todėl Monakas yra labai populiarus Viduržemio jūros kurortas. Monakas išsidėstęs ant pajūrio Alpių uolėto iškilimo lygaus paviršiaus, miestas užstatytas senoviniais ppastatais. Monako kyšulys uolotas, išsikišęs giliai jūroje. Klimatas Viduržemio jūros. Monake labai šiltos žiemos, vidutinė temperatūra sausio mėnesį siekia nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos. Vasaros yra šiltos, bet sausos, vidutinė temperatūra liepos ir rugpjūčio mėnesį yra nuo 24 iki 30 laipsnių šilumos. Vidutinis kritulių kiekis 1300 mm. Kritulių daugiausia iškrenta rudenį. Pajūrio Alpės saugo Monaką nuo šaltų šiaurės vėjų.

Pakrantės zonose plėtojami rudžemių dirvožemiai, kalnuose – miškų rudžemiai.

Miškuose auga ąžuolai, pinijos, pušys, buksmedžiai, figmedžiai ir t.t. Monake galima ssutikti augančias nykštukines palmes, kedrus, pajūrio pušis.

Penktadalis Monako užimtas parkais ir krūmais. Parkuose sodinami figai, granatai, migdolo riešutai, pistacijos. Kai kur auginami bananai, apelsinai, citrinos, mandarinai.

Monako gyvūnija nėra gausi. Iš žinduolių galima sutikti žiurkėnus, ežius, šikšnosparnius, kurmius, paukščius – devynbalses, ssaulažuves, vieversius, strazdus ir kt. Monake daug vabzdžių, tarp jų ir drugeliai. Pajūrio zonose Viduržemio jūroje pasitaiko delfinai ir daug rūšių žuvų.

Gyventojai

Šalyje gyvena 31,7 tūkst. gyventojų. Pagal pasaulio gyventojų tankumą, Monakas užima I – ąją vietą (16 253 gyventojų kvadratinių kilometrų). Monakui būdingas gyventojų prieaugis 0 – 5 promilių, gimstamumas 11 – 13 promilių, mirtingumas < 9 promilių, vidutinė gyventojų trukmė >78 metų. Sudėtis pagal lytį procentais : 46,6 vyrų, 53,4 moterų.

Monako gyventojai vadinami monegasakais. Monegasakai – tai Monako piliečiai, kildinantys save iš prancūzų, susimaišiusių su italais. Gyventojų sudėtis monegaskų 16%, prancūzų 47%, italų 16%, anglų 4%, belgų 2%, šveicarų 1%. Oficiali kalba – prancūzų, anglų, monegaskų ir italų. Tikyba – katalikų.

Valstybė

Monakas – tai paveldimoji konstitucinė monarchija (kunigaikštystė). Valstybės ggalva – kunigaikštis. Jis vadovauja šaliai, iškelia įstatymo projektus, kartu su Nacionaline taryba vykdo konstitucijos kontrolę, gali teikti malonę, amnestuoti, apdovanoti ir suteikti Monako pilietybę.

Nuo 1949 metų gegužės 9 sostą užima kunigaikštis Renjė III iš Grimaldi kartos, seniausios Europoje dinastijos ( 1997 metais buvo švenčiamas jų 700 – mėtis).

Be kunigaikščio, šalyje yra ir dviejų rūmų parlamentas: Nacionalinė taryba, ją sudaro 18 deputatų, renkamų 5 metams, ir Visuomeninė taryba, ją sudaro 15 deputatų, renkamų 4 metams.

Monakas turi policiją, bet kkariuomenės – neturi. Karališką apsaugą sudaro 65 žmonės.

Tarptautiniai santykiai

Monakas yra pririštas prie Prancūzijos ir įgyvendina savo nepriklausomybę su prancūzų interesais politikoje, ekonomikoje ir apsaugos srityse. Tuo pačiu metu šalis nuo 1993 metų priklauso JTO.

Ekonomika

Duomenys apie Monako ekonomiką viešai neskelbiami. Žinoma, kad 1993 metais apie 87 % dirbantys gyventojai buvo užimti paslaugų sferose, 13 % – pramonėje, 0 % – žemės ūkyje. Išvystyta elektronikos, elektrotechnikos, chemijos, vaistų gamybos, statybinių medžiagų pramonė. Svarbią vietą užima prekyba, turistų aptarnavimas ir suvenyrų gamyba.

Elektros energiją importuoja iš Prancūzijos. Monakas pilnai integruotas į Prancūzijos muitininkų sistemą ir per tą pačią Prancūziją, Monakas turi ryšių su Europos Sąjungos ekonomika. Piniginis vienetas – euras.

Monako Kunigaikštystė sujungta su Prancūzija automobilių trasa. Įvažiavimas į Monaką iš Prancūzijos laisvas. Prancūzijos geležinkelis iki Monako nutiestas 1,7 km, automobilių kelias 50 km.

Visuomenė ir kultūra

Šalyje pasiektas ilgo gyvenimo lygis. Monako Kunigaikštystė labai dažnai rengia labdaros programas pvz.: padėti vargšui žmogui ar panašiai.

Tradicinis Monako gyvenimas – Viduržemio jūros tipo (Dviaukščiai akmeniniai namai su čerpiniu stogu).

Nacionalinė apranga – kelnės, ilgos kojinės, marškiniai, striukė, liemenė. Mėgstamiausias monegaskų valgis – daržovės, sūris, bifšteksas su keptomis bulvėmis, ragu su padažu, sraigės ir įvairūs žuvies patiekalai. Gyventojai geria daug vyno ir kavos.

Oficiali Monako Kunigaikštystės šventė – kkunigaikščio Renje III gimimo diena ( gegužės 31 d. ). Taip pat švenčiamos religinės šventės tokios kaip Velykos, Kalėdos, Trys Karaliai. Dažniausiai per Trijų Karalių šventę rengiami teatralizuoti renginiai, karnavalai.

Monake kiekvienais metais rengiami tarptautiniai renginiai, žymiausias iš jų – Formulė 1.

1911 – ųjų sausį 23 automobiliai iš skirtingų 11 šalių pajudėjo link Monako. Tai buvo pirmos rimtos automobilių lenktynės šalyje. Jas laimėjo Henri

Rougier ir nors teisėjavimas buvo nevisai objektyvus, lenktynės labai nusisekė.

Kiek vėliau Monako autoklubas ( Automobile Club de Monako ) sumanė rengti mieste “Grand Prix”. Princo Luiso II – ojo dėka jau 1929 – ais metais Monake įvyko pirmos “Grand Prix” lenktynės.

Lenktynės vyko kiekvienais metais, išskyrus pertrauką nuo 1939 – ųjų iki 1948 – ųjų metų.

Nepaisant nesuskaičiuojamų įspūdingų momentų ši trasa matė ir tragedijų. 1967 – ais metais lenktynininkas Lorenco Bandini pateko į avariją ir sudegė. Nors vėliau kai kurių posūkių formos buvo nežymiai pakeistos, dabar trasa yra beveik tokia pati, kaip ir 1929 – ais metais.

Monako Grand Prix laikomas vienu iš pagrindinių “Formulės 1 “ čempionato etapų. Šios lenktynės yra “Grand Prix” elitas.