Lenkija

Turinys

1 Įvadas 3

2 Svarbiausi duomenys 4

3 Geografinė padėtis 5

4 Istorinė praeitis 5

5 Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas 6

5.1 Lenkijos vaivadijos 7

5.2 Santykiai su Lietuva 7

6 Žmonės 9

6.1 Religija 9

6.2 Nacionalinės mažumos 9

6.3 Gyvenimo būdas 9

6.4 Švietimas 11

7 Ekonominė politika ir užsienio prekyba 11

7.1 Nedarbas Lenkijoje 12

8 Turizmas ir pramoga 12

9 Šaltiniai 14

Įvadas

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis

didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Ji

didžiuojasi spalvinga bei neįprasto grožio gamta, vertomis pagarbos kultūra

bei tradicijomis. Žmonės čia draugiški, protingi, tolerantiški, patenkinti

gyvenimu.

[pic]

Svarbiausi duomenys

Lenk. Polska

Lenkijos Respublika

ISO: PL/POL

[pic]Kur yra: Vidurio Europoje, prie Baltijos jūros,

Plotas 312 685 km2 (68), kranto ilgis 528 km

Aukščiausia vieta: Rysy 2499 m

Žemiausia vieta: Raczki Elbląskie kaime -1,8 m

Ilgiausia upė: Vysla 1047 km

Didžiausias ežeras: Śniardwy 114 km2

[pic]Sostinė: Warszawa (Varšuva) 1,6 mln.

Kiti svarbesni miestai: Łódź 844 000, Kraków (Krokuva) 751 000, Wrocław

642 000, Poznań 589 000, Gdańsk 510 000, Szczecin 412 000, Katowice 367 000

Svarbiausi jūrų uostai: Gdańsk, Szczecin, GGdynia

Svarbiausi oro uostai: Okęcie (Varšuvos)

[pic]Valdymo forma / santvarka: parlamentinė respublika

Administracinis suskirstymas: 16 vaivadijų

[pic]Gyventojų 38,6 mln. (2000m), miestuose 64%; tankumas 123 žm./km2; vid.

gyv. trukmė 73 metai (moterų 77, vyrų 69)

Etninės grupės: lenkai 98,7%, kiti 1,3%

Kalbos: lenkų (ofic.)

Raštingumas: 99%

Religijos: Romos katalikai 95%, sstačiatakiai 1,5%, kiti 3,5%

[pic]Piniginis vienetas: zlotas (PLZ) = 100 grašių

BVP 1 gyv./metus: 5800 JAV $

Geografinė padėtis

Lenkija yra centrinės Europos valstybė. Ji ribojasi su Vokietija vakaruose,

su Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, su

Lietuva, Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltijos jūra šiaurėje.

Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje,

kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos

lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos

siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų

kalnais.

Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose.

Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir

šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje

šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo

+16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo

užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aaukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29

d.

Ilgiausios Lenkijos upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantis

Oderis (Odra) ir Varta (Warta). Karalienė Lenkijos upių , Vysla, yra 1047,5

km ilgio. Jos šaltiniai yra Karpatų nuokalnėse. Tai yra didžiulė žemumos

upė, kurios plotis yra nuo 600 iki 1000m. Antroji pagal ilgį upė yra

Oderis, jos visiškas ilgis yra 854km, o Lenkijos teritorijoje – 742km.

Šaltiniai šios upės yra Čekijoje.

Lenkijoje yra apie kelisdešimt tūkstančių ežerų. Labiausiai žinomi

yra:Śniardwy, Mamry, Hańcza, Gopło, Druzno. Be to yra apie 100 dirbtinų

ežerų.

Miškai sudaro apie 28% Lenkijos pločio. Daugiausia miškų išsisaugojo

Karpatuose, Sudetuose ir ežeryno juostoje. Mažiausiai miškų yra centrinėje

Lenkijoje, deje ten jie užima ne daugiau kaip 15%.

Istorinė praeitis

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos „aukso amžius“ buvo

XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po

paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su

renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves

valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.

XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija,

Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano

Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę.

XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko

Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo

atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. Gegužės 3 buvo

paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija, kuria priėmė

Didysis Seimas (Sejm Wielki). Konstitucija reglamentavo šiuolaikinį šalies

valdymą — dviejų rūmų parlamentą, kuris atstovavo ne tik šlėktoms, bet ir

miestelėnams. Visi nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Tai buvo didelis

tautos, norinčios išsaugoti valstybinę nepriklausomybę, laimėjimas.

Konstitucija užtikrino ekonominę ir politinę šalies raidą.Gegužės 3-osios

Konstitucija niekuomet neįsigaliojo, o po Žečpospolitos padalinimų (1793,

1795 m.) ši valstybė apskritai nebeegzistavo. Reformų procesą nutraukė

Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai

priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno

karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos

kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir

valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį

panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos

valdoma Galicija.

Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo,

kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų

programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo

nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m.

Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant

susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.

Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios,

kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos

teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus

ekonominius ir gyventojų nuostolius(neteko apie 6mln gyventijų). Po Antrojo

pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje

aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo „kompensuota“ teritorijomis

vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis,

Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta „liaudies respublika“ ir tapo

Varšuvos sutarties organizacijos nare.

1999 metais Lenkija tapo NATO nare, o 2004 metais kaip ir Lietuva tapo

Europos Sąjungos nare.

Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas

Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta

Konstitucija.

Lenkijoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje, egzistuoja 3

valdžios rūšys:

▪ Įstatymų leidžiamoji valdžia(władza ustawodawcza) – Nacionalinė

Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių

rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato.

▪ Vykdomoji valdžia(władza wwykonawcza) – jos atstovu yra prezidentas,

renkamas 5 metams , be to jis yra ginkluotijų pajėgų vadovas;

vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba(Rada Ministrów) kitaip dar

vadinama Vyriausybė( Rząd), jos darbais vadovauja premjeras.

▪ Teismas (władza sądownicza) – tai teismai ir tribunilai.

Kad Vyriausybė galėtų tiksliai valdyti ir administruoti šalį, Lenkijos

teritorija buvo suskirstyta į administracinius vienetus. Čia egzistuoja

trilaipsnis suskirstymas: vajvadijos(wojwództwa), jų yra 16 –

poviatai(powiaty) – gminos(gminy). Vajvadijose veikia vyriausybinė

administracija ir savivaldybė. Poviatuose ir gminose veikia tik

savivaldybė.

1 Lenkijos vaivadijos

1. Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie)

2. Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie)

3. Liublino (Lubelskie)

4. Liubušo (Lubuskie)

5. Lodzės (Łódzkie)

6. Mazovijos (Mazowieckie)

7. Mažosios Lenkijos (Małopolskie)

8. Opolės (Opolskie)

9. Pakarpatės (Podkarpackie)

10. Palenkės (Podlaskie)

11. Pamario (Pomorskie)

12. Silezijos (Śląskie)

13. Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie)

14. Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie)

15. Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie)

16. Žemutinės Silezijos (Dolnośląskie)

2 Santykiai su Lietuva

Šiuo metu Lenkijosm kaimynais yra 7 šalys tame tarpe ir Lietuva:

▪ Vakarai – Vokietija

▪ Pietūs – Čekija ir Slovakija

▪ Rytai – Ukraina, Baltarusija, Lietuva bei Kaliningrado apskritis.

Lenkija 1991 m. rugpjūčio 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, abiejų

valstybių diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.

2001 m. rugsėjo 5 d. Lietuva ir Lenkija šventė diplomatinių santykių

atkūrimo dešimtmetį.

Per šiuos metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai visose srityse dar

labiau

suintensyvėjo – bendradarbiavimas pasiekė tikros strateginės partnerystės

lygį. Šalys ne tik stiprina dvišalius santykius, rengia ir įgyvendina

bendrus projektus, bet ir derina pozicijas integracijos klausimais, regiono

politikos atžvilgiu.

Institucinis dvišalio bendradarbiavimo pagrindas

1997 m. įsteigtas Prezidentų Konsultacinis Komitetas, įstatymų leidžiamoji

valdžia įkūrė Lietuvos ir Lenkijos Seimų narių Asamblėją, o Lietuvos ir

Lenkijos premjerai įsteigė vykdomosios valdžios bendrą instituciją –

Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybą (VBT). Bendrų institucijų posėdžiai

vyksta reguliariai – 2 kartus per metus.

Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu perėjo į kokybiškai naują

bendradarbiavimo etapą.

Tai ypač pabrėžia valstybės galvų vizitai, įvairių pakopų delegacijų

susitikimai, konsultacijos ir naujausios informacijos mainai.

Prekybos sąlygas tarp Lietuvos ir Lenkijos apibrėžia 1997 m. sausio 1 d.

pasirašyta Sutartis dėl laisvosios prekybos tarp Lietuvos Respublikos ir

Lenkijos Respublikos, pagal kurią prekyba pramoninėmis prekėmis nuo 2000 m.

sausio 1 d. yra liberalizuota.

Taip pat galioja Sutartis dėl tarpusavio palaikymo ir investicijų apsaugos

bei Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo vengimo. Pasirašytos sutartys sudaro

palankias sąlygas kaimyninių šalių ekonominiam ir prekybiniam

bendradarbiavimui.

Tarpvalstybinės institucijos ir tarpžinybinės komisijos nagrinėja šalių

ekonominei padėčiai svarbius reikalus, tarp jų – prekybą, Lietuvos ir

Lenkijos bendros prekybos sąlygas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. pirmąjį pusmetį

prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarė 261,2 mln. JAV dolerių,

eksportas į Lenkiją – 99 mln. JAV dolerių, o importas iš Lenkijos į Lietuvą

– 162,2 mln. JAV dolerių. Prekybos aapyvarta 2000 m. pirmąjį pusmetį išaugo

20,4 % palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lenkija pagal

prekybos apyvartą užima ketvirtą vietą tarp pagrindinių Lietuvos prekybos

partnerių.

Nuo 2000 m. sausio iki liepos daugiausia buvo eksportuojama į Lenkiją šių

prekių:

• mineralinių produktų už 55 mln. JAV dolerių arba 47 % viso eksporto į

Lenkiją;

• tekstilės ir tekstilės gaminių už 13 mln. JAV dolerių – 11 %;

• medienos ir medienos gaminių už 12 mln. JAV dolerių – 10 %;

• cheminės pramonės gaminių už 8 mln. JAV dolerių – 7 %.

Per tą patį 2000 m. laikotarpį iš Lenkijos į Lietuvą daugiausia įvežta šių

prekių:

• cheminės pramonės gaminių už 34 mln. JAV dolerių arba 18 % viso importo

iš Lenkijos;

• mašinų ir mechaninių įįrenginių už 26 mln. JAV dolerių – 14 %;

• gaminių iš dirbtinio pluošto už 22 mln. JAV dolerių – 11 %;

• popieriaus ir gaminių iš kartono už 20 mln. JAV dolerių – 10 %.

Žmonės

1 Religija

Lenkija pasižymi itin pamaldžiais tautiečiais. Tikinčiųjų dauguma (95%;

praktikuojančių – 75%) yra katalikai, todėl sekmadieniais ir per šventes

bažnyčios yra pilnos. Norintiems pasigrožėti bažnytine architektūra ir

menu reikėtų jose apsilankyti ne per pamaldas. Lenkija priėmė Krikštą 966

metais (vadovaujant Mieško I) nuo Čekijos. Be to buvęs, neseniai

miręs(2005, bbalandžio 2d.). Romos katalikų bažnyčios popiežius Jonas

Paulius II (Karol Wojtyla) buvo lenkų tautybės.

[pic]

2 Nacionalinės mažumos

Lenkijoje kitų tautybių žmonių yra labai mažai (1,3%):

▪ Vokiečiai – 350 tūkst.

▪ Baltarusai – 230 tūkst.

▪ Ukrainiečiai – 220 tūkst.

▪ Lietuviai – 20 tūkst.

▪ Rusai – 12 tūkst.

Daugiausia lenkų tautybės žmonių yra:

▪ JAV – 5,6-9,5 mln

▪ Vokietija – 1 mln

▪ Prancūzija – 700 tūkst.

▪ Lietuva – 300-400 tūkst.

▪ Ukraina – 500-700 tūkst.

3 Gyvenimo būdas

• Sveikinimasis

Lenkai labai mėgsta sveikintis. „Labas” lenkiškai yra „Česc”.

Besisveikindami reikia paspausti ranką žmogui, su kuriuo esate susitarę

susitikti. Tai normalu net kai yra daug žmoniu prieti ir kiekvienam

paspausti ranką, taip daroma tam, kad atslūgtų įtampa esanti tarp svetimų

žmonių. Be to nereikia stebėtis, kai kaikurie sveikindamisi pasikeičia

bučiniais. Tai reiškia bičiulystę, o ne meilę. Bet su saiku, sveikinimosi

bučinys turi būti tik lengvas prisilietimas skruostais. Be to Lenkijoje dar

neišėjo iš mados bučiavimas moteriai į ranką.

• Vardas, pavardė.

Norėdami kreiptis į lenką būtinai reikia naudoti „pone, ponia“(pani, pan).

Būtina kuo mažiau naudoti kreipinių kaip „direktoriau, kasininke,

vairuotojau.“ – tai netgi yra traktuojama kaip nepagarba. Dar blogiau yra

kreipti pavarde pvz.: „Kovalski paduok man šaukštelį“, reikia sakyti: „Pone

Kovalski“, bet paskutiniuoju metu dažniau yra vartojamas jungtis su vardu,

pvz.: „Ponia Beata“.

• ŠŠeima aukščiau visko.

Lenkams didžiausia vertė yra pasisekęs šeimininis gyvenimas. Išsiskyrimų

skaičius Lenkijoje užima kone paskutinią vietą Europoje. Visi lenkai šeimos

taiką labiau vertina negu pinigus ar profesinę poziciją. Vidutinė lenkų

miestiečių šeima turi vieną, daugiausiai du vaikus, o kaimiečių šeimose jų

auga keturi ar daugiau. Lenkų šeima – plati artimųjų ir giminių šeimyna,

kur po vienu stogu paprastai gyvena trys kartos.

[pic]

• Atsipalaidavimas

Pasivaikščiojimas su šunim yra labiausiai populiarus būdas atsipalaiduoti.

Be to vis dažniau lenkai sportuoja: važiavimas dviračiu, vizitai sporto

klubuose, važiavimas riedučiais.Taip pat žiūri ir televizorių, vidutiniai

apie 4val. per dieną. Pakutiniareisiais metais į nėgstamiausiais lenkų

pramogas įeina ir populiariausi pramogų centrai.

• „Svečias į namus, Dievas į namus“

Sedėdami prie stalo lenko namuose verta yra pagirti šeimininką. Lenkai yra

įsitikinę, kad priklauso labiausia svetingoms tautoms ir mėgsta, kai jiems

apie tai teigia. Jų nuomone, kad svečią reikia vaišinti geriausiu, kas

turima namie, nesvarbu, kad vėliau pačiam gali trūkti.

• Lenkų virtuvė

Lenkų delikatesu yra labai skanios rūkytos mėsos, ypač dešros yra

vertinamos visame pasaulyje.

Būtinu patiekalu pietų metu yra sriuba, viena mėgiamiausių yra pomidorų

sriuba.

Tradicinis Lenkijos patiekalas yra bigosai( troškinti kopūstai su mėsa).

• Lenkų šventės bei papročiai

Valstybės šventėmis yra minimos Lenkijos nepriklausomybė lapkričio 11d.,

bei kostitucijos priėmimas gegužės 3d., šios dienos yra skelbiamos kaip

nedarbo dienos.

Bet švenčiama ir kitomis progomis: kovo 8d. – moterų diena, ggegužės 26d. –

motinos diena, sausio 21 – močiutės diena, birželio 1d. – vaiko diena;

žinoma švenčiamos tokios šventės kaip Kalėdos, Naujieji metai,

Velykos.Sekančią dieną po Velykų yra vadinama „lany poniedziałek“ arba

„śmigus dyngus”, kai vienas kitą pila vandeniu.

4 Švietimas

Švietimo sistema aprepia:

1. Darželiai, bei specialūs darželiai.

2. Pagrindinė mokyklos, gimnazijos, viršgimnazinės profesinės

mokyklos, aukštosios mokyklos.

3. Kitos specifinės mokyklos.

Vaikai darželiuose yra 4 – 6 metų. Po to yra privalomas mokyklos lankimas

nuo 6 – 7 metų, be to vaikas turi teisė mokytis priešmokyklinei (nulinei)

klasei, kad pasirengtų prieš pradent mokslą mokykloje. Privalomas mokslas

trunka iki vaikui sukaks 18 metų.

Yra žinomi visoje Europoje tokie Lenkijos universitetai kaip: Jogailos

universitetas Krokuvoje, Varšuvos universitetas, Lublino universitetas.

Ekonominė politika ir užsienio prekyba

Išgavimo pramonė

Akmens anglių klodai Lenkijoje siekia 60mld tonų. Daugiausiai ir

lengviausiai eksploatojami klodai randasi Śląsk‘o aukštumoje. Taip

išgaunamos yra rusvosios anglys; nafta, daugiausia jos klodų yra Baltijos

jūroje (apie 25 mln t); geležis (apie 3,2 mld t); cinkas ir švinas; akmens

druska (apie 88 mld t); siera (750mln t).

Lenkai eksportuoja akmens anglį, varį, cinką, sierą; o importuoja naftą,

dujas, fosforitus, geležį, alavą.

Energetinė pramonė

Šiuo metu Lenkijoje elektrinę produkciją yra gaminama šiluminėse

elektrinėse (96,3%) bei vandnes elektrinėse (3,3 %).

Transporto pramonė

Lebnkijoje yra 2 firmos gaminančios automobilius, tai: Daewoo – FSO

(Varšuva ir Lublinas) bei Fiat Auto Poland (Bielsk – Bialej ir

Tychy).

Prekyba

Dar prieš 10 metų lenkas nežinoje, ką reiškia žodis „hipermarketas“, nes

tokių parduotuvių tuo metu Lenkijoje nebuvo. Šiandie yra žinomi visi

prekybos tinklai. Savo parduotuvės čia įkūrė prancūzai (Auchan, Carrefour,

E.Leclerc, Géant), vokiečiai (Billa, HIT, Real). Taip pat vystosi tokie

parduotuvių prekybos tinklai kaip IKEA, Rossman, Praktiker ar Obi.

Sparčiai vystosi elektroninė prekyba. Atsiranda elektroniniai knygynai,

muzikos parduotuvės bei kompiuterių. 2000 metais e – prekybos apyvarta

siekė 50 mln zlotų. Be to čia dinamiškai vystosi prekyba b2b (business – to

– business), tai yra paslaugų prekyba tarp verslo įįmonių.

Žemės ūkis

Lenkijoje maždaug trečdalis darbo jėgos užimta žemės ūkyje. Pagrindinės

kultūros – bulvės, cukriniai runkeliai, javai, svarbi gyvulininkystė.

Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo poreikiams, nes vyrauja smulkūs

ūkeliai.

1 Nedarbas Lenkijoje

Struktūrinis nedarbas yra aukštesnis Lenkijoje negu daugelyje kitų šalių.

Nedarbo lygis -18,1%. Didžiausias nedarbas yra tarp moterų, vyresnio

amžiaus, žemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų,

kurie gyvena regionuose, kur vyrauja užimtumas valstybinėse žemės ūkio

įmonėse. Šalyje taip pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.

Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduoti

valstybiniai ūkiai ir gamyklos. Staigiai sumažėjus ūūkių skaičiui išaugo

nedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz. Lodzėje, sumažėjus tekstilės ir

drabužių siuvimo, taip pat kalnakasybos pramonės apimtims – Valbrycho

regione.

Užimtumas Lenkijoje pagal sektorius: pramonė 31%, žemės ūkis 19%, paslaugos

52%.

Turizmas ir pramoga

Lenkija yra šalis turinti daug puikių vietų vertų apsilnkymo. VVienas

gražiausių Lenkijos miestų yra Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė.

Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo

didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa

Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni

iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą,

bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai

užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos.

[pic]

Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei

vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak

legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė

didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera

prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių

kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai,

sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kkelių žymių Lietuvos valdovų kapai.

[pic]

Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių

požeminių salių ir koplyčių.

[pic]

Kiti verti dėmesio miestai tai: Gdanskas, Varšuva ir kt.

Šaltiniai

1. „Mažasis pasaulio atlasas“

2. dr Feliks Szlajfer „Geografia 8“

3. www.polska.pl

4. www.wikipedia.lt

5. www.utena-on.lt

6. www.ambasada.lt

7. www.poland.gov.pl

[pic]