Liuksemburgas

Ðalis

Faktai

Sostinė : Liuksemburgas

Didžioji kunigaikštystė

Gyventojų skaičius : 442 tūkst.

Plotas : 2586 km2

Valstybinės kalbos : prancūzų, vokiečių, liuksemburgiečių

ES narė nuo : 1957

Liuksemburgą iš kitų ES šalių išskiria :

>>mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio)

>>didžiausias procentas užsieniečių (34,9% visų Liuksemburgo gyventojų)

>>daugiausia lėšų išleidžiama knygoms pirkti (vienam gyventojui)

>>daugiausia ligoninių lovų 1000 gyventojų;

>>didžiausias BVP vienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst.dolerių, 1999)

>>mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21.8%, 1998)

>>mažiausias žemės ūkio sektoriaus (pagaminama 0,1% visų žemės ūkio pproduktų)

>>mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2%)

>>didžiausias importo ir eksporto procentas, tenkantis ES valstybės narėms

(atitinkamai 81,7 ir 85,4%, 1999)

>>didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui

>>daugiausia automobilių 1000 gyventojų (572, 1998)

>>didžiausias kiekis suvartojamo gryno alkoholio

>>Liuksemburgas ir Austrija – dvi ES šalys narės, neturinčios priėjimo prie jūros

>>Vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji kunigaikštystė

>>Liuksemburgo Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje

>>Liuksemburgas pirmauja ES pagal daugelį ekonominių rodiklių

ES

Beniliuksas – Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo sąjunga – tai savotiška mini Europos Sąjunga. Kaip Vatikanas yra valstybė valstybėje, ttaip Beniliuksas yra sąjunga Europos sąjungoje. Europos Sąjungos taisyklės nedraudžia jos šalims puoselėti regioninius susivienijimus. Beniliuksas Europos sąjungoje yra glaudžiausias toks susivienijimas.

Beniliukso šalys yra tarp Europos vienijimosi pirmtėvių. Jos pradėjo derinti ekonominę politiką dar tarpukariu, o 1984 metais – 20 mmetų anksčiau nei Europos Bendrijų šalys – įkūrė Muitų sąjungą. Dar po dešimties metų Beniliusko valstybės pasirašė sąjungos sutartį, numačiusią ekonominį ir politinį suartėjimą. Jos ir toliau vienijosi sparčiau nei Europos Bendrijų valstybės.

Beniliuksui apibūdinti tinka anglų posakis ‘small is beautiful’ (kas maža – dailu). Kiekviena iš trijų valstybių plotu yra mažesnė už Lietuvą. Tuo tarpu pagal pragyvenimo lygį Beniliuksas – bene liuksas. Antai pažvelkime į Liuksemburgą, šią mažiausią Sąjungos šalį, turinčią vos 2,5 tūkstančio kvadratinių kilometrų ploto ir tik 400 tūkstančių gyventojų. Ji pirmauja Europos sąjungoje (ir pasaulyje!) pagal BVP vienam gyventojui : vienam liuksemburgiečiui tenka 38 840 eurų per metus. Daug pelno Liuksemburgui duoda gausybė jame įsikūrusių bankų, nesuvaržyta finansų rinka.

Kitos valstybės net 22 kartus buvo užkariavusios Didžiąją Liuksemburgo KKunigaikštystę. Ir vis dėlto liuksemburgiečiai, vadovaudamiesi savo senu šūkiu ‘Wir welle bleiben, wat mir sin!’ (mes norime likti kuo esame!), sugebėjo išlikti nepriklausomi.

Beniliukso šalys, kaip vienos iš Europos Bendrijų įkūrėjų, yra patyrusios ir įtakingos Europos Sąjungos narės. Savo įtaką jos dar padidina Briuselyje veikdamos kartu, dažnai pateikdamos bendrų pasiūlymų. Beniliukso šalys yra tarp pirmaujančių ir pagal kitą rodiklį – dėl nesutarimų kartais stringant ES sprendimų priėmimo mechanizmui, dažnai būtent jos ‘sutepa smagračius’, pasiūlydamos kompromisinių išeičių. Kodėl jos taip stengiasi? Europos ssąjunga sergsti mažas šalis – Beniliukso valstybės tuo įsitikino. Praeityje skriaustos didesnių šalių, jos šią sąjungą itin brangina.

Beniliukso atstovai, kaip ‘šimtaproncentiniai europiečiai’ (anot vieno eurotarnautojo belgo), dažnai tampa kompromisinėmis figūromis, kai Europos sąjungos šalys laužo galvas dėl paskyrimų į svarbius postus Briuselyje. Antai liuksemburgietis Santeras tapo Europos Komisijos pirmininku 1995 metais todėl, kad buvo priimtinas visoms Sąjungos šalims. Pasirinkdamos Beniliukso kandidatus, Sąjungos šalys išvengia nemalonesnių situacijų, kai dėl posto susirungia didesnių valstybių atstovai. Tokio pobūdžio Beniliukso šalių privalumai, taip pat jų geografija iš dalies lėmė, kad būtent čia įsikūrė daug Europos sąjungos institucijų.

Geografija

Liuksemburgo Didžioji kunigaikštystė, konstitucinė monarchija, yra laisva suvereni valstybė, esanti tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Šalis yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 kvadratinių kilometrų teritoriją ir turi 435 700 gyventojų ( 2000 metų duomenys).

Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis:

>>Eisleck’ą ar Oesling’ą šiaurėje, kuris yra dalis Ardėnų, ir dengia trečdalį valstybės teritorijos. Tai yra miškingas nuostabaus grožio kraštas. Aukščiausias taškas: 555 metrai.

>>’Naudingą kraštą’ esantį valstybės centre ir pietuose, kuriame vyrauja kalvoti dirbamosios žemės laukai ir miškai. Vidutinis aukštis: 270 metrų. Aukščiausias taškas: 426 metrai. Rytuose ši sritis ribojasi su Moselle’io slėniu, garsėjančiu vyno gamyba, o pačiuose pietvakariuose ribojasi su siauru ruožu raudono grunto kkuris formuoja Liuksemburgo geležies rūdos baseiną.

Upių tinklas:

Keturios svarbiausios upės yra: Moselle, Sure, Our ir Alzette. Kitos upės: Mess, Mamer, Eisch, Attert ir Wark yra vakaruose; Wiltz, Clerve ir Blees yra šiaurėje; Ernz Blanche, Ernz Noire, Syr ir Gander yra rytuose; Petrusse yra labai maža upė kertanti Liuksemburgo miestą ir įtekanti į Alzette.

Klimatas:

Liuksemburgo Didžiojoje Kunigaikštystėje vyrauja vidutinis klimatas. Jūra orui daro nedidelę įtaką. Oras yra švarus, gydantis. Vidutinis kritulių kiekis: 12,5 cm.

Transportas

Susisiekimas:

Oras: Tarptautinis oro uostas Liuksemburge: Findel’io oro uostas yra 5,6 km į šiaurės rytus nuo sostinės – Liuksemburgo miesto. Jis yra 376 metrai virš jūros lygio.

Nacionalinė oro transporto bendrovė: Luxair, vygdanti reguliarius skrydžius į Agadirą, Alikantę, Amsterdamą, Barseloną, Kopenhagą, Djiorbą, Farą, Frankfurtą, Ženevą, Hamburgą, Heraklioną, Korfų, Kosą, Londoną, Madridą, Malagą, Nicą, Palmą, Paryžių, Rodą, Strasbūrą, Saarbrücken’ą, Tenerifę ir Vieną.

Kitos oro linijos jungia Liuksemburgą su Bostonu, Budapeštu, Hamburgu, Lisabona, Milanu, Ciurichu ir kitais miestais.

Geležinkelio linijos: C.F.L. ( Chemins de Fer Luxembourgeois [Liuksemburgo Geležinkeliai] su elektrifikuotomis geležinkelio linijomis bei autobusų tinklais yra padengę visą šalį.

Keliai: Kelių tinklas yra labai geras visoje valstybėje. Visi keliai ir greitkeliai yra nemokami.

Upės: Mozelis turi kanalus (nuo 1964 metų) kurie jungia Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę su dideliais Europos vandens keliais.

Sostine

Didžiosios Kunigaikštystės sostinė buvo įkurta 963 metais ir yra VVyriausybės būstinės bei oficialios Didžiojo Kunigaikščio rezidencijos vieta.

Nuo tada, kai 1952 metais Liuksemburge buvo įkurta ‘Europos anglies ir plieno bendrija’, daugybė Europos įstaigų įsikūrė čia: Generalinis Europos Parlamento Sekretoriatas, Europos teismas, Europos Investicijų Bankas, keletas Europos Komisijos direkcijų bei kitos.

Liuksemburgas tapo viena ‘Europos sostinių’ netik dėl savo buvimo Europos širdyje, bet ir dėl savo daugiakalbiškumo. Neskaitant oficialios liuksemburgiečių kalbos, taip pat plačiai yra vartojamos prancūzų ir vokiečių kalbos.

Per pastaruosius 20 metų Liuksemburgo miestas išsivystė į galingą financinį centrą su savo 184 financinėmis įstaigomis. Nepaisant šio intensyvaus politinio ir ekonominio progreso, miestas išlaikė savo ramią atmosferą. Dideli žalieji plotai ‘Petrusse’ slėnyje ir Miesto Soduose kaip istoriniame miesto centre buvo pertvarkyti į pėsčiųjų zonas ir dabar suteikia galimybę puikiai praleisti laisvalaikį, susipažinti su Liuksemburgo kultūra bei apsipirkti.

Istorinė Liuksemburgo svarba datuojama dar nuo Romos laikų. Netoli vietos kuri dabar vadinama Žuvų turgumi buvo dviejų svarbių Romos kelių sankryža. Stebėjimo bokštas buvo pastatytas IV amžiuje. Grafas Zygfridas taip pat numatė strateginę šios vietos vertę X amžiaus viduryje ir įkūrė ‘Lucilinburhuc’ ant Bock’o iškyšulio. Šimtmečių eigoje tvirtovė buvo smarkiai išplėsta, apjuosta sienomis su vartais, požeminėmis galerijomis, daugybe bastionų ir fortų. Po to kai XVII a. prancūzų tvirtovių statytojas Vauban’as pagerino gynybą sukurdamas vieną

iš galingiausių tvirtovių Europoje, Liuksemburgas imtas vadinti ‘Šiaurės Gibraltaru’. Laikotarpiu tarp 1867 ir 1883 Londono Congreso nutarimu buvo nugriauta didžioji tvirtovės dalis. Dėl to atsiradę laisvi plotai įgalino valdžią išplėsti miestą ir padidinti gyventojų skaičių.

1994 metais ‘Lucilinburhuc’o iškasenos, senasis miestas, kazematai ir įtvirtinimų griuvėsiai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Jie yra labai pastebimi lankytojams pažintinio pasivaikščiojimo ar ekskursijos autobusu metu. Keletas pastatų senamiestyje nusipelno išskirtinio dėmesio: Didžiojo Kunigaikščio rūmai su renesansiniu fasadu(1574), XVII a. Our Damos KKatedra ir didelis rinkinys namų Vyriausybės rajone ir Žuvų turguje.

Naudodami tokio pat pavadinimo ‘Wenceslas žiedinį pasivaikščiojimą’ lankytojai gali patekti į vaizdingą Rham Plateau su savo senais 1590 metų vartais ir kariniais barakais iš Vauban’o periodo ar į spalvingą miesto Grund kvartalą su savo viduramžių namais išsidėsčiusiais ties Alzette’ės upe.

Liuksemburgo mieste taip pat gausu įvairių muziejų, tokių kaip ‘Nacionalinis Istorijos ir Meno Muziejus’, teatrų. Taip pat Liuksemburge vyksta įvairūs festivaliai: ‘Vasara mieste’, ‘Rock um Knuedler’, ‘Blues’n Jazzrallye’, muzikos festivaliai ‘Live at VVauban’ (rockas, jazz, pop muzika, bliuzas) ir ‘Žiemos Šviesos’ žiemą.

Ekonomika

1850 metais atrasta geležies rūda pažymėjo Liuksemburgo persilaužimą ir lėmė jo ekonomikos pakilimą. Svarbi plieno pramonė buvo įkurta pietvakariniame šalies pakraštyje, pritraukusi dešimtis tūkstančių užsienio darbuotojų į rūdos kasyklas ir plieno ggamyklas ir atnešusi suklestėjimą visai šaliai.

Plieno eksportas sudaro ketvirtadalį Liuksemburgo eksporto. ‘Arcelor’ grupė pagamina 90% viso Liuksemburgo plieno produkcijos. Nepaisant didelio ėjimo iš darbo aštuntajame dešimtmetyje, ‘Arcelor’ išlieka didžiausiu darbdaviu šalyje. ‘Arcelor’ yra didžiausias pasaulyje plokščiojo anglinio plieno bei ilgojo anglinio plieno gamintojas bei yra tarp lyderių nerūdijančio plieno gamyboje ir yra tarp didžiausių firmų Europoje pagal platinimą, transformavimą bei prekybą.

Nuo antrojo Pasaulinio Karo pabaigos didelės pastangos buvo įdėtos stengiantis atnešti įvairovę į buvusią monolitinę pramonę. Aliuminio, stiklo, cemento, padangų, magnetinių juostelių ir kompiuterių gamintojai įkūrė gamyklas, buvo įrengtos ‘Esch-surgre’ ir ‘Rosport’ užtvankos; Viandenys priglaudė antrą pagal dydį Europoje siurblinę kuri pagamina daug hidro energijos; iš Liuksemburgo yra kontroliuojami ‘Astra’ palydovai.

Mokesčių nuolaidos, pagalba imant paskolas ir kitos nuolaidos yra siūlomos kkompanijoms ketinančioms įkurti savo gamyklas Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vis dėlto, nepaisant šių pastangų Liuksemburgo pramonės darbas ženkliai krenta, žymėdamas perėjimą į paslaugų sferą.

Liuksemburgas vaidina didelį vaidmenį kaip garsus tarptautinis finansinis centras. Daug bankų ir svarbių investuotojų investicijų atėjo į sostinę, po 1929 metais priimtų ekonominių įstatymų, patenkinančių bankus bei Holdingo kompanijas.

Liuksemburge, kaip tarptautiniame centre, yra priskaičiuojama daugiau kaip 14000 holdingo kompanijų, apie 1300 investicinių fondų ir 220 bankų kurie sudaro didžiausią bankininkystės koncentraciją visoje Europos Bendrijoje. Liuksemburgas, patvirtindamas savo kaip svarbaus EEuro ryšių centras, ateityje turėtų pritraukti vis daugiau Europos investicinių fondų.

Ekonomikos struktūra ir geografinė padėtis neišvengiamai paskatino Liuksemburgą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Nuo 1921 metų su Belgija, o nuo antrojo Pasaulinio karo su Belgija ir Olandija sukuriant Benelux’ą, ekonominę sąjungą kuri buvo pirmasis žingsnis link Europos Sąjungos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIAI SU LIUKSEMBURGO DIDŽIĄJA HERCOGYSTE

· 1991 08 27 Liuksemburgas pripaþino LR de jure(lot. de jure, teisiðkai, juridiðkai; juridinis, teisiðkai áformintas)

Diplomatinis atstovavimas

Šiuo metu Lietuvos ambasadorius Liuksemburgui yra Audrius Navikas (reziduoja Briuselyje).

Vizitai

· 1992 05 19 Liuksemburgo Premjeras J.Santer su oficialiu vizitu lankësi Lietuvoje.

· 1995 09 3-4 Lietuvoje lankësi Liuksemburgo UR ministras, vicepremjeras Jacques Poos.

· 1997 09 08 LR UR ministras A.Saudargas su darbo vizitu lankësi Liuksemburge.

· 1999 09 29-30 ávyko Liuksemburgo UR ministrës Lydie Polfer vizitas Lietuvoje.

· 2001 05 22-23 Liuksemburgo Ministras Pirmininkas J.C. Juncker lankësi Lietuvoje.

· 2001 06 21 LR UR ministras A. Valionis su darbo vizitu lankësi Liuksemburge.

· 2002 05 01 Liuksemburgo UR ministrë Lydie Polfer lankësi Lietuvoje.

· 2002 12 04 Liuksemburgo Gynybos ministras Charles Goerens lankësi Lietuvoje. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo karinëje srityje sutartis.

· 2003 07 05-06 Liuksemburgo Didysis Hercogas Henri su žmona Maria Teresa dalyvavo Lietuvos Didžiojo kunigaikšèio Mindaugo karûnavimo 750-meèio iškilmëse.

Dvišaliai ekonominiai santykiai

Lietuvos iir Liuksemburgo prekyba (Statistikos departamento duomenimis)

Lietuvos eksportas į Liuksemburgą 2003 m. I pusmetį buvo 2,347 mln. Lt. (0,680 mln. EUR). Lyginant su 2002 m. Atitinkamu laikotarpiu, jis išaugo 120,4 %. Liuksemburgas pagal eksporto apimtis buvo 58-oje vietoje ir tai sudarė 0,02 % viso Lietuvos eksporto.

Lietuvos importas iš Liuksemburgo 2003 m. I pusmetį buvo 12,235 mln. Lt. (3,544 mln. EUR). Lyginant su 2001 metais jis sumažėjo 43,1 %. Liuksemburgas pagal importo apimtis buvo 51-oje vietoje, tai sudarė 0,09 % viso Lietuvos importo.

Lietuvos – Liuksemburgo prekybos apyvarta 2003 m. I pusmetį siekė 14,582 mln. Lt. (4,224 mln. EUR), prekybos balansas buvo neigiamas – 9,888 mln. Lt. (2,864 mln. EUR).

Grafikas. Lietuvos – Liuksemburgo prekyba* mln. Litų 1997-2002 metais. Statistikos departamento duomenys.

*importas pagal prekės kilmės šalį

Liuksemburgas LR prekybos partnerių sąraše (2002m., % nuo bendrų prekybos apimčių)

Eksportas Importas

Vieta Šalis % Vieta Šalis %

71. Belizas 0,0093 43. Ekvadoras 0,1799

72. Pietø Afrika 0,0091 44. Portugalija 0,1740

73. Tailandas 0,0087 45. Kanada 0,1638

74. Liuksemburgas 0,0086 46. Liuksemburgas 0,1439

75. Slovënija 0,0083 47. Argentina 0,1348

76. Kuveitas 0,0077 48. Marokas 0,1182

77. Hondûras 0,0076 49. Indonezija 0,1086

Liuksemburgo investicijos Lietuvoje

Statistikos departamento duomenimis 2003 metų balandžio 1 dienai Liuksemburgo tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 140,23 mln. Lt. (40,61 mln. EUR). Tai sudarė 1,02 proc. nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

Įmonių rejestre 2003 11 01 d. buvo įregistruotos 43 įmonės su Liuksemburgo kapitalu. Bendras jų įstatinis kapitalas – 348.56 mln. Lt. (100.95 mln EUR), užsienio dalis jame –– 150.32 mln. Lt. (43.54 mln EUR), arba 43.1 proc. Pagal investuotą kapitalą Liuksemburgas užima 13-tą vietą.

Gyventojai

Kalba

Iš 439500 šalies gyventojų (2001 duomenys) apie 90000 gyvena Liuksemburgo mieste ir apylinkėse. 32 % visų gyventojų sudaro kitų tautybių žmonės. Tai yra didžiausias santykis tarp visų Europos Sąjungos valstybių.

‘Letzebuergesch’ yra kasdien vartojama žmonių kalba ir liuksemburgiečių nacionalinio tapatumo ženklas. Nuo žodyno ir gramatikos sukūrimo šis Moselio Frankų tarmė dabar yra pripažįstama nacionalinė kalba (nuo 1984 metų), kai prancūzų ir vokiečių yra oficialios kalbos. ‘Letzebuergesch’ yra mokoma mokyklose ir kalbos kursuose yra daugiausia skirta čia gyvenantiems užsieniečiams. ‘Letzebuergesch’ kalba nors ir yra kilusi iš vokiečių kalbos (maždaug 11 amžiuje), tačiau taip pasikeitė, kad dabar daugeliui vokiečių ji yra nebesuprantama. Iš tikrųjų daug prancūziškų žodžių ( ir truputis angliškų), buvo pasisavinti ir pritaikyti prie kalbos, kartais neatpažįstamai pakeisti.

Liuksemburge susitinka tiek vokiečių, tiek ir prancūzų kultūros. Dvikalbystė yra tam tikra šalies visuomenės struktūros išraiška. Spaudoje, politiniame ir religiniame gyvenime yra vartojamos abi kalbos (vokiečių ir prancūzų), vis dėlto prancūzų kalba yra oficiali valdymo, teisingumo vykdymo, parlamento, švietimo ir tam tikros literatūrinės srities kalba. Visuomeninės įstaigos darbuotojai vis dėlto turi mokėti bendrauti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

Ši savita kalbos situacija yra tiesioginė šalies

dydžio ir istorinių ryšių tiek su Vokietija, tiek su Prancūzija, pasekmė. Keliaudami užsienin, kas tarp kitko nėra labai toli, liuksemburgiečiai turi šnekėti kitomis kalbomis, paprasčiausiai dėl to, kad jų vietinės kalbos kitur niekas nesupranta. Taigi nenuostabu, kad daugelis liuksemburgiečių taip pat moka ir anglų kalbą. Žinoma tai labiau būdinga sostinės ir kitų centrų gyventojams, nes kaimo vietovėse beveik nereikia daugiau nei dviejų užsienio kalbų.

Istorija

Rašytinė Liuksemburgo (Lucilinburhuc) istorija prasideda 963 metais, kai Zygfridas (Siegfried), Ardėnų grafas ir Liuksemburgo dinastijos įkūrėjas, pastatė PPilį ten kur dabar yra Liuksemburgo sostinė. Ši pilis davė pradžią miesto įkūrimui, kuris vėliau išsivystė į sunkiai įveikiamą tvirtovę, žinomą pavadinimu ‘Šiaurės Gibraltaras’. Savo galybės laikais tvirtovė buvo apjuosta trijomis sienomis, nusėtomis 24 fortais, ir sujungta 23 kilometrais požeminių kazematų. 1994 metais Liuksemburgo miestas buvo įtrauktas į ‘UNESCO’ pasaulinio paveldo objektų sąrašą.

Po ilgo užsienio suverenitetų periodo (Burgundai/ Ispanai/ Prancūzai/ Austrai/ .), Vienos Kongresas nulėmė šalies likimą, priskirdamas jai Didžiosios Kunigaikštystės vardą bei paskirdamas ją kaip asmeninę Olandijos Karaliaus Viljamo II nuosavybę. Ši unija tarp Liuksemburgo ir Olandijos truko iki 1890 metų. Šio periodo metu buvo sustiprinta politinė nepriklausomybė bei savarankiškumas, taip pat ima formuoti demokratinės institucijos.

1867 metų gegužės 11 yra viena iš svarbiausių šalies istorijos datų. Londono Sutartis dar kkartą patvirtino Liuksemburgo teritorijos vientisumą bei politinę autonomiją kurios jau buvo suteiktos Vienos Kongreso 1839 metais. Be to, Liuksemburgas buvo pripažintas amžinai liksiantis neutralus ir didžiosios šalys sutiko garantuoti ir saugoti Didžiosios Kunigaikštystės neutralumą.

Nuo 1890 metų, kai Didžiosios Kunigaikštystės karūna atiteko vyresniajai Nassau giminės šakai, Liuksemburgas turėjo savo Dinastiją. Šiandieninis valdovas H.R.H. Didysis Kunigaikštis Henris sėkmingai perėmė sostą iš savo tėvo Didžiojo kunigaikščio Žano (Jean) 2000 metų spalio mėnesį, po to kai 1998 metų kovo 3 dieną Didžiojo Kunigaikščio oficialių deputatų buvo paskirtas ‘Leitenantu- Reprezentatoriumi’, kaip tai numato 42 Liuksemburgo konstitucijos straipsnis.

Didžiojo Kunigaikščio Žano motina, Didžioji Kunigaikštienė Šarlotė (Charlotte), Nassau Kunigaikštienė, Burbono Parmos Princesė, mirė 1985 metais. Didysis Kunigaikštis Žanas ir jo žmona Didžioji Kunigaikštienė Jozefina – Šarlotė (Joséphine-Charlotte), Belgijos kkaraliaus Alberto sesuo, turi penkis vaikus: Henrį (Henri), Žaną (Jean), Giuljermą (Guillaume), Mariją – Astridą (Marie – Astrid) ir Margaretą (Margaretha).

Egzekutyvinė valdžia priklauso Didžiąjam Kunigaikščiui ir 12 ministrų kabinetui. Legislatyvinė valdžia priklauso Parlamentui (Deputatų Rūmai) išrinktam balso teisę turinčių Liuksemburgo vyrų ir moterų sulaukusių 18 metų.

Nepaisant neutralumo, Liuksemburgas buvo dukart Vokiečių okupuotas Pasaulinių karų metu. Bulgės (Bulge) mūšis buvo didelio masto kova Liuksemburgo teritorijoje. 1948 metais šalis atsisakė savo neutralumo, prisijungdama prie įvairių ekonominių, politinių, karinių Europos organizacijų. Jau nuo1921 mmetų turėdama glaudžią ekonominę sąjungą su Belgija, Didžioji Kunigaikštystė yra viena iš Europos Sąjungą įkūrusių narių ir buvo priimta į pirmą Europinę organizaciją 1953 metais.

Šiuo metu šios Europos Sąjungos institucijos yra Liuksemburge:

>>Europos bendruomenės komisija įskaitant statistikos ministeriją bei publikavimo ministerija,

>>Europos bendruomenių teismas,

>>Europos Parlamento generalinis Sekretoriatas,

>>Europos investicijų bankas,

>>Auditorių teismas.

>>Atominės saugos administracija,

>>’Kreditų ir investicijų’ generalinė valdyba,

>>Įvairios Europos organizacijos taip pat turi savo ofisus Liuksemburge. Be to, kasmet tris mėnesius Liuksemburge vyksta ministrų tarybos posėdžiai (balandžio, birželio ir spalio mėn.).

Svietimas

Liuksemburgas turi trijų pakopų mokyklų sistemą (vaikų darželis, pradinė mokykla, vidurinė mokykla). ‘Centre universitaire’ siūlo vienų metų tam tikrų dalykų(pvz.: kalbos, ekonomika, verslas, teisė, socialiniai mokslai, fizika ir chemija) kursus. Taip pat yra galimybė pratęsti mokslą dar dviem semestrams bei mokytis mokytojų ruošimo koledže ar muzikos ir vaidybos konservatorijoje.

Šiuo metu Liuksemburgo piliečiai turi vykti į užsienį (pvz.: į Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Austriją ir Didžiąją Britaniją) kad išlaikyti savo kvalifikaciją. Dabar yra apie 3200 Liuksemburgo studentų studijuojančių užsienyje. Maždaug 22 % šių studentų yra priimti į Vokietijos aukštąsias mokyklas (konkrečiai į technologijos bei gamtos mokslus). 37 % studijuoja Belgijoje, 25 % – Prancūzijoje.

Nepaisant to, Liuksemburgas susiduria su sunkumais pripažįstant kai kurias užsienio kvalifikacijas, ypač tokių diplomuotų specialistų iš Vokietijos technologijų kkoledžų kurie neturi pavyzdžiui Europos Sąjungos Architektų Direktyvos reikalaujamos keturių metų praktinės patirties. Liuksemburgas turi vieną technologijų koledžą – ‘Institut Supérieur de Technologie’. Nuo 1999 metų Liuksemburge yra atskira Nacionalinė Švietimo, Profesionalaus Treniravimo ir Sporto Ministerija, vadovaujama ministro Anne Brasseur. 11.3% nacionalinio yra skiriama švietimui; daugiau yra skiriama tik socialiniams reikalams.

Idomybes

Muziejai

NACIONALINIS ISTORIJOS IR MENO MUZIEJUS

Nacionalinis Istorijos ir Meno Muziejus patyrė esminį išplėtimą ir atnaujinimą. Trys lygmenys, kiekvienas 700 kvadratinių metrų ploto, buvo iškalti iš akmens kuris yra matomas pro stiklo sienas. Naujos požeminės galerijos yra naudojamos eksponuoti reikšmingą archeologinę muziejaus kolekciją.

Senasis pastatas, kuris irgi buvo atnaujintas, glaudžia vaizduojamąjį meną, viduramžių kolekcijas, monetas ir medalius, ginklus ir tvirtovės sekcijas. Dekoratyvus menas ir toliau yra eksponuojamas XVII ir XVIII a. aristokratų namuose.

NACIONALINIS GAMTOS MOKSLŲ MUZIEJUS

Nacionalinis Gamtos Mokslų Muziejus yra modernus šeimos muziejus Liuksemburgo miesto senamiestyje ir akcentuoja žmogų. Žmonijos evoliucija ir poveikis gamtai yra pavaizduoti įvairiuose kambariuose paskirtuose evoliucijai, ekologijai ir geologijai. Interaktyvi informacijos sistema kaip ir duomenų bazės sujungia lankytoją su informacija apie vietiniais natūraliais gamtovaizdžiais, gyvūnais ir augalų rūšimis.

LIUKSEMBURGO MIESTO ISTORIJOS MUZIEJUS

Liuksemburgo Miesto Istorijos Muziejus yra išsidėstęs keturiuose gražiuose atnaujintuose namuose ir atspindi miesto bei architectūros raidą nuo jo įkūrimo iki dabar.

Muziejus supažindina su kasdien besikeičiančiu gyventojų ggyvenimu. Modernus duomenų bankas įgalina lankytoją naršyti po muziejų ‘a la carte’ ( pagal pageidavimą).

PAŠTO IR TELEKOMUNIKACIJŲ MUZIEJUS

Jis atspindi visą Liuksemburgo pašto ir telekomunikacijų istoriją. Didelės prietaisų, senų dokumentų, medalionų ir nuotraukų kolekcijos suteikia tam tikra suvokimą apiepašto svarbą visuomenei ir techninę telekomunikacijų pažangą. Be to, muziejus turi nepaprastą pašto ženklų kolekciją.

TRAMVAJAUS MUZIEJUS

Jis buvo iškilmingai atidarytas 1991 metais ‘Hollerich’ kvartale. Lankytojai čia gali aptikti tokių eksponatų kaip: istorinis arklio traukiamas keleivinis vagonas, seni tramvajų vagonai ir autobusų modeliai, taip pat istorinės uniformos. Gausu nuotraukų ir dokumentų vaizduojančių miesto transporto raidą nuo pat 1985 metų.

Echternach

Tai neįprasta religinė ceremonija, rengiama kasmet 50-ą dieną po Velykų, antradienį, mažame Ehternacho miestelyje. Procesijos dalyviai piligrimai 9.15 val. Pradeda savo neįprastas kilometro ilgio eitynes miesto gatvėmis. Procesiją sudaro penkios eilės šokėjų, rankose laikančių baltas skepetaites. Pirmyn judama tris žingsnius žengiant pirmyn, du-atgal. Tuo pat metu dainuojama, šokama ir meldžiamasi. Tam piligrimai sugaišta valandą. Ceremonija skirta Šv.Willibrordo (658-739 M.) garbei. Pasakojama, kad gyvenimo pabaigoje jis atlikęs daug stebuklų, sulaukęs tiek paprastų žmonių, tiek didikų palankumo.

Pilys

Liuksemburgo pavadinimas kilęs iš žodžio ‘Lucilinburygh’. Tai reiškia ‘mažoji tvirtovė’. Ir iš tiesų miestas išsiskiria savo unikalia karine architektūra. Burgundų, ispanų, prancūzų ir prūsų okupacijos savaip paveikė miesto architektūros raidą. Kiekvienas

užkariautojas po savęs palikdavo pilį, ir tokiu būdu Liuksemburgas tapo savotiška tvirtove. Kartais dėl savo panašumo į tvirtovę jis vadinamas ‘Šiauriniu Gibraltaru’.

Ar zinote?

· į Liuksemburgą automobiliu iš Paryžiaus galima atvykti per 4 valandas, iš Frankfurto – per 3, iš Amsterdamo – per 5

· Liuksemburgas per savo gyvenimo istoriją buvo okupuotas daugiau kaip 20 kartų: čia buvo vokiečiai, prancūzai, ispanai, belgai ir austrai

· studentai mokytis dažniausiai vyksta į Belgiją, Vokietiją ir Prancūziją, kadangi Liuksemburge aukštųjų mokyklų nepakanka

· nepaisant kalbų gausos, sudėtingos istorijos, Belgijos, Vokietijos iir Austrijos įtakos, liuksemburgiečiai nenutautėjo ir garsėja savo pasididžiavimu valstybe ir kultūros puoselėjimu

· Carlas Marxas, marksizmo pradininkas, nemažai idėjų savo Kapitalui ir klasių kovos teorijai pasiėmė stebėdamas Liuksemburgo vynuogių augintojų skurdą