Estija
Estija
Oficialus pavadinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kilęs iš “Aisti” ( Vardas, kurį germanai davė gentims, gyvenusioms į šiaurės rytus nuo Vyslos), senovės skandinavai žemes į pietus nuo Suomijos įlankos vadino “Eistland“. Sostin? – Talinas (Tallinn).
Bendrosios žinios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksportą – 0,015; bendrąją produktą – 0,02; gyventojų skaičių – 0,027; teritorijos dydį – 0,03.
Geografinė padėtis – Baltijos jūros rytinėje pakrantėje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salų 774 kilometrai; šalies ilgis iš vakarų įį rytus 360 kilometrų, plotis iš šiaurės į pietus 255 kilometrai; dažniausiai priskiriama Šiaurės arba rytų Europai.
Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentų teritorijos žemumos – šiaurės Estijos (ir klintinis glintas pakrantėje), Vakarų Estijos, Vertsjervo ir Papeipės; vidutinis šalies aukštis 50 metrų virš j?ros lygio. Aukštumos išsidėsčiusios šalies viduryje ir pietuose – Pandiverės, Sekalos, Otepės ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salų, salelių ir šcherų, visas salų plotas rya 4133 kvadratiniai kilometrai, tai yyra 9 procentai visos šalies teritorijos. Didžiausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos mažesnės: Hijuma (Hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.
Skaičiai ir faktai apie šią valstybę
Estija yra viena mažiausių valstybių ppagal žmonių tankuma ir jų sk valstybėje.
Sostinė-Talinas
Plotas-45,100kmkv.
Didžiausi miestai Talinas-408329žm.
Tartai-101744žm
Narva-73295žm.
Kohtla-Jarve-51170žm.
Parma-50966žm.
Gyventojų skaičius valstybėje-1415613žm.
2050m manoma,kad šalyje gyvens 1125687žmonės.
Raštingumas
Viso-98proc. Vyro-98proc.
Moters-98proc.
Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė-70metai.
Moters-75 metai
Vyro-69metai.
Sukaupta karininkų-4450žm.
Valdymo forma: parlamentinė demokratija
Valstybės vadovas yra Prezidentas, kuris renkamas parlamento arba rinkikų susirinkimo. Kadencija: 5 metai. Dabartinis Prezidentas: ponas Arnold Rüütel, išrinktas rinkikų susirinkimas 2001 metų rugsėjo 21 dieną. Kiti rinkimai: 2006 metų rugsėjo mėnesį.
Įstatymų leidėjas: Riigikogu, vienerių rūmų parlamentas, kurį sudaro 101 narys. Kadencija: 4 metai.Paskutiniai rinkimai į dešimtąjį Riigikogu buvo surengti 2003 metų kovo 2 dieną.
Vyriausųbės vadovas: Ministras Pirmininkas, dabartiniu metu ponas Juhan Parts (Res Publica).
Aukščiausia teisminė valdžia: Aukščiausiasis Teismas
Administracinis suskirstymas: 15 apskričių, 205 kaimo savivaldybės ir 42 miestai. Paskutiniai rinkimai į vietines tarybas buvo surengti 2002 metų spalio 20 dieną.
Rinkimų sistemos: pproporcinio atstovavimo. Rinkimų teisę turi visi Estijos piliečiai nuo 18 metų.
Vietinės valdžios rinkimai: Kadencija: 3 metai. Visi nuolatiniai gyventojai nuo 18 metų gali balsuoti vietinės valdžios rinkimuose, nepaisant jų pilietybės.
Populiacija -0,6proc.(1450tukst.)
Urbanizacijos lygis-73,1proc.
Gyventojų tankumas-31žm. kmkv.
Per metus iš 1000 vaikų miršta 19.
Šalyje kalbama šiomis kalbomis-Estų,Latvių,Lietuvių,
Rusų,Anglų,Suomių.
Nepriklausomybė paskelbta 1991m. Lapkričio 6d.
Konstitucija pateikta 1992m.Birželio28d.
Galimybė balsuoti suteikiama sulaukus 18metų.
Vidutinis metinis vidaus produktas(BVP) 5,09$.
Seimo pavadinimas-Riigikogu. Jame 101 išrinktasis.
Kad patekti į seimą partijai per rinkimus reikia surinkti 5 proc. balsų.
Biudžetas
Pajamos 1580$milijono.
Išleidžiama 1827$milijono.
Eksportuoja-Tekstilę,maisto produktus,mašinas,metalus.
Importuoja-mechanizmus,mašinas,tekstilę ir degalus.
Importo ir eeksporto partneriai Rusija,Švedija,Vokietija ir Suomija.
Resursai natūralūs-degusis skalūnas,durpės,fosforitai,gintaras.
Elektra gaunama iš hidro elektrinių-0,09proc
Darbo užmokestis – vidutinis darbo užmokestis JAV doleriais: 1993 pradžia = 59, 2002 vidurys = 300, 2002pabaiga = 330; vidutinė senatvės pensija JAV doleriais: 1993 pradžia = 20, 1994 vidurys = 26, 1994 pabaiga = 36.
Bedarbių (nuo darbo jėgos procento): 1991 (1,7), 1992 (2,2), 1994 pradžia (2,6).
Užsienio prekybos partneriai procentais – eksporto 1992, 1993 ir 1994: Rusija 21, 22,5 ir 21, Suomija 21, 21 ir 21, Švedija 8, 9,5 ir 10, Latvija 10,5, 8,5 ir 9, Lietuva 1,5, 4, 6, Vokietija 4, 8 ir 6; importo 1992, 1993 ir 1994: Suomija 22,5, 28 ir 41, Rusija 28,5, 17 ir 13, Vokietija 8, 11 ir 9, Švedija 6, 9 ir 8, Lietuva 3,5, 3 ir 3,5.
Elektra gaunama iš vėjo ar saulės elektrinių-0,19%
Gaunama iš šiluminių elektrinių-99,72%
Valiuta-kronos.1krona=100centų.
Geriausiai išvystyta lengvoji ir maisto pramonė.
Turtas
Iš 1000 žmonių turi:
Radijas 698
Telefonus 363
Televizorius 418
Internetą 261
Prenumeruoja laikraštį 173
Automobilį 394
Palyginti su Lietuva 513
358
482
39
92
412
Etinės grupės
Estai-64%
Rusai-29%
Ukrainiečiai-3%
Baltarusai-2%
Suomiai-1%
Kiti-1%
Religija
Protestantai-17%
Autodoksai-16%
Kiti-31%
Ateistai-11%
Neturi-25%
Žemės ūkis 12%
Pramonė 68%
Aptarnavimo sfera 20%
Klimatas
Estija yra vid.platumų zonoje.Klimatas nedaug skiriasi nuo gimtosios Lietuvos.Ji ir nėra labai toli nuo Lietuvos,Estija yra Baltijos šalis,Lietuvos kaimynė.Vid.plat jūrinis pereinantis į žemininį.T.v+14
T.ž.-5 Krituliai-500-800mm.Sninga.Vasara trumpa.Sniegas-3arba 4 mėnesiai.
Kalbos pamokėlė
Tere-labas.
Kuidas kasi kaib-Kaip jautiesi.
Kuidas kibeh-kaip sekasi.
Tere hommikat-labas rytas.
Tere ohtut-labas vakaras.
Teje-tu(oficialiuose susitikimuose).
Sina-tu(draugams).
Maistas
Bulvės,morkos,kopūstai ir pupos yra dažniausiai vvalgomos daržovės.Vaisiai-obuoliai,vyšnios,kriaušės ir miške augančios uogos(braškės,žemuogės,spanguolės,mėlynės)
Valgomiausia mėsa-kiauliena,aviena,jautiena ir vištiena.
Dauguma žmonių ryte geria kavą ar arbatą.
Pienas,jogurtas ir liesas sūris yra naudojami dietai.
Populiarus valgis-Pirukad(tešla su mėsa ir daržovėmis),nacionalinis valgis Rosolje ,tai bulvių salotos su barsčiais r silke.Raugintų kopūstų sriuba su grietine .
Per Kalėdas žmonės valgo VERIVORST (kraujinė dešra ir drebučiai),taip pat žąsį,bulves,rugių duoną ir naminį alų.
Istorija
Estų kalba yra labai artima suomių kalbai.
Seniausias universitetas Tartuose,pastatytas 1632 m.Jį pastatė Karalius Gustavas.Literatūra pradėjo vystytis su poemomis kurias rašė:
Joak Petersonas,parašė 1800 viduryje poemą Kalėvipoeg(Kalevo sūnus) į kurią buvo sutraukta tūkstančiai Estijos legendų.
Žymiausia rašytoja 1800 metais buvo Lydia Koidula,jos nuopelnai buvo Estų pilietiškumo prikėlimas
Taip pat žymus novelininkas Antonas Hansas Tammsaard,kuris parašė 5 dalių sagą Tode Ja Oigus(teisingumo Tiesa)Parašyta tarp 1926-1933m.
Joanas Krossas 1978m. Parašė Keisn Hull(tsaras pamišėlis).
Švedai valdė iki 1721m,kol neapsimainė su rusais į Nistadą.Estija įkurta 1 tūkstantmetyje.Estai kalba finų kalba.Kada kryžiuočiai pradėjo atakuoti pietinę Estiją,Danų karalius 1219m,Valdemaras II Taline Talino-Revalo pilį.Po maišto 1343-1345 Danijos karalius pardavė savo teritorijas šiaurinėje Estijoje Livonijos ordinui,kurie jau valdė pietus.Livoniečiai čia daug ką perdarė,atvėrė prekybos kelius per Estiją,ir pradėjo šalyje dominuoti 1561m,tada ten po truputį pradėjo tirpti Livonijos ordinas,ir Estijoje gyvavo Švedų riteriai.Talinas ir šiaurės Europos aristokratija nusileido Švedų karaliui,o pietų Estija su Tartais priklausė Lenkijai.Švedai valdė Estiją iki 1721m,vėliau Estija ppriklausė Rusijai.Tarp 1816-1819m,Rusų imperatorius Aleksandras I panaikino baudžiavą Estijoje,bet aukštuomenė nebuvo tuo patenkinta,Estijoje įvyko revoliucija.1940m,Estija,kaip ir Lietuvą su Latvija užėmė Sovietų Sąjunga.
Saremos saloje Kuresaėje mieste yra gerai išsilaikiusi viduramžių pilis.Taip pat Taline išlikę gynybinės sienos likučiai.Talino simbolis-ant aukštos kalvos stovinti Toompea pilis su Ilgojo Hermano bokštu.Dabar čia prezidento rūmai.
Estijos ir Lietuvos istorija, bent jau paskutinį šimtmetį, daug kuo susijusi: buvusios Rusijos gubernijos maždaug vienu metu išsikovojo nepriklausomybę. 1940 m. savarankiškas valstybes vėl okupavo sovietų kariuomenė, paskui kuriam laikui fašistai vokiečiai. Vėliau abi tautos siekė laisvės ir atkūrė nepriklausomybę.Jau prieš 5 000 metu Estijos žemėse gyveno finougrų gentys. XII-XIII a. formavosi estų tautybė, bet įsiveržę Kalavijuočiu ordino riteriai iki XVI a. trikdė laisvą estų gyvenimą. Šiaurinė Estijos dalis buvo užkariauta Danijos. 1558-1583 m. Livonijos kare Ordinas pasidavė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o Estiją dalijosi ir vėl persidalijo Švedija ir Danija. Estai ne kartą sukildavo, bet išsivaduotijiems nepasisekė. XVIII a. pradžioje Estija pateko į Rusijos imperiją. XIX a. antrojoje pusėje suaktyvėjo estų tautinis judėjimas. To amžiaus pabaigoje Estijoje gyveno apie 91% estų, 4% rusų ir 3,5% vokiečių. Labai permainingai klostėsi įvykiai 1917-1918 m., kol pagaliau 1919 m. vasario 24 d. buvo paskelbta Estijos Respublikos nepriklausomybė.
Gamta
GAMTA. Lėkšto vakarinio kranto linija labai vingiuota,
jame gausu mažų ir kiek didesnių (Talino, Pernu) įlankų. Ne tokį vingiuotą šiaurinį krantą puošia keliolika uolėtų skardžių – glintų, iškilusių virš vandens kelias dešimtis metrų. Saloms tenka daugiau kaip 9% krašto ploto. Didžiausios iš jų yra Vakarų Estijos salyne – Sarema (2671 km2), Hyjuma, Muhu. Priekrantė yra sekli, vienur kitur nusėta vidutinių ir didelių riedulių.Estija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Vidutinis krašto aukštis apie 50 m virš jūros lygio ir tik 1/10 ploto plyti didesniame nei 100 m aaukštyje. Didžiąją krašto dalį sudaro moreninė lyguma, suformuota ledynų, o pietryčiuose iškilusios trys nedidelės aukštumos: Sakala, Otep4, Hanija. Šioje trečiojoje yra aukščiausias Estijos taškas – 318 m S8r Munamegio kalnas. Šiaurėje esanti Pandiverės aukštuma (iki 166 m aukščio) laipsniškai pereina į Šiaurės Estijos pajūrio žemumą. Vakaruose pyti Pemu žemuma, ją kerta Pernu upės slėnis. Žemuma baigiasi prie to paties pavadinimo įlankos. Rytuose Papeipės žemuma juosia Peipaus ežerą.Krašto šiaurėje daugiausia paplitę moliai ir smiltainiai, o toliau į pietus – dolomitai ir kklintys. Vidurinėje dalyje irgi yra smiltainių. Pagrindines uolienas dengia nuosėdinių ledyninių nuogulų sluoksnis. Šiaurėjejis 1-5 m, pietuose – iki 100 m storio.Svarbiausias Estijos gamtos turtas yra degieji skalūnai, kurių milžiniški klodai slūgso šiaurės rytuose prie Kohtla Jervės. Degiaisiais skalūnais kūrenamos ššiluminės elektrinės, juos naudoja chemijos pramonė. Kita labai svarbi žaliava – fosforitai, gaunami Mardu, netoli Talino. Eksploatuojama ir durpių (pietvakariuose), dolomitų (Saremos ir Muhu salose) ir klinčių (prie Tamsalu miesto) telkiniai.Estijoje vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Pelkės užima apie 20% krašto ploto ir yra ryškus kraštovaizdžio elementas.Estijoje vyrauja orų pernašos iš Atlanto vandenyno, todėl jai būdingas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas. Per metus iškrinta 600-700 mm kritulių, bet dėl menko garavimo ir negausaus paviršinio nuotėkio kraštas smarkiai pelkėja. Kritulių maksimumas būna vasaros pabaigoje. Žiemos nėra šaltos: vidutinė vasario temperatūra – apie -6°, o prie jūros tik -3°. Sniegas išsilaiko 70-130 dienų; ilgiausiai – pietryčiuose. Vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra yra 17°.Tankus upių tinklas, betjos nėra ilgos. Dauguma jjų įteka į Baltijos jūrą. Tai Pemu (ilgiausia, 144 km), Narva, Pirita. Dalis upių rytuoseįteka į Peipaus ežerą. Viena jų – Emajegis. Ledas upes dengia 4-5 mėnesius.Ežerai yra ledyninės kilmės, didžiuma -nedideli. Jie užima apie 5% krašto ploto. Dauguma ežerų telkšo aukštumose. Tik trijų ežerų plotas didesnis kaip 10 km2: Peipaus (3560 km2), Vertsjervo ir Sūrlahto (Saremos saloje).Estija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 38% krašto ploto. Didžioji jų dalis plačia juosta kerta Estiją iš pietvakarių į šiaurės rytus. Labiausiai ppaplitę pušynai, bet auga ir beržų, eglių; kitų medžių mažiau. Įdomu, kad salose ir krašto šiaurėje apie 2% bendro ploto sudaro kadagių ir lazdynų krūmynai. Nemažos teritorijos saugomos: tai rezervatai ir draustiniai. Žinomiausia – Muraho pelkė, Matsalu draustinis, saugantis paukščius, pirmas (1971 m.) Baltijos kraštuose įsteigtas Lahemos įlankų ir salų nacionalinis parkas Suomijos įlankos pakrantėje.Kraštui būdingi mišriųjų miškų gyvūnai. Labai daug (apie 300) rūšių paukščių, iš kurių minėtini kirai, kurtiniai, tetervinai, jerubės, antys. Pasitaiko ir retųjų – pilkosios žąsys, juodieji gandrai, ereliai, gagos. Iš žinduolių gausu kiškių, stirnų, briedžių, šernų. Yra lokių, mangustų, ūdrų. Jūroje, upėse ir ežeruose daugiau kaip 70 rūšių žuvų. Žuvingiausios yra Pernu įlanka ir Saremos salos pakrantės. Peipaus ežeras garsėja vėgėlėmis ir sykais.
Švietimas
Estijoje yra 654 vidurinės mokyklos, iš kurių 542 yra dėstoma estų kalba, 93 – rusų kalba, o 19 – ir estų, ir rusų.
Estijoje yra 16 universitetų, iš jų 10 privatūs.
Valstybinės šventės 2003 metais
Sausio 1 – Naujieji Metai
Vasario 24 – Nepriklausomybės diena (1918), 85-osios Estijos Respublikos įkūrimo Deklaracijos metinės. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su Sovietų Rusija rytuose ir su Baltijos–Vokiečių pajėgomis pietuose. Šio karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną sudarė TTartu taikos sutartį su Sovietų Rusija.
Balandžio 18 – Didysis Penktadienis
Balandžio 20 – Velykos
Gegužės 1 – Pavasario šventė
Birželio 8 – Sekminės
Birželio 23 – Pergalės diena (Võidupüha) pažymi Estijos karinių pajėgų pergalę prieš Baltijos-vokiečių kariuomenę (vadovaujamą Landeswehr) Võnnu (Cesis) mūšyje šiaurės Latvijoje 1919 metais. Per šį mūšį Estijos kariuomenė sustabdė mėginimus atkurti Baltijos-vokiečių kontrolę regione. Ši diena pažymima svarbiomis oficialiomis ceremonijomis.
Birželio 24 – Joninės arba Vidurvasario šventė (Jaanipäev) yra tradicinė šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 dieną. Ši diena pažymi ilgiausią metų dieną, kuomet saulėlydis beveik susilieja su saulėtekiu. 23 dienos vakare ilgai, iki pat 24 dienos ryto, yra deginami laužai, šiai progai ruošiamas ir tradicinis šventiškas meniu.
Rugpjūčio 20 – Nepriklausomybės atstatymo diena. Dramatiški įvykiai Sovietų Sąjungoje 1991 metų rugpjūtį baigėsi tuo, kad trys Baltijos šalys pagaliau atgavo nepriklausomybę. 1991 metų rugpjūčio 20 dieną Estija paskelbė nutarimą atkurti savo nepriklausomybę valstybingumo istorinio tęstinumo pagrindu.
Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos
Gruodžio 26 – Šv. Kalėdos
ŪKIS. Svarbiausios ūkio šakos yra degiųjų skalūnų gavyba ir perdirbimas, energetika ir mašinų gamyba, chemijos ir tekstilės pramonė, be to, žvejyba.Skalūnų gavyba ir perdirbimas sutelktas krašto šiaurės rytuose, prie Kohtla Jervės. Ten pat pastatytos labai galingos skalūnais kūrenamos elektrinės. Mašinų ggamybos svarbiausia produkcija – elektros ir radijo aparatūra, ekskavatoriai, kabeliai, naftos gavybos įrenginiai. Plačiai žinomi estų buitinės chemijos gaminiai, mineralinės trąšos, baldai. Gerą paklausą turi trikotažo gaminiai ir siuviniai, šviežia žuvis ir jos konservai, konditerijos gaminiai. Pastaruoju metu pertvarkant Estijos ūkį labai aktyviai privatizuojamos įmonės, kuriamos bendrovės su kitų šalių pramonininkais ir verslininkais, ypač su suomiais ir švedais.Lietuva turi gerus pramonės produkcijos mainų ryšius su Estija. Iš Estijos mes gauname ekskavatorius, kabelius, chemijos ir elektros produkciją, žuvų konservus ir lengvosios pramonės gaminius. Į Estiją Lietuva siunčia televizorius, saldytuvus, skalbimo mašinas, dulkių siurblius, grąžtus, stakles.Estijos pramonė sutelkta Taline, Tartu, Pernu. Tik energetika ir chemijos pramonė labiau plėtojama Kohtla Jervėje. Svarbūs yra Talino, Pernu uostai.Du trečdalius ŽEMĖS ŪKIO naudmenų sudaro ariamoji žemė, o 1/3 – pievos ir ganyklos. Buvę kolūkiai ir valstybiniai ūkiai privatizuojami. Auginami rugiai, kviečiai, miežiai, pietiniuose rajonuose – linai. Pusė pasėlių ploto skiriama pašariniams augalams, mat gyvulininkystė duoda apie 2/3 žemės ūkio produkcijos. Beveik 80% naudmenų numelioruota. Ūkininkams didelę paramą teikia Suomija ir Švedija.
Informacija paimta is:
www.estemb.lt/lang_20/rub_1683
6,7,8 klasiu geografijos atlasai
www.dfait-maeci.gc.ca