Graikija

Turinis

Gamta 4psl.

Žmones 5-6psl.

Infrastruktūra 7psl.

Menas 8 psl.

Makedonija 8 psl.

Atėnai 8 psl.

Pramone ir transportas 9 psl.

Klimatas 10 psl.

Kita informacija 10,11-12 psl.

Išvados 13 psl.GAMTA

Krantų linijos ilgis (su salomis) ~ 15 000 km. Krantai labai vingiuoti, aukšti, statūs. Daug įlankų (didžiausios: Korinto, Patrų, Termos, Sarono), užutekių, pusiasalių (Peloponeso, Chalkidikės).

Teritorija. Šalies plotas – 131 957 kv. km. Teritorija kalnuota, uolėta, pakrantėse – su žemumomis. Aukščiausias (2 917 m) ir žymiausias Graikijos kalnas, kuriame, pasak mitų, gyvena Dzeuso valdomi dievai, yra Olimpas

Reljefas. ~70% teritorijos užima kalnai. Vakarinės dalies paviršių formavo alpinė kalnodara. Išilgai Jonijos jūros eina EEpyro kalnai, susidarę iš klinčių ir flišo. Į rytus nuo jų yra aukštesni Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė — Zmolikas, 2637 metrai). Susidarę iš skalūnų, ragainių, klinčių; statūs šlaitai, gilūs tarpekliai. Pindo kalnų tęsinys yra Peloponeso pusiasalyje, Kretos ir Rodo salose. Rytinis dalies paviršius susiformavo per hercinę kalnodarą, erozijos smarkiai suskaidytas į masyvus (Vermiono, Osos, Otrio, Parnaso, Očio kalnai). Jie susidarę iš prekambro kristalinių skalūnų, gneisų ir granitų. Vidutinis aukštis 1200—1800 metrai, aukščiausia viršūnė — Olimpas, 2911 metrų (aukščiausias A taškas). BBūdingos karstinės reljefo formos. Tų kalnų tęsinys yra Kikladų ir Eubojos salose. Šiaurės rytuose — Rodopų ir Pirino kalnų pietinės atšakos. Lygumų daugiausia pakraščiuose. Tesalijos lyguma yra didžiausia Graikijoje.

Klimatas mediteraninis. Liepos vidutinė temperatūra 25 °C (šiaurėje) ir 27 °C ((pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4—6°C ir 10—12°C (kalnuose žemiau 0°C). Kritulių mažėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Daugiausia jų vakarinėje dalyje — 900—1500 mm; rytiniuose rajonuose ir Egėjo jūros salose 400—700 mm, centrinės dalies įdubose 350 mm per metus (80% žiemą). Keletą mėnesių per metus aukščiausią viršūnę dengia sniegas.

Upės daugiausia trumpos, slenkstėtos, vandeningiausios žiemą. Vasarą mažosios upės išdžiūsta. Didžiausios upės: Haliakmonas, Achelojas, Pinijas. Šiaurės rytuose teka Marica, Strimonas (Struma), Aksijas (Vardaras); Graikijoje yra tik jų žemupiai. Šiaurinėje dalyje daug ežerų. Didžiausi: Prespa, Volvis, Vegoritis; vidurio Graikijoje didžiausi: Trichonis ir Vyvis. Laivybinis Korinto kanalas (6343 m ilgio) jungia Korinto įlanką su Egėjo jūra.

Dirvožemiai ir augalija. Pakrantėse ir priekalniuose tamsiai rudi ir rudieji, aukščiau — rudieji kalnų dirvožemiai. Rytų Tesalijoje, PPeloponeso pusiasalyje, šiaurės ir pietų Sporadų salynuose — kalnų raudonieji dirvožemiai. Miškingumas ~15% pietuose iki 750—900 m aukščio auga makija, visžaliai krūmai (mirtos, kadagiai), pušų ir ąžuolų giraitės. Aukščiau (iki 1000 m) — plačialapių (ąžuolų, bukų, kaštonų) miškai. Kalnų viršūnėse — kėniai, pušys. Šiauriniuose rajonuose iki 750—1000 m auga klevai, uosiai, liepos, kaštonai, graikiniai riešutmedžiai, iki 1800—1950 m — bukų, aukščiau — spygliuočių miškai. Didesniame negu 2000 m aukštyje yra alpinės pievos.

Gyvūnija Kalnuose yra šakalų, lapių, vilpišių. Endeminės rūšys: aakmeninis ožys, pilkasis žiurkėnas, pakrančių vandenyse — ruonis vienuolis. Daug gyvačių, vėžlių, driežų. Nacionaliniai parkai: Olimpas, Parnasas (Vidurio Graikija) ir Samarija (Kretos sala).

ŽMONĖS

Gyventojai. Graikijoje gyvena 11 mln. gyventojų, Kretos saloje – 550 tūkst.

Etninės grupės. 98 % šalies gyventojų yra graikai, 2 % – kiti.

Religija. Graikai ortodoksai sudaro 98 %, 1,3 % – musulmonai, 0,7 % – kiti.

Demografija.Graikijos vietoje žmonės gyveno jau 6000 metų prieš mūsų erą. Jie augino gyvulių bandas, įvairius augalus ( miežius, kviečius, vynuoges, alyvmedžius, pupas ). Tarp 3000 ir 1100 metų p. m. e., šie gyventojai buvo įveikti karingų Indoeuropiečių, atėjusių iš šiaurės. Indoeuropiečiai su savimi atsinešė metalo apdirbimo, buriavimo mokslus, naujus žemdirbystės būdus, o taip pat ir savo kalbą bei sugebėjimą įtvirtinti kolonijas. Miestai pradėjo formuotis apie 800 metus p. m. e.

Šiandien dauguma žmonių yra etniniai graikai. Taip pat yra turkų, slavų, albanų, armėnų bei kitų tautinių mažumų. Du trečdaliai. gyventojų gyvena miestuose.

Kalba.Valstybinė kalba yra moderni graikų. Turkiškai šneka tik maža dalis gyventojų. Anglų ir prancūzų kalbas supranta daugelis, o anglų kalba yra antra pagrindinė kalba mokoma mokykloje. Populiariausia kalba šalyje – graikų. Dabartinė – naujoji graikų – kalba gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Naujoji graikų kalba ėmė formuotis po to, kkai turkai užėmė Konstantinopolį. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų – senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose galima laisvai susikalbėti anglų, prancūzų bei vokiečių kalbomis.

Religija.Dauguma žmonių priklauso graikų ortodoksų bažnyčiai. Musulmonų mažuma Graikijoje daugiausia yra Turkų kilmės. Taip pat yra apie 48000 Romos katalikų ir 5000 žydų.

Kalba. Populiariausia kalba šalyje – graikų. Dabartinė – naujoji graikų – kalba gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Naujoji graikų kalba ėmė formuotis po to, kai turkai užėmė Konstantinopolį. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų – senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose galima laisvai susikalbėti anglų, prancūzų bei vokiečių kalbomis.

Vedybos ir šeima.Graikijoje neįprasta porai gyventi kartu iki arba vietoj vedybų. Moterys daugiausia veda sulaukusios 20, o vyrai 25 – 30 metų. Nors moterys pastaraisiais dešimtmečiais ir gavo daugiau įvairių teisių, bet graikų visuomenėje dominuoja vyrai. Senesnei kartai šeima, tradicijos, tikėjimas ir mokslas yra pagrindinės vertybės. Pagyvenę žmonės yra gerbiami ir turi didelį autoritetą.

Graikija (Hellas), Graikijos Respublika (Dėmokratia tės Hellados) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi ssu Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. Plotas – 132 000 km2 (su salomis); gyventojų – 10 046000. Valstybinė kalba — graikų. Sostinė — Atėnai.

Ginkluotąsias pajėgas sudaro sausumos kariuomenė (~ 170 000 žm.), karinės oro (~ 25 000 žm., ~290 kovos lėktuvų) ir jūrų (~ 19 500 žm., ~93 kovos laivai) pajėgos. Iš viso — 199500. Sulaukus 21 metų atliekama žmonių Visuotinė karo prievolė. Tarnybos trukmė 28—32 mėn.

Švietimas ir mokslo įstaigos. Pirmasis pradinio privalomojo mokslo įstatymas priimtas 1834m. 1929m. įvestas nemokamas 6 metų pradinis mokslas 6—12 m. vaikams. 1964m. pradėta demokratinė švietimo reforma, kuria buvo siekiama pailginti pradinio mokslo laiką ir įvesti modernią prof. lavinimo sistemą. Po 1967m. fašistinio perversmo demokratinė reforma nutraukta, privalomojo mokslo įstatymus faktiškai nustota vykdyti. 12% gyventojų buvo beraščiai. Bendrasis ir specialusis vidurinis mokslas mokamas. Į darželius priimami 3,5—5,5 metų vaikai. Pradinė mokykla — šešiametė. Vidurinė mokykla (valstybinė ir privati) 2 tipų: 3 metų gimnazija (nepilnoji vidurinė mokykla) ir 3 metų licėjus (pilnoji vidurinė mokykla), į kurį priimami baigusieji gimnaziją. Veikia 2—6 metų profesinės mokyklos, į kurias priimami baigusieji l—3 gimnazijos klases. Yra Atėnų (įkurtas 1837m.), Salonikų (įkurtas 1925m.), Patrų (įkurtas 1966m.), Janinos (įkurtas 1964m.) universitetai,

Atėnų politechnikos institutas (įkurtas 1836m.). Graikijos aukštosiose mokyklose studijavo 85000 studentų. Mokslinio tyrimo darbams vadovauja Koordinavimo mokykla (įkurta 1926m.), leidžianti moksleiviškus žurnalus ir knygas, konsultuojanti vyriausybę mokslo klausimais. Gamtos ir humanitarinių mokslų darbus universitetuose organizuoja ir finansuoja Mokslinių tyrimų fondas. Svarbiausios mokslo tyrimo įstaigos: Brandos tyrimų centras „Demokritas“ (įkurtas 1961m.), Atėnų higienos institutas, Pastero institutas (įkurtas 1919m.), Onkologijos institutas (įkurtas 1938m.), Vidurinių amžių ir Nacionalinė dailės .galerija (įkurta 1900m.). Olimpijoje, Delfuose, Korinte, Rodo ir Kretos salose veikia archeologiniai muziejai.

Politika. GGraikijos Respublika yra parlamentinė demokratija. Įstatymus leidžia sostinėje Atėnuose. Įstatymus aprobuoja Prezidentas. 300 Parlamento narių, išskyrus 12 valstybės deputatų, skiria politinės partijos, proporcingai balsų skaičiui, gautam per rinkimus. Parlamentas renka Prezidentą penkeriems metams. Šalis yra suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą.

INFRASTRUKTŪRA

Vyriausybė.Nauja respublikinė konstitucija įsigalėjo 1975. 1986 metais parlamentas nusprendė sumažinti prezidento galias. Graikijos prezidentas, renkamas parlamento penkerių metų laikotarpiui, yra valstybės galva. Jis skiria ministrą pirmininką, kuris yra vyriausybės vadovas. Nacionalinį parlamentą (Volulį ) sudaro 300 narių, rrenkamų keturių metų laikotarpiui. Visi piliečiai, sulaukę 18 metų, privalo balsuoti.

Pastarieji dešimtmečiai.Kurį laiką Graikijos santykiai su Turkija buvo silpni ir jie vargiai pagerės tol, kol nebus išspręsta Kipro, kurį 1974 metų liepą užėmė Turkija, problema. Kipras vis dar lieka ppadalintas į graikų zoną pietuose ir į turkų zoną šiaurėje. Šias dvi bendruomenes skiria pasienio zona, patruliuojama Jungtinių Tautų būrių.

Santykiai tarp Graikijos ir Albanijos taip pat buvo problematiški, bet šios dvi šalys dirbo kartu, siekdamos išspręsti jų ginčą 1996 metais.

Ekonomika.Graikija, tradiciškai agrokultūrinė šalis, gamina vyną, kviečius, vilną, medvilnę, alyvas (vaisius), razinas ir tabaką. Pramonė sudaro pusę eksporto pajamų. Didžiąją eksporto dalį sudaro pagamintos prekės. Taip pat daug eksportuojama maisto prekių, gėrimų, naftos produktų. Pagrindinę šalies pajamų dalį sudaro įvairios paslaugos.

Graikija turi vieną silpniausių ekonomikų tarp Europos Sąjungos narių. Ši šalis turi didelę juodąją rinką. Šalies valiuta yra drachma.

Prekyba.Darbo valandos keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei veiklos rūšies. Bankai paprastai atidaromi nuo 8 iki 14 valandos ir dirba nuo ppirmadienio iki penktadienio, tačiau kai kurie, ypač Atėnuose, dirba ir ilgiau. Parduotuvių darbo laikas nuo 8 – 8.30 iki ankstyvos popietės, o kai kuriomis dienomis gali dar kartą atsidaryti vakare. Jos dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio. Dideli prekybos centrai bei keletas kitų įstaigų vis dažniau dirba visą parą.

Transportas ir ryšiai.Svarbiausi keliai jungia Atėnus su Tesalonikais( Thessaloniki )ir Katrais ( Patrą ), o taip pat yra naujas kelias skersai Peloponeso pusiasalio. Kalnuose keliai yra prasti, todėl kai kurias gyvenvietes galima ppasiekti tik prastais žvyrkeliais. Autobusai ir traukiniai yra labiausiai mėgstamos viešojo transporto formos. Vidaus oro linijos jungia pagrindinius miestus bei daugelį gyvenamų salų. Gausu ir keltų, kurie plaukioja tarp salų ir žemyno. Atėnuose žmonės daugiausia keliauja autobusais arba nuosavais automobiliais. Šis miestas turi ir metro liniją, kuri pritaikyta tik tik tam tikram skaičiui žmonių, bet ši sistema plečiama. Kadangi Atėnuose dideli kamščiai bei oro užterštumas, todėl miesto centre porinėmis dienomis gali važinėti tik mašinos, kurių numeriai baigiasi poriniu skaičiumi, neporinėmis dienomis – automobiliai su neporine numerių pabaiga. Pakankamai modernus telefonų tinklas nutiestas į daugelį vietovių. Graikijoje daug televizijos bei radijo kanalų, o taip pat daugiau kaip 100 įvairių laikraščių.

Švietimas.Graikijoje mokslas visąlaik buvo aukštinamas. Mokslas yra nemokamas ir privalomas devyniems metams. Pradinis mokymas prasideda nuo šešerių metų ir trunka šešis metus. Po jo tris metus privaloma lankyti gimnaziją. Vėliau galima tris metus siekti vidurinio mokslo licėjuje. Galima pasirinkti klasikinius arba tiksliuosius mokslus. Moksleiviai gali įgyti techninio ir profesinio išsilavinimo viešojoje arba privačioje vidurinėje mokykloje, techniniame licėjuje arba, jeigu nori aukštesnio mokslo, tam tikrame centre. Privačias mokyklas lanko mažiau kaip 10( moksleivių.

Pr.ivačios aukštojo mokymo įstaigos uždraustos Graikijos konstitucijos, taigi visi universitetai yra išlaikomi valstybės. Dėl didelio aukštojo mokslo poreikio pasidarė sunku ppatekti į graikų universitetus, todėl daug studentų mokosi užsienyje.

7MENAS

Menai.Penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų civilizacija pasiekė savo viršūnę. Atėnai buvo didžiulės imperijos centras. Daug reikšmingų vyriausybės, įstatymų, įvairių laisvių tyrinėjimų prasidėjo Graikijoje. Jos didelis architektūros, skulptūros, mokslo, dramos, poezijos palikimas daug prisidėjo prie modernios vakarų civilizacijos susikūrimo.

Muziejai ir bibliotekos.Daugelis dėmesio vertų muziejų yra apie graikų antiką ir archeologinius radinius. Tokie yra: Nacionalinis archeologijos muziejus, Bizantijos muziejus, Akropolio muziejus. Jie visi yra Atėnuose. Senasis archeologijos muziejus Olimpijoje, eksponuoja didžiausią pasaulyje senovės graikų bronzinių daiktų kolekciją. Archeologijos muziejus Kretoje turi nepaprastą Minoanų ir ankstyvosios Graikijos senovinių daiktų kolekciją. Nacionalinė Graikijos biblioteka Atėnuose turi apie du milijonus knygų.MAKEDONIJA

Salonikai neabejotinai yra ne tik šiaurinės Graikijos centras, bet ir išėjimas iš Balkanų, kuris buvo jau nuo Kristaus laikų. Tai vienas iš seniausių Europos miestų, beje, antras pagal dydį Graikijos miestas, jį lenkia tik Atėnai, todėl dažnai Salonikai yra vadinami antrąja Graikijos sostine. Palankios sąlygos padėjo šį miestą paversti tikru gyvu Bizantijos meno muziejumi po atviru dangumi, kuris yra įtrauktas į UNESCO apsaugos programą. Salonikai garsėja savo sena ir gilia istorija, kurios pamatai yra šio miesto įsikūrimas, savo gražiais ir labai įvairiais bei įdomiais muziejais.

Graikiją sudaro 10 administracinių kraštų, suskirstytų į 51 nomą ir AAtoso (Athos) kalno vienuolių respubliką. Chalkidikės pusiasalio dalis nuo 1920 m. turi „Vienuolių respublikos“ statusą Graikijos sudėtyje. Būdamas nuošaliau nuo turistinių maršrutų, Atosas išlaikė atsiskyrėlio statusą. 1926 metais jis buvo pripažintas nepriklausoma valstybe, turinčia savo uostą ir savo kalendorių – Julijono kalendorių, pagal kurį vienuolynas 10 dienų atsilieka nuo likusio pasaulio. O iš tikrųjų atsilieka daugeliu amžių; čia nėra asfaltuotų kelių, važinėja vos keletas automobilių, elektra – retenybė. Bendruomenė sunyko viduramžiais, kai ji vienijo 40000 vienuolių, keli pastatai virto beveik griuvėsiais, tačiau gamtovaizdis liko nepakitęs. Atosas šiandien beveik toks pat, koks buvo tuo metu, kai Mergelė Marija nužengė čia ir, pakerėta pusiasalio žavesio, pašventino šią vietą bei pavadino jį savo sodu.

Vardan ramybės ji prisakė, kad nė viena moteris čia neįkeltų kojos, tad Atosas nuo pat 1060 metų buvo išimtinai vyriškas, įskaitant ir naminius gyvulius. Nė vienos moters ir tik 10 svetimšalių vyrų per dieną įleidžiami į Šventąjį Kalną. Tai stačiatikybės centras. Yra 17 vienuolynų; pirmas vienuolynas Achia Lavra pastatytas X amžiuje, Atoso (Athos) kalno (2039m.) papėdėje.

ATĖNAI

Čia gimė pirmoji demokratija, olimpiniai žaidimai ir idealistinė filosofija.

Dabar Atėnuose gyvena apie 4 mln. gyventojų. Labai įdomi ir savotiška geografinė padėtis, nes miestą iš vienos pusės supa kalnai, o iš kitos – jūra. Šiaurinė Graikija

nuo pietinės labai skiriasi aplinka ir gamta.

Miesto centre ant Adriano vartų užrašyta, kad čia prasideda Atėnai, senasis Tesėjo miestas. Ties šiais vartais, esančiais labai arti Akropolio, antikos laikais buvusi miesto riba. Jeigu šiandien atėniečiai norėtų šiuos vartus nukelti prie miesto ribos, tai jie atsidurtų mažiausiai už 15 mylių nuo šios vietos.

Turistai šį miestą laiko labai romantišku. Žavi jūra, žavūs kalnai – nepakeičiamas šio balto

miesto fonas, ir žavūs antikinio amžiaus balto marmuro griuvėsiai.

Akropolis – buvusi senovės Atėnų tvirtovė, šventykla ir vvisuomeninio gyvenimo centras, iškilęs virš miesto ant didelės kalvos. Žodis „Akropolis“ reiškia aukštutinį ir įtvirtintą miestą. Akropolių būta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o už jų uola, kurios viršūnėje yra antikinio pasaulio statiniai. Ši uola vadinasi Likabeto arba Vilkų kalva. Nuo šios kalvos viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į Atėnus ir Sarono ilanką. Netoliese yra ir Akropolio viršūnė su Panteonu. Šio kalno pirmoje pakopoje yra vartai į Akropolį. Prie pačio Akropolio yra daug šventyklų ir mmuziejų. Akropolio papėdėje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvėsiai. Antikos laikais čia buvo statomi Sofoklio, Euripido ir kitų dramaturgų veikalai. Už šio teatro griuvėsių yra olimpinis stadionas ir Jupiterio šventyklos liekanos.

Sostinė – Atėnai (3,2 mln. gyventojų).

Kiti miestai. Didesnieji miestai: Salonikai ((750 tūkst. gyventojų), Patrai (170,5 tūkst. gyventojų).

Laikas. Grinvičo laikas + 2 val.

Elektros įtampa. Paprastai – 220 V.

Viza. Europos Sąjungos piliečiams reikalingas tik pasas.

Pinigai. Oficiali valiuta – euras, jį sudaro 100 centų (2005 m. vasario mėn. kursas: 1 EUR – 3,45 Lt). Naudojami 500, 200, 100, 50, 20, 10 ir 5 eurų banknotai.

Dauguma parduotuvių, restoranų bei viešbučių priima kreditines kortele.s (geriausia atsiskaitinėti Visa, MasterCard bei Eurocard kortelėmis). Dauguma bankų turi kasos automatus (ATM), kuriuose galima išsigryninti pinigų iš sąskaitos. Kelionės čekiai taip pat pripažįstami. Išgryninti juos galima visuose Graikijos bei užsienio bankuose ir didžiuosiuose viešbučiuose.

Darbo laikas. Parduotuvės pirmadienį – penktadienį dirba 8.30–21.00 val. su pietų pertraukomis ir siestomis (13.30–17.00 val.). Vaistinės pirmadienį – penktadienį dirba 8.00 – 20.00 val., nedirba ššeštadienį ir sekmadienį (išskyrus tas, kurios skirtos skubiems atvejams). Bankai pirmadienį – penktadienį dirba 8.00–14.00 val., šeštadienį – 8.00–12.00 val.

PRAMONĖ IR TRANSPORTAS

PRAMONĖS produkcija sudaro ~30% bendrojo nacionalinio produkto. Pramonė daugiausia naudoja atvežtinę žaliavą ir kurą. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: spalvotoji metalurgija, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Rusvųjų anglių iškasama prie Atėnų, Ptolemajo, Florinos, Eubojos saloje ir Peloponeso pusiasalyje. Didelė jų dalis sunaudojama elektros energijos gamybai. Geležies rūda kasama prie Lavrijo, Larimnos, Stratonikėjos ir Egėjo jūros salose, piritas — Makedonijoje ir Peloponese, mmagnezitas — Chalkidikės pusiasalyje, Eubojos ir Lesbo salose, chromo rūda — prie Haliakmono upės ir Tėbų, baritas — Milo saloje, boksitas — Korinto įlankos pakrantėje, mangano rūda (nedaug) — Peloponeso pusiasalyje, prie Dramos ir Andro saloje, marmuras gaunamas Peloponese, Egėjo jūros salose. Elektrinių galia 2252 MW. 59% elektros energijos tiekia šiluminės elektrinės, naudojančios vietines rusvąsias

anglis ir atvežtinį kurą. Larimnoje lydomas plienas, ketus, nikelis, prie Dėlių — aliuminis. Laivai

statomi Skaiamangoje, Eleusine; automobiliai ir traktoriai iš importinių dalių surenkami Atėnuose, Pirėjyje ir Salonikuose. Chemijos pramonėje gaminama: mineralinės trąšos, gumos gaminiai, vaistai, skalbimo priemonės, sieros rūgštis, plastikas, terpentinas, dažai, sintetinis pluoštas. Seniausia yra tekstilės ir maisto pramonė. Audžiami vilnoniai, medvilniniai, sintetiniai audiniai, kilimai. Maisto pramonė gamina vyną, aliejų, cukrų, vaisių konservus, sultis. Pagal aliejaus gamybą Graikija užima III vietą pasaulyje (po Italijos ir Ispanijos). Tabakas apdirbamas daugiausia Makedonijoje, Tesalijoje, Atėnuose, Pirėjyje. Atėnų aglomeracija gamina ~70% Graikijos pramonės produkcijos.

TRANSPORTAS. Geležinkelių yra 2600 km; iš jų 1600 km priklauso valstybei. Automobilių kelių ~ 36 000 km, iš jų 14000 km plentų . Automobilių ~720 000, iš jų ~ 620 000 lengvųjų . Svarbiausia transporto šaka — jūrų transportas. Graikijos jūrų laivynas turėjo 3500 laivų. Be to, graikai savininkai kontroliuoja 1296 kt. valstybių laivus. SSvarbiausi jūrų uostai: Pirėjas (40% Graikijos eksporto, 70% importo), Patrai, Kerkyra, Salonikai, Volas. Tarptautinis aerouostas Elinikonas (netoli Atėnų) — vienas didžiausių Europoje.Klimatas

Klimatas. Graikijos klimatas yra būdingas Viduržemio jūros pakrantei – nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir drėgnos vasaros.

VIDUTINĖ TEMPERATŪRA, °C (KRETA)

°C Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis

ORAS 13 16 22 26 29 29 24 22

VANDUO 16 17 19 22 24 25 24 23

Kita informacija

Renginiai ir šventės. Graikija yra viena iš tų šalių, kurioje gyvenimas verda ištisus metus, – kalendorių puošia tradicinės religinės, kultūrinės ar kitos šventės. Šventės dažnai susijusios su vyno darymu, jos neapsieina be liaudiškų šokių, gausių vaišių. Graikai, atrodo, nepailsta linksmintis. Per šventes tradiciškai valgoma aviena. Karnavalų sezonas trunka nuo vasario iki kovo mėn., t. y. 3 savaites iki gavėnios. Jo atributai – prabangūs drabužiai, tradiciniai šokiai, piršlybos. Velykos – viena iš įspūdingiausių švenčių Graikijoje. Ją lydi pokyliai bei fejerverkai. Vasarą negalima pamiršti Senovės graikų festivalio, vykstančio nuo birželio vidurio iki rugsėjo ir pritraukiančio daug žiūrovų gausiais vaidinimais antikiniuose teatruose bei nesibaigiančiomis linksmybėmis.

Arbatpinigiai. Restoranuose 15 % paslaugos mokestis įskaičiuojamas į sąskaitą, tačiau paprastai paliekama kiek nors arbatpinigių, rekomenduojama palikti 10 %. Taksi vairuotojams, nešikams arbatpinigiai (2–3 eurai) duodami kaip padėka.

Pirkiniai. Odos gaminiai, keramika, rankų darbo nėriniai, papuošalai. Iš vietinių maisto produktų labai populiarūs alyvuogių aliejus, vynas, medus, jogurtas.

Sveikatos priežiūra. Didmiesčių ligoninės teikia geros kokybės paslaugas. Dauguma gydytojų kalba aangliškai. Dėl nedidelių sveikatos sutrikimų reikėtų kreiptis į vietos vaistinę, pažymėtą žaliu kryžiumi. Vaistinės darbuotojai paprastai taip pat laisvai kalba angliškai, daugumą vaistų galima įsigyti be recepto. Kilus rimtesnių sveikatos problemų, reikia kreiptis į gydytoją. Rekomenduojama įsigyti sveikatos draudimą.

Telefonas. Tarptautinis telefono kodas skambinant į Graikiją iš Lietuvos – 00-30.

Skambinti iš automatų pigiau negu iš viešbučio. Kortelių galima įsigyti kioskuose, pašto skyriuose, parduotuvėlėse. Pigiausios yra

Vivodi kortelės. Galima nusipirki 4 nominalų kortelių (nuo 3 iki 25 eurų vertės). Graikijoje veikia visi GSM mobilieji telefonai.

Internetas. Didžiuosiuose miestuose veikia interneto kavinės.

Paštas. Darbo laikas: 8.00–13.30 val. pirmadienį – penktadienį. Kai kur paštas dirba iki 14.00 ar 15.00 val., šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Pašto ženklų galima nusipirkti ne tik pašte, bet ir kioskuose bei pašto ženklų automatuose, esančiuose didžiuosiuose paštuose.

Bažnyčios. Patys graikai gana religingi. Nereikėtų stebėtis, jei važiuojantis motoroleriu kostiumuotas vyriškis prie bažnyčios pagarbiai persižegnotų. Lankantis bažnyčiose bei vienuolynuose, derėtų apsirengti santūriau: vyrams patartina mūvėti ilgas kelnes, moterims – vilkėti rūbus ilgomis rankovėmis, vengti trumpų sijonų. Ypatinga ir tai, jog kiekviena bažnyčia turi savo gimimo dieną.

Pramogos. Kai kuriose salose paplitęs vandens sportas: vandens slidės, plaukiojimas jachtomis suteikia puikią galimybę pamatyti laukinę Graikijos pusę – niekas negali pranokti tos ramybės, kurią patiria poilsiautojai

nuplaukę į atvirą jūrą ar užsukę į tolimas negyvenamas salas.

Vynas. Graikija žinoma dėl savo baltojo vyno Retsina. Jo skonis gali skirtis įvairiuose regionuose. Į šio vyno sudėtį įeina pušies sakai, kurių pridedama jo brandinimo metu. Šis vynas puikiai dera su keptu maistu, ypač žuvimi. Graikijoje taip pat gausu kitų vyno rūšių. Iš Santorinio ar kitose salose išaugintų vynuogių gaminamas gėrimas tiks net ir išrankiausio vyno gurmano skoniui. Puiki proga paragauti šio krašto vyno – Graikiško vyno festivalis, kuris vyksta kiekvieną rrugsėjį Atėnų priemiestyje.

Kava ir arbata. Graikai dievina kavą. Nuo jos prasideda gyvenimas anksti ryte, neatsisakoma jos ir vėlai vakare. Greek coffee – tai turkiško stiliaus kava, gaminama kartu verdant vandenį ir kavą. Tada viskas pilama į puodelį .ir geriama iki nuosėdų – apvertus puodelį, kavos tirščiai papasakos, kokia ateitis laukianti. Cafe filtro – filtruota kava, kuri yra patiekiama truputį stipresnė nei įprasta, nedideliame puodelyje. Ena Ness – tirpioji kava (Nescafe). Populiarios tradicinės ekspreso bei kapučino kavos. Ena frappe – labai ggardi šalta kava, ypač mėgstama vasarą. Skoniu ji skiriasi nuo Amerikoje populiarios šaltos kavos – į ją nebūtinai pilama pieno.

Graikiška virtuvė. Graikišką virtuvę galima vadinti sveika – jogurtas, vaisiai, daržovės, alyvuogės. Dauguma graikiškos virtuvės patiekalų primena turkiškus, ypač tokie užkandžiai kkaip tzatziki (agurkų ir jogurto užpilas), aštuonkojis, marinuotas citrinų sultyse ir alyvuogių aliejuje. Gausu pigių, tačiau gardžių užkandžių, tokių kaip souvlaki – ant iešmo kepta mėsa,

įvyniota į pitą (graikiška duona) kartu su daržovėmis: bulvytėmis, pomidorais, svogūnais – bei jau minėti tzaziki ar spanakopita – špinatų ir sūrio pyragas. Į populiarių patiekalų sudėtį dažnai įeina mousaka – baklažanas, keptas su malta mėsa ir bešamelio padažu, pomidorai ar šviežios ant grotelių keptos jūrų gėrybės. Nė vienas meniu neapsieina be vadinamųjų graikiškų salotų, pagamintų iš agurkų, pomidorų, svogūnų, fetos sūrio bei alyvuogių. Populiariausi graikiški gėrimai – vynas Retsina, turintis sakų prieskonį, graikiška anyžinė degtinė Ouzo, Tsipouro. Sparo nefri – vienas geriausių, o kartu brangiausių mėsos patiekalų. Žuvis gana brangi, bet nepaprastai skani ((aštuonkojai, vėžiai, krevetės, lašiša),

tačiau ja gardžiuotis reikėtų atsargiai – karštomis vasaros dienomis ji greičiau genda! Žuvų turguje (ichti–poleo) ar prie vandens tiesiog iš žvejų žuvies nusipirkti galima daug pigiau.

Restoranai. Vadinamuose Estiatoria restoranuose paprastai pietūs valgomi 13.00–15.00 val., o vakarieniaujama gana vėlai – 21.00–1.00 val. Meniu paprastai būna surašytas anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis. Tavernos – paprastesni restoranai, itin populiarūs Graikijoje. Kainos paprastai aukštesnės kitų šalių virtuvę pristatančiuose restoranuose, iš kurių populiariausi japonų, indų, kinų, meksikiečių ar tajų. Prie stalo iitin vertinamas korektiškas elgesys.

Paplūdimiai. Dauguma paplūdimių yra nemokami, tačiau kai kuriems taikomas tam tikras mokestis. Graikija garsėja švariausiu vandeniu Europos Sąjungoje. Akmenuotos lagūnos, auksinis smėlis ir krištolo tyrumo vanduo – tai graikiškas paplūdimys.

12Išvados

Mes ši darbą darėm nes jis mums patiko ir todėl kad reikia pasitaisyti Geografijos pažymius.