Graikija

Demografija

Graikijos vietoje žmonės gyveno jau 6000 metų prieš mūsų erą. Jie augino gyvulių bandas, įvairius augalus ( miežius, kviečius, vynuoges, alyvmedžius, pupas ). Tarp 3000 ir 1100 metų p. m. e., šie gyventojai buvo įveikti karingų Indoeuropiečių, atėjusių iš šiaurės. Indoeuropiečiai su savimi atsinešė metalo apdirbimo, buriavimo mokslus, naujus žemdirbystės būdus, o taip pat ir savo kalbą bei sugebėjimą įtvirtinti kolonijas. Miestai pradėjo formuotis apie 800 metus p. m. e.

Šiandien dauguma žmonių yra etniniai graikai. Taip pat yra tturkų, slavų, albanų, armėnų bei kitų tautinių mažumų. Du trečdaliai gyventojų gyvena miestuose.

Kalba

Valstybinė kalba yra moderni graikų. Turkiškai šneka tik maža dalis gyventojų. Anglų ir prancūzų kalbas supranta daugelis, o anglų kalba yra antra pagrindinė kalba mokoma mokykloje.

Religija

Dauguma žmonių priklauso graikų ortodoksų bažnyčiai. Musulmonų mažuma Graikijoje daugiausia yra Turkų kilmės. Taip pat yra apie 48000 Romos katalikų ir 5000 žydų.

Vedybos ir šeima

Graikijoje neįprasta porai gyventi kartu iki arba vietoj vedybų. Moterys daugiausia veda sulaukusios 220, o vyrai 25 – 30 metų. Nors moterys pastaraisiais dešimtmečiais ir gavo daugiau įvairių teisių, bet graikų visuomenėje dominuoja vyrai. Senesnei kartai šeima, tradicijos, tikėjimas ir mokslas yra pagrindinės vertybės. Pagyvenę žmonės yra gerbiami ir turi didelį autoritetą.

INFRASTRUKTŪRA <

Vyriausybė

Nauja respublikinė konstitucija įsigalėjo 1975. 1986 metais parlamentas nusprendė sumažinti prezidento galias. Graikijos prezidentas, renkamas parlamento penkerių metų laikotarpiui, yra valstybės galva. Jis skiria ministrą pirmininką, kuris yra vyriausybės vadovas. Nacionalinį parlamentą (Voulį ) sudaro 300 narių, renkamų keturių metų laikotarpiui. Visi piliečiai, sulaukę 18 metų, privalo balsuoti.

Pastarieji dešimtmečiai

Kurį laiką Graikijos santykiai su Turkija buvo silpni ir jie vargiai pagerės tol, kol nebus išspręsta Kipro, kurį 1974 metų liepą užėmė Turkija, problema. Kipras vis dar lieka padalintas į graikų zoną pietuose ir į turkų zoną šiaurėje. Šias dvi bendruomenes skiria pasienio zona, patruliuojama Jungtinių Tautų būrių.

Santykiai tarp Graikijos ir Albanijos taip pat buvo problematiški, bet šios dvi šalys dirbo kartu, siekdamos išspręsti jų ginčą 1996 metais. <

Ekonomika

Graikija, tradiciškai agrokultūrinė šalis, gamina vyną, kviečius, vilną, medvilnę, alyvas (vaisius), razinas ir tabaką. Pramonė sudaro pusę eksporto pajamų. Didžiąją eksporto dalį sudaro pagamintos prekės. Taip pat daug eksportuojama maisto prekių, gėrimų, naftos produktų. Pagrindinę šalies pajamų dalį sudaro įvairios paslaugos.

Graikija turi vieną silpniausių ekonomikų tarp Europos Sąjungos narių. Ši šalis turi didelę juodąją rinką. Šalies valiuta yra drahma.

Prekyba

Darbo valandos keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei veiklos rūšies. Bankai paprastai atidaromi nuo 8 iki 14 valandos iir dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau kai kurie, ypač Atėnuose, dirba ir ilgiau. Parduotuvių darbo laikas nuo 8 – 8.30 iki ankstyvos popietės, o kai kuriomis dienomis gali dar kartą atsidaryti vakare. Jos dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio. Dideli prekybos centrai bei keletas kitų įstaigų vis dažniau dirba visą parą.

Transportas ir ryšiai

Svarbiausi keliai jungia Atėnus su Tesalonikais( Thessaloniki )ir Patrais ( Patra ), o taip pat yra naujas kelias skersai Peloponeso pusiasalio. Kalnuose keliai yra prasti, todėl kai kurias gyvenvietes galima pasiekti tik prastais žvyrkeliais. Autobusai ir traukiniai yra labiausiai mėgstamos viešojo transporto formos. Vidaus oro linijos jungia pagrindinius miestus bei daugelį gyvenamų salų. Gausu ir keltų, kurie plaukioja tarp salų ir žemyno. Atėnuose žmonės daugiausia keliauja autobusais arba nuosavais automobiliais. Šis miestas turi ir metro liniją, kuri pritaikyta tik tik tam tikram skaičiui žmonių, bet ši sistema plečiama. Kadangi Atėnuose dideli kamščiai bei oro užterštumas, todėl miesto centre porinėmis dienomis gali važinėti tik mašinos, kurių numeriai baigiasi poriniu skaičiumi, neporinėmis dienomis – automobiliai su neporine numerių pabaiga. Pakankamai modernus telefonų tinklas nutiestas į daugelį vietovių. Graikijoje daug televizijos bei radijo kanalų, o taip pat daugiau kaip 100 įvairių laikraščių.

Švietimas

Graikijoje mokslas visąlaik buvo aukštinamas. Mokslas yyra nemokamas ir privalomas devyniems metams. Pradinis mokymas prasideda nuo šešerių metų ir trunka šešis metus. Po jo tris metus privaloma lankyti gimnaziją. Vėliau galima tris metus siekti vidurinio mokslo licėjuje. Galima pasirinkti klasikinius arba tiksliuosius mokslus. Moksleiviai gali įgyti techninio ir profesinio išsilavinimo viešojoje arba privačioje vidurinėje mokykloje, techniniame licėjuje arba, jeigu nori aukštesnio mokslo, tam tikrame centre. Privačias mokyklas lanko mažiau kaip 10( moksleivių.

Privačios aukštojo mokymo įstaigos uždraustos Graikijos konstitucijos, taigi visi universitetai yra išlaikomi valstybės. Dėl didelio aukštojo mokslo poreikio pasidarė sunku patekti į graikų universitetus, todėl daug studentų mokosi užsienyje.

MENAS

Menai

Penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų civilizacija pasiekė savo viršūnę. Atėnai buvo didžiulės imperijos centras. Daug reikšmingų vyriausybės, įstatymų, įvairių laisvių tyrinėjimų prasidėjo Graikijoje. Jos didelis architektūros, skulptūros, mokslo, dramos, poezijos palikimas daug prisidėjo prie modernios vakarų civilizacijos susikūrimo.

Muziejai ir bibliotekos

Daugelis dėmesio vertų muziejų yra apie graikų antiką ir archeologinius radinius. Tokie yra: Nacionalinis archeologijos muziejus, Bizantijos muziejus, Akropolio muziejus. Jie visi yra Atėnuose. Senasis archeologijos muziejus Olimpijoje, eksponuoja didžiausią pasaulyje senovės graikų bronzinių daiktų kolekciją. Archeologijos muziejus Kretoje turi nepaprastą Minoanų ir ankstyvosios Graikijos senovinių daiktų kolekciją. Nacionalinė Graikijos biblioteka Atėnuose turi apie du milijonus knygų.

Atvykę į Atėnus, susipažinsite ssu šalies sostine. Miesto centre esančius objektus apeisite pėsčiomis.

Po vakarienės pageidaujantys galės nueiti į graikų taverną Atėnų senamiestyje – Plakoje.

Kitos dienos rytą laivu išplauksite į tris Egėjo jūros salas. Graikija – ne tik žemynas. Tai – ir apie 3000 salų. Būti Graikijoje ir neapsilankyti nė vienoje saloje – reiškia nepajusti tos šalies kolorito.

Kruizas užims visą dieną. Jo metu laivas sustos trijose arčiausiai Atėnų esančiose salose – Eginoje, Pore ir Idroje. Kiekvienoje saloje turėsite laiko pasivaikščioti siaurutėmis gatvelėmis, pajodinėti asiliukais, paskanauti jūros gėrybių, išsimaudyti. Laive papietausite, pasideginsite ir pasigrožėsite Egėjo jūros vaizdais. Be to jums bus parodytas puikus koncertas. Jūs ne tik pasiklausysite graikų dainų ir pasigėrėsite nacionaliniais šokiais, bet ir patys būsite pakviesti į šokio vidurį kartu su graikais pašokti sirtakį.

Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

Šią dieną apžiūrėsite antikinį pasaulio šedevrą – Akropolio architektūrinį ansamblį. Praeisite pro Propilėjus – Akropolio vartus, pasigėrėsite Erechtejono, Partenono šventyklomis. Aplankysite Akropolio teritorijoje esantį archeologinį muziejų, kuriame surinkti eksponatai, rasti kasinėjant šią teritoriją. Pasigrožėję miesto panorama, nusileisite žemyn.

Pageidaujantys užkops į Areopago kalvą, nuo kurios Šv.Paulius sakė prakalbą atėniečiams. Laisvu laiku pasivaikščiosite po Atėnų senamiestį, nusipirksite suvenyrų, papietausite.

Lankysitės Atėnų archeologiniame muziejuje. Čia sukaupti įdomiausi eksponatai iš visos Graikijos nuo seniausių laikų

iki antikos pabaigos.

Išvyksite link Lutrakio. Pakeliui sustosite prie įspūdingo Korinto kanalo, jungiančio Egėjo ir Jonijos jūras. Netoli nuo čia – ir senasis Korintas, kur, pasak mito, Medėja nužudė savo vaikus, o mūsų eros pradžioje Šv.Paulius pasakė savo žymiąją prakalbą korintiečiams.

Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

Važiuojant į Peloponeso pusiasalį, kelias vingiuos Sarono įlankos pakrante.

Atvyksite į Epidaurą, kuriame buvo garbinamas gydymo dievas Asklepijas. Čia aplankysite IV a.pr.Kr. antikinį teatrą, garsėjantį unikalia akustika, ir Epidauro muziejų.

Vyksite į Mikėnus. Pro akis pprabėgs antikiniai miestai – Tirintas ir Argas, Lernos pelkė, kur legendinis Heraklis pasmaugė baisiąją hidrą.

H.Šlymano atkasti Mikėnai, apdainuoti Aischilo, Sofoklio, Epidauro tragedijose, – pats seniausias jūsų kelionės objektas. Jo amžius siekia 3,5 tūkstančius metų. Nustebins didingos Kiklopų sienos, supančios Mikėnų akropolį, Liūtų vartai, apvalioji kapavietė, kurioje buvo rasti auksiniai radiniai (juos matysite Atėnų archeologiniame muziejuje). Kopsite iki valdovų rūmų (megarono). Nusileidę apžiūrėsite Atrėjo kapą – unikalų kupolinį statinį, suręstą be jokios rišamosios medžiagos.

Atvykę į Nafplio – pirmąją naujųjų llaikų Graikijos sostinę, pasivaikščiosite įspūdinga, palmėmis apsodinta krantine, pasižvalgysite po jaukų senamiestį. Įkopus į ant kalno stūksančią įspūdingą viduramžių tvirtovę (Palamidi tvirtovė), prieš akis atsivers Argo įlanka.

Vakarienė ir nakvynė viešbutyje. Norintys galės išsimaudyti jūroje ar paskutinį vakarą Graikijoje praleisti ttavernoje ant jūros kranto.

Kelias link Olimpijos vinguriuos Peloponeso kalnais. Pravažiuosite centrinę Peloponeso dalį – Arkadiją, Tripolio, Megalopolio miestus. Olimpijoje graikai rengdavo sportines žaidynes Dzeuso garbei.

Pirmiausia aplankysite archeologinę vietovę, paskui – muziejų. Išvysite antikinį olimpinį miestelį – senąjį gimnasiją, palestrą, kur treniruodavosi sportininkai; Dzeuso ir Heros šventyklų griuvėsius; vietą, kur dabar uždegama olimpinė ugnis; seniausią pasaulyje olimpinį stadioną. Apžiūrėję muziejų, kuriame sukaupti Olimpijoje rasti eksponatai, pasivaikščiosite po šiuolaikinį Olimpijos miestelį.

Vakare atvyksite į Patros uostą ir išplauksite į Veneciją. Naktį praleisite kelte.

Visa diena ir naktis kelte. Rytą dar plauksite Jonijos jūra palei Graikijos krantus, vėliau laivas išplauks į atvirą jūrą. Kelte nuobodžiauti neteks – galima degintis denyje, maudytis baseine, žiūrėti kino filmus, apsilankyti kelto parduotuvėse, pažaisti kazino, vakare nnueiti į diskoteką, pasėdėti kavinėje ar bare.

Iki pietų atplauksite į Veneciją.

Plačiai žinoma Venecijos lagūna, kurios salose ant maumedžio polių pastatytas nuostabus miestas ir uostas. Deja, Venecijos pakrantė grimzta, laikas ir vanduo naikina pastatus.

Venecija – kanalų ir tiltų miestas. Trumpos ekskursijos metu aplankysite Šv.Morkaus baziliką, kurioje pastebėsite ir graikų bizantinio meno detales. Grožėsitės Dožų rūmais iš išorės, kuriuose buvo įsikūręs Venecijos Respublikos parlamentas. Iš rūmų į kalėjimą buvo nutiestas Aimanų tiltas, kuriuo eidami pasmerktieji paskutinį kartą pažvelgdavo į llagūną. Pasižvalgysite po gatvelių labirintą, pereisite didžiausiu tiltu – Rialto tiltu, jungiančiu abu Didžiojo kanalo krantus. O šalia esančiame turguje galėsite nusipirkti itališkų suvenyrų. Turėdami laiko, apžiūrėsite dar keletą įžymiausių Venecijos bažnyčių, plauksite gondolomis, pasikelsite į varpinę, pavalgysite.

Pavakary išvyksite į Lietuvą. Važiuosite per Alpes. Naktį – Austrijos, Čekijos teritorija, dieną – per Lenkiją. Naktis autobuse.

Kitos dienos vakarą būsite Lietuvoje.

fotoaparatą, fotojuostelių;

rankšluostį ir higienos reikmenis: muilą,dantų pastą ir šepetėlį, šampūną, kremą rankoms ir veidui, kremą nuo saulės, servetėlių, plaukų džiovintuvą;

medikamentų: nuo savų ligų, kurios gali paaštrėti kelionės metu; nuo skausmo, peršalimo, vidurių užkietėjimo, virškinimo sutrikimų;

siūlų, adatą, žirklutes;

miegmaišis ar pledą, pagalvėlę miegui autobuse;

apsiaustą nuo lietaus arba skėtį;

drabužiai turėtų būti lengvi, medvilniniai. Avalynė patogi ir lengva, patartina storesniu padu. Kelionės metu būtina turėti šiltą megztinį ar striukę;

Lankytojai į bažnyčias ir vienuolynus neįleidžiami su šortais bei apnuogintais pečiais. Vyrai, lankydamiesi Meteorų vienuolyne, turėtų vilkėti ilgomis kelnėmis, o moterys – sijonais.

maudymosi aprangą, kepuraitę, basutes pliažui;

galvos apdangalą, akinius nuo saulės;

kelionei skirtų stalo įrankių, puodelį (autobuse bus karšto geriamo vandens);

arbatos, karštu vandeniu užpilamos sriubos, kavos, maisto (greitai negendančio) kelionei autobusu. Kad maistas nepriplėktų, vyniokite į tam skirtą popierių ar aliuminio foliją. Neimkite į kelionę mmėsos, grybų patiekalų.

Turėti kiekvienos šalies smulkių pinigų (tualetui, gėrimams ir kt.);

Važiuojant autobusu naktį ir sustojus poilsiui, išlipant iš autobuso savais reikalais, visuomet praneškite vairuotojui.

Nepamirškite užsirašyti ar įsidėmėti susitikimo vietų, viešbučio adreso, jei ketinate grįžti savarankiškai.

Προσοχ&a

mp;#942; Παρακαλ

ώ arba septynios pažintys su Graikija

2003 Rugsėjis; Graikija

ŽemėlapisNuotraukos

Pirmą kartą šiuos žodžius išgirdau plaukiant keltu iš Atėnų uosto į Santorinio salą. Nežinau kodėl, bet ši frazė ilgam įstrigo į atmintį. Lietuviškai tai skambėtų taip : „prosohi parakalo“. Keistas žodžių junginys reiškiantis „prašau dėmesio“. Pirmus kartus jokio dėmesio niekam aš neskyriau, sėdėjau pavargęs ir mąsčiau, koks velnias man liepė trenktis į dievų žemę Eladą.

2003 m. Rugpjūčio 30d. 3 val. Nakties. Vilnius. Mintys apie būsimą kelionę ir nuotykius virsta smagiais šiurpuliukais ir bėgioja po visą kūną nugalėdamos viltį nors trumpam užmigti. Dar porą valandų ir kertam Lietuvos Lenkijos sieną palikdami tėviškę ir visas jos rūpintojelių statulėles. Maždaug po 12 valandų nustojam plūsti Lietuvos kaimynų iš vakarų kelius ir pasiekam Čekiją. Kvailos mintys apie vis dar nepasiektą tikslą ragina judėti toliau, neleisdamos užsukti į pakelės smūklę ir iki sąmonės netekimo mėgautis vietiniu aliumi. Riedam tolyn. Po truputi tiesus kelias pradeda vingiuoti eglėmis apaugusiomis Austrijos Alpėmis. Toliau mažoji Slovėnija, savo pajūriu nuostabi KKroatija, Juodkalnija ir bėdų nualinta Albanija.

Pažintis su Graikija nr. 1. Aš niekur neskubu.

Priartėjame prie pasienio ruožo. Gan ramu. Tik prie pasų kontrolės punkto klega eilute išsirikiavusi vaikų futbolo komanda. Dokumentų patikrinimas vyskta gan lėtai, tad gretimai stovintys ir iš nuobodulio žiovaujantys muitinės darbuotuojai nutaria pasėdėti ant mūsų automobilio bagažinės. Po kelių minučių vienas iš jų mosteli man ranka ir pirštu parodo, kad judėtumėme posto link. Stiklinėje būdelėje sėdi atsilošęs vyriškis ir rūko. Paduodu per langelį jam dokumentus, o jis nekreipia dėmesio ir rūko toliau. Tik po kelių į orą paleistų dūmų kamuolių pasienio darbuotuojas kėdute su ratukais privažiuoja arčiau, užsikelia koją ant kojos, išpučia dar porą dūmų ir ima tikrinti pasus. Kažką tyliai sau po nosim bambėdamas šių laikų Heraklis štampuoja pasus, meta juos ant stalo, vienu kojos pasispyrimu su visa kėde grįžta į pavėsį ir pabaigia rukyti .

Pažintis su Graikija nr. 2. Bare tik vaikinai.

Dar prieš pradėdami kelionę gerai išstudijavome Graikijos žemėlapį, kelių žymėjimus, pasižymėjome lankytinas vietas, bet tik įvažiavus į šalį ilgą laiką žemėlapį laikome ant kelių. Pagrindinė priežastis ta, kad dauguma nuoruodų užrašytos graikų abėcėlės raidėmis. Na jei miestelio pavadinimas žemėlapyje užrašytas didžiosiomis raidėmis, o ant kelio ženklo mažosiomis – tenka sustoti šalikelėje

ir ir patikrinti ar tikrai ten turime pasukti. Pagrindiniuose keliuose, jungiančiuose didžiuosius miestus, yra užrašai ir lotyniškomis raidėmis, bet išsukus iš jų tenka dažnai paprakaituoti. Po trejeto dienų vis tik įvaldau alfą, betą ir gamą, kelių nuoruodos jau nebebaisios.

Pirmasis miestelis, kuriame žadame apsistoti nakvynei, žemėlapyje pažymėtas Kastorijos vardu. Tiesa pakeliui iki jo tenka sutikti piemenis jojančius ant asilų. Nežinau, kodėl, bet jie sėdi ne apsižergę kiekvienas savo gyvūlį, o šonu. Griebiu fotoaparatą ir už kelių sekundžių blyktės šviesa apšviečia vvakaro prieblandoje beišnykstančius piemenis. Išgirstame džiaugsmingą „Ooooo“. „Linksmi, laimingi žmonės“, – pagalvojame mes ir po kelių minučių įvažiuojame į Kastoriją. Šalia miestelio tyviliuoja ežeras, tiesa vaikščiodami krantine pastebime daug nudvėsusių žuvų, o nemalonus kvapas veja mus lauk nuo vandens į pirmą pasitaikiusią taverną. Ši kažkuo panaši į lietuvišką barą: sienos raudonų plytų, mediniai stalai, suolai, visi žiūri sporto varžybas, tiesa ne futbolo, ne krepšinio. Moterų nėra, išskyrus vieną, ji barmenė, šalia sėdi jos vyras ir glosto ašarom apsipylusį vaiką. Graikijoje vvaikų auklėjimas ne vien moterų pareiga, tačiau vakarinis pasidėdėjimas vyrui – šventas reikalas. Visi linksmi, bet nė vieno girto (aišku būna visko). Vieni šnekučiuojasi, kiti žaidžia domino ar kauliukais. Dauguma guršnoja alų, vyną, kai kurie mineralinį, ką mūsuose tikrai retai ppamatysi. Dar kiti smaginasi anyžine degtine, skiesdami ją perpus su su vandeniu. Laikrodis rodo vienuolika valandų vakaro, ore tvyro 27 laipsniai šilumos. Apsimetame, kad visai nekaršta, nes saulė jau seniai nusileido, gaivinamės porą bokalų šalto alaus.

Pažintis su Graikija nr. 3. Motorolerių rojus

Iš Kasandros pajudame link Salonikų. Pusiaukelėje sustojame ir pirmo pasitaikiusio žmogaus pasiteiraujame teisingo kelio.

„Ja nipanimaju“, ištaria išsigandęs žmogėnas. Rusų kalbos mokėjimas greitai išsprendžia visas problemas ir mes artėjame prie vieno iš didžiausių Graikijos uostamiesčių. Salonikai gyvi naktį ir dieną. Pusė žmonių – miesto gyventojai, kita pusė – turistai. Žmonių tiek daug, kad miesto įžymybių lankymas sekina ir darosi nepakeliamas. Galerijaus rūmai, Romėnų turgus ir teatras, Rotonda ir daugelis kitų statinių, kuriuos verta aplankyti tikram antikos architektūros mmėgėjui. Eismas mieste gan tragiškas, dieną – pastovus kamštis. Jei neturi dviratės transporto priemonės (motociklai, moteroleriai, mopedai, dviračiai, jų čia apstu) gali būti įkalintas automobilyje porą ir daugiau valandų. Apžiūrėję įžymybes nutariame aplankyti Kasandros iškyšulį, garsų savo vienas šalia kito išsidėsčiusiais paplūdymiais, mažais miesteliais ir didžiąją dalį vietovės besidriekiančiais pušynais.

Pažintis su Graikija nr. 4. Himeros kambarys ir anyžinė.

Priartėję ir pie iškyšulio ir imame ieškoti, kur apsistosime, norint sutaupyti dešimtį ir daugiau eurų galima nakvynės ieškoti pas privačius žmones. TTai padaryti nėra sudėtinga, ant namų sienų ar gatvėse apstu nuoruodų anglų, vokiečių, italų kalbomis apie nuomuojamus kambarius. Užsukame ir mes į vieną „vilą“ pavadinimu „Flamingo“. Ant mažos kalvelės pušų paunksmėje stovi porą mažų namukų apaugusių vijokliais. Pro medžius matyti mėlyna jūra. Ieškome šeimininkų, bet deja nesėkmingai. Netoliese sutinkame tuose pačiuose apartamentuose apsistojusius turistus. Šie perspėja , kad į namo duris neskambintume, nes šeimininkas miega. Dirsteliu į laikrodį – 4 val. dienos. Tada sužinome, kad geriausia būtų ieškoti šeimininko žmonos, kuri dirba gretimo miestelio restorane. Numojame ranka ir važiuojame toliau. Ant kito namo tvoros išvystame užrašą : „Netrukdyti iki 17 val. siesta“, tad likusį laiką nusprendžiame praleisti vaikščiodami po paplūdymį. Grįžę atgal randame apie 60 metų moteriškę, juodais šiek tiek pražilusiais plaukais ir saulės bei vėjo nugairinta juoda oda. Veidas išvagotas raukšlių, o šypseną puošia sugedę geltoni dantys. Tikriausiai taip Himerą (senovės graikų pabaisą) įsivaizdavo Homeras.užverda derybos dėl nakvynės. Mūsų vos neištinka juoko priepuolis, kai ji porą kartų eina tartis su vyru dėl kainos. Užeina už namo kampo ir rėkauja pati su savimi, kol vyras saldžiai miega. Antrą kartą grįžta su kambario raktais ir porina, kad mum labai pasisekė. Taip taip, kurgi ne. Išsikrauname daiktus ir skuodžiame prie jūros, kol vvisai dar nesutemo. Penkias minutes ieškau, kur pasidėti rankšluostį, nes visas paplūdymys nusėtas nuorūkomis. Tenka liautis ieškojus švarios vietelės. Pasidedame bet kur daiktus ir puolame į jūrą.

Vakarui nusiperkame anyžinės. Linksminamės lauko terasoje pasišviesdami kambario lempa pro atviras duris, nes laike šviesos nėra. Naktį linksminame uodus įskridusius vidun. Ryte kambario siena panaši į mažą kruviną mūšio lauką.

Pažintis su Graikija nr. 5. Asilų reketas.

Priartėjame prie Olimpo kalno. Gretimame miestelyje apsirūpiname mineraliniu vandeniu bei maistu. Kalno papėdės aikštelėje pastatome automobilį ir ruošiamės rytdienos kopimui. Netoliese vaikštinėja niekieno neprižiūrimi asilai ir skambina po kaklais pririštais varpeliais. Priartėja prie mūsų ir užuodę šviežio batono kvapą, sklindantį iš praviros bagažinės, nori nugvelbti maistą su visu maišeliu. Ilgai mosikuoju rankomis bandydamas nuvyti gyvulius. Galų gale bagažinė uždaryta, asilai sotūs, kuprinės paruoštos. „Patogiai“ įsitaisome automobilyje ir laukiame ryto.

Kelionė parsideda 8 val. Siauru vingiuotu keliuku po truputi kylame auštyn, apačioje palikdami kalnų upeliukus, pušų giraitėmis apaugusius kalnus. Pasiekiame pirmąją stovyklavietę. Nutariame šiek tiek atsipūsti, mėgaujamės kava. Poilsio aištelė atvira kiekvienam, tačiau norėdamas valgyti savo maistą turėsite susimokėti. Kai kurie turistai tai išgirdę pasipiktina ir pietų isitaiso ant gretimų uolų. Stovyklavietėje galima už tam tikrą mokestį praleisti naktį ir ryte tęsti kelionę. Tai daro visi normalūs žžmonės, išskyrus mus ir sportininkus. Tad toliau kylame aukštyn. Pakeliui sutinkame besileidžiantį pagyvenusį rumuną, kuris visais galimais būdais bando atkalbėti tęsti kopimą, neva mums pritrūks laiko ir pasiklysime tamsoje. Jokių dvejonių – tik į viršų. Galų gale pasiekiame vieną iš viršūnių (visuomet galvojaum kad Olipmo kalnas turi tik vieną viršunę). Pergalės šūksniai, poilsio valndėlė besižvalgant po Dzeuso valdas ir sekinantis lipimas žemyn. Kojos linksta, norisi išmesti kuprinę. Pradeda pildytis rumuno burtininko kerai – sutemsta. Pradedame dvejoti dėl kelio. Pasišviesdami prožektoriumi leidžiamės toliau. Tolumoje išgirstame varpelius. Mano gerieji asiliukai, kaip aš jūsų pasiilgau. 14 val. pasivaikščiojimas po kalnus baigėsi. Įsitaisome atomobilyje ir iškart užmiegame.

Pažintis su Graikija nr. 6. Graikiški griuvėsiai.

Po kopinėjimo po kalnus kelias dienas ilsimės Platamono miestelyje. Mažas, nedidelės geležinkelio linijos padalintas pusiau, kurortinis miestelis pritraukia gan daug turistų. Dieną visi taškosi jūroje, vakare šturmuoja kavines. Išbandome ir mes nacionalinę virtuvę. Užkandžiaujame dolmadakija – maži „lietuviški“ balandėliai su vynuogių lapais, ragaujame keptus kalmarus, mousaka – panaši į italiskus lakštinius. Alkį paprasta numalšinti valgant gyros – mėsainio ir kebabo mišinys. Visi geria šaltą kavą kitaip dar vadinamą Frape, vakare linksminasi prie Ouzo (anyžinė degtinė) stikliuko ar asočio jauno vyno (Retsina). Pasisotinę graikišku maistu ir atgavę jėgas aplankome Platomono pilį.

Pirmoji pažintis su vietine architektūra. Tenka šiek tiek nusivilti, nes pilyje randame tik akmenų krūvas ir kelis alyvmedžius. Paliekame miestelį ir judame link garsiųjų Meteoros vienuolynų įsitaisiusių ant uolų viršūnių. Į vienuolynus mūvėdamas šortus nebūsite įliestas, teks mautis plačias kelnes čia pat prie įėjimo. Apžiūrime graikų ortodoksų kambarius, vidaus kiemelį pilną margaspalvių gėlių. Dėmesį traukia granatmedžiai su prisirpusiais vaisiais. Nuo uolos matyti gretimas raudonų stogų miestelis.

Netrukus mes ir vėl kelyje. Traukiame į Delfio šventyklą.Graikai šią vietą vadina visaip: Delfi, DDelfus, Delfai. Ir daug kitų versijų išgirdome klausinėdami kelio. Į šventyklą nusprendžiame nueiti anksti ryte, kad nebūtų kitų turistų ir kad galėtumėm netrukdomi nufotografuoti tris likusias kolonas. Teisą pasakius, tik kolonas ir išvystame. Iš žemės šiek tiek išlindę kyšo antikinių pastatų griuvėsiai su informacinėmis lentutėmis : čia buvo licėjus, čia – mini amfiteatras, čia – tas, čia anas. Nesu ypatingas antikinės architektūros gerbėjas. Išlikusios kolonos aišku gražios, bet labai nusibosta, kai lankytinose vietose pamatai vis tą patį vaizdelį: trys ar kketurios kolonos ir akmenų krūva. Taip kalbėjo ir vienas rūsų turistas, kai susimokėjęs už bilietus išvydo keturias Sunijaus miestelio kolonas. Tikrai vertas dėmesio Atėnų Akropolis ( tik gaila, kad iš restauruojamų kolonų kyšo armatūra), senoji Agora ir netoli esantis antikos mmuziejus. Dauguma lankytinų vietų Graikijoje yra mokomos, tad labai nustembame, kai Spartoje randame niekieno neprižiūrimas sugriuvusias kolonas ir tokius pačius griuvėsius kaip ir visur. Jokių bilietų ir jokių perspėjimų, kur negalima lipti ar ko negalima liesti.

Pažintis su Graikija nr. 7. Cukriniai nameliai ir sieros garai.

Iš atėnų uosto keliamės į Santorinio salą. Pakeliui keltas sustoja keliose salose ir mes stebime vaizdą kaip „niekur neskubantys“ graikai skuodžia užsiimti geresnių vietų. Prie staliuko prisėda vidutinio amžiaus moteris su vyru. Pastarasis vos neužgriūva ant mūsų iš smalsumo bandydamas kartu su mumis fotoaparato lcd ekrane peržiūrėti nuotraukas. Palikę kuprines šalią kėdžių einame apsižvalgyti po denį. Gryžę randame užimtas vietas. Graikų šeimynėlė šauniai okupavo visą stalą. Ant vienos mūsų kėdės sumesti drabužiai, ant kitos –– kojas ištiesęs laikraštį skaito vyriškis, šiukšlės buvusios vienoje stalo pusėje pasklidusios abiejose pusėse. „Okupantų“ veiduose veiduose regiu nuostabą ir skaitau mintis: „Negi jūs sugryžote?“. Dauguma pagyvenusių vyriškių žaidžia tautiniu žaisliuku Kambaloi (ant virvelės suverti rutuliukai), vaikai šlamščia greitą maistą, kažkas netoliese tiesiai ant stalo gliaudo saulėgražas. Į santorinį keltas atplaukia 3val. nakties. Išsilaipinę regime įspūdingą vaizdelį: už metalinės tvoros, kad nesutryptų turistų, vietiniai kambarių nuomuotuojai rėkia mosuodami reklaminėmis lentelėmis, bandydami prisivilioti poilsiautojus. Susitariame su vienu rėksniu dėl kainos, sumetame kkuprines į autobusiuką ir riedame į „pažadėtą rojų“. Vienas mažas kambariukas, vienas mažas langas, vienas mažas šaldytuvas, viena sena maža rūbų spinta, viena maža lova, vienas didelis ventiliatorius. Ryte žingsniuojame link jūros. Iki jos mus skiria 5 min. kelio. Vietoj gelsvo smėlio išvystame juodos smulkintos skaldos paplūdimį. Juodasis „smėlis“ degina padus, tad neišvengiamai tenka sumokėti už gultus ir pavėsinę. Po dienos aptinkame raudoną, bei baltą paplūdimį iš vietos smulkintų uolų. Norėdami apsidairyti po salą išsinuomuojame automobilį ir keliaujame po vietos miestelius. Tarsi iš pasakos išnyra balti cukriniai vienas už kitą gražesni namukai mėlynai dažytomis langinėmis ir tvoromis. Visur zuja begalės turistų, vietiniai siūlo turus laivu iki vis dar rusenančio ugnikalnio. Susigundome ir mes. Kelis šimtus metrų virš jūros lygio iškilęs ugnikalnis kartas nuo karto išsiverženčiais sieros garais primena apie tai, kad jau kartą buvo pelenuose palaidojęs Santorinio YA miestelį. Dėl ugnikalnio veiklos vienoje iš įlankų vanduo maišosi su šiltais sieros garais, todėl čia jūros temperatūra net 40 laipsnių. Paplūdymio čia nėra, tad norėdami išsimaudyti „verdančiame“ vandenyje turite šokti iš laivo ir apie šimtą metrų plaukti iki šiltūjų srovių. Kūnas pasidengia ir „pasikvepina“ siera. Po kelių dienų gryžtame į žemyną ir pasukame link namų.

Graikija – saulė, karštis, graikiškas raštas, Europos ccivilizacijos lopšys

2004 Birželis – 2004 Birželis; Graikija

Nuotraukos

Sveikuciai dar karta, butent papasakosiu trumpai apie pacia Graikija is abieju pusiu: grazios ir nelabai. Nuo Bulgarijos sienos judejome link Atenu link regiono Atika, taciau, aisku, pamateme tokius miestus kaip Thesaloniki, Larisa ir tt. Taigi, ivaziavus i Graikija pasitinka standartinis HELLAS uzrasas, skelbiantis, kad cia mes senoves Graikijoje-Elas, kuria is turku jungo isgelbejo kazkada rusai. Graikiskas rastas panasus siek tiek i kirilica, todel as ji skaiciau jau iskart, tarsi buciau vietinis, tik suprast nelabai ka eina, taciau is graiku kalbos labai daug pareje i musu kalba tarptautiniu zodziu, tai kartais eina pagaut prasmes si bei ta.

Ivaziavome per siena labai paprastai, be jokiu problemu, nes mums buvo ES specialus takelis, pasus patikrino standartiskai, paziurejo i nauja ES nariu sarasa, sutikslino, siek tiek nustebo „Lithuania EU member, congratulation“, ir pirmyn !

Valiuta euras, uzdirba zmones 5 kartus daugiau nei mes, cia apie minimuma kalbu, kita ekonomine padetis, kitas reikalas, nei kokia Bulgarija: )))) Keliai kaip ledas, nauji magistraliniai, mentai su dzipais, pasiruose viskam, niekada netikrina ant pasienio, ciumpa 10 km pasienio zonoje ir tt. Lekem ant 150, pasirodo virsijom greiti, paskum pasake, kad bauda apie 500 EURU, ale to mes nezinojom ir ggerai, kad nezinojom.

Kainos jau iskart aukstos, dujos 1.76 lt, benzas apie 3.40 lt, produktai irgi ne ka geresni, juodos duonos nerasta, isvis duonos nerasta, ka jie ten valgo ?. interneto valanda 2 eurai, pakelese nera krumu, nera misko, viskas isdege, geltona, grumstai, ne nusisvilpt nera kaip, tulikas brangus, sakes . Vietinis transportas irgi nepigus, tarkime Metro kainuoja vienkartinis 0.70 euro, taciau ka jau padarysi

Labai teko uzsilaikyti Larisoje, nes kolega laike egzamina distanciniu budu. Todel pasedejome siek tiek laukdami ir supratome, kas tai yra graikiskas baras. Viduje niekas nesedi, visi tik lauke, +35 karscio, uzsisakai bet koki gerima, visi labai megsta salta kakava arba kava ar dar kazka, ale salta, butinai patiekia salto vandens stikline ir tai, ka uzsakei. Vanduo tenai ju baisus, prasom veztis iskart dideli kieki geriamo vandens, mes pirkome Bulgarijoje, ten 1.5 ltr geriamo vandens 1 litas. Siaip atsargiai, graikija yra turizmo salis, palapiniu geriau matomoj vietoj nesistatyt, nes turizmo istatymas draudzia, tik kempinguose arba privacioje teritorijoje su leidimu. Neikite i upe maudytis, nes vanduo purvinas, molinas, naudokite rankom plauti serveteles, ta pati geriama vandeni ir tt.

Visi archeologiniai ir tt dalykai pazymeti kaip ir pas mus baltom raidem ant rudo fono su pakeverzojimais.

Maudemes Egejo

juroje, bet kokioje vietoje !!!!! O gi Olimpo kalno papedeje ! Tik idomus faktas, kad zmoniu mazai, nes mums +20 vanduo tai siltas, o jiems tai saltas, delto mes dusinomes, o jie net neina i pliaza. Vanduo surus baisiai, visa kuna dezinfekuoja, tiesiog nugrauzia, todel po issimaudymo jautemes tarsi naujai gime, ispurksti antiprespirantais ir puse dienos neprakaitavome ir tt.

Aha, apie sventyklas, zodziu fantastika, pakilios, dideles, pusiau atstatytos, saugomos ir tt. Nera zodziu nusakyti tam kaifui, kuri patyriau butent ant AAkropolio kalno sventyklos Parthenon ir Poseidono sventykloje . Nepakartojama. Beje, tenai yra turistu dienos uz dyka, tai kad nepravepsokit, kam moketi 8-12 euru, kai galima uz dyka ! Iejimas i Panthenon sestadieni uz dyka, o Poseidone sekmadieni, siaip prasome geriau pasidometi tuom.

Beje, Graikijoje demokratijos ne su ziburiu nerasite, visur viskas nusakyta taisyklemis, ypac tai daro Ortodoksu religija, jie paeme valdzia i savo rankas ir del to kencia visi, nera demokratijos. Isivaizduokite, kad mes lietuviai sumasteme sudainuoti viena giesme senovine pprie sventyklos, nu dusia dziaugias ir traukia, tai pribego apsauga ir sudrausmino, kad negalima, kur tai matyta. Lietuvoje dainuoji kur nori, kada nori, o ten nesamone ! Taip pat kritika del architekturos ir archeologijos. Vien tik Akropolio sutvarkymui Graikija gavusi yyra is ES apie 30 milijonu euru, taciau paziurejus i atliktus darbus aiskiai matyti, kad babkes arba plaukia i sona, arba darbai specialiai stabdomi, pasitikslinus pas graikus isaiskejo, kad darbus stabdo tie patys ortodoksai.

Beje, *****as alus ten, kuris kainuoja 2 lt ir olandiskas arba daniskas geras iki 3.60 lt , cia is parduotuves, o jei bare, tai daugiau. Baruose nuo 7 vakaro rasti vietu neimanoma, visi staliukai uzimti, sedi seimos, mergos, vaikinai, dzin, svarbu sedi, kazka uzsako, ir mirksta ten, cia tokia baru kultura ir viskas gatveje, praejimas gatveje lieka metrinis

Ai, beje, keliai magistraliniai mokami, 5.60 euro sumokejom uz super mokamus kelius nuo sienos Bulgarijos iki paciu Atenu ! ir zinom uz ka ! Ne taip kaip Serbija, aapie kuria kita karta.

Pasikartosiu del ko kentejom, tai duonos juodos nerasit, galit but ramus, todel isidekit is lietuvos arba tiesiog pirkit rusiska duona, kuri juodziausia yra is visu, Bulgarijoje. Pavalgyti irgi nzn nzn, dekites konservu jei neturite babkiu (mes konservus pirkomes Lenkijos supermarketuose, ten pigiausia), nes suvalgyti kepsniuka, paragauti ju jogurto su cesnaku, tepant ant duonos, vadinama tzatziki, alaus graikisko, tai jums gali kainuoti nuo 15 iki 25 euru.

O ka kalbet apie ju degtine, vardas OUZU (nuo 2,50 eeuro ir tt) . arba uzkanda gatveje suvlaki, kazkas panasaus viena rusis i saslyka mini, kita rusis i kebaba (nuo 1,50 euro .. ir tt).

Vos nepamirsau apie merginas pasneket. Maziukes, storos dazniausiai, bet yra ir graziu, bet prie ju prieit neimanoma, o jei prieini, tai paziurejus is arciau pastebi,kad tinkas byra, keliais sluoksniais, vietomis atsiklijaves, brbrbrb, baisu.

Ir taip sukasi galvoje visi tie fantastiski aplink esantys pavadinimai Akropolis, Poseidonas, Olimpas, Maratonas, Atenai, Larisa, Agora, Egejas, Plaka, Pirejas, Salonikai, Syntagma, Delfai ir kt. Verta buvo .. as dar ten grisiu

Graikija

Plotas. Graikijos – 131 944 kv. km., Kretos salos – 8 400 kv. km., Santorino salos – 96 kv. km.

Sostinė. Atėnai, 3 mln. gyv.(2001 m.).

Geografija. Šalis yra pietinėje Europos dalyje, prie Viduržemio jūros.Šiaurėje ribojasi su Bulgarija, Albanija, Makedonija. Egėjo jūra šalį skiria nuo Turkijos.

Gyventojų skaičius. 10,6 mln., Salonikuose 1,8 mln., Kretos saloje – 540 000, Santorino saloje-9000 (2001 m.).

Kalba. Graikų. Dauguma žmonių, dirbančių turizmo srityje, kalba anglų, vokiečių, prancūzų ar italų kalbomis.

Religija. 98 % graikų – ortodoksai. Likusi dalis yra krikščionys, musulmonai.

Elektra. 220V,50Hz.

Paštas ir telefonas. Šalies kodas 30, Atenų – 210, Salonikų – 2310, Herakliono (Kreta) – 2810. Tarptautinis kodas iš Graikijos &– 00. Telefonų automatuose naudojamos 3 EUR vertės kortelės, kurias galite įsigyti kioskuose, nedideliuose prekybos centruose. Pašto darbo laikas: 08:00 – 14:00 pirmadieniais – penktadieniais ir 08:00 -13:30 šeštadieniais.

Pinigai. Graikijos piniginis vienetas – euras. Cirkuliuoja 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų nominalų banknotai bei 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų, 1 ir 2 eurų vertės monetos. Bankai dirba: 08:00 – 14:00 pirmadieniais – penktadieniais. Turistiniu sezonu dauguma banku dirba ir po pietų.

Nacionalinė virtuvė. Kaip ir daugelyje pietų Europos šalių, pusryčiai Graikijoje kuklūs. Juos sudaro kava, arbata, sultys, duona, sviestas, džemas arba medus, pyragaičiai. Tačiau vakarienė – gausi ir soti. Tipiškų nacionalinių valgių rasite graikų tavernose. Patiekalai: stiffado – guliašas su svogūnais, arni psito – ant grilio kepta aviena, pastitsio – patiekalas iš makaronų, pomidorų ir maltos mėsos.

Geriamas vanduo. Negerkite vandens iš čiaupo! Gazuoto ar negazuoto mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.

Imunoprofilaktika. Privalomų skiepų keliautojams nėra. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo Hepatito A (atsižvelgiant į aplinkybes). Dėl papildomos informacijos kreipkitės į savo gydytoją arba skambinkite į „Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą“ telefonu 8 5 2159273.

Arbatpinigiai. 10 % yra pridedama prie viešbučių ar restoranų sąsąkaitų. Kambarinėms taip pat reikėtų palikti smulkių ppinigų.

Drabužiai. Vasara Graikijoje – karšta ir sausa, todėl drabužiai turėtų būti lengvi, avalynė patogi. Jokių ypatingų reikalavimų nėra. Aukštesnės klasės viešbučiuose einant į restoranus patartina rengtis puošniau (vyrams – kostiumas, ilgos kelnės; moterims – suknelės kostiumėliai). Lankantis vienuolynuose derėtų vilkėti uždarais drabužiais.

Fotografavimas ir filmavimas. Strateginių objektų vietose ir oro uostuose draudžiama fotografuoti ir filmuoti. Fotografuojant muziejuose ir cerkvėse, reikalingas specialus leidimas.

Atsargumas. Visada nešiokite galvos apdangalą, akinius nuo saulės, vartokite apsauginį kremą. Bent jau pirmomis dienomis venkite ilgai būti saulėje, nes galite greitai perkaisti (dėl švelnaus jūros dvelksmo saulės spinduliai ne tokie juntami). Negerkite labai šaltų gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali sukelti anginą. Graikijoje, kaip ir kitose šalyse, yra piktadarių, todėl saugokite savo pinigus ir pasą, nenešiokite jų vienoje rankinėje ar kišenėje. Pinigus, brangenybes ir dokumentus galite palikti viešbučio seife (papildomai sumokėjus už saugojimą). Jei prarasite pasą, turite vykti į savo šalies ambasadą Atėnuose.

Transportas. Kretoje labai patogus kelių tinklas ir reguliarus susisiekimas. Tarp miestelių kursuoja žalios – geltonos spalvos autobusai, miestuose žydros. Tarpmiestiniuose autobusuose už kelionę reikia mokėti vairuotojui. Chalkidikės pusiasalyje visuomeniniai KTEL autobusai kasdien kursuoja iš Kasandros ar Sitonijos pusiasalio į Salonikus ar Atėnus.

Automobilių nuoma. Automobilių nuomos kaina 1 parai priklauso nuo automobilio tipo (35

– 170 EUR). Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m. ir turintis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

Gydytojai ir ligoninės. Staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į gydytoją arba iškvieskite per viešbučio administratorių. Už medicines paslaugas reikalaukite tokių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų recepto ir vaistų apmokejimo kvito.Sumokėti pinigai bus grąžinti laiku pateikus draudimo kompanijai prašymą, pasą, draudimo polisą ir gydymo sąskaitas. Už gydymą ligoninėje, transportą, greitosios pagalbos paslaugas bus sumokėta, jjei būsite apsidraudę ir laiku keipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydymu ir atsiskaityti už jį. Atidžiai skaitykite visą informaciją, pateiktą polise.

Lietuvos Respublikos Ambasada Graikijoje:

Vasilissis Sofias Ave. 49

10676 Athens

Greece

T el.: + 30 210 7294356, 7294357

Faksas: + 30 210 7294347