Viskas apie Olandiją
|Valstybinė |olandų (Fryzijoje – fryzų) |
|kalba | |
|Sostinė |Amsterdamas, Haga |
|Didžiausias |Amsterdamas |
|miestas | |
|Valstybės |Beatričė |
|vadovai |Karalienė |
| |Jan Peter Balkenende |
| |Ministras Pirmininkas |
|Plotas | |
| – Viso |41 526 km² (131) |
| – % vandens |18,41% |
|Gyventojų | |
| – 2005 liepa |16 407 491 (58) |
|(progn.) |395,11/km² (14) |
| – Tankumas | |
|BVP |2004 (progn.) |
| – Viso |481,10 mlrd. $ (22) |
| – BVP |29 500 $ (14) |
|gyventojui | |
|Valiuta |Euras |
|Laiko juosta |UTC +1 |
| – Vasaros |UTC +2 |
|laikas | |
|Nepriklausomybė|nuo Ispanijos |
|Paskelbta |1568 gegužės 23 |
|Pripažinta |1648 sausio 30 |
|Valstybinis |Olandijos himnas |
|himnas | |
|Interneto kodas|nl |
|Šalies tel. |31 |
|Kodas | |
OLANDIJA
BENDRA INFORMACIJA IR GEOGRAFINĖS ŽINIOS
Oficialus valstybės pavadinimas: Nyderlandų Karalystė. Konstitucinė
sostinė – Amsterdamas, tačiau vyriausybės rezidencija ir karalių rūmai –
Hagoje. Nyderlandai yra konstitucinė monarchija su parlamentine sistema.
Kiekvienais metais balandžio 30 dieną švenčiama nacionalinė šventė –
Karalienės diena (Koninginnedag).
GEOGRAFIJA
Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (su
vidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos.
Autonominės Nyderlandų KKaralystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibų
jūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoli
Venesuelos krantų) – 193 kv.km. Nepaisant to, kad valstybė nėra didelė,
pasaulyje Nyderlandai užima šeštąją vietą pagal eksporto ir investicijų
apimtis. Valstybė skirstoma į 112 provincijų.
Geografiniai ekstremumai:
Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas)
žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217
km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias
taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.
Klimatas:
Vyrauja Atlanto jūrinis klimatas su šiltomis žiemomis ir vėsiomis
vasaromis; dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų
dienų per metus; stiprūs vakarų vėjai; vidutinė oro temperatūra sausį ir
liepą ºC: +2,5 ir +16,5.
Gyventojai:
2003 m. duomenimis, Olandijoje gyvena 16,254 mln. gyventojų. 89 proc.
gyvena miestuose. Gyventojų tankumas 450 žm./ 1 kv.km. (be vidaus vandenų)
– didžiausias Europoje, neskaitant mikrovalstybių. Šiuo metu daugiau negu 5
proc. gyventojų sudaro kitataučiai.
Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro
Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos ir
Maroko aatvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip pat
pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi.
1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų
tankumas pasaulyje. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose
provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje
(Zuid-Holland). Didžiausi miestai – Amsterdamas, Roterdamas, Haga.
Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080
gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.
Valstybinė kalba:
Valstybinės kalbos – olandų, fryzų. Labiausiai paplitę dialektai –
šiaurės olandų, zelandų, saksonų, flamandų. Olandų kalba – yra modernioji
senųjų žemutinių frankų kalba, aartimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su
fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų
kalbų šeimai.
Valiuta:
Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.
Lyguma:
40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos
žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl
Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m).
Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo
kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas
Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100).
Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo
figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui
į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę.
Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol,
kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.
Narkotikai:
90% žmonių, kalbėdami apie Olandiją, paprastai pamini narkotikus. Taip
yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja
gana liberalios „silpnųjų“ narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo
pirmoji valstybė Europoje, 1976m. legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu
450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti. Kanapių reklama
draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.
Gėlės:
Olandija – didžiausias pasaulio „gėlynas“, kasdien čia parduodama iki
20 mln. gėlių (10 mln. tulpių, 3 mln. rožių, chrizantemų, gvazdikų,
gerberų, lelijų, krokų, fuksijų, našlaičių), duoda 4% eksporto vertės
pelno, gėlių eksportas (pirmoji vieta pasaulyje, 60% pasaulinio eksporto).
Gėlių eksporto struktūra pagal vertę proc.: skintos gėlės – 53, vazonėlių
gėlės – 24, svogūnėliai – 15, sėklos – 7. Gėlių „jūra” polderiuose ir
„stikliniai gėlynai“ aplink Hagą yra būdingi šiai gėlių šaliai. Alsmerio,
Harlemo, Leideno gėlių aukcionai – didžiausi pasaulyje. Koikenhofo gėlių
sodas veikia kasmet nuo kovo 23 iki gegužės 25 dienos.
SOSTINĖ
Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau
kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai,
apie 1000 tiltų, net 28 parkai. Miestas buvo įkurtas XIII a. ant Amstelio
upės.
XVII a., kuris iki šiol vadinamas aukso amžiumi, jis tapo Šiaurės
Europos komerciniu centru.Šio amžiaus septintajame dešimtmetyje Amsterdamas
tapo bitininkų kartos rojumi ir iki šiol jis išlaikė laisvamaniškumo
dvasią.
Turistus Olandijoje pirmiausia nustebina „Šiaurės Venecija“ –
Amsterdamas su savo kanalais, meno galerijomis, „raudonųjų žibintų“
kvartalu. Pradėję pažintį nuo miesto centro – Dam aikštės, jaukaus
senamiesčio gatvelėmis nueisite iki Singel kanalo. Čia pasižvalgysite po
gėlių turgų. Olandijos sostinėje yra 100 kanalų ir 1000 tiltų. Miesto
senamiestyje turistai pamatys XVI – XVII amžiaus pirklių namus, bažnyčias,
senuosius prekių sandėlius.
Miesto centras tarsi voratinklis – išraižytas kanalų. Už senojo miesto
ribų aplankysite deimantų apdirbimo įmonę, esančią muziejų kvartale. Nuo
XVI a. Amsterdamas yra pasaulinio garso deimantų šlifavimo centras.
Išvysite, kaip mažas ir nešlifuotas deimantas, prisilietus žmogaus rankoms,
tampa briliantu. Įmonėje galima įsigyti juvelyrinių dirbinių su deimantais.
Atvykti į Amsterdamą ir neaplankyti Rijksmuseum ar Van Gogo muziejų, –
vadinasi, save labai nuskriausti. Van Gogo muziejuje saugoma apie 200 jo
drobių ir 500 piešinių, dailininko laiškai. Nacionalinio Rijksmuseum
muziejaus šedevras – Rembranto „Nakties sargyba“. Čia eksponuojami olandų
tapytojų kūriniai XV-XVII a.
Viena iš atrakcijų – plaukti laiveliu miesto kanalais. Tai savotiška
kelionė miesto istorijos šimtmečiais.
Olandijos sostinė – viena iš didžiausių pasaulio šėlimo vietų.
Istorija, menas, kūno malonumai, savarankiškai susukta cigaretė- visa tai
sukuria nepaprastai liberalios aplinkos įspūdį. Amsterdame natūraliai dera
didmiesčio modernumas su provincijos jaukumu ir paprastumu. Daugelį metų
šis miestas traukė laisvuosius neformalus,kurie ir formavo miesto
dvasią,kol buvo neįmanoma pasakyti, kur baigiasi Amsterdamo liberalumo
priežastis ir prasideda pasekmė.Kažkokiu stebuklingu būdu olandų
bendruomenė sugebėjo sukurti liberalią kultūrą,kartu išsaugodama ir
brangindama senąsias vertybes. Amsterdamas tuo ir įdomus, jog jame telpa
viskas: menas,malonumai, grožis. Tai miestas kuris ne tik prisitaiko prie
besikeičiančio pasulio bet ir pats sugeba keistis bei stebinti.
LANKYTINOS VIETOS:
Hagos Parlamentas, Taikos rūmai, Amsterdamo kanalai, Karalienės rūmai,
“Rijks” muziejus, deimantų gamykla, Dam (Rotušės) aikštė, Madam Tusaud
vaškinių figūrų muziejus, Vincento van Gogo muziejus .
OLANDIJOS ISTORIJA
Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui ir
Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų
sudėtį
kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį
karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę,
suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas.
Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti
šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta
tik 1648 m.
Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės
Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir
ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos
kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas
Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.
Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo
suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei
Liuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors
ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką.
1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė
Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė
moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos
vokiškosios šakos narys.
XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios
buvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų
Indijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo ttiesiogiai administruoti Nyderlandų
vyriausybė.
XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su
kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros
ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare
Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m.
gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m.
Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų
žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei
fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai
atsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijos
nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos
anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių
šalių.
KULTŪRA IR TRADICIJOS
Nyderlanduose buvo atrasti 250,000 metų titnago įrankiai, kurie
primena apie neandertalietį, gyvenusį mažiausiai prieš 35,000 metų.
Dekoruoti titnago ir kaulo įrankiai, strėlių smaigaliai, kanoja yra žmonių
kurie medžiojo ir žvejojo šioj žemėj prieš 8,500 metų palikimas. Apie
4000m.prieš Kristų žmonės ūkininkavo, lipdė molinius indus ir kasė titnagą
pardavimui, o 2000m. prieš Kristų įveždavo bronzą, iš kurios gamindavo sau
daiktus. Gyveno agrokultūrinėje santvarkoje, kur prasimaitinti padėdavo
darbiniai jaučiai. Beveik 700 m. prieš Kristų keltų, germanų gentys
žemumose padėjo sukurti naują keramikos dirbinių ir metalo apdirbimo
stilių, kalno sutvirtinimus, naujus agrokultūrinius metodus, atstatančius
yrančią aplinką, ir naujos pramonės plėtojimą (druskos kasimą, arklių
auginimą).
Tačiau nepamirškime ir Olandijos medžio drožėjų. Olandijos medžio
drožėjai ir jų darbai garsūs ne vien Olandijoje. Didelio pasisekimo
sulaukia baldų detalės, namų apyvokos daiktai ir, aišku, klumpės. Medinė
avalynė — neatskiriamas olandu nacionalinio kolorito elementas. Kasmet 350
meistru pagamina apie 3 mln. jų porų. Klumpes gamina iš tuopos. Garsėja ir
kalviai, kurie gamina nne tik židiniui reikalingus įrankius, bet ir apdailos
detales namams, vartams ir panašiai. Delfte garsėja porceliano meistrai.
Olandės siuvinėja staltieses ir rankšluosčius, juos noriai perka šalies
svečiai.
Olandai linkę santūriai elgtis su nepažįstamaisiais. Nėra įprasta, kad
važiuodami traukiniu žmonės šnekučiuotųsi (nebent jie yra gerai pažįstami).
Šio bruožo neturėtumėte suprasti kaip nedraugiškumo – tiesiog olandai
gerbia kitų žmonių privačią erdvę ir iš prigimties yra kuklūs. Jeigu Jūs
pirmas užkalbinsite olandą, jis Jums maloniai ir draugiškai atsakys.
Olandų pagarbą privatumui rodo ir tai, jog karališkosios šeimos nariai
ar kiti žinomi asmenys gali laisvai apsipirkinėti parduotuvėse – nors
žmonės juos atpažįsta, tačiau neužkalbina ir stengiasi įkyriai
nenužiūrinėti.
Pagarba privatumui juntama ir bendravime tarp kaimynų. Olandai
paprastai neateis pas naujai atsikrausčiusį kaimyną, kol nesulauks
pakvietimo. Jeigu naujasis kaimynas nekviečia išgerti kavos, olandai mano,
jog jam kaimynų pagalbos nereikia ir jis tiesiog nenori bendrauti su
kaimynais.
Taigi nebijokite žengti pirmojo žingsnio. Kreipkitės pagalbos,
prašykite patarimo, o mainais gausite malonų ir draugišką bendravimą.
Tačiau artimesnės pažintys Nyderlanduose užmezgamos pamažu.
Paprastai olandai prisistatydami pasako tik savo pavardę ir vardo
raidės inicialus. Jeigu olandas Jums pasakė savo vardą, tai derėtų suprasti
kaip neformalaus bendravimo pradžią. Tuomet Jūs galite kreiptis į pašnekovą
„tu“ („jij“ vietoj formalaus kreipinio „u“).
Olandai vertina tiesų ir konkretų bendravimą. Tai laikoma pozityviu būdo
bruožu.
Olandai nelinkę kalbėti apie šeimą. Netgi ilgamečiai kolegos dažnai mažai
ką žino apie vvienas kito asmeninį gyvenimą. Nyderlanduose žmonės linkę
atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo.
Nyderlanduose nėra įprasta didelį dėmesį skirti drabužiams. Žmonės
teikia pirmenybę drabužiams, su kuriais jie jaučiasi tiesiog patogiai.
Paaugliai šiek tiek labiau domisi mados tendencijomis. Taigi nespręskite
apie žmogaus užimamą visuomeninę padėtį pagal išvaizdą, nes žmogus,
važiuojantis senu dviračiu ir avintis nudėvėtus batus gali būti tiek
paprastas darbininkas, tiek profesorius. Moterys Nyderlanduose nedėvi daug
papuošalų.
Olandai yra pratę prie griežtos dienotvarkės – nustatyti dalykai turi
įvykti nustatytu laiku – jie mėgsta viską planuoti iš anksto.Vėluoti
daugiau kaip 5 min. Nyderlanduose yra nemandagu.
Olandai vertina savarankiškumą ir nepriklausomumą (taip pat ir
finansinį). Todėl nenustebkite, kad atvykęs į šią šalį, sulauksite mažai
dėmesio ir pagalbos iš aplinkinių. Jei Jums reikia pagalbos- tiesiog
paprašykite aplinkinių Jums padėti.
Svečiuose nėra įprastas gausus vaišių stalas. Olandams svarbiau gera
draugija. Jeigu Jus pakvietė į svečius, šeimininkams galite atnešti gėlių
ir vyno (brangios dovanos nepriimtinos).
Kavinėse, restoranuose įprasta, kad kiekvienas apmoka savo sąskaitą.
Jeigu pateikiama bendra sąskaita, dažniausiai kiekvienas suskaičiuoja ir
apmoka savo dalį. Įmonėse nėra ryški hierarchija, nėra svarbus pagarbos
statusui rodymas.
Šeima:
Nyderlanduose požiūris į šeimą taip pat yra kitoks negu daugumoje
Europos šalių. Dauguma porų gyvena kartu iki vedybų. Jaunos šeimos
stengiasi gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokos
įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis
merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų
pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko nestebina, nei jų pačių, nei
jų paauglių vaikų, nei kaimynų. Nuo 1998m. sausio, tos pačios lyties pora
yra oficialiai pripažinta. Tos pačios lyties parneriai turi tokias pat
teises, kaip ir heteroseksualinė santuoka (pelno mokestis, pensijų fondas
ir paveldėjimo teisės).
Protestantiškoje šiaurėje šeimos dažnai yra mažos, turinčios vieną ar
du vaikus. Katalikiškose pietuose šeimos gan didelės, su stipriais
giminystės ryšiais. Dauguma vaikų, sulaukę 18 metų ar jaunesni, palieka
tėvų namus, išvažiuodami studijuoti ar dirbti. Vis daugiau jaunų moterų
įsitraukia į darbo rinką ir tai jas paskatina siekti geresnio išsilavino.
Apie 40,2% (1998 m.) darbo jėgos sudarė moterys ir vienas penktadalis iš jų
dirba įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
GARSŪS ŽMONĖS
Erazmas Roterdamietis (Desiderius Erasmus Roterodamus, gimė 1469 10 28
Roterdame — mirė 1536 7 12 Bazelyje) žymiausias humanistas šiapus Alpių.
Netekęs anksti tėvų, buvo auklėjamas giminių, leidusių jį į mokslus. Nors
Erazmas ir neprisidėjo prie jokios politinės srovės, nei prie valdančios
giminės ir visą gyvenimą ieškojo laisvės ir ramybės, tačiau nebuvo
nusigręžęs ir nuo visuomenės. Jam nesvetimi auklėjimo ir politiniai
dalykai. Erazmas yra laikomas krikščioniškojo humanizmo puoselėtuoju.
Benediktas Spinoza (gimė 1632m. lapkričio 24, Amsterdame — 1677m.
vasario 21, Hagoje) Olandijoje gyvenęs žydų filosofas, vienas iš
svarbiausių racionalizmo atstovų. Tėvai į Olandiją atsikraustė bėgdami nuo
religinių persekiojimų Portugalijoje, o protėviai dėl tų pačių priežasčių
atsikėlė iš Ispanijos.
Spinozos raštai yra išlikę beveik visi. Pagrindinis
jo veikalas vadinasi „Etika“.
Rembrandtas Harmenszoon van Rijn (gimė 1606m. liepos 15, Leydene — mirė
1669m. spalio 4, Amsterdame) olandų tapytojas. Dailininkas be jokios
abejonės yra vienas didžiausių visų laikų tapytojų, šalia tapybos (apie 700
paveikslų), Rembrandtas paliko per 2000 piešinių bei raižinių, kurių tarpe
randame absoliučių šios rūšies šedevrų (Kristus tarp ligonių, apie 1643m.;
Trys medžiai, 1643m.; Autoportretas (Rembrandtas piešia), 1648m.; Moteris
su strėle, 1661m.).
Vincentas van Gogas (gimė 1853m. — nusižudė 1890m.) olandų tapytojas ir
litografas. Jaunystėj vertėsi įvairiomis profesijomis. 1877m. -1878m.
studijavo teologiją ir sakė pamokslus belgų angliakasiams. 1880 pradėjo
studijuoti tapybą Briusely, vėliau Hagoj ir Antverpene. V. van Gogo kūryba
turėjo įtakos ekspresionistams Vokietijoje. Garsūs jo paveikslai:
Paštininkas, Saulėgrąžos, Montmartro restoranas, Miegamasis (Arle),
Žvaigždėta naktis. Paskutinysis paveikslas – Rotušė. Vincentas van Gogas
pamišimo priepuolyje nusižudė.
ŠVIETIMAS
Pradinis ir vidurinis lavinimas
Vaikai nuo 4 metų amžiaus gali pradėti lankyti pradinę mokyklą, tačiau
mokymas yra privalomas nuo 5 metų amžiaus. Mokyklos lankymas privalomas
visiems 5 – 16 metų amžiaus vaikams, ilgesnį laiko tarpą gyvenantiems
Nyderlanduose, nepaisant jų tautybės ar religijos. Mokslo metai
Nyderlanduose trunka nuo rugpjūčio mėn. 1 d. iki liepos 31 dienos.
Vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą nuo pirmos mėnesio dienos po
dienos, kai jam sukanka 5 metai. Jeigu vaikui sukako 5 metai vasario 22
dieną, jis mokyklą turi pradėti llankyti nuo kovo mėn. 1 d. Tačiau didžioji
dalis vaikų – apie 99 proc. – pradeda lankyti mokyklą nuo 4 metų amžiaus.
Per šiuos papildomus metus, vaikai mokosi sklandžiau kalbėti olandiškai,
suprasti kalbą – tai ypatingai svarbu vaikams, su kuriais namuose kalbama
ne olandų kalba. Pradinis mokymas Olandijoje trunka 8 metus (iš kurių 7 yra
privalomi). Po pagrindinio lavinimo mokiniams patariama, kokio tipo
antrosios pakopos mokymą pasirinkti. Vidurinis lavinimas prasideda nuo 12
metų amžiaus ir yra privalomas iki 16 metų amžiaus. Vidurinis ugdymas
skirstomas į profesinį, bendrąjį arba bendrąjį – profesinį. Bendrojo
lavinimo programos, kurias baigusieji įgyja teisę į aukštąjį mokslą, yra
HAVO (5 metai) ir VWO (6 metai). Paskutinieji 2 metai HAVO arba trys metai
VWO skiriami paruošti mokinius mokslui universitetuose. Jie renkasi tam
tikrą mokymosi kryptį:
➢ Gamtos ir technikos mmokslai (Natuur en Techniek);
➢ Gamtos ir medicinos mokslai (Natuur en Gezondheid);
➢ Ekonomikos ir socialiniai mokslai (Economie en Maatschppij);
➢ Kultūros ir visuomeniniai mokslai (Cultuur en Maatschappij).
Nyderlanduose aukštojo mokslo institucijos skirstomos į akademinio lavinimo
ir profesinio techninio lavinimo (aukštosios mokyklos – hogescholen – ir
technikos universitetai).
RELIGIJA
Šiek tiek daugiau nei vienas trečdalis gyventojų išpažįsta katalikybę,
daugiausia jų gyvena pietinėse Šiaurės Brabanto (Noord-Brabant)
provincijose ir Limburge (Limburg). Apie 25% olandų yra protestantai,
daugiausia iš jų , o taip pat ir karališkoji šeima, priklausantys Olandų
reformatų bbažnyčiai. Maždaug 36% Olandijos gyventojų nepriklauso jokiai
religijai. Nyderlanduose, kaip ir visose Europos šalyse, tampa tokia
visuomenė, kuriai religija turi vis mažesnę reikšmę.
BENDRAVIMAS
Susitikę pirmą kartą žmonės paprastai pasisveikina rankos paspaudimu ir
prisistato. Pagal etiketą, pirmas ranką turi ištiesti vyresnis arba
aukštesnį statusą turintis žmogus, o jaunesnis (žemesnį statusą turintis
žmogus) turi pirmas prisistatyti. Jau pažįstami žmonės pasisveikina rankos
paspaudimu, jei ilgą laiko tarpą nebuvo susitikę. Jeigu susitinkama dažnai,
pasisveikinama tik žodžiu. Draugai ir šeimos nariai paprastai pasisveikina
pabučiavimu į skruostą( bučiuojama tris kartus- į kairįjį skruostą, į
dešinįjį, į kairįjį). Stiprus rankos paspaudimas yra būdingas susitinkant
ir atsisveikinant tarp pažįstamų, net ir vaikų, nors gana įprastas tarp
draugų yra vienas kito skruostų bučiavimas, vyrai stipriai apsikabina.
Susitikdami žmonės klausia „Hoe gaat het? “ (Kaip sekasi?). Žmonės, ypač
artimų draugų ir giminių tarpe, vadina vieni kitus vardais, dabar tai gan
populiaru, ypač jaunimo tarpe.
Barai Amsterdame jau seniai tapo populiaria susitikimo vieta, bet
dažniausia olandai mieliau bendrauja savo ar draugų namuose. Jei susitikimo
laikas yra paskirtas, yra svarbu atvykti laiku, o jei ne, atvykstama ne
anksčiau kaip pusę devynių vakaro, išvykstama nuo 23 val. iki vidurnakčio.
Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktiniai.
Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti,
būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošia
tiek kavos ir sausainiu, kiek laukiama svečių.
ŠVENTĖS
Jeigu olandai moka linksmintis, vadinasi, mėgsta ir šventes,
pagalvojote jūs. Neapsirikote. Olandijoje begalės švenčių, dar daugiau
mugių ir festivalių. Čia labai populiarios Šv. Martyno (lapkričio 11 d.) ir
Šv. Mykolo (gruodžio 6 d.) šventės. Jose daug triukšmo, juoko, klegesio ir
labai daug skanių nacionalinių valgių. Šios šventės savo iškilmingumu
pranoksta Naujuosius metus ir Kalėdas. Įdomiai švenčiamos Užgavėnės, per
kurias vaikai yra patys svarbiausi eitynių ir visos dienos veikėjai. Jiems
dovanojama įvairių dovanų ir saldainių. Velykos kiek primena Lietuvą. Mat
čia vaikai irgi eina kiaušiniauti (tik su verbomis), šiai šventei irgi
marginami margučiai. Labai įspūdingai ir neįprastai švenčiamas trečias
rugsėjo antradienis. Tą diena Hagoje karalienė pasako kalbą ir atidaro
parlamentą. Šis ritualas išlikęs nuo amžių ir kiekvienais metais sutraukia
daugybę žiūrovų.
Šalyje vyksta daug mugių ir parodų, į kurias turizmo sezono metu
(birželio—rugsėjo mėnesiais) nepamirštama nukreipti šalies svečių:
pavyzdžiui, kiekvienų trečiadienį — į turgų, kuris XVII amžiuje vadinosi
turginiu skruzdėlynu, ketvirtadieniais — į sūrių mugę Gaudoje,
penktadieniais — į sūrių ar gėlių aukcioną, kur galima pamatyti gėlių iš
viso pasaulio. Tulpių bumas šalyje prasidėjo dar XVII amžiuje. Šiandien čia
sukurtas galingas šiltnamių ūkis, kuris užima 40 mln. m2 plotą. Alkmaro
sūrių mugė — tai šimtmečių tradicija, nepakitusi iki šių dienų. Alkmaro
sūrininkai garsiajame aukcione pasitempė ir išdidūs. Tik žvilgtelėkime į
turgaus aikštę penktadienio rytą. Koks pagyvėjimas. Sūrių ratai ir galvelės
išdėstomos ant švarių rankšluosčių tiesiog ant žžemės ar ant žemų medinių
suolelių. Kai miesto laikrodis pradeda mušti 7 valandą, išeina pirmieji
pirkėjai. Įdomiai vyksta pirkėjo ir pardavėjo sandėrio procedūra.
Pažymėtina, kad egzistuoja ir nešėjų cechas, kuris laikosi 350 metų
tradicijos, pavyzdžiui, nešėjai vilki specialiais drabužiais: jų baltos
kelnės, platūs šalikai ant baltų marškinių, o neštuvų spalva tokia pati
kaip skrybėlės.
Senos tradicijos siejamos su žuvininkyste, mat čia XV amžiuje jau
mokėjo sūdyti silkes. Šiandien vyksta graži, jaudinanti šventė — žvejų
sutiktuvės iš pirmosios žūklės.
Daugelis švenčių yra šeiminės, kuriose irgi išlikę senovinių,
tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krikštynomis,
vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būti pavadintas net penkiais
vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, pasakų, porinimų, daug vietos
skirta Tiliui Ulenšpygeliui (jis ir Belgijos bronzinis berniukas).
Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad
Olandijoje rogės ir pačiūžos — visuotinis hobis, o dviratis — susisiekimo
priemonė.
Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas — nacionalinė sporto šaka,
tačiau tai, kaip minėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu olandas
važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais. Šiaip jau olandai
laiko keistuoliu žmogų, kuris neturi dviračio. Respektabiliu ir turinčiu
visus patogumus olando būstas laikomas tik tada, jei netoliese yra
visuomeninis garažas dviračiui, kur šeimininkas turi abonementą dviračiui
statyti (vieną ar du). Tik dviračių daug, o garažų mažai.
Olandija žiemą tarsi „užšąla“ — mažiau festivalių ir
švenčių po atviru
dangumi. Lapkričio viduryje į šalį „iš Ispanijos“ atvyksta Sinterklausas —
vietos Kalėdų Senelis. Jį lydi ne kokia nors Snieguolė, o šaipokai
pagalbininkai, paprastai vadinami Zwarte Pieten (Juodaisiais Pėteriais).
Gruodžio 5-osios vakare olandai siunčia vienas kitam anonimines išradingai
įpakuotas dovanėles su eilėraštukais, kuriuos esą parašęs Kalėdų Senelis.
Olandai švenčia dvi Kalėdų dienas vien todėl, kad išsiskyrusios šeimos
spėtų aplankyti „abi puses“.
Kiekvieną sausį olandai pradeda žvagytis į termometrą, tikėdamiesi
didesnių šalčių. Jei Fryzijoje užšąla kanalai, šalyje prasideda didelė
vienuolikos dienų šventė „Elfstedentocht“. Tada kiekvienas gali
lenktyniauti pačiūžų maratone. Katalikiškuose šalies pietuose vasario
mėnesį vyksta spalvingi festivaliai su šokiais ir eitynėmis.
Olandai mėgsta rūpintis savo namų aplinka. Dauguma Nyderlandų
gyventojų namų supa žaluma. Televizija yra labai populiari ir olandai žiūri
kitus Europos šalių televizijos kanalus. Žmonės buriasi į įvairius sporto
klubus. Tenisas, žolės riedulys, plaukimas, buriavimas, čiuožimas (ypač
greitasis čiuožimas), burlenčių sportas, krepšinis, badmintonas ir kitos
sporto šakos turi savo aistruolių. Dauguma žmonių žaidžia „korfball“ – tai
žaidimas panašus į krepšinį, žaidžiamas dviem komandom, kurios yra
sudarytos iš šešių vyrų ir moterų kiekvienoje. Gausiai lankomi teatrai,
muziejai, meno ggalerijos, kuriose galime pamatyti garsių dailininkų darbus
– Rembrandto, Van Gogo.
SAUGOMI GAMTOS PARKAI
VANDENZĖ
Vadenzės įlanka ištįsusi daugiau 488 km nuo Helderio Olandijoje iki
Skalingeno pusiasalio Danijoje, — viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų
vietovių Europoje. Vandens gylis čia svyruoja nuo 2 iki 33 metrų, o plačios
smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus
vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros.
Visa ši teritorija užima 10101 km2 plotą.
Olandijos Šiaurės jūros pakrantė žavi nuostabiu vandens ir pievų (ypač
gražu joms sužydėjus), augalijos ir gyvūnijos deriniu.
Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystės
pagrindinis punktas. Šiose vietose daugiau kaip 50 rūšių paukščių čia arba
žiemoja, arba ilsisi ir stiprinasi skrydžiui į pietus – Rytų Atlanto
maršrutu. Daugiau kaip 10 milijonų paukščių iš Kanados, Grenlandijos,
lslandijos ir Sibiro atskrenda suvilioti didžiuliu kiekiu sliekų ir
moliuskų, gyvenančių dumble ir smėlyje. Nors pagrindinis stebėjimo objektas
Vandenzėje yra paukščiai, tačiau nemažiau įdomus ir moliuskų pasaulis, kur
randama midijų, o žuvų priskaičiuojama apie 100 rūšių.
Pasiklausyti paukščių klegesio ir pasigrožėti gamta atvažiuoja
vietiniai olandai iir kitų šalių gyventojai. Tačiau gamta pasirodė trukdanti
žmogui. Kodėl? Pietinė Šiaurės jūros pakrantė patyrė pramonės spaudimą, mat
jau 100 metų kaip uostų ir dambų statyba atima vis daugiau ir daugiau žemių
iš sūriųjų vandenų pelkių, tad išlikusios vietovės neturi sau lygių visos
Europos mastu.
