Šventosios upė

Šventoji

Šventoji – upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km. Ši Šventosios vidurupio atkarpa yra bene vingiuočiausia, nes jos galus jungiančios tiesės ilgis yra tik 17 km. Upė srūva Aukštaičių aukštumos papėde, buvusio ledyno pakraščiu. Žemiau Paščio ežero jos slėnis jau ganėtinai ryškus, turi per potvynius užliejamą salpą ir dvi terasas. Pakrantėse yra LLikančių, Ilčiukų, Degėsių, Kaniūkų, Šeimyniškių, Joniškių, Vėželių kaimai ir Užpalių miestelis. Paskutiniuosius kilometrus Utenos žemėje Šventąją iš kairės lydi Vyžuonų miškas. Upės krantus jungia du gelžbetonio tiltai: vienas Užpaliuose, o antrasis – Kunigiškių – Utenos ir Anykščių raj. sandūroje. Utenos raj. ribose upės vaga krinta 15,7 m, taigi vidutinis nuolydis yra 0,052%. Smagiausiai Šventoji teka Ilčiukų-Užpalių ruože (nuolydis siekia 0,066%). Todėl būtent čia buvo pastatyti net trys vandens malūnai: Ilčiukų (sugriautas), Degėsių (statytas 1922 m., vėliau nugriautas užtvankos aukštis 2,8 mm) ir Užpalių (statytas 1836 m., užtvankos aukštis 3,2 m). Upės hidrologinį režimą 1955-1964 m. stebėjo Užpalių vandens matavimo stotis. Jos duomenimis, Šventosios vandens lygis (ties Užpaliais) per metus svyruoja vidutiniškai 3,3 m. Upė vandeningiausia pavasarį, kai debitai vidutiniškai siekia 558 m³/s, o per itin didelius potvynius, pavyzdžiui, 1958 metais, net 98 m³/s. Vasarą debitai sumažėja iki 4,2 m³/s, o labai sausais metais – iki 2,9 m³/s. Žiemos pradžioje upės vagoje kartais susidaro ižo kamščiai, ir vandens lygis staiga pakyla 10-40 cm.

Utenos raj. ribose (einant pasroviui) reikšmingiausi Šventosios intakai yra: Alauša, Karčiupis, Ringys, Bradesa, Girbys, Vyžuona – iš kairės, ir Narupis, Ūdrokšlis bei Nasvė – iš dešinės. Be jų, Šventosios baseinui priklauso Duobių-Daugailių-Antadrajos-Bikūnų apylinkes drenuojanti Indraja, kurios žemupys nuslysta į Zarasų rajoną, o žiotys yra Paščio ežere. Į rytus išsišovusio rajono rytinio kampo (Sirvydžių-Juknėnų-Antilgės apylinkių) nuotėkį surenka ir į Antalieptės tvenkinį nuplukdo Ligaja. Utenos raj. yra šios upės aukštupiai. Šiek tiek šiauriau esančius plotus apie Garnius ir Šlepečius raižo upeliai, ssrūvantys į Šavašą – Šventosios kairįjį intaką Zarasų rajone. Tarp Leliūnų ir Pakalnių užsimezgantys upeliai skuba į Versmyną, o šis priklauso Anykštos baseinui. Į pietus nuo Pakalnių Virintos dešiniojo intako – Vastapos aukštupiai. Štai tokia seka ir bandysime detaliau apibūdinti Šventosios baseino upelių rezginį.

Alauša – Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją tarp Ilčiukų ir Likančių. Prie pat žiočių upelį kerta Užpalių-Dusetų kelias. Alaušos formaliosios versmės – Alaušo ežere, todėl nuo pastarojo skaičiuojamas ir upelio ilgis (8,3 km). Baseinas ištįsęs iiš pietų į šiaurę apie 14 km, plotas – 75,2 km². Nuo versmių iki žiočių upelis krinta 40 m, taigi vagos vidutinis nuolydis siekia net 0,48%. Prie Alaušos ištakos, Alaušų kaime, stovi senas (statytas 1890 m., užtvankos aukštis 5,6 m) vandens malūnas, o žemupyje (apie 3 km iki žiočių) 1975 m. įrengtas Satarečiaus tvenkinys (plotas 9,9 ha). Upelio vidutinis debitas žiotyse yra apie 0,55 m³/s. Į Alaušą iš dešinės įteka Inglaudos upelis (ilgis 5,3 km).

Karčiupis – trumpas (3,8 km) Šventosios kairysis intakas, įtekantis į ją žemiau Ilčiukų. Upelis (baseino plotas 4,5 km²) srūva nuo Gailešionių kaimo, teka iš pietų į šiaurę lygiagrečiai Alaušai. Žemupyje upelis labai greitas, nes vaga yra giliai įsirėžusi ir jos nuolydis siekia net 2%. Pavadinimas greičiausiai sietinas su liet. kartus – „gailus, aštraus skonio“.

Ringys taip pat įteka į Šventąją iš kairės, bet jau 12 km žemiau Karčiupio žiočių, Užpalių miestelio pietiniame pakraštyje. Ilgis 3,8 km, baseino plotas 8,5 km². Upelis lėtas, natūralus tik jo žemupys, o likusi atkarpa buvo ištiesinta melioruojant pašlapusį baseiną. Taigi pavadinimas, kilęs, matyt, iš liet. ringis – „vingis“, jau neatitinka tikrovės.

Bradesa. Įteka į Šventąją iš kairės, 2,5 km žemiau Ringio žiočių (Užpalių miestelio). Ilgis 10,2 km, baseino plotas 19,6 kkm², versmės – Bradeso ežere, netoli Kirklių kaimo. Aukštupį kerta Utenos-Sudeikių, o žemupį (prie žiočių) – Užpalių-Vyžuonų keliai. Beveik 5 km Bradesos aukštupio virto melioracijos grioviu. Gražiausia upelio atkarpa yra žemiau Gaigalių kaimo: ženkliai padidėja vagos nuolydis ir srovės greitis, upelį spaudžia aukšti skardžiai, kairiajame krante atsiranda plikų atodangų. Vandens debitas žiotyse yra apie 0,15 m³/s.

Girbys. Įteka į Šventąją iš kairės 2,5 km žemiau Bradesos žiočių, priešingame Šventosios krante ties Juociškių kaimu. Upelio ilgis 6 km, baseino plotas 9,6 km². Natūrali išliko tik 2 km žemupio atkarpa, likusi dalis – ištiesinta. Be dirbamų laukų ir ganyklų, Girbys drenuoja ir rytinį Vyžuonų miško pakraštį. Upelio pavadinimas siejamas su liet. gerbus – „švarus“.

Vyžuona. Utenos raj. galima būtų pagrįstai vadinti „Vyžuonos žeme“, nes jai tenka trečdalis teritorijos ploto. Vyžuonos (baseino plotas 414,7 km²) – Šventosios kairiojo intako tolimiausi aukštupiai užsimezga Molėtų rajone, apie 5 km į pietus nuo Kvyklių, o upės žiotys – Utenos ir Anykščių rajonų sandūroje, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų. Tiesės, jungiančios šiuos upyno taškus, ilgis būtų beveik 30 km. Vyžuonos formaliosios versmės yra Krašuonos ir Viešos upelių santaka (Utenos mieste). Dėl šios priežasties upės ilgis dabar siekia tik 26 km, o senesniuose žinynuose (1959 mm.) jis buvo vertinamas net 55 km (skaičiuojant nuo tolimiausių upyno versmių). Žemiau Utenos upės vaga kas kilometras pažemėja apie 1 m, vidutinis nuolydis yra tik 0,085%, o slėnis užpelkėjęs ir neraiškus. Vaizdingiausias yra giliau įsirėžęs žemupys (žemiau Vyžuonų). Upės nuolydis padidėja iki 0,17%. Ji plačiai vingiuoja pamiškėmis, o slėnis sausas, suspaustas aukštesnių krantų. Vandens vidutinis debitas Vyžuonos žiotyse yra 3,8 m³/s – nemenkas priedėlis Šventajai, nes pastarosios vandeningumas žemiau santakos padidėja apie 20%. Upės pavadinimas galėjo turėti vingiuotumo, išsišakojimo reikšmę (liet. vy˛ti – “pinti vy˛as”).

Net 235 upeliai, daugiausia trumpi – iki 3 km ilgio, plukdo vandenis į Vyžuoną ir jos intakus. Ilgiausia (21,7 km) yra Krašuona, kurios baseinas (68,6 km²) driekiasi į pietryčius nuo Utenos ir per Nemeikščius, Biliakiemį, Raudoniškį nutįsta įpiečiau Ryliškių. Pastarasis kampas ypatingas, nes jį iš trijų pusių spaudžia Žeimenos baseino žemės. Krašuonos aukštupį kerta Tauragnų-Kuktiškių kelias, bet upelio galima ir nepastebėti, nes jis seniai virto melioracijos grioviu. Žinia, sausinti čia buvo ką: netoliese esantis kaimas net ir vadinamas Raistiniais. Upės vagos vidutinis nuolydis yra 0,38%, tačiau didžiausias kritimas (0,60%) yra giliai įsirėžusiame vidurupyje tarp Biliakiemio ir Nemeikščių. Prie pastarojo kaimo 1980 m. įrengtas 82,4 ha tvenkinys (užtvankos ilgis 640 m, aukštis 12 m, vandens

tūris 4,2 mln.m³). Jis ištįsta per 2,2 km, o krantų ilgis siekia 6 km. Didžiausi Krašuonos intakai: dešinysis – Šeduikis (ilgis 7,6 km), kairysis intakas Viržintėlė, kurios ilgis 6,6 km. Jos versmės netoli Gimžiškių kaimo. Abiejų upelių vagos daugelyje ruožų yra ištiesintos, be to, prie jų įrengti tvenkiniai: prie Šeduikio – Biliakiemio tvenkinys (9,2 ha), o prie Viržintėlės – Suolelių tvenkinys (6,6 ha). Krašuonos vandens vidutinis debitas žiotyse yra 0,5 m³/s.

Antroji Vyžuonos versmių gimdytoja – Vieša (ilgis 17,7 km, bbaseino plotas 78,1 km²), atplukdanti į santaką beveik tiek pat vandens (debitas apie 0,58 m³/s) kaip ir Krašuona. Vieša išteka iš Peleko ežero (0,5 km į R nuo Utenos-Kuktiškių kelio), teka per netoliese (už 1 km) esantį užpelkėjusį Viešio ežerą ir šiek tiek žemiau jo susilieja su Š V link srūvančia Tale. Pastaroji yra Viešos kairysis intakas, tačiau kaip neretai esti hidrografijoje, vertinimas yra formalus. Talės, ištekančios iš Talio ežero, ilgis iki santakos su Vieša yra 12,8 km (Viešos – 22 km), baseino plotas – 52 km², (Viešos – 8 km²), taigi intakas yra kur kas reikšmingesnis ir “vyresnis” už pagrindinę upę. Tačiau yra taip, kaip yra – įsiliejusi į Viešą, Talė praranda ir savo vandenis, ir vardą, o upės-grobikės bbaseino plotas nuo santakos iki žiočių padidėja tik 23%. Baseinas ištįsęs tarsi dešra iš P į Š, siauras, todėl per likusius 16 km iki žiočių į Viešą įteka tik keli menki upeliūkščiai. Vagos nuolydis žemupio ruože yra apie 0,2%. Vieša susilieja su Krašuona pietrytiniame Utenos pakraštyje.

Į Viešos-Krašuonos santakoje gimusią Vyžuoną už 2,5 km iš kairės įsilieja pirmasis “nuosavas” intakas Utenaitė. Upelio, gimusio Utenaičio ežere, ilgis 12,2 km, baseino plotas 66,7 km². Ji teka Š R kryptimi pro Utenėlės ir Narkūnų kaimus, kerta kelius, vedančius iš Utenos į Alantą, Ukmergę ir Svedasus, po to linksta į R ir šiauriniame Utenos pakraštyje įteka į Vyžuoną. 5 km ilgio vidurupio atkar

Apie 2 km žemiau Utenaitės žiočių į Vyžuoną iš dešinės įteka Rašė –– neilgas (10,5 km), bet ganėtinai didelį (94 km²) baseiną drenuojantis upelis. Jis išteka iš Rašio ežero prie Sirutėnų kaimo ir srūva į P Utenos link. Likus penkiems kilometrams iki žiočių, į Rašę iš kairės įteka didžiausias intakas Raudesa (ilgis 13,9 km, baseino plotas 36,7 km²). Santakoje 1974 m. pastačius užtvanką (ilgis 200 m, aukštis 12 m), išsiliejo 101 ha Utenos tvenkinys, sukaupęs 5,6 mln.m³ vandens. Tvenkinio krantai vingiuoja 7,6 km ir visiškai priartėja prie Utenos-Zarasų plento. Rašės žemupys apjuosia UUteną iš šiaurės ir įteka į Vyžuoną žemiau Naujasodžio. Vandens vidutinis debitas žiotyse yra 0,7 m³/s.

Žemiau Rašės žiočių į Vyžuoną įteka dar 4 didesni upeliai: Tralnys (kairysis, ilgis 2,7 km, baseino plotas 6,2 km², teka per Vyžuonėlių kaimą), Ringys (kairysis, ilgis 6,6 km, baseino plotas 14,1 km², drenuoja Tirmūnų, Paberžinės, Kaliekių kaimų apylinkes), Lukna (dešinysis, ilgis 9,6 km, baseino plotas 30,1 km², vidurupis tarp Lukno ir Davilo ežerų vadinamas Davila, surenka vandenis iš Pilvelių, Nolėnų, Sungailių, Pašilių, Sprakšių, Luknių, Galelių kaimų apylinkių, įteka į Vyžuoną 10,6 km nuo jos žiočių) ir Dusyna (kairysis, ilgis 10,2 km, baseino plotas 24,4 km², versmės netoli Šileikių kaimo, srūva per Dusinių kaimą, pusiaukelëje teka per Dusyno ežerą ir įteka į Vyžuoną, likus 8 km iki jos žiočių. Pati Vyžuona aukščiau Vyžuonų miestelio prateka Lydekio ežerą.

Utenos raj. ribose į Šventąją įteka 3 didesni, per melioracijų karštligę ir savo vardų nepraradę dešinieji intakai. Juos taip pat aptarsime eidami pasroviui.

Narupis. Upelio (ilgis 5,5 km, baseino plotas 7,9 km²) versmės prie Pladiškių kaimo, teka į pietryčius pro Antakalnių kaimą, pusiaukelëje teka per Pakalnio ežerą, krypsta į P ir įteka į Šventąją prieš kitame krante esantį Ilčiukų kaimą. Aukštupys ištiesintas melioruojant pašlapusias žemes, o žemiau Pakalnio <

Ūdrokšlis. Jo ilgis 3 km, baseino plotas 11 km², versmės prie Rameikių kaimo, teka į P pro Tarvydžių kaimą, įteka į Šventąją ties Kanižkais. Baseinas agrarinis, melioruotas, upelio ir jo intakėlių vagos daugelyje vietų ištiesintos. Upelio pavadinimas greičiausiai sietinas su liet. ūdra.

Nasvė. Utenos rajono ribose ji yra didžiausias Šventosios dešinysis intakas (ilgis 24,6 km, baseino plotas 64,1 km², vidutinis debitas žiotyse 0,5 m³/s). Versmės yra tik 2,5 km nuo Šventosios, prie Norvaišių kaimo, tačiau užsimezgęs upelis teka priešinga kryptimi lygiagrečiai Šetekšnos aukštupiams, teka per Noniškio ežerą ir tik aukščiau Vilučių, pasukęs į pietus, pradeda tekėti lygiagrečiai Šventajai. Dar vieną ryžtingą posūkį į V Nasvė padaro, kai į ją iš kairės įsilieja Upius. Pratekėjusi pietiniais Vilkabrūkių kaimo pakiemiais, ji lenda į pašlapusį mišką ir netrukus pasiekia Šventąją ties Šventupio kaimu. Nasvės aukštupio „nenormali“ tėkmės kryptis yra poledynmetyje vykusių baseino dalybų (perskirstymo) tarp Šventosios ir Nemunėlio baseinų atspindys. Kadaise Nemunėlio baseinui priklausęs Nasvės aukštupys stipriai užpelkėjo, todėl melioruojant žemes 6,5 km ilgio upelio atkarpa buvo ištiesinta. Toks pat likimas ištiko ir 9 km ilgio vidurupio ruožą aukščiau Upiaus žiočių. Tik žemupys išliko laisvai kilpinėjantis, gal todėl, kad čia vaga giliau įsirėžusi (nuolydis apie 0,3%), taigi daugiau gruntinio vandens nutraukianti, o gal iir miškas jį apsaugojo. Panašiai yra ir su did˛iausiu Nasvės intaku Upiumi (ilgis 5,5 km, baseino plotas 7 km²). Jo aukštupys iki Mominio e˛ero buvo ištiesintas, o 1,5 km žemupio atkarpėlė išliko nepakitusi.

Be minėtų upelių, kurių baseinai visiškai arba beveik išsitenka Utenos rajono žemėse, į Šventąją teka ir “mišrūnai”. Aptarsime juos vėl gi ta pačia tvarka – eidami pasroviui žemyn.

Ligaja. Į Antalieptės tvenkinį (Zarasų raj.) įtekanti didoka upelė (ilgis 28,1 km, baseino plotas 99 km²) gimsta Utenos žemėje, apie 3 km į Š R nuo Spitrėnų, Vaikeso ežere. Jos aukštupys nuošalus, miškingas ir lėtas, vagos nuolydis tarp Vaikeso ir Ilgio ežerų – tik 0,3% (3 km ilgio ruožas ištiesintas). Beje, Utenos žemėje ji ir vadinama kitaip – Ilgė. Šitokį vardą upelė išlaiko iki Zarasų rajone telkšančio Alksno ežero, o pastarąjį nuo Ilgės versmių skiria 17 km. Žemiau Ilgio ežero upelė teka per Gatelių kaimą. Čia į jos ištiesintą vagą (beveik 2,5 km ilgio atkarpa) iš kairės įsilieja iš pašlapusių miškų atsrūvantis Voveros upelis (ilgis 4,3 km, baseino plotas 12,6 km²). Kirsdama Utenos rajono ribą, Ilgė-Ligaja plukdo vidutiniškai 0,4 m³/s debitą (žiotyse apie 1 m³/s). Nuo jos baseino į pietus – jau Žeimenos upyno aukštupiai.

Šavaša. Kairysis Šventosios intakas,

įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Šavašo ežero) tenka atitinkamai 9,5 km ir 31 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka Utenos-Zarasų rajonų sandūra. Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli Daugailių-Juknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.

Indraja. Ganėtinai didelė upelė (ilgis 38 km, bbaseino plotas 105 km², vidutinis debitas žiotyse apie 0,8 m³/s), įtekanti, tiesa, ne į pačią Šventąją, o į jos pratekamą Paščio ežerą. Tačiau gimsta ir bręsta Indraja – Utenos žemėje. Jos versmės yra Ruzgiškių kaime, visai šalia Vaikeso ežero, per kurį teka jau minėtos Ligajos aukštupys. Indraja teka šiaurės link pro Pliūpų, Noliškio, Daržinių kaimus, kerta Utenos-Zarasų kelią, lenda į pelkėtą mišką ir pasiekia Paščio ežerą – ne tą, kuris yra jos kelionės galutinis tikslas, o jo bendravardį, ties Taukelių kkaimu. Ši aukštupio atkarpa, kurios pirmi 5 km yra virtę melioracijos grioviu, vadinama Taurokšne. Žemiau Paščio ežero upelė linksta į R, dar du kartus kerta Utenos-Zarasų plentą ir ties Bajoriškių kaimu įteka į Indrajų ežerą. Išteka (vidutinis debitas siekia 0,5 mm³/s) iš jo jau Zarasų rajone, tačiau po kurio laiko vėl trumpam sugrįžta į Utenos žemę, įšiauriau Bikūnų kaimo. Iš viso utenykščiams tenka apie 20 km Indrajos vagos ir 60% jos baseino. Vagos vidutinis nuolydis yra 0,26%, didesni intakai (dešinieji) – Laba (ilgis 3,6 km, baseino plotas 3 km²) ir Grabė (ilgis 4,9 km, baseino plotas 12,8 km²) tekanti per Duobio ežerą.

Uolinta. Šio kairiojo Šventosios intako (ilgis 10,1 km, baseino plotas 22,6 km²) reikia ieškoti Anykščių rajone, tačiau jo versmės – Utenos žemėje, Kavolių ežere, prie Starkų kaimo, apie 4 km į V nuo Vyžuonų. Utenos rajonui tenka striuka (1,5 km) ištiesinto aukštupio atkarpėlė ir apie 5 km² baseino. Upelio pavadinimas sietinas su liet. uola.

Aknysta. Įteka į Šventąją iiš kairės 2 km žemiau Uolintos žiočių – taip pat anykštėnų žemėse (ilgis 18,2 km, baseino plotas 94,2 km²). Aknystėlio ežere, telkšančiame Utenos raj. vakariniame pakraštyje šalia Utenos-Anykščių “siauruko” geležinkelio, yra šios upelės versmės. Utenai tenka 1 km aukštupio ir apie 4 km² baseino. Aknystos vagos vidutinis nuolydis 0,47%, vidutinis debitas žiotyse 0,7 m³/s, visi didesni intakėliai (Kilėva, Gėtys, Bigulis) įteka iš kairės.

Anykšta. Pavadinimas byloja, kad upelis (Šventosios kairysis intakas, ilgis 13,8 km, baseino plotas 145 km², vidutinis debitas žžiotyse 1,1 m³/s) yra “svetimas”, juolab, kad jo formalios versmės yra Rubikių ežere, kuris taip pat telkšo Anykščių raj. Kita vertus, utenykščiams priklauso Anykštos hidrografinis aukštupys – Versmynas, kurio baseinas driekiasi į V nuo Antalgės ir apima Sabelkų-Pakalnių-Leliūnų “trikampį”. Versmynas (ilgis 9 km, baseino plotas 49,3 km²) išteka iš Versmyno ežero, vaga Utenos raj. ribose yra ištiesinta, jos nuolydis apie 0,17%. Iki sureguliavimo upelis tekėjo lėtai, tačiau nestokojo gilių sietuvų, žuvų. Versmyno baseinui priklauso ir Vidinksto bei Kermėžio ežerai.

Virinta. Vienas iš didesniųjų Šventosios intakų (kairysis, ilgis 59 km, baseino plotas 566 km²) ilgiausiai keliauja Molėtų ir Anykščių raj. žemėmis. Į Utenos raj. nutįsta tik Virintos dešiniojo intako – Vastapos (ilgis 11,5 km, baseino plotas 93,8 km²) hidrografinis aukštupys, kuris yra vadinamas Gulbe (ilgis 7,5 km). Pastarosios baseinas (plotas 37,5 km²) beveik visas sutelpa į Utenos raj. pakraštį, esantį į pietvakarius nuo linijos, jungiančios Pakalnius ir Velbiškį. Baseinas agrarinis, melioruotas, Gulbės ir jos intakėlių vagos daugelyje ruožų ištiesintos. Upelė teka į pietvakarius, Vastapo ežero link, lygiagrečiai Utenos-Alantos keliui.

Žeimenos baseinas

Šio Neries dešiniojo intako baseinui priklauso beveik ketvirtadalis Utenos rajono žemių, esančių takoskyrinės Aukštaitijos pietrytiniame šlaite. Pastarąjį gerokai apskalavo tirpstančio ledyno vandenys, plūdę į papėdėje išsidriekusią Žeimenos lygumą, todėl juo ttoliau į PR nuo Šventosios-Žeimenos takoskyros, tuo daugiau žvyrynų ir smėlynų, kuriuose neretai pasiklysta ir tekantys upeliai. Skurdi žemė ne itin traukė žmogų, todėl išliko daugiau miškų, tarp jų ir garsioji Minčiagirė bei Daunorių ir Varniškių miškai. Baseiną, taigi ir jį vagojančius upelius, kerta keliai, vedantys iš Sirvydžių į Minčią, iš Utenos į Tauragnus ir Kirdeikius, iš Utenos į Kuktiškes ir Kaltinėnus, iš Tauragnų į Šeimatį ir Vaišnoriškes, iš Sirvydžių į Tauragnus ir kt. Hidrografija paini, nes yra daug ežerų, kurie formaliai priklauso Žeimenos baseinui, tačiau iš jų ištekantys upeliai esti gyvi tik labai vandeningais metais.

Būka. Bene gražiausio upelio (ilgis 8 km, baseino plotas 146 km²) Aukštaitijos nacionaliniame parke versmės – Utenykščio ežere. Pavadinimo kilmė neaiški. Jis gali būti siejamas su liet. būkas – “balų paukštis, baublys”; kita vertus, pirminis vardas galėjo būti Būga, ir tąsyk jis sietinas su, pavyzdžiui, latv. bauga – “klampi vieta prie upės”. Vagos vidutinis nuolydis yra 0,069%, taigi Būka – ne iš greitųjų tarpo. Iki Vaišnoriškės kaimo ji labai plati, tačiau sekli, ir tik prie dugno banguojančios dumblių kasos byloja, kad upė gyva – teka. Tiesa, žemiau Vaišnoriškės vaga susiaurėja, sustiprėjusi srovė kai kur net pagraužia krantus, įsuka sietuvas, bet tiek to darbo – nnebetoli Baluošo ežeras, kuriame upelė ir baigia savo kelionę. Būkos vidutinis debitas ties Vaišnoriškės kaimu (čia yra hidrologijos stotis) siekia 1,2 m³/s. Ne itin daug, jei prisiminsime, kad į Uteno-Utenykščio ežerų duburius gausiai išsilieja požeminiai vandenys. Gali būti, kad ne visi jie į Būką suplaukia, dalis jų, matyt, vėl susigeria į slėnio smėlius ir srūva savarankiškai Baluošo link. Beje, tą patvirtina ir hidrologų matavimai. Būkos hidrografinis aukštupys, įtekantis į Uteno ežerą, vadinamas Minčia (ilgis 10 km, baseino plotas 63,3 km²). Upelė išteka iš Peštikio ežero, aukštupyje dar vadinama Paminčia. Šalta, versmėta, srūva pro Minčios kaimą, kur stovi dar XVIII a. statytas vandens malūnas.

Žiežulna. Upelio (ilgis 6,7 km, baseino plotas 31,6 km², aukštupys vadinamas (Pažiežulniu) versmės yra apie 2 km į Š V nuo Šeimaties kaimo. Nutekėjęs pastarojo šiauriniais pakiemiais apie 2 km, lenda į mišką, perteka Žiežulnio ežerą ir baigia savo kelionę Uteno ežero vakariniame kampe. Žiežulnos vidutinis debitas žiotyse yra 0,25 m³/s. Per metus jis keičiasi nedaug, nes upelį ir jo pertekamą ežerą sočiai pagirdo požeminiai vandenys.

Pliaušė. Upelio (ilgis 6,3 km, baseino plotas 9,7 km²) versmės yra to paties vardo užpelkėjusiame ežere, telkšančiame į P nuo Daunorių kaimo. Jis įteka į Almajo ežerą (jau Ignalinos raj.; pastarajam

priklauso ir Pliaušės žemupio 2,5 km atkarpa), srūva Varniškių kaimo rytinėmis galulaukėmis, kairiajame krante – platus Stapiejokų raistas. Slėnio dešinysis šlaitas status, skardingas, šaltiniuotas, apaugęs gūdžiais eglynais. Upelį iki soties pagirdo versmės, todėl net ir šaltą žiemą jis apsitraukia tik plona ledo plutele. Vagos dugnas aukštupyje klampus, uždumblėjęs, o vidurupyje ir žemupyje – žvyringas, su rusvu gele˛ies junginių apnašu. Hidrografinis draustinis Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Tauragna. Upelės (ilgis 4,7 km, baseino plotas 77,5 km²) versmės yra Tauragno ežere, taigi į pastarąjį ssutekantys upeliai taip pat priklauso jos baseinui. Ištekėjusi iš Tauragno ežero, Tauragna ties Varniškių kaimu tuoj pat patenka į Tauragnėlio ežerėlį. Šis dažną sausą vasarą visiškai išnyksta (vanduo susigeria per dugną), todėl ir upelė čia baigiasi, o tolyn, Pakaso ežero link, vingiuoja tik tuščia, krūmais apžėlusi vaga. Vandeningais metais (o tada ir Tauragno ežero, ir požeminio vandens lygiai esti aukštesni) Tauragna gyva per visą ilgį, tačiau tekėdama žemyn, vis tiek dalį vandens praranda. Galbūt todėl visada daug vandens plukdo lygiagrečiai jjos srūvanti Pliaušė? Utenos raj. priklausančio Tauragnos aukštupio nuolydis yra 0,3%, o žemupio, kuris yra jau Ignalinos raj., – net 0,68%. Čia ir gimsta tikroji Tauragna, surenkanti į požemius susigėrusius Tauragno ir Tauragnėlio vandenis, tad utenykščiams lieka tik vardas.

Gelainė. NNuo Sėlos į P (per Mediniškį ir Indubakius) srūvantis upelis (ilgis 12,7 km, baseino plotas 23 km²); ties Prūsokiškėmis nukrypsta į R ir įteka į Ūkojo ežerą. Baseinas pašlapęs, nors melioruotas, vidurupyje – miškingas. Beveik visa Gelainės vaga nuo versmių iki žiočių yra ištiesinta.

Kemeša. Ilgis 15,2 km, baseino plotas 25 km², versmės – Piliakalnio ežerėlyje (4,6 ha), miške, apie 1 km į V nuo Žiezdrių kaimo.

Vyžinta. Ilgis 16,1 km, baseino plotas 67,2 km², įteka į Galuonio ežerą (Aisetos baseinas). Upelė išteka iš Bareišių ežero, srūva P link per Kuktiškes, kerta Utenos-Kaltinėnų kelią, aplanko pamiškių bei tarpumiškių kaimus (Pavyžintį, Stasiūnus) ir, likus 1,5 km iki žiočių, patenka į Molėtų raj. valdas. Vyžintos aukštupys (iki Kuktiškių) dar vadinamas Kuksa; 6 kkm ilgio ruožas vidurupyje yra ištiesintas. Vidutinis debitas žiotyse yra apie 0,54 m³/s. Didžiausias intakas (kairysis, ilgis 9 km, baseino plotas 21 km²) – Gulbė, atsrūvanti nuo Žiezdrių moreninio gūbrio papėdžių. P.G