Kinija

KINIJA

KINIJOS GEOPOLITINE PADETIS

Kinija yra viena didziausiu pasaulio valstybiu. Ji uzima 9 596 960 km ploto, o vanduo sudaro tik 2.8% dali – didziule rytu ir vidurio Azijos teritorija. Didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal dydį. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru (Birma), Indija, Kazachija, Kirgizija, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikija ir Vietnamu – 14 valstybiu. Kinijoje gyvena 1.3 milijardo zmoniu. Kinijos sostine – Pekinas.

Pekinas – gyvena 7,48 mln. gyventojų (2005). Su greta esančiais rajonais PPekinas sudaro atskirą valstybinio pavaldumo administracinį vienetą, užimantį 16,8 tūkst. km². Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Geltonosios jūros. Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Gilias tradicijas turi menų amatai. Yra metropolitenas. Pekine yra Kinijos mokslų akademija, universitetas. Daug teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerija. Pekino skiriamasis bruozas – vidinis ir išorinis miestas. Vidinis miestas senesnis, jame yra imperatoriaus miestelio kompleksas, kkurio centras – Uždraustasis miestas su imperatoriaus rūmų kompleksu (XV a. pradžia; dabartinis Guguno muziejus). Visos Vidinio miesto dalys sujungtos griežta rūmų, šventyklų ir kitų statinių sistema, kurie tam tikra tvarka išdėstyti iš pietų į šiaurę. Išoriniame mieste yra „Dangaus ššventykla“. Pekino administracinis ir politinis centras yra Tiananmenio aikštė, kurios vakaruose ir rytuose ir Kinijos liaudies deputatų rūmai, Kinijos revoliucijos muziejus, Kinijos istorijos muziejus.

Taciau didziuasias miestas Kinijoje yra Shanhajus.

Šanchajus – miestas vidurio rytų Kinijoje, didžiausias pasaulio miestas, kuriame gyvena 14,61 mln. Turi atskiro Kinijos admisnitracinio vieneto statusą. Didelis transporto mazgas. Svarbiausias pramoninis centras šalyje: laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų). Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – du universitetai, yra moksliniai institutai ir draugijos, astronomijos observatorija, daug teatrų. Didelės šventyklos (Čenghuangmiao ir Juifesi, kur yra Budos statula iš nefrito, išpuošta brangakmeniais), Lunghua pagoda.

Kinijos gamta nnepaprastai ivairi ir kontrastinga. Ypac dideli skirtumai yra tarp Vakaru ir Rytu Kinijos.

Rytu Kinija. Rytuose, prie Geltonosios juros, plyti Didzioji Kinijos lyguma. Jos pavirsius tepakyla 200 m.v.j. Per ja teka diziosios Kinijos upes – Hvanghe (arba Geltonoji upe) ir Jangdze. Klimatas rytu kinijoje labai skiriasi nuo klimato vakarineje dalyje. Nuo vidutinio siaureje jis pakinta iki subtropinio ir atograzu pietuose. Del klimato ivairoves labai savita Rytu Kinijos augalija. Siaures rytuose auga spygliuociu, misrieji miskai. Pieciau zaliuoja subtropiniai augalija (cinamono, lauro, kkamparo medziai). Pietuose vesi atograzu augalija.

Vakaru Kinija. Sioje dalyje milziniska plota uzima Tibeto kalnynas, taip pat Himalaju, Kun Luno bei Tian Sano kalnu grandines. Sioje teritorijoje klimatas grieztai zemyninis. Tarp kalnu didziulius plotus uzima dykumos ir pusdykumes.

Nepaisant gamtos kontrastingumo, Kinija yra suskirstyta į administracinius vienetus (provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir išskirtuosius miestus): 23 provincijos, is kuriu galetume isskirti TAIVANA, kuris de facto nepriklauso Liaudies Respublikai, tačiau de jure yra jos provincija; 5 autonominius regionus, vienas is ju TIBETAS, kuris siuo metu ieina i Kinijos sudeti kaip Tibeto autonominis rajonas, bet praeituose šimtmečiuose egzistavo kaip savarankiška valstybė su stipria religine valdžia; 4 isskirtuosius miestus (Čongcingas, Pekinas, Šanchajus,Tiandzinis); 2 specialieji administraciniai regionai – Aomenas (Makao), Siangangas (Honkongas). Honkongas susideda iš trijų dalių: Honkongo salu, Kaolūnio, Naujųjų teritorijų.

TAIVANAS. Demokratiskas Taivanas ir komunistinë Kinija atsiskyrë pilietinio karo pabaigoje 1949 metais ir nuo to laiko jos yra politiskai atsiskyrusios, taciau Pekinas tvirtina, kad sala yra Kinijos dalis. Jau ilga laika Taivanas demonstruoja sieki tapti nepriklausoma valstybe. Kinija Taivanà laiko atsiskyrusia provincija ir grasino pulti salà, kurioje gyvena 23 mln. gyventoju, jei ji sieks oficialios valstybës statuso.

Taivanà pripazysta tik 26 pasaulio salys ir sala neturi vietos Jungtinëse Tautose.

HONKONGAS. 1841m. Kinija uzleido Honkonga DD. Britanijai. 1984 Anglija susitarė su Kinija perduoti pastarajai Honkongą 1997 metais. 1997 Kinija atgavo teises į Honkongą ir kolonija grąžinta kaip speciali administracinė sritis.

Valstybine Kinijos Liaudies Respublikos kalba – kinu, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų, todel si kalba uzima pirma vieta pasaulyje. Ji yra viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge bei drauge su portugalų kalba – Makao valstybeje. Taip pat sia kalba yra kalbama Indonezijoje ir Malaizijoje.

ISTORIJa

Žmonės Kinijos teritorijoje apsigyveno IV-III tūkst. pr. m. e., o valstybė suvienyta buvo apie 220 m. pr. m. e. Iki 20a. Pradzios Kinija valde imperatoriai. Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje kilo pilietinis karas, kuriame kovojo Kinijos Komunistų partija ir Gomindanas. Pilietinis karas baigėsi 1949 m., kai komunistai perėmė visos žemyninės Kinijos ir Hainanio salos kontrolę, o Gomindanas įsitvirtino Taivanyje. 1949 m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmajame Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui būdingas Mao Dzeduno autoritarinis valdymas, pasižymėjęs tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kultūros persekiojimas (Šimto gėlių kampanija, Kultūrinė revoliucija), didelėmis ekonominėmis klaidomis. (pasak kai kurių šaltinių dėl Didžiojo Šuolio programos sukelto bbado mirė 20-30 milijonų žmonių). Po Mao mirties į valdžią atėjo Den Siaopinas, laikytas reformatorių lyderiu. Jis pradėjo šalies ekonomikos pertvarkas atvedusias nuo planinės prie mišrios ekonomikos Kinijoje. Šių reformų ekonominę naudą jaučia daugiausia vidutinė kinų miestiečių klasė, tuo tarpu valstiečių gyvenimo sąlygos išlieka sunkios. Siuo metu valstybes vadovas yra prezidentas Hu Dzintao. Kinija, vienintelė komunistinė galybė, likusi pasaulyje po SSRS žlugimo. Naivu būtų vaizduotis Kiniją kaip Stalino ar Brežnevo epochos Sovietų Sąjungą. Ji buvo tokia ar net blogesnė, bet tai gana tolimos praeities reikalai. Tiesa, komunistinis režimas tebėra slegiantis, o jo nusikaltimai nutylimi. Per vadinamąjį Didijį Šuolį Kinijoje žuvo nuo dvidešimties ligi penkiasdešimties milijonų žmonių, per „kultūrinę revoliuciją“ galbūt antra tiek – tai yra daugiau negu nužudė Stalinas. Apie tai viešai kalbant neišgirsi. Juo labiau neišgirsi apie tautinę priespaudą tibetiečių, uigurų ar mongolų rajonuose, apie žudynes Tiananmenio aikštėje. Esama disidentų, bet jų likimas nepavydėtinas. Kalinama nepalyginti daugiau žurnalistų, negu bet kurioje kitoje šalyje. Policija gali primušti studentą ligi mirties tik dėl to, kad jis užmiršo asmens liudijimą namie.

Bet Kinijos staigus ekonominis kilimas – vis dėlto ne propaganda, o faktas. Šūkis „pasivyti ir pralenkti“ ten skamba nepalyginti įtikinamiau, negu skambėjo Sovietų Sąjungoje. Pekine yra didžiausias ir moderniausias pasaulyje aerouostas, prekybos

centras, stotis. Šanchajaus dangoraižiai pranoksta amerikietiškuosius. Keturiasdešimt procentų kinų planuoja pirkti naujus automobilius, kurie jau užtvenkė gatves ir greitkelius. Jokia šalis pasaulyje neturi tiek mobiliųjų telefonų. Daugiau kaip šimtas milijonų jos gyventojų naudojasi internetu. Kinija gamina du trečdalius pasaulio avalynės, kopijavimo mašinų, žaislų. Užsienio investicijoms ji atvira kur kas labiau už Japoniją. Nepaisant socializmo liekanų, miestiečių pajamos per pora dešimtmečių išaugo keturiolika kartų. Žinoma, tai iš dalies atsveria nepasitenkinimą santvarka. Kinija yra galinga globalinė žaidėja – jos kolosalus importas ir ppigus eksportas keičia viso pasaulio ekonominę dinamiką – ir tai, be abejonės, tik pradžia.

Nepaisant prievartos ir įkyrios propagandos, Kinija neišvengiamai atsiveria pasauliui. Pusė užsieniečių studentų Amerikoje ir Europoje yra kinai. Po penkerių metų šalis turės daugiau mokslininkų, negu JAV – galbūt prastesnių, bet kiekybė irgi turi reikšmės. Ar komunistams tai patinka, ar ne, atmosfera valstybėje dėl to kitėja. Mažiausia du šimtmečius pasaulio likimą lėmė Anglija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Amerika, pastaruoju metu jau tik viena Amerika. Tuo tarpu Kiniją įįpratome laikyti bado imperija, geriausiu atveju ryžių ir arbatos šalimi, primityvios darbo jėgos šaltiniu. Bet ligi XVI amžiaus galo Kinija buvo moderniausia ir stipriausia žemės rutulio valstybė, ir po dvidešimties trisdešimties metų ji vėl gali tokia tapti.

KINIJOS GYVENTOJAI

Pagal gyventoju skaiciu KKinija uzima pirmaja vieta pasaulyje. Joje gyvena 1.3 miljijardo zmoniu, tankumas 136,12/km². Sakoma, jog kas penktas zmogus Zemeje – Kinijos gyventojas. Kasmet cia gimsta per 20mln. vaiku. Kadangi taip sparciai daugeja gyventoju, negalima uztikrinti geresniu gyvenimo salygu. Kasmet zmonems reikia suteikti 16 mln. nauju darbo vietu. Taciau pagal BVP dydi Kinija uzima 2 vieta pasaulyje. BVP vienam gyventojui siekia 5 600 $. Is viso BVP yra 7 262,00 mlrd. $. Kinijos nacionaline valiuta yra Ženminbi Juanis. Kad zmones nebadautu, reikia uzauginti 6mln. tonu grudu.

Siekiant sustabdyti spartu gyventoju daugejima, Kinijoje siuloma atsisakyti tradicines daygiavaikes seimos ir auginti tik viena vaika. Tokioms seimoms taikoma nemazai lengvatu. Dvieju ir daugiau vaiku tevai neturi jokiu privilegiju, jiems netgi mazinami atlyginimai. Kinijos seimos planavimo ppolitika uzsienyje yra daznai kritikuojama ir vadinama drakoniska. Kinams sunku priprasti prie sio istatymo, nes vaikai, kaip nemokama darbo jega, yra svarbiausi pagalbininkai ukyje. Kinijoje nera pensiju sistemos. Todel vaikai privalo islaikyti senus tevus.

Gyventojai pasiskirste labai netolygiai. Tankiausiai gyvenama rytineje dalyje. Vakaruose zmoniu labai reta. Tai viena reciausiai apgyventu pasaulio vietu. Cia iki siol zmones verciasi klajokline gyvulininkyste.

KULTURA ir jos pasiekimai.

1. Kinų raštas – specifiniai hieroglifai.

2. Irigacinė žemdirbystė (naudojamas patvenktu upiu vanduo).

3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.

4. Vėliau kinai išranda ššilką, popierių. Taip pat kompasą, paraką, seismografą, porcelianą. Pastaruosius europiečiai turėjo išrasti iš naujo.

5. Rašalas.

6. Presas.

7. Konfucijaus mokymas

1. Kinijoje iki siol veikia 1794 km ilgio rankomis iskastas ilgiausias zmonijos istorijoje kanalas.

2. Didzioji kinu siena, kuri tesiasi per 6000 km ir yra didziuasias zmonijos istorijoje ranku darbo statinys.

Konfucianizmas – Rytų Azijos etinė ir filosofinė sistema, gimusi iš Konfucijaus mokymų apie 500 m. pr. m. e. Konfucianizmas dažnai priskiriamas prie religijų. Konfucijus gyveno VI-V a. pr. m. e. Konfucijaus mokymo esmė yra dorovės sistema, kuri remiasi paklusnumo hierarchija (pvz.: moteris turi paklusti vyrui, pilietis valstybei, vaikai- tėvams ir t.t), tradicijų ir tvarkos laikymusi. Pagal ja pagrindines zmogiskosios vertybes yra gerumas, pasiaukojimas, nepaliaujamas saves tobulinimas, senu tradiciju ir paprociu laikymasis. Konfucijus savo tiesas grindė panašiai kaip Buda. Jis pripažino kosmoso pradą ir, kad dangaus jėgos yra labai svarbios formuojant patį žmogų. Konfucijaus pasekėjai siekė ištobulinti žmogų per etikos arba doros normas. Kadangi žmogus dėl savo silpnumo blaškosi tarp gėrio ir blogio, tai tobulumo būsenoje jis transformuosis ir pereis į vadinamąjį dangiškąjį protą. Konfucianizmas paplito Kinijoje ir Korėjoje, taip pat Vietname ir Japonijoje, kur tapo dominuojančia valstybine-religine doktrina.

Valstybinė kalba

kinų

Sostinė

Pekinas

Didžiausias miestas Šanchajus

Valstybės vadovai Hu Dzintao

Prezidentas

Plotas

– Iš viso

– % vandens

9 596 960 km² ((4)

2,8%

Gyventojų

– 2005 liepa (progn.)

– Tankumas

1 306 313 812 (1)

136,12/km² (53)

BVP

– Iš viso

– BVP gyventojui 2004 (progn.)

7 262,00 mlrd. $ (2)

5 600 $ (90)

Valiuta

Ženminbi Juanis

Nepriklausomybė

Paskelbta Pilietinis karas

1949 spalio 1

IDOMUS FAKTAI

Jakas – daugeliui tibeto kalnyno, Himalaju gyventoju svarbus naminis gyvulys jakas. Jis ne tik teikia maista, bet yra ir nesulinis, ir jojamasis gyvulys. Stai kaip jo nauda apibudina patys kalnieciai: ,,Jako svietas gardina arbata, mesa – skanus patiekalas pietums, pienas praturtina maisto raciona, o gardus is pieno pagamintas jogurtas – puikus desertas. Jako vilnos – apdaras ant musu peciu, jako vilnos kilimas – po musu kojomis. Po sociu pietu malonu ant jako pajodineti. Sedime jo odos balne, o vaznyciojame vadelemis is jako odos. Pagaliau irstomes valtelemis, pagamintomis is jo odos.

Geltonoji upe – Hvanghe, si upe laikoma purviniausia Zemes upe. Jos pavadinimas kiles nuo geltonos spalvos sanasu, kurias upe isplauna tekedama liosiniais dirvozemiais (gelsvos spalvos, labi purus dirvozemis). Ji plikdo labai daug sanasu: 1m3 upes vandens vidutiniskai buna 35kg sanasu. Tai didziuaisias rodiklis Pasaulyje.

Kinija rytu europai gamina prastesnius produktus. Kinijoje pigi darbo jega (pigios prekes), sparta viena is greiciausiu.

Rengiamos kitu metu olimpines zaidynes.

Kinijos transporto bei kitų sričių atstovai atvyksta į Klaipėdą, kur domėsis eksporto per Klaipėdos uostą galimybėmis. <

Gruodžio 11–12 dienomis Kinijos delegacija lankysis Klaipėdos jūrų uoste, praneša uosto direkcija.

Svečiai lankysis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinių krovinių terminale, krovos bendrovėse „Bega“, „Klaipėdos smeltė“ ir „Klaipėdos terminalo grupė“.

Pirmadienį Klaipėdoje rengiamas Kinijos atstovų ir uosto bendrovių forumas