Kosta Rika

Kosta Rikos respublika – tai valstybė Centrinėje Amerikoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros. Šiaurėje ribojasi su Nikaragva, pietryčiuose su Panama. Štai keli duomenys apie Kostą Riką:

• Plotas – 50900 km2

• Gyventojai – 3, 834, 934 (2002)

• Valstybinė kalba – ispanų

• Sostinė – San Chosė.

• Nacionalinė šventė – Rugsėjo 15 – Nepriklausomybės diena (1821)

• Indėnai – šiuo metu gyvena 20000

• Gyventojų sudėtis – 80% kreolai; 10% metisai; 7% negrai ir mulatai

• Religija – krikščionybė

Administraciniu atžvilgiu Kosta Rika suskirstyta į 7 provincijas.Didesnioji paviršiaus dalis yra kalnuota. Yra vulkanų. AAukščiausias taškas – Čiripo Grandės kalnas. Šiaurėje ir pajūryje – žemumos. Musoninis subekvatorinis klimatas. Rytuose auga visžaliai miškai, vakaruose – savanos ir lapus metantys miškai.

Kosta Rika – agrarinė šalis. Nacionalinis pajamos vidurkis 1000 dol. 1 gyventojui. Užsienio šalys, daugiausia JAV į Kosta Rikos žemės ūkį investavo 55 mln. Dol. Kasamas auksas, sidabras, boksitas, mangano rūda, gaunama druskos (iš jūros vandens) ,naftos. Yra maisto, tekstilės, odos ir avalynės medžio ir metalo apdirbimo, cemento, naftos perdirbimo įmonių

Istorija

Kosta Rikos teritorijoje gyvenusios otomių-mistekų-sapotekų, miskitų-metagalpų iir čibčų kalbų šeimoms priklausančios indėnų gentys (pajūryje daugiausia medžiotojų ir žvejų, šalies vidurio dalyje žembdirbių). Jos iki XVI a. išlaikė gimininę bendruomenę. 1502 šią žemę atrado Kristupas Kolumbas ir pavadino ją N.Kartagina; vėliau pavadinta Kosta Rika (ispaniškai costa rica –– turtingas karantas). 1513 metais ispanai pradėjo Kosta Rikos užkariavimą, tačiau dėl atkaklaus indėnų pasipriešinimo tai truko net iki 1565 metų. 1560 metais Kosta Rika tapo Gvatemalos generalkapitonijos dalimi. Vienas pirmųjų miestų – Kartagas; jis paskelbtas sostine. Kadan gi indėnai buvo verčiami sunkiai dirbti kilo labai daug sukilimų jų buvo 1543; 1562; 1568 ir 1673 metais. XVIII a. indėnai beveik visai išnyko. Nuo XVI a. į Kostą Riką buvo atvežama daug negrų iš Afrikos. XVII – XVIII a. Kosta Rikoje, skirtingai nuo kitų Lotyno Amerikos šalių, susiformavo smulkioji valstiečių žemėvalda.

Per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą, kuris vyko 1810-1826, 1821 metų Rugsėjo 15 dieną buvo paskelbta Kosta Rikos nepriklausomybė ir jau 1822 metais šalis prisijungė prie Meksikos imperijos. Jai žlugus, su GGvatemala, Hondūru, Salvadoru ir Nikaragva 1823 metais įėjo į federacinę Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų valstybę. Tuomet tais pačiais metais iš Kartago, kuri buvo sugriauta per žemės drebėjimą, sostinė buvo perkelta į San Chosę. 825 buvo paskelbta pirmoji Kosta Rikos konstitucija. Nuo pat nepriklausomybės paskelbimo vyko kova tarp federacijos ir visiško savarankiškumo šalininkų. 1838 Kosta Rika išstojo iš federacijos. Šalyje pradėjo formuotis konservatorių (dvarininkų) ir liberalų (kylančios buržuazijos) partijos. XIX a. vidaus šalies ekonomiką labai pagyvino plantacijų plėtimasis, kavos, bananų auginimas eeksportui. Nuo XIX a. 8 dešimtmečio į Kostą Riką pradėjo skverbtis JAV kapitalas, turėjęs didelę įtaką viena kitą keičiančioms plantatorių ir buržuazijos valstybėms, jų užsienio politikai. Monopoliniai bananų eksportuotojai ,,United fruit Company“ priklausė 10% Kosta rikos teritorijos. 1901 metais buvo įkurta Nacionalinė respublikonų partija. Kūrėsi darbininkų būreliai, aktyvėjo jų veikla. 1933-1934 metais sustiprėjo bananų plantacijų darbininkų kova. Liaudies judėjimas privertė prezidento R.Kalderono Gvardijos vyriausybę 1942 metais suteikti darbininkams teisę streikuoti, jungtis į profsąjungas; nustatytas darbo užmoksečio minimumas; numatytos mokamos atsotogos, socialinis aprūpinimas.

Per Antą Pasaulinį karą Kosta Rika buvo antifašistinės koalicijos pusėje. Ji 1941 metais paskelbė karą fašistinio bloko valstybėms, apribojo šalyje gyvenančių profašistiškai nusiteikusių vokiečių veiklą. Per 1944 metų rinkimus 6 komunistai buvo išrinkti į parlamentą. 1944 metų balandį užmezgė diplomatinius santykius su TSRS. Buržuazijos reformų politika, valdant prezidentams R.Kalderonui Gvardijai ir T.Pikadui (1944-1948), sukėlė vietinės reakcijos ir JAV monopolijų nepasitenkinimą. Kilo pilietinis karas. Mikaragvos diktatoriaus A.Somosos remiama, valdžią paėmė Ch.Figero Ferero vadovaujama chunta (1948-1949). Buvo uždrausta LAP, darbininkų konfederacija. Prezidentaujant O.Ulatei Blankui atkurta dalis konsitucinių teisių ir garantijų. 1949 lapkritį paskelbta nauja konstitucija, vėl pradėjo veikti LAP, profsąjungos. Prezidento Figero Ferero mėginimas apriboti užsienio monopolijų pelnus pavyko tik išdalies. Per visą septintą dešimtmetį didėjo užsienio kapitalo, ypač JAV, įdėjimai. 11962 metais Kosta Rika prisijungė prie Centrinės Amerikos bendrosios rinkos. 1970-1974 buvo antrą kartą išrinktas Figeras Fereras prezidentu. Jis su D.Oduberas Kirosas (1974-1978) gynė šalies interesus, stiprino valstybės sektorių, uždraudė komunistines partijas, suteikė balsavimo teisę moterims. 1978 metais prezidentu išrinktas R.Karasas Odijas. 1986 metais prezidentu buvo išrinktas jaunas teisėjas Oskaras Arias Sanšez, kuris gavo Nobelio Premiją už taikos planą Gvatemalai 1987 metais.

Tai yra Kosta Rikos Himnas , kuris buvo sukurtas kai tik Kosta Rika tapo nepriklausoma šalis 1821 metų rugsėjo 15 dieną:

Costa Rika

Noble patria tu hermosa bandera

expresión de tu vida nos da

bajo el límpido azul de tu cielo

blanca y pura descansa la paz

En la lucha tenaz, de fecunda labor

que enrojece del hombre la faz

conquistaron tus hijos labriegos, sencillos

eterno prestigio, estima y honor

Salve oh tierra gentil

Salve oh madre de amor

Cuando alguno pretenda

tu gloria manchar

verás a tu pueblo valiente y viril

la tosca herramienta en arma trocar

Noble patria tu pródigo suelo

dulce abrigo y sustento nos da

bajo el límpido azul de tu cielo

vivan siempre el trabajo y la paz