Šiaurės Amerika

Amerikos žemynas tradiciškai skirstomas į Pietų Ameriką ir Šiaurės Ameriką, jas jungia Panamos kanalas. Šiaurės Amerika dažnai skiriama į Centrinę Ameriką ir Anglų Ameriką. Anglų Amerikai priskiriamos Kanada ir JAV, nes šias teritorijas kolonizavo britai (tik Kanadoje Kvebeko provincijoje kartu su anglų kalba yra oficiali ir prancūzų kalba). Didžiųjų ir Mažųjų Antilų salynai priskiriami Centrinei Amerikai (geografijoje kartais jie vadinami Vest Indija (K. Kolumbas atvykęs į šias salas, galvojo, kad atrado vakarų kelią į Indiją, tai ir pavadino šias ssalas Vest Indijos (vakarų Indijos) vardu)). Centrinę ir Pietų Ameriką kolonizavo portugalai ir ispanai. Kadangi jų kalbos yra lotynų kilmės, tai ir žemynas dažnai vadinamas Lotynų Amerika.

Šiaurės Amerika yra žemynas šiauriniame Žemės pusrutulyje, tarp Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Pietuose Panamos sąsmauka Šiaurės Amerika jungiasi su Pietų Amerika. Plotas – 24 230 000 km²; žmonių populiacija – 454 225 000 (2001 m. apskaičiavimas). Šiaurės Amerikoje yra šios šalys (iš šiaurės į pietus): Kanada, JAV, Meksika.

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi ssu JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje. Kanados federacinė valstybė yra šiaurės Amerikoje, ribojasi su JAV, plotas 9 984 670 kv.km. (antra po Rusijos) Tai daugiausiai vidaus vandenų turinti vvalstybė pasaulyje – bendras vidaus vandenų plotas yra 755 180 kv.km. Kanada susiskirsčiusi į 10 provincijų ir 3 teritorijas. Sostinė Otava. Šalyje gyvena 32 507 870 žmonių, yra 2 oficialios valstybinės kalbos – anglų ir prancūzų. Lyginant su šalies plotu gyventojų tikrai nedaug (panašiai kaip Lenkijoje), bet tai paaiškinama tuo, kad visa Kanados šiaurė yra arktiniame ir subarktiniame klimate. Būtent dėl klimatinių priežasčių daugiausiai gyventojų susitelkę pietinėje šalies dalyje. Kanada turi daug naudingųjų iškasenų, medienos, yra aukšto ekonominio išsivystymo valstybė. Britanijos karalienė yra oficiali ir Kanados karalienė, tačiau atlieka tik ceremoninį vaidmenį, o aukščiausias šalies vadovas Kanadoje yra premjeras.

Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai ir eskimai (inuitai).

2001 metų duomenimis etninis pasiskirstymas buvo toks:

Kanadiečiai (39,2%)

Anglai (20%)

Prancūzai (15,75%)

Škotai (14%)

Airiai (12,9%)

Italai (4,29%)

Ukrainiečiai (3,61%)

Kinai ((3,5%)

Indėnai (3,38%)

Pietų Azijiečiai (3,1%)

Juodaodžiai (2,2%)

Filipiniečiai (1,0%)

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV, kartais tiesiog vadinama Amerika) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). JAV priklauso ir teritorijos Karibų jūroje (Puerto Rikas) bei Ramiajame vandenyne (Midvėjus, Guamas). JAV ribojasi su Kanada ir Meksika, Beringo sąsiauris skiria nuo Rusijos. Šalies plotas yra 9 826 630kv.km., 293 027 570 gyventojų. JAV sudaro 50 valstijų, iš kurių 48 yra vientisos ir 2 atskiros – Aliaska iir Havajai. Sostinė Vašingtonas. Šalies ekonomika yra labai gerai išvystyta, turi daug naudingųjų iškasenų, derlingų žemių. Šalyje labai rūpinamasi gamtosauga – tai įrodo ir pirmasis pasaulyje įsteigtas Jeloastouno nacionalinis parkas (1872m.)

Po JAV Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo trylika buvusių kolonijų tapo valstybėmis (valstijomis) pagal tuometinių Europos valstybių pavyzdį. Vėliau valstijų skaičius augo JAV plečiantis į vakarus, federacinei vyriausybei užkariaujant ir perkant naujas žemes bei esamoms valstijoms skylant. Šiuo metu JAV sudaro 50 valstijų. Valstijos paprastai skirstomos į mažesnius administracinius vienetus.

Jungtinėms Valstijoms taip pat priklauso kitos teritorijos, apygardos ir valdos, tarp jų Kolumbijos federacinė apygarda, kurioje yra sostinė bei užjūrio teritorijos, iš kurių svarbiausios yra Puerto Rikas, Amerikos Samoa, Guamas, Marianos šiaurinės salos ir JAV Mergelės salos. JAV turi karinę jūrų bazę okupuotoje Gvantanamo įlankos teritorijoje Kuboje (nuo 1898 m.). Šią teritoriją JAV laiko nuomojama, nors Kubos vyriausybė JAV teises į šią teritoriją ginčyja.

Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.

Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žžmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tikslaiu nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus. Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia. Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos. Kapitolijaus rūmai, kuriuose dirba Kongresas. Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.

Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus. Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais. Dvi pagrindinės partijos ssiekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.

Istorija: Po europiečių vykdytos Amerikos kolonizacijos, nuo britų imperijos atsiskyrė trylika kolonijų, kurios sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija, po to kai atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos 1776 m. paskelbusi Nepriklausomybės deklaraciją ir laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1789 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo

Korėjoje ir Vietname. Po II pasaulinio karo ir Tarybų Sąjungos žlugimo, Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

Meksikos Jungtines Valstijos (Meksika) – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Meksika yra didžiausia (pagal gyventojų skaičių) ispaniškai kalbanti vastybė. Meksika yra federacinė valstybė jos plotas 1 964 380 kv.km., gyventojų skaičius 97 483 400. Kalba ispanų. Rasės labai susimaišiusios, daugiau nei ½ yra metisai (indėnų ir eeuropiečių palikuonys). Sostinė Meksikas. Pastaraisiais metais labai daug kaimo gyventojų keliasi į didmiesčius, tačiau didžioji dalis nesugeba susirasti nuolatinio darbo ir apsigyvena priemiesčių lūšnynuose. Paskaičiuota, kad visas šalies turtas priklauso 5% gyventojų, dėl to šalyje labai ryški riba tarp turtingųjų ir skurdžių.

Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka rreiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“.

Ispanams užkariavus šalį, nahuatl ių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagal ispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui, ispanų kalboje garso „š“ nebeliko, ir „x“ žymimas garsas ddabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą – „ks“, taigi „Meksika“.

Politinė sistema: pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yra federacinė respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, kurio rankose ir vykdomoji valdžia. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Kongresas, sudarytas iš Senato (Cámara de Senadores) ir Atstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).

Istorija: daugiau nei 3000 metų Meksika buvo įvairių Mezoamerikos civilizacijų, tokių kaip actekų, olmekų, toltekų ir majų, centras. XVI amžiaus pradžioje atvykę ispanai 1521 mmetais nugalėjo actekų Mešikos valstybę. Meksika (Naujosios Ispanijos vardu) 300 metų tapo Ispanijos kolonija. 1810 m. rugsėjo 16 d. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kuri po 11 metų trukusio karo buvo įtvirtinta 1821 m. ir sukurta pirmoji Meksikos imperija. Imperija netrukus žlugo ir buvo paskelbta respublika. Po to, kai 1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją, Jukatanas bei Teksasas paskelbė nepriklausomybę. Po 1846 – 1848 metų JAV-Meksiko karo Teksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atiteko JAV. XXIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežė Prancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erhercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo 1864 iki 1867 metų).

1910 m. šalyje kilo revoliucija. Revoliucienioriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik 1929 m., sukūrus Institucinę revoliucinę partiją (PRI; į ją buvo suvienyti visi kovotojai). Ši partija be rimtos konkurencijos valdė šalį iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio. 2000 m., pirmą kartą po 70-ies metų, Meksikos prezidentu išrinktas ne PRI atstovas, Vicente Fox.