tropiniai miskai

Tropiniai miškai

Tropiniai miškai – gamtinis biomas, vyraujantis atogražų, ekvatorinėje, subekvatorinėje, kartais ir subtropinėje juostoje.

Susidaro esant labai dideliam kritulių kiekiui ir aukštai, visus metus pastoviai temperatūrai.

Pučia vėjai pasatai, kurie lemia sausą ir karštą klimatą, taip pat yra sausi ir drėgni metų laikai, bei tropiniai miškai turi drėgną ir sezoniškai drėgną klimatą. Temperatūra aukšta, tik rytinėse žemynų dalyse. Kritulių iškrinta iki 2 000 mm per metus.

Pasižymi augalijos ir gyvunijos gausa(2/3 platinos floros ir faunos). Išplitusi Cetrinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje, Cetrinėje AAmerikoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje, Malavų salose, vietomis Australijoje ir Okeanijoje(daugiausia Amazonijoje, Melanezijoje ir Havajuose). Dažniausiai yra kalnų juostoje, tarp 1300 – 1 500 m. Kartais tarp 2 600 – 3 000m. kalnų.

Tropiniuose miškuose auga daugiausia augalų rūšių. Augalai – kserofitai. Augalija labai vėšli ir gaja, auga visžaliai ir lapus metantys medžiai. Medžiai labai aukšti, o po žeme auga krūmų ir vijoklių sąžalynai, taip pat yra pusdykumių bei dykumų savanų. Tropinių miškų kraštovaizdis sparčiai kinta.

Taip pat tropiniuose miškuose gyvunija ppakankamai gausi – daugiau nei puse viso pasaulio gyvūnų rūšių. Medžiuose gyvena įvairūs paukščiai ir smulkūs žinduoliai, o vandens telkiniuose – žuvų, roplių, žinduolių įvairovė. Aplamai tropiniuose miškuose gyvena milijonai vabzdžių rūšių.

Dėl atsilikusių šalių vargų tropiniai miškai buvo iškirsti ir vvis dar kertami. Joseph Wright rašo, kad globalinio poveikio įrodymai leidžia manyti, kad jau vyksta masiniai tropinių miškų sruktūros ir dinamikos pakitimai.