geografijos lentelė

12.1 Duomenys apie Žemę

12.2 Pasaulio valstybės

12.3 Lietuvos Respublika

12.1. DUOMENYS APIE ŽEMĘ

ŽEMĖ

• Masė – 5 974 000 000 000 000 000 000 tonų

• Forma – geoidas

• Sausumos plotas 148 429 000 kv. km (29.1 %)

• Vandens plotas 361 637 000 kv. km (70.9 %)

• Gyventojų skaičius 5 700 000 000 (1995 m).

ŽEMYNAI IR PASAULIO DALYS

Plotas

kv. km Sausumos

% Gyventojai (1993 m.)

mln. %

Azija

Afrika

Šiaurės Amerika

Pietų Amerika

Antarktida

Europa

Australija 44 485 900

30 269 680

24 235 280

17 820 770

13 209 000

10 530 750

7 682 300 30.0

20.4

16.3

12.0

8.9

7.1

5.2 3 2291

702

442

310

–––

513

28 62,2

13,3

8,4

5,9

––

9,7

0,5

Aukščiausias taškas, m Žemiausias taškas, m

Azija

Afrika

Šiaurės Amerika

Pietų Amerika

Antarktida

Europa

Australija Everestas

Kilimandžaras

Mak–Kinlis

Akonkagua

Vinsono masyvas

Elbrusas

Kosciuška 8848

5895

6194

6960

4897

5642

2228 Mirties jūra

Aralo ežeras

Mirties slėnis

Valdes pusiasalis

(padengta ledu)

Kaspijos jūra

Eirio ežeras –400

–156

–86

–40

–2538

–28

–16

VANDENYNAI

Plotas

kv. km % Giliausioji vieta m

Ramusis

Atlanto

Indijos

Arkties 166 241 000

86 557 000

73 427 000

9 485 000 46,0

23,9

20,3

2,6 Marijanų duburys

Puerto Riko duburys

Javos duburys

Eurazijos baseinas 10924

8605

7258

5122

DIDŽIAUSIOS JŪROS

Plotas, kv. km Vidutinis gylis, m

1. Pietų Kinijos

2. Karibų

3. Viduržemio

4. Beringo

5. Meksikos įlanka

6. Ochotsko

7. Japonų

8. Hudzono įlanka 2 974 600

2 515 900

2 510 000

2 261 100

1 507 600

1 392 100

1 012 900

730 100 1464

2575

1501

1491

1615

973

1667

93

SVARBIAUSI SĄSIAURIAI

Sąsiauris Ką jungia Ilgis, km Siauriausia vieta, km Gylis, m

maks., min.

1. Didysis Beltas

2. MMažasis Beltas

3. Zundas

4. Pa de Kalė

5. Bosforas

6. Dardanelai

7. Mesinos

8. Gibraltaro

9. Beringo

10. Malakos

11. Ormūzo

12. Magelano

13. Floridos

14. Karos Vartų Baltijos j. – Šiaurės j.

Baltijos j. – Šiaurės j.

Baltijos j. – Šiaurės j.

Atlantas – Šiaurės j.

Juodoji j.-Marmuro j.

Marmuro j. – Egėjo j.

Jonijos jj. – Tirėnų j.

Atlantas – Viduržemio j.

Arktis – Beringo j.

P.Kinijos j. – Andamanų j.

Arabijos j. – Persų įl.

Atlantas – Ramusis

Atlantas–Meksikos įl.

Barenco j. – Karos j. 120

180

110

56

30

71

42

90

60

780

85

600

300

50 11

0,66

4

29

0,7

1,3

3,5

14

86

36

15

3,3

80

45 58

35

38

63

80

105

258

1181

70

135

115

320

2084

200 12

7

12

24

27

54

85

200

42

13

10

20

110

50

SVARBIAUSI KANALAI

Sąsiauris Valstybė Ilgis, km Gylis, m Kada iškastas

1. Sueco

2. Kylio

3. Panamos

4. Korinto Egiptas

Vokietija

Panama

Graikija 161

99

82

6 12,9

11,0

12,5

8,0 1859 – 1869

1887 –1895

1881 – 1914*

1881 – 1893

* Oficialiai pradėjo veikti 1920m.

DIDŽIAUSIOS SALOS

Plotas, kv. km

1. Grenlandija

2. Naujoji Gvinėja

3. Borneo

4. Madagaskaras

5. Bafinas

6. Sumatra

7. Honsiu

8. Didžioji Britanija 2 175 600

792 500

725 500

587 000

507 500

427 300

227 400

218 100

ILGIAUSIOS UPĖS

Ilgis, km

1. Nilas

2. Amazonė

3. Jangdzė

4. Misisipė su Misuriu

5. Jenisiejus su Angara

6. Obė su Irtyšiumi

7. Geltonoji (Chvangchė)

8. Kongas 6671

6437

6380

5971

5536

5410

4672

4667

DIDŽIAUSI EŽERAI

Plotas, kv. km Didžiausias gylis, m

1. Kaspijos jūra

2. Aukštutinis

3. Viktorija

4. Huronas

5. Mičiganas

6. Aralo jūra

7. Tanganjika

8. Baikalas 371 000

82 100

69 500

59 600

57 800

40 000

32 900

31 500 1025

406

82

229

281

55

1470

1620

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

1. Karščiausia vieta: Dalol, Etiopija; vidutinė mmetų temperatūra 35ºC.

2. Aukščiausia temperatūra: Tripolis, Libija; +58,1ºC.

3. Šalčiausia vieta: Stoties plynaukštė, Antarktida; vidutinė metų temperatūra –56,7ºC.

4. Žemiausia temperatūra: stotis „Vostok“, Antarktida; –89,2ºC.

5. Drėgniausia vieta: Havajų salos; 16800 mm kritulių per metus.

6. Sausiausia vieta: Atakamos dykuma, Čilė; 0,8 mm kritulių per metus

7. Aukščiausias krioklys: Anchelis, Venesuela; 979 m.

8. Didžiausias tarpeklis: Didysis Kanjonas, Kolorado upė, JAV; 466 km.

9. Ilgiausias rifas: Didysis Barjerinis rifas, Australija; 2012 km.

10. Ilgiausias kalnynas: Andai; 9000 km.

Į pradžią

12.2. PASAULIO VALSTYBĖS

AFRIKA

Valstybė Sostinė Valstybė Sostinė

Alžyras Alžyras Lesotas Maseru

Angola Luanda Liberija Monrovija

Beninas Porto Novas Libija Tripolis

Bisau Gvinėja Bisau Madagaskaras Antananaryvas

Botsvana Gaboronas Malavis Lilongvė

Burkina Faso Uagadugu Malis Bamakas

Burundis Bužumbūra Marokas Rabatas

Centrinė Afrikos RRespublika Bangis Mauricijus Port Luisas

Čadas Ndžamena Mauritanija Nuakšotas

Dramblio Kaulo Krantas Jamusukras Mozambikas Maputu

Džibutis Džibutis Namibija Vindhukas

Egiptas Kairas Nigerija Abudža

Eritrėja Asmara Nigeris Niamėjus

Etiopija Adis Abeba Pietų Afrikos Respublika Pretorija

Gabonas Librevilis Pusiaujo Gvinėja Malabas

Gambija Bandžulis Ruanda Kigalis

Gana Akra San Tomė ir Prinsipė San Tomė

Gvinėja Konakris Seišeliai Viktorija

Kamerūnas Jaundė Senegalas Dakaras

Kenija Nairobis Siera Leonė Fritaunas

Komorai Moronis Somalis Mogadišas

Kongas Brazavilis Sudanas Chartumas

Svazilendas Mbabanė Zambija Lusaka

Tanzanija Dodoma Zairas Kinšasa

Togas Lomė Zimbabvė Hararė

Tunisas Tunisas Žaliojo Kyšulio salos Praja

Uganda Kampala

AMERIKA

Valstybė Sostinė Valstybė Sostinė

Antigva ir Barbuda Sent Džonsas Kanada Otava

Argentina Buenos Airės Kolumbija Bogota

Bahamai Nasau Kosta Rika San Chosė

Barbadosas Bridžtaunas Kuba Havana

Belizas Belmopanas Meksika Meksikas

Bolivija La Pasas Nikaragva Managva

Brazilija Brazilija Panama Panama

Čilė Santjagas Paragvajus Asunsjonas

Dominikos Respublika Santo Domingas Peru Lima

Dominikos Sandrauga Rozo Salvadoras San Salvadoras

Ekvadoras Kitas Sent Kristoferis ir Nevis Basteras

Gajana Džordžtaunas Sent Lusija Kastris

Grenada Sent Džordžas Sent Vinsentas ir Grenadinai Kingstaunas

Gvatemala Gvatemala Surinamas Paramaribas

Haitis Port o Prensas Trinidadas ir Tobagas Port of Speinas

Hondūras Tegusigalpa Urugvajus Montevidėjas

Jamaika Kingstonas Venesuela Karakasas

Jungtinės Amerikos Valstijos Vašingtonas

AZIJA

Valstybė Sostinė Valstybė Sostinė

Afganistanas Kabulas Gruzija Tbilisis

Armėnija Jerevanas Indija Delis

Azerbaidžanas Baku Indonezija Džakarta

Bahreinas Menama Irakas Bagdadas

Bangladešas Daka Iranas Teheranas

Brunėjus Bandar Seri Begavanas Izraelis Jeruzalė

Butanas Timpu Japonija Tokijas

Filipinai Manila Jemenas Sana

Jungtiniai Arabų Emyratai Abu Dabis Jordanija Amanas

Kambodža Pnompenis Mjanma Rangūnas

Kataras Doha Mongolija Ulan Batoras

Omanas Maskatas Nepalas Katmandu

Kazachstanas Astana Pakistanas Islamabadas

Kinijos Liaudies Respublika Pekinas Saudo Arabija al Rijadas

Kipras Nikosija Singapūras Singapūras

Kirgizija Biškekas Sirija Damaskas

Korėjos LDR Pchenjanas Šri Lanka Kolombas

Korėjos Respublika Seulas Tadžikistanas Dušanbė

Kuveitas Kuveitas Tailandas Bankokas

Turkija Ankara Taivanas Taibėjus

Laosas Vientianas Turkmėnistanas Ašchabadas

Libanas Beirutas Uzbekistanas Taškentas

Malaizija Kvala Lumpūras Vietnamas Hanojus

Maldyvai Malė

EUROPA

Valstybė Sostinė Valstybė Sostinė

Airija Dublinas Liuksemburgas Liuksemburgas

Albanija Tirana Makedonija Skopjė

Andora Andora Malta Valeta

Austrija Viena Moldova Kišiniovas

Baltarusija Minskas Monakas Monakas

Belgija Briuselis Nyderlandai Amsterdamas

Bosnija ir Hercegovina Sarajevas Norvegija Oslas

Bulgarija Sofija Portugalija Lisabona

Čekija Praha Prancūzija Paryžius

Danija Kopenhaga Rumunija Bukareštas

Didižioji Britanija Londonas Rusija Maskva

Estija Talinas San Marinas San Marinas

Graikija Atėnai Slovėnija Liubliana

Islandija Reikjavikas Slovakija Bratislava

Italija Roma Suomija Helsinkis

Jugoslavija Belgradas Švedija Stokholmas

Kroatija Zagrebas Šveicarija Bernas

Latvija Ryga Ukraina Kijevas

Lenkija Varšuva Vatikanas Vatikanas

Lichtenšteinas Vaducas Vengrija Budapeštas

Lietuva Vilnius Vokietija Berlynas

OKEANIJA

Valstybė Sostinė Valstybė Sostinė

Australija Kanbera Papua ir Naujoji Gvinėja Port Morsbis

Fidžis Suva Saliamono salos Honiara

Kiribatis Bairikis Tonga Nukualofa

Naujoji Zelandija Velingtonas Tuvalu Funafutis

Nauru Jerenas Vakarų Samoa Apija

Maršalo Salos Dalap Uliga Daritas Vanuatu Port Vila

Mikronezija Kolonija

DIDŽIAUSIOS PASAULIO VALSTYBĖS

pagal gyventojų skaičių 1995 m. (milijonais) Pagal plotą

(kv. km)

1. Kinija

2. Indija

3. JAV

4. Indonezija

5. Brazilija

6. Rusija

7. Pakistanas

8. Japonija

9. Bangladešas

10. Nigerija 1200

930

263

192

161

148

129

125

121

111 1. Rusija

2. Kanada

3. Kinija

4. JAV

5. Brazilija

6. Australija

7. Indija

8. Argentina

9. Kazachija

10. Sudanas 17 075 400

9 970 610

9 596 961

9 372 614

8 511 965

7 682 300

3 287 590

2 766 889

2 717 300

2 505 813

MAŽIAUSIOS PASAULIO VALSTYBĖS

pagal plotą (kv. km)

1. Vatikanas

2. Monakas

3. Nauru

4. Tuvalu

5. San Marinas 0,4

1,9

21

26

61

LABIAUSIAI URBANIZUOTOS ŠALYS

(miesto gyventojų procentas)

1. Monakas

2. Singapūras

3. Vatikanas

4. Belgija

5. Kuveitas 100

100

100

97

96 6. D.Britanija

7. Izraelis

8. Venesuela

9. Kataras

10. Olandija 93

92

91

91

90

MAŽIAUSIAI URBANIZUOTOS ŠALYS

(miesto gyventojų procentas)

1. Butanas

2. Burundis

3. Ruanda

4. Nepalas

5. Uganda 5

7

8

10

10 6. Omanas

7. Kambodža

8. Etiopija

9. Bangladešas

10. Laosas 11

12

13

14

19

Į pradžią

12.3. LIETUVOS RESPUBLIKA

• Plotas 65300 kv. km (102 vieta pasaulyje, 1993 m.).

• Bendras sienų ilgis 1846 km.

• Gyventojų skaičius 3 mln. 7717 tūkst.

ILGIAUSIOS UPĖS

Visas ilgis, km Ilgis Lietuvoje, km

1. Nemunas

2. Neris

3. Venta

4. Šešupė

5. Šventoji

6. Minija

7. Nevėžis

8. Merkys

9. Nemunėlis

10. Jūra 937

510

346

298

246

213

210

203

191

177 475

235

167

208

246

213

210

194

151

177

DIDŽIAUSI EŽERAI

Plotas, kv. km Didžiausias gylis, m

1. Drūkšiai

2. Dysnai

3. Dusia

4. Vištytis

5. Aviliai

6. Sartai

7. Luodis

8. Metelys

9. Plateliai

10. Alaušas 42,3

24,9

23,3

17,8

13,4

13,3

12,9

12,9

12,0

10,5 32

6

32

50

14

22

16

15

46

42

Ilgiausias ežeras – Sartai – 35,5 km; giliausias – Tauragnas – 60,5 m.

DIDŽIAUSI MIŠKAI

Apskritis (rajonas) Plotas, kv. km

1. Dainavos giria

2. Kazlų Rūdos miškai

3. Labanoro giria

4. Karšuvos giria

5. Pabradės miškai Alytaus (Varėnos) Marijampolės (Marijampolės)

Vilniaus (Švenčionių)

Tauragės (Jurbarko)

Vilniaus (Švenčionių) 1500

515

480

442

325

DIDŽIAUSIOS PELKĖS

Apskritis (rajonas) Plotas, kv. km

1. Žuvinto pelkė

2. Čepkelių raistas

3. Didysis tyrulis

4. Baltosios Vokės

5. Praviršulio tyrulis Marijampolės (Marijampolės)

Alytaus (Varėnos)

Šiaulių (Radviliškio)

Vilniaus (Vilniaus, Trakų,

Šalčininkų)

Šiaulių (Radviliškio) 68,5

58,6

47,2

40,1

36,4

REZERVATAI

Apskritis (rajonas) Plotas, ha

Gamtos

1. Čepkelių

2. Kamanų

3. Viešvilės

4. Žuvinto

Kultūros

5. Kernavės Alytaus (Varėnos)

Šiaulių (Akmenės)

Tauragės (Tauragės, Jurbarko)

Alytaus (Alytaus)

Vilniaus (Širvintų) 10590

4300

3216

5442

300

NACIONALINIAI PARKAI

Plotas, ha

1. Aukštaitijos

2. Dzūkijos

3. Kuršių nerijos

4. Žemaitijos

5. Trakų istorinis 30289

55880

26394

20120

8300

LIETUVOS TERITORIJA IR GYVENTOJŲ SKAIČIUS

Apskritys Teritorija

(km2) Gyventojų skaičius

1995 m. pradžioje

Iš viso Respublikoje

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

Šaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus 65 300

5 425

8 170

5 746

4 463

7 880

8 751

3 874

4 139

7 201

9 651 3 717 734

202 526

758 591

415 945

198 253

324 042

402 490

129 952

182 322

203 067

900 546

LIETUVOS MIESTŲ GYVENTOJŲ SKAIČIUS (1995 m. pradžioje)

Miestai Gyventojų skaičius Miestai Gyventojų skaičius

Iš viso miestuose

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys 1 649 582

575 663

415 314

202 756

147 163

132 079 Alytus

Marijampolė

Druskininkai

Palanga

Birštonas

Neringa 77 302

52 166

20 899

19 807

3 749

2 684

SVARBIAUSIOS DATOS

II a. graikų filosofo K.Ptolemėjaus sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje pirmą kartą pažymėtas Baltijos pajūris ir Nemunas.

1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmąkart oficialiai paminėtas Lietuvos vardas.

1595 m. G.Merkatoriaus išleistame pirmajame ppasaulio atlase Lietuvos Didžioji kunigaikštystė pavaizduota kaip atskira valstybė.

1590 – 1600 m. vyko pirmieji LDK kartografavimo darbai. 1613 m. išleistas pirmasis LDK žemėlapis.

1911 m. V.Verbickas sudarė pirmąjį Lietuvos apžvalginį žemėlapį lietuvių kalba.

1938 m. P.Šinkūnas parengė ir išleido pirmąjį lietuvišką mokyklinį geografijos atlasą.

1993 m. gegužės 12 d. į Klaipėdą grįžo jachta „Laisvė“, pirmą kartą apiplaukusi Žemės rutulį.