Sąsiaurių turistinis įvertinimas
Įvadas
Spartų turizmo augimą sąlygoja keletas veiksnių: globalizacija, demografiniai pokyčiai ir transporto raida. Įvairūs tyrimai konstatuoja, kad pagal apsilankiusių turistų skaičių Europa užima pirmaujančias pozicijas.
Turizmas svarbus daugelio Europos regionų plėtrai. Pasaulinės turizmo plėtros tyrimai rodo, kad per pastaruosius metus kruizinio turizmo poreikis padidėjo. Tyrimuose minima, kad kruizų skaičius nuolat auga ir matomos jo galimybės dar augti. Turizmo plėtra daro didelę įtaka bendram ekonomikos augimui.
Darbo „Sąsiaurių turistinis įvertinimas“ tema apima gana platų turistinių paslaugų spektrą. Lietuvoje tai nauja sritis todėl mmažai tyrinėta.
Darbo tikslas – aptarti turizmo ypatumus ir plėtros galimybes kruiziniuose sąsiauriuose.
Uždaviniai :
1) Išanalizuoti sąvokas.
2) Aptarti gerai žinomus Europos kruizinius sąsiaurius.
3) Apžvelgti turistams siūlomus kelionių paketus kruiziniuose sąsiauriuose (Lietuvos kelionių organizavimo agentūrų).
4) Aptarti Europos Sąjungos siūlomas inovacijas kruiziniuose sąsiauriuose
Darbe naudoti metodai :
1) ES ir Lietuvos teisinių dokumentų analizavimas ir perteikimas.
2) Geografinės, turistinės, istorinės , archeologinės medžiagos paieška duota tema ir aprašymas.
3) Lietuvos kelionių organizatorių siūlomų kelionių paketų duomenų rinkimas, naudojant GOOGLE internetinės paieškos sistemą.
4) Siūlomų turistinių kelionių analizė ir apibendrinimas.
Pirmoje darbo dalyje „Turizmas sąsiauriuose“ pateikiamos pagrindinės ssu darbu susijusios sąvokos, trumpai aprašomi kruiziniai sąsiauriai.
Antroje darbo dalyje analizuojama, kokius kelionių paketus Lamanšo ir Skagerako sąsiaurių pažinimui siūlo Lietuvos turistinės agentūros.
Trečiame skyriuje trumpai apžvelgiamos kruizinio turizmo tendencijos. Skyrius rašytas dėl kelių priežasčių:
1. Lietuvoje kruizinis turizmas neišplėtotas, teoriniu ppožiūriu neegzistuoja.
2. Lietuvos turistinių kelionių organizatoriai kruizais vadina keliones, kurios nieko bendro su „kruizo“ apibrėžimu neturi.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
Literatūros pasirinkta darbo tema yra nedaug. Siekiant kuo išsamiau pristatyti temą, reikėjo panagrinėti ES ir Lietuvos teisės aktus, įvairius ES komunikatus, strategijas, direktyvas, kurios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios su turizmu, tačiau turi įtakos laivybai kruiziniuose sąsiauriuose (pvz.: Saugios laivybos direktyva, Žvejybos kvotų direktyvos, Locmanų tarnybų darbo reglamentas ir pan.). Tokia gausa teisės aktų rodo, kad turizmo verslas glaudžiai siejasi su ekonominiu išsivystymu. Kalbant apie turistinį vieno ar kito sąsiaurio įvertinimą teko domėtis atskirų regionų turizmo verslo konferencijų medžiagomis, nes teorinės medžiagos nedaug. Tam turi įtakos, kad su turizmu susijusių specialistų rengimas Lietuvoje yra naujovė. Tai pažymėjo ir Pirmo Lietuvos turizmo forumo ddalyviai. Vilniaus teisės ir verslo kolegijos direktorė Daiva Daugvilienė per forumą sakė: „Vis dar trūksta dėstytojų – mokslininkų, nes turizmo specialybė yra labai jauna Lietuvoje ir trūksta turizmo bei viešbučių sektoriaus naujovių sklaidos, skirtos kolegijoms, ruošiančioms šiam sektoriui specialistus.“
1. Turizmas sąsiauriuose
1.1.Sąvokų apibūdinimas
Kalbant apie kruizinį turizmą pirmiausia susiduriame su sąvokų apibrėžimu.
Krovinių ir keleivių vežimo jūrų transportu metodikoje, patvirtintoje Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. DĮ- 167 kruizinis laivas apibrėžiamas taip: ””Kruizinis laivas – keleivinis laivas, suteikiantis savo keleiviams visas turistinės kelionės galimybes. Visi keleiviai turi kajutes. Yra pramogoms laive skirtos patalpos. Kruiziniams laivams nepriskiriami įprastas kelto paslaugas teikiantys laivai, nors kai kurie keleiviai šią paslaugą vadina turistine kelione jūra (kruizu). Be to, kruiziniais laivais nelaikomi laivai, vežantys krovinius ir kajutėse galintys vežti labai nedaug keleivių. Taip pat jiems nepriskiriami laivai, vykstantys į vienos dienos išvykas.”
Tuo tarpu turistinių kelionių organizatoriai (tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio valstybių) kruizinėmis išvykomis dažnai pavadina keliones keltais, ar kelių valandų ekskursijas pakrantėse, upėse, ar kanaluose. Gali būti, kad toks kruizų apibūdinimas pradėtas naudoti dėl tiesioginio vertimo iš anglų kalbos (cruise – plaukiojimas, kelionė jūra).
Kruizų verslo atstovai savo reklamose ypatingą dėmesį skiria kruizinių laivų prabangai: teigiama, kad kruizinis laivas ar laineris yra plaukiojantis kurortas ar sala, kur turistui bus suteiktos įvairiausios pramogos. Kruizinių laivų aprašymuose ypatingas dėmesys skiriamas restoranų, kajučių, pramogų ir malonumų galimų patirti laive aprašymams.
Kruizų akademijos (Cruise Accademy) tinklapyje yra pateikiama kruizų verslo filosofija. Laisvas jos vertimas skambėtų taip:
Laineryje turistas yra karalius, jo noras įsakymas įgulai. Jei negali patenkinti turisto noro, vadinasi, blogai dirbi.
Tarptautinėse kruizinio verslo konferencijose Majamyje, Hanoveryje (2007 m.) kruizų verslo atstovai akcentavo, kad per paskutinius 10 metų šis vverslas plėtėsi, jo apimtys didėjo. Tačiau, atsižvelgiant į demografinę pasaulio situaciją, atsirado nauji iššūkiai ir poreikiai šiam verslui (plačiau skyriuje 2.2. Kelionės prie Skagerako/ apie “Baltijos kruizų” projektą).
Kita mums svarbi sąvoka – sąsiauris – vandens ruožas, kuris skiria žemynus ar salas, jungia vandenynus.
Kruizinio sąsiaurio sąvokos aptikti nepavyko. Iš daugybės dokumentų (“Žaliosios knygos”, “Baltosios Knygos”, EK Žuvininkystės direktyvų, “Saugesnė ir švaresnė laivyba Europos Sąjungoje”, “EK komunikato Dėl atnaujintos ES turizmo politikos” ir kt.) buvo pabandyta suformuluoti apibrėžimą – kruizinis sąsiauris.
Kruizinis sąsiauris – tai sąsiauris atitinkantis saugios laivybos reikalavimus, kur locmanų tarnyba geba aptarnauti daug laivų, uostuose turintis išplėtotą infrastruktūrą, tenkinančią turistų poreikius, aplink uostus daug lankytinų vietų istoriniu ar kultūriniu požiūriu; sąsiauryje turi būti taikomi rekreaciniai reikalavimai. Suprantama apibrėžimas negalutinis. Manau, tikslinga būtų į jų įtraukti ir kelionių geografijos reikalavimus, pvz.: kelionėje per kruizinį sąsiaurį turistai turi būti pasiūlyta pamatyti kelias šalis, žemynus ar pan. Toliau bus aptari sąsiauriai perspektyvūs turistinio verslo požiūriu.
1.2. Bosforo – Dardanelų regionas
Bosforo sąsiauris skiria Europą ir Aziją bei jungia Juodąją ir Marmuro jūras. Sąsiauris driekiasi 31 km nuo Juodosios iki Marmuro jūros. Vidutinis plotis tarp Europos ir Azijos 1,4 km, siauriausia vieta 700 metrų, gylis sąsiaurio viduryje svyruoja nuo 36 metrų iki 124 metrų. <
Bosforas (Βόσπορος) išvertus iš graikų kalbos reiškia – karvių brasta. Anot legendos Dzeusas, slėpdamas savo mylimąją nuo žmonos Heros, pavertė ją balta karve. Pastaroji, norėdama išsigelbėti nuo Dzeuso įtūžusios žmonos, pabėgimui pasirinko vandens kelią ir nuskendo sąsiauryje. Nuo to laiko jis ir gavo savo vardą. Paveiksle Nr. 1 parodyta Bosforo sąsiaurio palydovinė nuotrauka.
1 pav. Palydovinė Bosforo sąsiaurio nuotrauka
Koordinatės(WGS84 – World Geodetic System 1984) :
Platuma -41° 7′ 10″ N 41.119444°, ilguma – 29° 4′ 31″ E 29.075278°.
Jūreivystė Bosfore sudėtinga dėl didelio laivų kiekio praplaukiančio sąsiauriu ir dėl dviejų jūrų srovių – iš Juodosios jūros vanduo plūsta paviršine srove į Marmuro jūrą, o iš pastarosios giliau esanti srovė veržiasi į Juodąją jūrą. Pirma srovių susidarymo priežastis – skirtingas jūrų paviršių lygis – Juodosios paviršius yra 24 cm aukščiau, antroji priežastis – Marmuro jūros druskingumas didesnis.
Mokslininkai įrodė, kad Bosforo sąsiauris susidarė prieš 7500 metų. Per paskutinį ledynmetį, tirpstant ledui ir sniegui, vandens lygis Viduržiemio ir Juodojoje jūroje staiga labai pakilo. Per kelias dienas vanduo parmušė sau kelią , sujungdamas dvi jūras. Tokias išvadas patvirtina sąsiaurio dugno reljefas ir kiti požymiai.
Abipus Bosforo sąsiaurio įsikūręs Stambulas. Stambulas vienas judriausių uostų pasaulyje. Apie 38 tūkstančius laivų praplaukia juo kasmet. Per sąsiaurį nutiesti du tiltai-
1973 metais buvo pastatytas 1560 metrų ilgio 6 eismo juostų tiltas, 1988 metais nutiestas 1510 metrų ilgio, 8 eismo juostų tiltas. Artimiausiu metu Turkija planuoja po Bosforo sąsiauriu nutiesti geležinkelį.
Dardanelų sąsiaurio vardas kilęs iš Dardanų miesto pavadinimo. Sąsiauris yra 65 km ilgio, jo plotis nuo 1,27 km iki 7 km, vidutinis gylis 80 metrų. Senasis sąsiaurio pavadinimas – Helespontas. Šiuo pavadinimu Sąsiauris gerai žinomas graikų klasikinės literatūros mėgėjams iš Trojos karų. Net ir Dardano miestas buvo legendinės Trojos apylinkėse. Dardanelų ssąsiauris jungia Marmuro ir Egėjo jūras. Sąsiauris primena plačią, vingiuotą upę. Sąsiaurio krantai neraižyti, apaugę vaismedžiais ir krūmais. Paveiksle Nr. 2 pavaizduota . Dardanelų sąsiaurio palydovinė nuotrauka.
Pav. Nr.2. palydovinė Dardanelų sąsiaurio nuotrauka
Koordinatės:
Platuma – 40° 13′ 6″ N 40.218333°, Ilguma – 26° 27′ 29″ E 26.458056°
Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai yra Marmuro jūros regiono dalis. Turistiniu požiūriu tai viena patraukliausių vietų pasaulyje. Priežastys, lemiančios regiono patrauklumą:
1) Geografinė padėtis
Skiria du žemynus – Europa ir Azija, klimatas tipiškas mediteraninis. Didžioji dalis keliautojų ppažymi, kad patiria didelį malonumą ir neišdildomus įspūdžius vienos kelionės metu pabuvoti dviejuose žemynuose. Turistinis sezonas tęsiasi visus metus.
2) Socialiniai veiksniai
Turkija – parlamentinė respublika, NATO aljanso narė, kandidatė į narystę Europos sąjungoje. Apie 92-80 % šalies gyventojų yra turkai , 220-7 % –kurdai, 2,7 % – gruzinai, graikai, albanai, arabai, bulgarai, čigonai, žydai. Didžioji gyventojų dalis išpažįstą islamą. Parduotuvėse prekiaujama europietiškomis ir rytų kultūrai būdingomis prekėmis. Regionas turistams saugus.
3) Lankytinos vietos
Dardanelų ir Bosforo sąsiaurių pakrantėse gausu lankytinų vietų: Trojos miesto vieta, Stambulo turgus, architektūros paminklai (Mėlynoji mečetė, Sofijos soboras ir kt).
Įvairiais laikais ir įvairių tautų politiniame gyvenime Dardanelai ir Bosforas vaidino didelį vaidmenį; geopolitinė reikšmė ypač didelė Turkijai, Rusijai, Rumunijai, Bulgarijai. Per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius eina Trans – Europinis kelias (TEM).
Kruizų verslo požiūriu tai perspektyvus regionas, nes jungia Juodosios jūros ir Viduržemio jūros kurortus. Vieno kruizo metu galima aplankyti Europos Sąjungos šalių, Rusijos, Ukrainos uostus.
1.3. Gibraltaro sąsiaurio regionas
Gibraltaro sąsiauris skiria Europos žemyną nuo Afrikos, jungia VViduržiemio jūra su vandenynu. Sąsiauris yra 65 km ilgio ir 14 – 44 km pločio, maksimalus gylis 1181 m., minimalus – 200 m. Šiaurinėje sąsiaurio dalyje yra Ispanija ir Gibraltaras (Britanijos dalis), pietinėje Marokas ir Ceuta (Ispanijos anklavas).
Sąsiauryje yra kelios salos. Pretenzijas į Perejilo salą reiškia Marokas ir Ispanija. 2003 metais abi valstybės sutarė atlikti analizę dėl traukinių tunelio po Gibraltaro sąsiauriu statybos. Paveiksle Nr. 3. pavaizduota Gibraltaro sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso
Gibraltaro sąsiauris dar vadinamas Srtogu. Šis pavadinimas paplitęs jjūreivių tarpe
Gibraltaro sąsiauryje teka dvi viena kitai priešingos srovės. Paviršinė srovė, nukreipta į Viduržiemio Jūrą, per metus perpumpuoja apie 55198 kubinio metrų Atlanto vandens. Giluminė srovė teka priešinga kryptimi. Ja iš Viduržemio jūros į Atlanto vandenyną per metus prateka maždaug 51886 kubiniai metrai vandens. Gibraltaro sąsiaurio krantuose išsidėstę uolų masyvai: pietuose – Musa, šiaurėje – Gibraltaro uola. Senovės graikai jas vadino Heraklio stulpais ir manė, kad jie yra pasaulio pabaigos riba.
Gibraltaro sąsiauris yra svarbus ekonominiu ir strateginiu požiūriu. Sąsiauryje yra įsikūrę Ispanijos ( Al Džezyras, Seutas, La – Linea) ir Maroko (Tanžiras) uostai.
Pav. Nr. 3. Gibraltaro sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso
Koordinatės
Platuma 5° 58′ 18″ N 35.971667°
Ilguma 5° 29′ 9″ W -5.485833°
.
Plaukiant sąsiauriu, galima stebėti delfinus.
Turistiniu požiūriu regionas labai patrauklus.
1) Geografinė padėtis
Skiria du žemynus. Gibraltaro regionas gali pasigirti puiku viduržiemio jūros šalims būdingu klimatu, nuostabia gamta. Kraštovaizdis įvairus. Kelias į Viduržemio jūros kurortus ir istorines vietas.
2) Socialiniai veiksniai
Marokas, Ispanija, Gibraltaras – visos trys valstybės karalystės. Dėl teroristų išpuolio Madride labai sustiprintas saugumo režimas sąsiauryje. Ispanija, Didžioji Britanija ir Marokas pradėjo keistis informacija, kad veiksmingiau kovotų su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Šalys pradėjo bendrai patruliuoti Gibraltaro sąsiauryje. Pažymėtina, kad Marokas yra viena iš šalių, kuriose siūloma ssteigti vadinamąsias „tranzito stovyklas“. Jose, o ne ES teritorijoje, būtų apgyvendinami prašantys prieglobsčio asmenys, kol svarstomos jų paraiškos. Marokas tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau lėšų iš ES kaip viena iš septynių šalių, patvirtinusių veiksmų planą, atitinkantį naująją ES kaimynystės politiką.
3) Lankytinos vietos
Kelionių organizatorių pristatymuose dominuoja Heraklio stulpai ir Gibraltaro tvirtovė, Gibraltaras. Nedaug užsimenama apie uostų, įsikūrusių sąsiauryje, architektūros perlus. Agentūros daugiau dėmesio skiria kurortų pristatymui.
Regionas turistams saugus.
1.4. Lamanšo sąsiaurio regionas
Lamanšo sąsiauris – sąsiauris tarp Prancūzijos pakrantės ir Didžiosios Britanijos salos. Kartu su Pa – de – Kalė sąsiauriu jungia Šiaurės jūrą ir Atlanto vandenyną. Jo ilgis 57,8 km, plotis vakaruose 250 km, plotis rytuose 32 km. Vidutinis sąsiaurio gylis – 120 metrų plačiausioje vietoje. Gylis nuosekliai mažėja iki 45 metrų maždaug ties Duvru ir Kale. Sekliausia vieta – 23,5 metro į rytus, giliausioje vietoje – 180 metrų. Sąsiauryje dažni rūkai ir lietūs. Lamanšo sąsiauris įžymus savo povandeniniu tuneliu tarp Duvro ir Kalė. Tunelio ilgis 52,5 km, 38 km eina po vandeniu, veikia nuo 1994 metų. Pagrindiniai Lanmanšo uostai – Portsmutas, Saufhemptonas, Havras, Šerbūras. Nuo vakarų Lamanšas yra padalintas į keturis laivybos regionus (Plimuto, Portlendo, Vaito ir Duvro). Sąsiauryje ryškūs potvyniai ir atoslūgiai.
Oficialiai vartojamas sąsiaurio pavadinimas kilęs iš pprancūzų kalbos. Prancūzų kalboje moteriškos giminės daiktavardis MANCHE reiškia rankovė . Anglai vartoja kitą pavadinimą English Channel – anglų kanalas. Paveiksle Nr. 4 pateikiama Lamanšo sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso
Pav.Nr.4. Lamanšo sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso
Koordinatės:
Platuma – 50° 11′ 1″ N 50.183611°
Ilguma 0° 31′ 52″ W -0.531111°
Paskutiniais mokslininkų duomenimis Lamanšo ir Pa – de – Kalė sąsiauriai susiformavo per paskutinį ledynmetį. Tokios išvados priėjo Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) geologų grupė, ištyrinėjusi Lamanšo sąsiaurio dugną. Duomenis apie Lamanšo bei Pa – de – Kalė sąsiaurių dugnus taip pat rinko Jungtinės karalystės hidrogeografijos biuras, laivai, naudojantys visuotinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir echolotus. Surinkti Lamanšo dugno struktūros duomenys leidžia teigti, kad sąsiauriu praūžė didžiulis vandens srautas, buvo potvynis. Paveiksle Nr. 5. pateikiamos dvi Lamanšo sąsiaurio dugno ir Pa –de- Kale sąsiaurio nuotraukos.
Pav. Nr. 5. Lamanšo sąsiaurio dugno ir Pa –de- Kale sąsiaurio nuotraukos.
Kairėje pusėje esančioje Lamanšo sąsiaurio nuotraukoje matomos potvynio žymės. Dešinėje Pa – de – Kale sąsiaurio nuotraukoje ryškios baltos pakrantės – kreidos uolienos. (NASA/GSFC/MITI/ERSDAC/JAROS, U.S./Japan ASTER Science Team nuotr.).
“Londono imperatoriškojo koledžo geologai siūlo tokią jo (Lamanšo) atsiradimo įvykių grandinę. Prieš šimtus tūkstančių metų tarp dabartinių Anglijos uosto Doverio ir Prancūzijos uosto Kalė stūksojo kalnagūbris, sudarytas
iš nuosėdinių kreidos uolienų. Tirpstantys ledynų vandenys šiaurėje suformavo milžinišką ežerą. Šio ežero, Šiaurės jūros protėvio, vandenis buvo sulaikiusi didžiulė ledo siena. Tuo metu pietvakariuose Britaniją su žemynu jungė siaura vos virš jūros lygio iškilusi sausumos perėja.
Tam tikru momentu vandens lygis ežere – būsimoje Šiaurės jūroje – susilygino su ledo sienos aukščiu, ir galingas vandens srautas ūžtelėjo žemyn į pietvakarius. Pirmas toks srautas galėjo sukelti didžiulį potvynį prieš 425 tūkst. metų. Galiausiai jis išplovė kreidos uolienų kalnagūbrį ir suformavo Pa &– de – Kalė sąsiaurį, skiriantį Angliją ir Prancūziją. Antras srautas siūbtelėjo maždaug po 200 tūkst. metų, per paskutinį ledynmetį. Ledas vėl užkirto kelią vandeniui ten, kur dabar Šiaurės jūra, o kai vandens lygis pakilo, dar galingesnis srautas įsiveržė į Pa – de – Kalė sąsiaurį ir išplėtė jį iki dabartinio dydžio. Nuo tada Britanija tapo sala. Retkarčiais ji, kai labai nukrisdavo jūros lygis, siauručiu sausumos taku susijungdavo su žemynu.” (www.mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/2007/07/23/didziulis-potvynis-britanija-paverte-sala ).
Archeologiniu požiūriu sąsiauris įdomus tyrinėtojams. Vaito saloje įkurtas PPovandeninės archeologijos centras. Lamanšo sąsiauris garsėja daugybe paskendusių laivų. Povandeninės archeologijos tyrinėtojai rengia Lamanšo sąsiaurio laivų nuolaužų, krovinių likučių ir kitų eksponatų parodas. Jos labai populiarios.
Sąsiauris aptarnauja labai daug laivų.
Turistiniu požiūriu Lamanšo sąsiauris žinomas nuo 19 –tojo amžiaus pradžios kkaip aristokratiškas pajūrio turizmas. Jis bene geriausiai žinomas visiems europiečiams, kasmet sulaukia gausybės turistų iš viso pasaulio.
Dabartiniais laikais turizmo plėtra Lamanšu remiama ir ES struktūrinių fondų, specialių Europos komisijos programų. Pagal programą INTERREG II Nord-Pas-de-Calais/Kent (Didžioji Britanija) Bendrija parėmė 17 miestų ir gyvenviečių tvirtovių tinklo kūrimą abejose Lamanšo sąsiaurio pusėse. Šiuo tinklu siekiama puoselėti bendrą istorinį paveldą. Ketinama ne tik atnaujinti ir sutvarkyti tvirtoves bei jų aplinką, bet ir sukurti pažintinį maršrutą, pažymint visas pilis tuo pačiu simboliu, išleisti pažintines vaizdajuostes ir brošiūrą.
1.5. Skagerako sąsiaurio regionas
Skagerako sąsiauris – sąsiauris tarp Norvegijos, Danijos, Švedijos krantų, kartu su Kategato sąsiauriu jungia Šiaurės ir Baltijos jūras. Jo ilgis 240 km, plotis varijuoja nuo 80 iki 90 km., gylis Norvegijos tranšėjoje siekia 700 mmetrų. Sąsiaurio pavadinimas kildinamas iš olangų kalbos ir reiškia “tiesų kelią”. Skagerakas yra apytikriai trikampio formos. Giluminės sąsiaurio srovės teka rytų kryptimi, paviršinės – į Šiaurės jūrą. Skagerako sąsiauryje aptinkama maždaug 2000 jūros gyvūnijos rūšių. Paveiksle Nr. 6. pavaizduotas Skagerako sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso.
Pav. Nr. 6. Skagerato sąsiaurio nuotrauka iš kosmoso
Koordinatės:
Platuma – 57° 50′ 50″ N 57.847222°
Ilguma – – 9° 4′ 23″ E 9.073056°
Pagrindiniai uostai – Oslas, Kristiansandas, Stromstadas, Uddevalla. Sąsiaurio krantai aukšti, uolėti, išraižyti fiordų. Oslo ffiordo krantai šiek tiek nuolaidesni.
Skagareko sąsiaurio pakrantėse yra daugybė salų ir salelių. Prie Kristiansando ištisas šcherų regionas .
Tačiau labiausiai Skagerako sąsiauris žinomas dėl karinės strateginės jo reikšmės per du pasaulinius karus ir cheminės ginkluotės skandinimo vietų.
Skagerako ir Kategato sąsiauriuose paskandintas ne vienas laivas prikrautas cheminių ginklų. Apskritai Baltijos jūra tapo cheminių ginklų kapinynu jau po pirmojo pasaulinio karo. Manoma, kad Skagerako ir Kategato sąsiauriuose 1946-1947 m. JAV ir
Didžioji Britanija nuskandino 270 tūkst. t sprogmenų su cheminiais užtaisais, kurie buvo pakrauti į senus, naudoti netinkamus laivus.
Norvegų tyrinėtojai Skagerako sąsiauryje 600-700 metrų gylyje aptiko 15 laivų su cheminėmis medžiagomis. Dar 9 laivus, bet jau 200 metrų gylyje aptiko švedų mokslininkai. Toks cheminės ginkluotės arsenalas kelia didelę grėsmę Europos pakrančių akvatorijai, gresia ekologine katastrofa.
Kalbant apie visą Baltijos jūros regioną, kurio neatsiejama dalis yra Skagerako regionas, reikia pastebėti, kad nėra atliktų išsamių tyrimų, apimančių visą Baltiją. Pradėjus Šiaurės dujotiekio Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją projektą, mokslininkai tikėjos išsamių jūros dugno tyrimų. Tačiau peržvelgus oficialiai pristatomą medžiagą „Nord Stream AG / Informacinis projekto dokumentas / Jūrinė dalis / 2006 m. spalis“ išsamios informacijos aptikti nepavyko. Dokumentuose išnagrinėta dugno sudėtis, atkreiptas dėmesys į nykstančias gyvūnų rūšis. Skagerako sąsiaurio ir vviso Baltijos regiono cheminės ginkluotės kapinynas minimas tik tiek, kad dujotiekis nekels grėsmės ekosistemai ir bus saugus. Daugiau duomenų apie cheminę ginkluotę pavyko rasti žiniasklaidoje. Iš „Lietuvos ryte“ bei „Vakarų eksprese“ pateiktų duomenų aiškėja, kad cheminės ginkluotės keliamas pavojus kasmet didėja. Internetiniame tinklapyje www.info.lt rašoma: „Turimais duomenimis, vokiečių cheminių bombų korpuso storis buvo 6 mm, artilerijos sviedinių – nuo 8,9 iki 13,1 mm. Jų irimo jūros vandenyje greitis – nuo 0,11 iki 0,13 mm per metus. Cheminių aviacinių bombų korpusai nuo vandens slėgio tuoj suirs. Nuodingosios medžiagos pradės skverbtis į Baltijos jūrą, kaupsis augaluose, planktone ir žuvyse“ (internetinė prieiga<http:// www.info.lt>)
Minėtame Nord Stream AG projekto dokumente atkreipiamas dėmesys į Skagerako sąsiaurio ir visos Baltijos saugomų gyvūnų populiaciją. Projekto rengėjai nemano, kad dujotiekio statyba turės įtakos gyvūnų populiacijoms. Nors ties išnykimo riba esančių gyvūnų tokių kaip žieduotieji ruoniai, paprastieji ruoniai, Baltijos papratosios kiaulės yra katastrofiškai mažos ir dujotiekio tiesimo darbai trikdytų jų gyvenimą.
Skagerako sąsiauryje (taip pat ir Kategato) sąlygos laivybai sudėtingos dėl didelio skaičiaus laivų. Paveiksle Nr. 7 pavaizduoti abu sąsiauriai su pakrantėmis.
Pav. Nr 7. Skagerako ir Kategato sąsiaurių žemėlapio nuotrauka.
Iš paveikslo matosi, kad sąsiaurių vandenys skalauja jūrinių valstybių teritorijas. Todėl sąsiauris vilioja turistus. Pagal INTEREG III programą šiuo metu įįgyvendinamas projektas „Baltijos kruizai“ (plačiau 2 –me darbo skyriuje). Aplink Skageraką išsidėstusios senas demokratijos vertybes puoselėjančios šalys.
1.6. Laivybai svarbūs sąsiauriai
Vandenynai skiria ir jungia žemynus bei šalis ir yra seniausi keliai. Tai svarbi pasaulio transporto sistemos sudedamoji dalis. Be jos nefunkcionuotų pasaulio ūkis
Labiausiai laivuojami Ramusis, Indijos ir Atlanto vandenynai. Atlantu
jau nuo Didžiųjų geografinių atradimų gabenama daugiausia krovinių (50%). Svarbiausi keliai Atlante nusitęsia iš JAV ir Kanados į Europą, jungia jas su Pietų Amerikos bei Afrikos šalimis. Abipus Atlanto įsikūrę dideli uostai: Niujorkas (New York), Naujasis Orleanas, Marselis (Marseille), Hamburgas (Hamburg) ir kt. Didžiausias pasaulio uostas yra Roterdamas
(Rotterdam). Vis daugiau krovinių vežama per Ramųjį vandenyną. Daugelyje jo uostų
prekių apyvartos augimo tempai yra didesni negu Atlanto uostų. Tai susiję su Japonijos ir naujų pramoninių Rytų bei Pietryčių Azijos šalių ekonomikos plėtra. Čibos, Kobės, Nagojos, okohamos (visi-Japonijos), Singapūro, Šanhajaus (Kinija) uostai – vieni didžiausių pasaulyje. Intensyviai laivuojami Ramiojo vandenyno rytai, t. y. Amerikos vakarų pakrantės. Indijos vandenyne svarbiausi laivybos keliai sueina akvatorijose prie Arabijos ir Malakos pusiasalių, Sumatros salos.
Pagal nūdienos tarptautines nuostatas bet kuri prie jūros prieinanti valstybė gali turėti teritorinius vandenis (teritorinę jūrą) ir išskirtinę ekonominę zoną. Be to, daugelis valstybių siekia kontroliuoti ir kurios nors jūros
arba Pasaulinio vandenyno komunikacijas. Tokių komunikacijų raktas yra laivybiniai sąsiauriai, kanalai ir kitos vandenynų “kryžkelės“. Lentelėje Nr. 1. pateikiami savrbiausi sąsiauriai.
Lentelė Nr. 1. Svarbiausi laivybiniai sąsiauriai.
Eil. Nr. Sąsiaurio pavadinimas Ilgis km Siauriausia vieta km Gylis m Ką jungia
Maks. Min.
1. Didysis Beltas 120 11 58 11 Baltijos j. – Šiaurės j.
2. Mažasis Beltas 180 0,66 35 7 Baltijos j. – Šiaurės j.
3. Zundas 110 4 38 12 Baltijos j. – Šiaurės j.
4. Pa de Kalė 56 29 63 24 Atlantas – šiaurės j.
5. Bosforas 30 0,7 80 27 Juodoji j. – Marmuro j.
6. Dardanelai 71 1,3 105 54 Marmuro j. – Egėjo j.
7. Mesinos 42 3,5 258 85 Jonijosj. – Tirėnų j.
8. Giblartaro 90 14 1181 200 Atlantas – Viduržemio jūra <
9. Beringo 60 86 70 42 Arktis – Beringo j.
10. Malakos 780 36 135 13 P.Kinijos j. – Andamanų j
11. Ormūzo 85 15 115 10 Arabijos j. – Persų įl.
12. Magelano 600 3,3 320 20 Atlantas – Ramusis
13. Floridos 300 80 2084 110 Atlantas–Meksikos įl.
14. Karos vartų 50 45 200 50 Barenco j. – Karos j.
15. Korėjos 324 180 100 73 R. Kinijos j. – Japonijos j.
Bab el Mandebas yra strategiškai svarbus sąsiauris tarp Afrikos ir Azijos. Juo Raudonoji jūra susisiekia su Indijos vandenynu (Adeno įlanka). Bab el Mandebo sąsiauris turi didelę strateginę reikšmę, nes per čia eina pagrindinės jūrų linijos iš Europos per Sueco kanalą su Pietų Azija, Tolimaisiais Rytais, Rytų Afrika ir Australija. DDėl šios priežasties kolonijiniu laikotarpiu čia stengėsi įsitvirtinti Europos kolonijinės valstybės – Anglija, Pranūzija, Italija. Faktiškai sąsiaurį kontroliavo anglai, kurie valdė Perimą, Adeną ir kitus svarbius taškus palei sąsiaurį. Perimo sala (anglų valdyta 1755-1801 m., o vėliau nuo 1857 iki 11967 m., kol ji atiteko Pietų Jemenui) sąsiaurį skiria į dvi dalis: vakarinis 20 km pločio ir 340 m gylio Dacht el Meium (srovė teka į šiaurę) ir rytinis 3,2 km pločio ir 13 m gylio Babel Iskender (srovė teka į pietus).
Jūromis gabenama beveik 80% tarptautinių krovinių (apie 3,6 mlrd. t per metus) – daugiausia naftos ir jos produktų (apie 1 mlrd. t). Ypač dideli naftos gabenimo srautai iš Persų įlankos. Iš čia nafta tanklaiviais vežama į Japoniją ir kitas Rytų bei Pietryčių Azijos valstybes, JAV, Vakarų Europos šalis. Vandens transportu vis daugiau vežama anglių (apie 400 mln. t per metus).
2. Lietuvos turistinių agentūrų siūlomi maršrutai prie Lamanšo ir Skagerako
Naudojant GOOGLE internetinės paieškos sistemą surinkti duomenys apie Lietuvos kkelionių agentūrų siūlomus maršrutus prie Lamanšo ir Skagerako. Tyrimo objektu pasirinkti sąsiaurių pavadinimai. Tačiau pagal pavadinimus, informacijos turistinės įmonės neteikia. Todėl tyrinėtos kelionės į šalis, kurios išsidėstę apie minėtus sąsiaurius.
Pagal pateiktas užklausas “kelionės prie Lamanšo” ir “kelionės prie Skagerako” analizei parinktos šios įmonės: Novaturas, 7 Mylios, Grūda, Oasis tuors, Top turas. Tyrimui buvo pasirinktos vienodų maršrutų kelionės. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokią informaciją turistams pateikia kelionių organizatoriai.
2.1. Kelionės prie Lamanšo
Visos minėtos turistinių kelionių agentūros siūlo vienodus maršrutus, kurių mmetu Lamanšo sąsiauris yra kertamas, aplankomos jo apylinkės. Tyrinėti šių maršrutų aprašymai : Praha – Paryžius – Londonas – Briuselis , Škotija – Anglija (kai kurios agentūros siūlo kelionę į Angliją – Škotiją; randamos dar kelios šio maršruto variacijos, pridedant vieną ar kitą aplankomą vietovardį kelionės pavadinime). Lentelėje Nr. 2. pateikiami duomenys apie Lamanšo paminėjimą kelionės aprašyme.
Lentelė Nr. 2. Lamanšo paminėjimas pagal maršrutus.
Eil. Nr. Įmonės pavadinimas Lamanšo paminėjimas
Praha – Paryžius – Londonas – Briuselis Anglija – Škotija
1. Novaturas Ne Ne
2. 7 mylios Ne Ne
3. Grūda Ne Ne
4. Oasis tours Ne Ne
5. Top travel Ne Ne
Peržiūrėjus lentelės duomenis susidaro įspūdis, kad turistinių kelionių organizatoriai nesivargina turistui suteiti pilną informaciją. Abiejų maršrutų metu turistai keltais du kartus kerta Lamanšo sąsiaurį. Tačiau agentūrų vadovams šis faktas yra nereikšmingas.
Darbo priede Nr.1 pateiktas kelionės Praha – Paryžius – Londonas – Briuselis aprašymas. Jis vienodas visose kelionių organizatorių tinklapiuose.
Paieška tęsta pagal užklausas „Lamanšas“ ir „Lamanšo sąsiauris“. Pavyko rasti turistines įmones, kurios mini sąsiaurio pavadinimą savo kelionių aprašymuose, nors ne visada kelionių metu jį kerta. Lentelėje Nr. 3 pateikti duomenys įmonių, kurios mini Lamanšo sąsiaurį savo kelionių maršrutuose. Kai kurių kelionių agentūrų aprašymuose Lamanšo sąsiauris apibūdinamas kaip sakralinė vieta. Įdomumo dėlei buvo skambinta į įmones ir teirautasi apie kkeliones duotais maršrutais. Konsultantai detalesnės informacijos, pasakodami apie kelionę, neteikia. Klausimas „Ką kelionės metu pasakoja kelionės vadovas?“ privertė ne viena konsultantą pamanyti, kad vyksta patikrinimas. Taigi, išsiaiškinti, ar per turistinį maršrutą kelionės vadovai informuoja apie Lamanšo sąsiaurį išsiaiškinti nepavyko
Reikia pažymėti, kad turistinės agentūros aprašo kelionių metu lankomus objektus, tačiau daugiau dėmesio sulaukia Prancūzijos pakrantė, ypač Sen Malas – korsarų miestas.
Lentelė Nr. 3. Lamanšo paminėjimas pagal maršrutus ir įmones.
Eil. Nr. Įmonės pavadinimas Kelionės maršrutas
1. Kelionių akademija Paryžius – Ruanas – san Mišelis
Britų salos (Anglija, Š. Airija, Airija, Velsas)
2. Novaturas Prancūzija – Vokietija – Šveicarija (kelionės aprašyme mini du kartus)
3. Ditma Berlynas – Londonas – Oksfordas – Vindzoras – Amsterdamas – Potsdamas ( mini persikėlimą per sąsiaurį 2 kartus)
4. Busturas Berlynas – Londonas– Oksfordas – Stratfordas – Batas –Stounhendžas – Briuselis
5. Pasaulio lietuvių centras Vokietija – Olandija – Didžioji Britanija
6. Filaretai travel Paryžius – Luaros slėnio pilys
7. Geras poilsis Prancūzija – Vokietija – Šveicarija
8. Exkursus Prancūzija – Vokietija – Šveicarija
9. Jurakana Prancūzija – Vokietija – Šveicarija
Reikia pastebėti, kad Lietuvos turistinės agentūros kelionių aprašymuose neinformuoja turistų apie Lamanšo sąsiaurio geografiją, istoriją, reikšmę turizmui. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos keliautojai turi viską žinoti.
Kelionių organizatorių (kai kurių) tinklapiuose yra keliautojų forumai. Iš atsiliepimų forumuose paaiškėjo, kad turistai apie kelionių įdomybes iinformuoja vieni kitus. Tinklapyje www.keliaukim.lt buvo rasta nemažai informacijos apie Lamanšo sąsiaurį. Įsiminė tokie pastebėjimai:
a) prie Lamanšo Sąsiaurio galima rinkti fosilijas taip, kaip prie Baltijos gintarą;
b) labai įspūdingi potvyniai ir atoslūgiai.
Tyrimas parodė tikimybę, kad Lietuvos turistinių pažintinių kelionių organizatoriai nevertina keliautojų, nes neteikia išsamios informacijos. Potencialus turistas privalo pats susižinoti, kokią informaciją gaus kelionėje, kokius malonumus patirs. Aišku, per tyrimą neapklausti kelionių vadovai, todėl daryti kategorišką išvadą gal per drąsu.
Apie kruizus susijusius su Lamanšo sąsiauriu jokios informacijos Lietuvos turizmo agentūros neteikia. Galima prisiminti tik Lietuvos televizijos laidą “Keliaukim:, kurioje buvo išsamiau pasakota apie kelionių privalumus abipus Lamanšo, aptarti kurortiniai miesteliai ir sezonai. Detalesnės informacijos pateikti neįmanoma, nes LTV tinklapio archyve jos nebėra.
2.2. Kelionės prie Skagerako
Lietuvos turizmo agentūros neorganizuoja kelionių į Skagerako regioną.
Novaturas, 7 Mylios, Grūda, Oasis tuors, Top turas ir dar kelios agentūros pristato kelionę Norvegija – Švedija – Danija. Priede Nr 2. pateikiamas kelionės aprašymas. Jis vienodas visose agentūrų tinklapiuose.
Atliekant tyrimą nepavyko rasti net menkiausios užuominos į Skagerako sąsiaurį, nors visos trys valstybės turi su juo ryšį – yra aplink, kelionėje minimas Oslo uostas yra sąsiauryje.
Bandyta aiškintis, ar Skagerako sąsiauris jau toks nežinomas Lietuvoje. Į pateiktą turistų forume užklausą gautas vienas atsakymas, kad
dėl tokių kelionių reikia kreiptis į Norvegijos turizmo agentūras.
Vis tik buvo bandoma daugiau informacijos apie turizmo galimybes Skagerako sąsiaurio regione surinkti Lietuvoje. GOOGLE internetinės paieškos sistema pateikė keliolika nuorodų į projektą “Baltijos kruizai”. Šiame projekte sąsiauris minimas kaip perspektyvus turizmui, nes turi gerai išplėtotą pramoginę pakrančių laivininkystę. Minimi Skagerako sąsiaurio uostai. Vienas iš uostų – Oslas. Priede Nr. 2. visos kelionių agentūros mini Oslo uosto krantinę ir prieplauką. Antras “Baltijos projektuose dalyvaujantis uostas – Kristiansandas. Kruizinio turizmo specialistai mano, kkad projektas „Baltijos kruizai“ gali pakeisti nusistovėjusią padėtį kruizų versle. Projektas – išskirtinis: jame dalyvauja 10 šalių, kurios naudoja vieningą prekės ženklą, ES plėtra paskatino susidomėjimą Baltijos regionu, projektas skirtas intelektualesniam turistų ratui. Atsižvelgiant į demografinę pasaulio situaciją – didėja vyresnio nei 50 metų amžiaus žmonių skaičius – pažymima, kad „Baltijos kruizai“ yra perspektyvūs, nes šio amžiaus žmonėms kelionės kruizais yra patogios, tenkina jų žinių poreikius, nėra pernelyg brangios. Paveiksle Nr. 8. projekto „Baltijos kruizai“ uostai.
Pav. Nr. 8. projekto „Baltijos kkruizai“ uostų sąrašas.
Copenhagen (Wonderful Copenhagen and Copenhagen Malmö Port)
Elsinore (Elsinore Tourism and Business Association)
Gdynia (Gdynia City Hall and Port of Gdynia)
Göteborg (Port of Göteborg AB)
Helsingborg (Town of Helsingborg)
Helsinki (Helsinki City Tourist and Convention Bureau, Port of Helsinki)
Kalmar (Destination Kalmar and PPort of Kalmar)
Karlskrona (Municipality of Karlskrona)
Klaipeda (Klaipeda State Seaport Authority, Klaipeda Tourism and Culture Information Centre)
Korsoer (Port of Korsoer and Slagelse Municipality)
Kotka (City of Kotka and Port of Kotka)
Kristiansand (Port of Kristiansand)
Malmö (Malmö Tourism)
Mariehamn (Port of Mariehamn, Åland Tourism Board)
Oslo (VisitOSLO as and Port of Oslo)
Riga (Riga City Council and Riga Sea Port Authority)
Rostock (Rostock Port Authority)
Rønne (Port of Rønne Ltd)
St. Petersburg (City of St. Petersburg)
Saaremaa (Port of Tallinn)
Stockholm (Stockholm Visitors Board, Ports of Stockholm)
Tallinn (Port of Tallinn, Tallinn City Enterprise Board)
Turku (Turku City Tourist Office and Port of Turku)
Umeå (Port of Umeå, Umeå Tourist Office & Umeå Municipality)
Visby (Port of Visby)
Århus (VisitAarhus)
The EU-programme Interreg IIIB
Informacija lietuvių kalba apie projektą “Baltijos kruizai” prieinama tinklapyje www.jura.lt . Pagrindiniame projekto tinklapyje wwww.crusebaltic.com kiekvienas uostas – partneris pristato savo turistines galimybes, lankytinas vietas. Jau minėta, kad du Skagerako sąsiauryje išsidėstę uostai dalyvauja projekte. Apie Oslo uostą ir miestą lietuvių keliautojai dar gali rasti informacijos savo gimtąja kalba, o apie Kristiansandą informacija prieinama tik kitomis kalbomis.
Projekto „Baltijos kruizai“ svetainėje Kristiansandas prisistato kaip 20000 gėlių ir baltų medinių namukų miestas. Siūloma aplankyti istorines vietas (pvz.: karaliaus Kristijano įkurtą bažnyčią), pasimėgauti plaukiojimu pakrantės fiorduose.
Skagerako ir Kategato sąsiauriai garsėja tuo, kad juose pagaunama nemažas laimikis mmenkės, skumbrės ir t.t. Todėl pabandyta patyrinėti siūlymus keliauti su žūklės galimybėmis. Dagiausia rasta individualių atsiliepimų ir komentarų iš Norvegijoje pabuvojusių žmonių. Tačiau nei vieno komentaro apie žvejybą Skagerako sąsiauryje Tinklapyje www.anonsai.lt informacija apie šalį buvo daugiau ar mažiau informatyvi. Aprašytos žvejybos, nardymo galimybės, minima Golfo srovė, apibūdinta oro ir vandens temperatūra vandenyne bei Norvegijos jūroje ir nė žodžio apie Skagerako sąsiaurį.
Tenka pripažinti, kad Skagerako bei Kategano Sąsiauriai turistinių agentūrų dar neatrasti. O gal tiesiog mūsų visuomenė, primaitinta pop – kultūros produktais jau nebesidomi nei istorija, nei geografija ar dar kuo nors, kas reikalauja pastangų, žinojimo ir pan.
3. Kruizinio turizmo plėtra
„Tarptautinis turizmas – vienas iš unikalių XX a. antrosios pusės socialinių ekonominių
ir geografinių reiškinių. Labai spartų keliaujančių žmonių skaičiaus didėjimą įtakojo kompleksas
priežasčių. Ekonominės priežastys lėmė intensyvų technikos, ypač transporto, vystimąsi,
žmonių laisvalaikio, piniginių santaupų didėjimą ir kt. Politinės pasaulio vystimosi tendencijos
buvo palankios keliaujantiems žmonėms įgyti didesnę judėjimo laisvę. Socialinės šiuolaikinės
visuomenės vystimosi tendencijos susijusios su tokiu dabartiniu jos raidos etapu, kuriam
būdingas (ypač išsivysčiusioms visuomenėms) žinių, patirtų įspūdžių, išgyvenimų vartojimas.
Turizmas, savo prigimtimi geografinis reiškinys, dėl masiškumo daro ženklų poveikį
ekonomikai, ir daugelyje valstybių tapo ekonomikos šaka, kuriai skiriamas nemažas tiek
vyriausybės, tiek mokslininkų dėmesys (turizmas – eksporto rūšis, tik „eksportuojamos”
paslaugos neišvežamos iš šalies, oo pinigų atveža pats paslaugų pirkėjas).” (E. Kriaučiūnas. Tarptautinio regioninės ypatybės”)
Šiuolaikiniam turistiniam kruizų verslui tik 40 metų. Svarbiausias kruizų rinkos regionas yra Šiaurės Amerika, aptarnaujanti Karibų jūros maršrutus. Apklausos rodo, kad kruizai lieka mėgstama atostogų ir pramogų rūšis. Manoma, kad iki 2010 metų į kruizinį laivyną bus investuota 2 milijardai eurų. Daugiausiai tokio tipo laivų pastatoma Europoje.
Kruizinio turizmo populiarumui įtakos turi turistų aptarnavimo kokybė. Keliaudamas kruiziniu laivu žmogus atsiduria kitame pasaulyje, jam niekas nerūpi, siūlomos įvairios pramogos ir paslaugos. Krante jo laukia įspūdžių gausa, nes vieno kruizo metu galima daug ką pamatyti. Turistas gali rinktis tarp ekskursijos, kurią organizuoja turistinės firmos, ar individualaus keliavimo, atvykus į uostą. Tokią galimybę jam suteikia kruizų taisyklės. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kruizų metu laive dirbantys specialistai organizuoja pažintines paskaitas ar taip vadinamus seminarus apie maršruto metu aplankomus uostus, žymesnius istorinius įvykius, lankytinas vietas.
Europos komisijos komunikate dėl atnaujintos turizmo politikos pabrėžiama kruizinio turizmo svarba, nes šis verslas sukuria daug darbo vietų krante. Komunikate ne kartą minimas projektas „Baltijos kruizai“. Akcentuojama jo svarba Baltijos jūros regiono vystimuisi. Šio projekto inovatyvumas ypač ryškus, nes pirmą kartą visas regionas pristatomas kaip vienas prekės ženklas, kartu išsaugant partnerių autonomiškumą ir savarankiškumą.
Per paskutines tarptautinio kruizų vverslo konferencijas Majamyje ir Hanoveryje (abi vyko 2007 metais) specialistai konstatavo, kad Amerikos turistai atranda Europą. Europos kruiziniai sąsiauriai pradėjo siūlyti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Regionas socialiniu, politiniu, ekonominiu požiūriu turizmo vystimuisi saugus. Pastebėta, kad ir patys europiečiai atranda kruizų malonumus. Atsirado poreikis siūlyti trumpesnės trukmės kruizus, nes keliauti pradėjo vyresnio amžiaus žmonės. Kruizų populiarumui Europos uostuose turi įtakos ir išsaugotos bei išpuoselėtos istorinės vietovės, architektūros ansambliai.
Kruizinio verslo atstovai pažymi, kad renkantis maršrutus daug dėmesio skiriama uostų ir jų apylinkių infrastruktūros pritaikymui turizmo poreikiams.
Taigi, bendros turizmo plėtros tendencijos rodo, kad kruizinis turizmas plėsis ir turės daug įtakos jūrinių valstybių pakrančių ir salų ekonomikai. Turizmo verslas sukuria 4 %viso Europos BVP. Verslo plėtra turės daug įtakos jaunimo galimybėms įsidarbinti, nes pagrindinė šio sektoriaus darbo jėga – jauni žmonės.
Lietuvai kruizinis turizmas svarbus dėl Klaipėdos uosto ir pajūrio regiono plėtros. Džiugu, kad Klaipėdos kruizinio uosto pristatymo aprašyme tarp lankytinų vietų randamas Neringos nacionalinis parkas, aprašoma jo istorija. Aprašymas liudija, kad Klaipėdos turistinio verslo atstovai stengiasi suteikti daugiau informacijos turistams.
Skyriuje neminimi kruizai upėmis ir ežerais. Ši kelionių rūšis atgimsta. Tokią išvada darau, nes padažnėjo straipsnių ir kelionių siūlymų keliauti Lietuvos upėmis ir ežerais. Plačiau šio tipo kruizai neaptariami, nes nėra ryšio
tarp darbo temos ir kruizų rūšies.
Išvados
1. Trūksta profesionalios mokslinės informacijos turistinio verslo atstovams, jaučiamas šio verslo specialistų trūkumas. Darbe suformuluota, kas yra kruizinis sąsiauris turistinio verslo požiūriu.
2. Aptarti Bosforo, Dardanelų, Gibraltaro, Lamanšo, Skagareko sąsiauriai, įvertinat jų patrauklumą turistiniu požiūriu.
3. Išnagrinėjus Lietuvos kelionių agentūrų siūlomus turistinių maršrutų paketus Lamanšo ir Skagerako sąsiaurių regionuose galima konstatuoti, kad agentūros neteikia informacijos klientams. Turistų gaunama informacija nepatraukli, neinformatyvi.
4. Informacija, kurią gauna keliautojas (iš interneto arba lankstinukų su kelionių aprašymais) daugumoje turizmo agentūrų vienoda; susidaro įspūdis, kad jją rengė vienas asmuo.
5. Kalbant apie kruizinį turizmą, galima teigti, kad jis ypač svarbus Klaipėdos regiono vystimuisi.
Literatūros sąrašas
1. Kriaučiūnas, Egis. Regioninė geografija.- Geografijos metraštis 36(2) t., 2003.- ISBN 0132–3156
2. Lingė, Petras. Europos valstybių gamtinė geografija.- Kronta, 2007.-272 p.-ISBN 1734178
3. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – 1976-1985 (1978, T. 4: Gariga-Jančas, 639, [1] p., [6] žml. lap.1980, T. 6: Kombinacija-Lietuvos, 640 p., [7] žml. lap.; 1977, T. 2: Bangladešas – Demokratinis, 640 p., [4] žml. lap.; 1983, T. 10: Samnitai-Šternbergas, 640 p., [4] žml. lap.
4. Mašalaitis, Benjaminas. PPasaulio valstybės.-V.: Šviesa, 2007.- 390 p.- ISBN 543004654
5. KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI apie trumpųjų nuotolių laivybą {SEK(2004) 875}Europos jūrų saugumo agentūra Saugesnė ir švaresnė laivyba Europos SąjungojeLiuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų lleidinių biuras2006 – 16 p. – ISBN 92-95032-14-4
6. 1998 m.gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos direktyvos 95/57/EC įgyvendinimo (anglų k.)
7. Tarybos direktyva dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo (95/57/EC
8. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEC)
9. Reglamentas dėl atsisakymo vežti, skrydžių atšaukimo ar atidėjimo atveju ((EB) Nr. 261/2004)
10. Reglamentas dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę (EB) Nr. 2111/2005
11. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR)
12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo
13. KOMISIJOS KOMUNIKATAS. Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė (Briuselis, 19.10.2007, KKOM(2007) 621 galutinis)I
14. Tarptautinės konferencijos „Turizmo rinkodaros kryptys, iššūkiai ir galimybės“ medžiaga, f (Vilnius, 2008 m. vasario 27-28 d.) .[žiūrėta 2008.04.20-25.]. prieiga per internetą:< http://www.tourism.lt >
15. I-ojo Lietuvos turizmo forumo medžiaga (2006.09.27.) Stenograma.[žiūrėta 2008.04.20-25.]. prieiga per internetą:< http://www.tourism.lt >
16. „Nord Stream AG / Informacinis projekto dokumentas / Jūrinė dalis / 2006 m. spalis“
17. Konvencija dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos // Valstybės žinios. 2002, Nr. 40-1472 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=164570&Condition2=;
18. Konvencija dėl kontinentinio šelfo // http://www.oceanlaw.net/texts/genevacs.htm;
19. Konvencija dėl atvirosios jūros // http://www.oceanlaw.net/texts/genevahs.htm;
20. Konvencija dėl žvejybos ir gyvųjų iišteklių apsaugos // http://www.oceanlaw.net/texts/genevafish.htm;
21. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija // Valstybės žinios. 2003, Nr.107-4786 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=221141&Condition2=;
22. Susitarimas dėl 1982 metų gruodžio 10 dienos Jungtinių Tautų konvencijos dėl jūrų teisės XI dalies įgyvendinimo // Valstybės žinios. 2003, Nr. 104-4787 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=239934&Condition2=;
23. Konvencija ir statutas dėl jūrų uostų tarptautinio režimo // http://www.imli.org/docs/6.DOC;
24. Paryžiaus memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės supratimo // http://www.parismou.org/upload/pdf/26English.pdf;
25. Jungtinių Tautų konvencija dėl laivų registracijos sąlygų // http://www.admiraltylawguide.com/conven/registration1986.html;
26. Slavery Convention // http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/f2sc.htm;
27. Supplementary Convention on the Abolition of Slavery, the Slave Trade, and Institutions and Practices Similar to Slavery // http://www1.umn.edu/humanrts/instree/f3scas.htm
28. 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą // Valstybės žinios. 2000, Nr.: 43-1224 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=101594&Condition2=;
29. 1992 metų Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo // Valstybės žinios. 2000, Nr.: 43-1225 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=101587&Condition2=;
30. 1990 m. Tarptautinė konvencija dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams // Valstybės žinios. 2002, Nr.: 115-5135 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=196480&Condition2=;
31. 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos // Valstybės žinios. 1997, Nr.: 21-499 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=36791&Condition2=;
32. Konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą // Valstybės žinios. 2003, Nr.: 8-266 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=200375&Condition2=;
33. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija // Valstybės žinios. 1996, Nr.: 7-173 // http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=24495&Condition2
34. www.seatrade-global.com/ [žiūrėta 2008.04.10-25]
35. www.cruise-community.com [žiūrėta 2008.04.10-25]
36. http://lt.wikipedia.org/ (laisvoji enciklopedija) [žiūrėta 2008.04.10-25]
37. www.crusebaltic.com [žiūrėta 2008.04.10-25]
38. www.anonsai.lt [[žiūrėta 2008.04.10-25]
39. www.info.lt [žiūrėta 2008.04.10-25]
40. www.google.com [žiūrėta 2008.04.10-25]
41. www.keliaukim.lt [žiūrėta 2008.04.10-25]
42. www.jura.lt [žiūrėta 2008.04.10-25]
43. www.lrt.lt [žiūrėta 2008.04.22]
Priedas Nr. 1.
Praha – Paryžius – Londonas – Briuselis
Visos nakvynės viešbučiuose!
PRAHA – PARYŽIUS –LONDONAS – VINDZORO PILIS – BRIUSELIS
1 DIENA. Labai anksti ryte išvykstate iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Labai vėlai vakare atvykstate į Prahą. Nakvynė viešbutyje.
2 DIENA. Pusryčiai. Ekskursija po Prahą. Eidami „karališkuoju keliu“, gėritės vaizdingąja Mala Strana, Karolio tiltu, senamiesčio aikštėmis, pieštais namų fasadais bei namų ženklais, XV a. įrengtu astronominiu Rotušės laikrodžiu, senaisiais miesto vartais – Parako bokštu. Išvykstate Paryžiaus link. Kelionė per Vokietiją, Prancūziją. Vėlai vakare atvykstate į viešbutį prie Metzo. Nakvynė viešbutyje.
3 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į Paryžių. Atvykus ekskursija autobusu: Bastilijos aikštė su Liepos kolona ir Bastilijos Opera, Paryžiaus lopšys – Sitė sala, Panteonas, Liuksemburgo sodai, Santarvės aikštė. Miesto *transportu vykstate į Eliziejaus laukus, apžiūrite Triumfo arką, gėritės vakarėjančio Paryžiaus vaizdais nuo *Eifelio bokšto. Vakare *plaukiate laivu Senos upe. Nakvynė viešbutyje.
4 DIENA. Pusryčiai. Ekskursija po miestą (miesto *transportu): *Pompidou centras, Centrinio turgaus forumas, Dievo Motinos katedra. Po pietų aplankote didžiausią pasaulyje meno muziejų – *Luvrą. Šiame turtingame meno pasaulyje viešpatauja „trys deivės“: Leonardo da Vinčio „Mona Liza“; sparnuotoji pergalės deivė, rasta Egėjo jūroje, – Nikė Samotrakė; žymiausia pasaulyje antikinė meilės ddeivė, rasta Milo saloje, – „Milo Venera“. Pažintis su Monmartro rajonu: didingoji Jėzaus Širdies bazilika, dailininkų Meka – Tertre aikštė, senasis kabaretas „Lapin agile“. Išvykstate Kalė link. Nakvynė viešbutyje pakeliui į Kalė.
5 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į Kalė ir keliatės keltu į Doverį. Vykstate į Londoną. Atvykę aplankote seniausią karališkąją rezidenciją – *Tauerio tvirtovę, vėliau išgarsėjusią savo kalėjimu. Apžvalginė ekskursija nuo Tauerio tilto iki politinio ir religinio miesto centro – Vestminsterio: Viktorijos krantinė, Parlamento rūmai, glaudžiai susieta su britų istorija Vestminsterio abatija, Trafalgaro aikštė, Nacionalinė galerija, kurioje saugomi pasaulinio garso dailės kūriniai, Pikadilio aikštė. Laisvas laikas Soho rajone ir Lesterio aikštėje, kur vakarais minios žmonių ieško pramogų teatruose, kino teatruose ir baruose. Nakvynė viešbutyje.
6 DIENA. Pusryčiai. Išvykstate į karališkąją rezidenciją –*Vindzoro pilį, jau 900 metų priklausančią karališkajai šeimai. Aplankote gotikinę Šv. Jurgio koplyčią, karališkuosius apartamentus, iškilmių sales. Sugrįžtate į Londoną. Aplankote seniausią pasaulyje Britų ir *Madame Tussaud vaškinių figūrų muziejus. Vakare laisvas laikas pasivaikščioti po prekybinį, tačiau linksmais gatvės artistų pasirodymais garsėjantį Covent Garden kvartalą. Nakvynė viešbutyje.
7 DIENA. Pusryčiai. Apžvalginė ekskursija autobusu po finansinį ir prekybinį miesto centrą – Sitį: draudimo kompanija Lloyd’s, Karališkoji Birža, Anglijos Bankas, lordo–mero rezidencija Mansion House, Anglijos įžymių žmonių panteonas – Šv. Povilo katedra, buvusi spaudos
karalystė – Fleet Street gatvė, Karališkieji Teismo rūmai. Aplankote D. Britanijos karalienės rezidenciją – *Bakingemo rūmus (lankomi tik rugpjūčio–rugsėjo mėn.), seniausią ir labiausiai lankomą St. James parką, Haid ir Kengsingtono parkus. Po pietų išvykstate į Doverį. Keliatės keltu į Kalė. Vykstate į viešbutį prie Dunkerko. Nakvynė viešbutyje.
8 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į Briuselį. Atvykus ekskursija po Belgijos sostinę – miestą, kuriame susimaišė kalbos ir architektūros stiliai; kuris nustebins didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Pasivaikštote po senąją miesto dalį: Didžioji aikštė, apsupta ggildijų namų; miesto rotušė, Karališkieji rūmai, Manneken Pis skulptūra. Po pietų išvykstate Vokietijos link. Vėlai vakare atvykstate į viešbutį prie Magdeburgo. Nakvynė viešbutyje.
9 DIENA. Pusryčiai. Išvykstate į Lietuvą. Kelionė per Vokietiją, Lenkiją. Naktį sugrįžtate į Lietuvą.
Kelionės metu nuvažiuojama ~5000 km.
Priedas Nr. 2
NORVEGIJA – ŠVEDIJA – DANIJA
Visos nakvynės viešbučiuose!
KOPENHAGA – MAIHAUGENO MUZIEJUS – LILEHAMERIS –TROLLSTIGENAS – BRIKSDALIO LEDYNAS – BERGENAS – MOBIODAL KANJONAS – OSLAS – STOKHOLMAS
1 DIENA. Apie vidudienį išvykstate į Klaipėdą. Vakare išplaukiate ***keltu iš Klaipėdos į KKarlshamną (Švedija). Nakvynė kelte.
2 DIENA. Ryte atplaukiate į Karlshamną. Vykstate į Kopenhagą. Atvykus apžvalginė ekskursija po Danijos sostinę, kurios metu apžiūrite miesto Rotušę, Karalių rūmus, Danijos parlamento pastatą – Kristianborgo rūmus, miesto simbolį – H. K. Anderseno undinėlę ir GGefiono fontanus. Laisvas laikas. Vakare išvykstate Švedijos link. Nakvynė viešbutyje prie Gioteborgo.
3 DIENA. Pusryčiai. Kelionę toliau tęsiate vaizdingomis Švedijos žemėmis. Kirtę Švedijos–Norvegijos sieną, važiuojate palei didžiausią Norvegijos Mjosos ežerą. Atvykstate į Lilehamerį, kuriame aplankote *Maihaugeną – etnografinį muziejų po atviru dangumi bei Olimpinį kaimelį. Iš Lilehamerio Grudbransdalio slėniu vykstate Dumbos link. Nakvynė viešbutyje Romsdalio slėnyje.
4 DIENA. Pusryčiai. Keliaujate į Trolių šalį. Nuostabiu Trollstigeno keliu, kurį puošia gražuolis Stigfoso krioklys, kylate į kalnus. Trolių namai – Trollstigenas, apsuptas milžiniškų kalnų. Nusileidus – trumpas persikėlimas keltu per Nurdalio fiordą iš Lingės į Eidsdalio kaimelį. Vaizdingas Erelių kelias veda link Geirangerio kaimelio, įsikūrusio prie vieno siauriausių ir gražiausių Norvegijos fiordų. Vėl kylate vingiuotais kalnų keliais, sustojate prie Flydalio kanjono. Pakylate iki ssnieguotų kalnų viršūnių, sustojate prie kalnų ežerėlio Djupyas (1300 m). Esant geroms oro sąlygoms, autobusu kylate į 1500 m aukštyje esančią *Dalsnibos apžvalgos aikštelę. Gėrėdamiesi nuostabiais gamtos vaizdais vykstate Fiorde link. Nakvynė viešbutyje prie Fiorde.
5 DIENA. Pusryčiai. Vykstate prie Songe fiordo. Plaukiate **kruiziniu laiveliu (~2 val.) ilgiausiu Norvegijos fiordu į Gudvangeno miestelį. Toliau vykstate pro Stalheimo kalvą, įspūdingą Tvindefoso krioklį į Bergeną. Atvykus apžvalginė ekskursija po Bergeno senamiestį. Siūlome *pasikelti keltuvu (arba pėsčiomis) į apžvalgos aikštelę Floyen kalne (320 m), iiš kur atsiveria nepakartojama miesto, dar vadinamo „vartais į fiordus“, panorama. Nakvynė viešbutyje prie Bergeno.
6 DIENA. Pusryčiai. Siūlome pasivaikščioti po margaspalvį žuvų turgų. Ekskursija po miestą aplankant žymiausio norvegų kompozitoriaus E. Grygo namelį vaizdingame Nurdos ežero kyšulyje, Katedrą, buvusią parapijinę Šv. Olafo bažnyčią; Pirklių rajoną, žavintį spalvingais viduramžių namais nuožulniais dvišlaičiais stogais. Toliau kelionę tęsiate palei Hardangerio fiordą link Bruraviko miestelio, iš kurio keliatės keltu per Eidfiordą į Brimnes. Pravažiuojate Mobiodal kanjoną, kurį puošia nuostabusis Voringsfoso krioklys. Norvegiškąja tundra vykstate Oslo link. Vėlai vakare atvykstate į viešbutį prie Oslo. Nakvynė viešbutyje.
7 DIENA. Pusryčiai. Aplankote filosofiškai nuteikiantį Vigelando skulptūrų parką, kuriame 212 skulptūrų vaizduoja gyvenimo ciklą. Bygdoy pusiasalyje aplankote įžymiuosius muziejus: *Vikingų laivų, kuriame eksponuojami trys vikingų laivai; poliarinių žygių laivo *Fram ir *Kon–Tiki, kurio nuostabiausi eksponatai plaustas Kon–Tiki ir nendrinis laivas Ra 2. Eidami žymiausia ir judriausia Norvegijos arterija – Karlo Johano gatve apžiūrite Katedrą, Parlamento rūmus, Universiteto pastatų ansamblį, ant kalvos įsikūrusius neoklasicistinius Karalių rūmus, moderniąją Rotušę, Akerbriugės prieplauką, kurioje gausu parduotuvių, restoranų, kavinių. Pavakary išvykstate į Stokholmą. Vėlai vakare atvykstate į viešbutį prie Stokholmo. Nakvynė viešbutyje.
8 DIENA. Pusryčiai. Ekskursija po Stokholmą, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamą „Šiaurės Venecija“. Aplankote *Rotušę, kurioje vyksta iškilmės po Nobelio premijų įteikimo; RRiterių bažnyčią, barokinius Karalių rūmus, vieną iš seniausių Stokholmo pastatų – *Katedrą, Parlamentą. Laisvas laikas. Vykstate į prieplauką. Po pietų išplaukiate ***keltu į Rygą. Nakvynė kelte.
9 DIENA. Ryte atplaukiate į Rygą. Kelionė per Latviją. Pavakary sugrįžtate į Lietuvą.
Kelionės metu nuvažiuojama ~4600 km
