Jūrų ir vandenynų dugną modeliuojančios egzogeninės jėgos
Jūrų ir vandenynų dugną modeliuojančios egzogeninės jėgos
Čia veikia dvi jėgų grupės: tai – paviršiaus modeliavimas veikiant judančiam vandeniui ir gravitaciniai procesai, vykstantys priedugnyje.
Jūrų vanduo kartais gali veikti kaip cheminis reagentas.tačiau taip jis veikia tik bazines uolienas : graniyus, bazaltus, gneisus.Nuosėdinėms uolienos jūrų vandens cheminis poveikis yra nedinelis, kadangi jos, būdamos teriginės kilmės, jau prieš tai būna paveiktos intensyvaus cheminio dūlėjimo.
Labiau jūrų ir vandenynų dugno reljefą veikia judantis vanduo.
Bangavimą sukelia vėjas ir povandeniniai Žemės drebejimai.Pasiekusios karanta bangospradeda aktyvuų kranto performavimą.Aktyviausia bangų vveikla gylyje iki pusės bangos ilgio. Tai pagrindinis litoralinius veiksnius skatinantis veiksnys, o litoralinai veiksniai yra svarbūs žmonijai.Jie gana intensyviai keičia kranto pabūdį,komplikuodami ūkininkavimą pakrantėse: užnešdami smėliu uostų prieigas, pralauždami pakrančių pylimus.Šie procesai vyksta ne tik jūrų ir vandenynų pakrantėse bet ir mažiuosne vandens baseinuose : ežeruose,tvenkiniuose.Jų mechanizmas yra analogiškas jūriniams,mažesni tik pačių procesų mastai.
Pagrindinis veiksnys, formuojantis jūrų sroves, yra vėjas.Jis veikia iki 150m gylio vandens sluoksnį.Taigi bangavimas dugno reljefą veikia tik palyginti nedideliuose baseinuose.Žemės plutos drebėjimai taip pat gali ssukelti vandens masių judėjimą. T.y cunami, cunamiai dažniausiai per trumpą laiką performuoja pakrantę ir seklųjį šleifą.
Svarbus jūrų dugną formuojantisveiksnys – jūrų srovės. Jos gali būti įvairios kilmės :
• Dreifinės,kylančios dėl nuolat pučiančio vėjo trinties į vandens paviršių;
• Temperatūrinės- dėl šaltesnio ir sunkesnio vvandens leidimosi gilyn;
• Sūdrio, kylančios dėl didesnio druskingumo vandens leidimosi gilynį gelmę
• Gradientinės – dėl dugno reljefo nuolydžio.
Jūrų srovės gali būti klasifikuojamos priklausomai nuo jų pastovumo,periodiškumo, tekėjomo pobudžio, temperatūros, vertikalios padėties vandens masėje. Pastarosios skirstomos į paviršines, tarpines, gilumines ir priedugnio. Priedugnio srovės intensyviausiai veikia jūrų ir vandenynų dugno reljefą.
Negiliuose baseinuose jos gali nuplauti nuosėdinių uolienų sluoksnius, kita vertus, jūrų srorės transporuoja labai daug smulkiagrūdės medžiagos ir dumblo.
Labai svarbus ir jūrų dugne vykstantys gravitaciniai procesai. Jūros vanduo labai praskiedžia iš kontinentų suneštas nuogulas stipriai sumažindamas dalelių sankabumą.
Dar vienas dažnas labai aktyvus reiškinys, vykstantis kontinentiniuose šlaituose – suspensijos srautai. Juos sudaro vertikaliai judantys nešmenimis prisontinto vandens srautai.Dėl prisotinimo nešmenimis srautas pasunkėja, įgyja didelį greitį (iki keliolikos km per h).srauto plotis 0,5 km., o nnukeliauja jie daugiau kaip 1000km tokie srautai dažniausiai formuojai ties didžiųjų upių žiotimis. Pasikeitus apkrovoms toks srautas ima judėti žemyn, išgrauždamas šlaite gausius ir gilius konjonus.
Jūros vanduo ir gravitaciniai procesai dažniausiai perklosto baseinų dugną. Dėl to giliuose vandenynų duburiuose ir abisalinėse lygumose vyksta sedimentacija (nuosėdų kaupimasis).
Nešmenys į vandenynus patenka įvairiais keliais ;
• Upėmis suplukdoma 18mlrd.t
• Jūrų srovėmis perklostoma medžiaga.
• Iš žemyno ledkalniais nunešama medžiaga 0,7mlrd.t
• Iš žemynų vėjo atnešamos dulkės ir smėlis
• Vulkanų ypač jūrinių 2 mlrd.t
• Jūrų organizmai mirštantys ir besikaupentys dugne 1mlrd.t
• Kosminių dulkiu prietaka 00,0005 mlrd. T
Iš viso kas metat į pasaulinį vandenyną patenka iki 22 mlrd .t nešmenų.tai reiškia kad kas met sausumos paviršiuje nuardomas apie 0,05mm storio sluoksnis.
Dar viena svarbi ir dažnai vandenynų dugne pasitaikanti forma – bangų aplyginti ugnikalniai (hajotai).tai kažkada buvę veiklūs vulkanai,siekę vandenyno paviršių.dėl banginių ir erozinių procesų jų kūgiai buvo sunaikinti paviršiaus beveik visiškai išlygintas. Jų pagrindai dėl skliautų svorio vėliau įsmuko, be to, ir izostatiniai judesiai bei Pasaulio vandenyno lygio svyravimai įtakojo tokių ugnikalnių grimzdimą.Manoma kad intensyviausiai hajotai formavosi mezojuje.
Pagal A.Česnulevičiaus „Geoorfologija“