Japonija

Japonijos valstybe sudaro daugiau nei 6800 salu. Dauguma ju labai mažos: tik 340 salu yra didesnio nei 1 km2 ploto. Keturios sudaro 99,37 proc. šalies teritorijos. Tai Hokaidas, Honsiu, Sikoku ir Kiusiu. Visos šalies teritorija yra beveik 378 000 km2 – maždaug kaip Suomijos (338 000 km2) arba Paragvajaus (407 000 km2) – taciau ji plona kreive yra nusidriekusi daugiau kaip per 3800 km.

Nors Japonijos teritorija nedidele, gyventoju skaiciumi – 126,64 milijono – ji užima aštunta vieta pasaulyje. Todel Japonija yyra viena tankiausiai gyvenamu šaliu pasaulyje. Japonijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai 338 žmones. O kadangi daug kur žeme nera labai lygi, kad butu galima statyti namus ar tiesti kelius, kai kuriose vietovese gyvenama dar tankiau. Dauguma japonu gyvena itin pažangios ekonomikos rytineje pakranteje ir pietiniame regione. Šiose srityse isikure pagrindiniai ir didžiausi Japonijos miestai. Keturi penktadaliai japonu gyvena didžiuosiuose ar mažesniuose miestuose. Maždaug 26,1 proc. japonu gyvena Tokijyje ir gretimose prefekturose. Municipaliniuose rajonuose aplink tris miestus – Tokija, Osaka iir Nagoja – dabar gyvena 49,25 proc. visu japonu.

Japonu tauta susidare iš žmoniu, gyvenusiu ivairiose vietovese.

Išeiviai iš žemynines Azijos isikure japonu ir artimiausiose Ramiojo vandenyno salose greta ciabuviu. Veliau itaka japonu kalbai ir kulturai padare atvykeliai iš Kinijos bei Korejos. <

Japonija yra Tolimuosiuose Rytuose už 7800 km tiesia linija nuo Lietuvos.

Pirma, priešingai nei Lietuva, kuri yra Europos kontinentineje dalyje, Japonija sudaro keturios dideles ir daugybe mažu salu. Salos išsidesciusios kreive, kurios ilgis yra 2400 km ir kuri tesiasi nuo šiaures rytu iki pietvakariu Ramiajame vandenyne išilgai Azijos kontinento rytines pakrantes. Pietvakarine dalis yra subtropineje zonoje, o šiaures rytine – šaltojoje zonoje. Todel Japonijos klimatas yra labai ivairus, nuo karšto ir dregno subtropinio iki sauso ir šalto. Pavyzdžiui, pietvakarineje dalyje esancioje Kiusiu saloje, kurioje aš gyvenau 11 metu, po pusantro menesio trunkancio lietingo periodo eina karšta vasara. Daug dregmes ir šilumos sukuria puikias salygas ryžiu auginimui. Todel ryžiai yra labiausiai japonu megstami, kaip vynas Europoje. Iki samuraju eros pabaigos prieš pusantro ššimto metu samurajams (kariams) net alga mokedavo ryžiais.

Šiaures rytuose, pavyzdžiui, Hokaido saloje, klimatas yra šaltas, o žiemos ilgos. Nors cia ryžiams auginti salygos nera geros, neseniai ir šioms salygoms sukurta ryžiu auginimo technologija. Todel dabar Hokaido saloje auginama daugiausia ryžiu Japonijoje.

Antra, ka noreciau palyginti, tai abieju musu šaliu gyventoju skaiciu. Praejusio amžiaus gale Japonijos gyventoju skaicius buvo 40 kartu didesnis nei Lietuvos. Jie gyvena šešis kartus didesniame nei Lietuvos plote. Taciau Japonijos salose yra daug kalnu, atsiradusiu del vvulkaninio aktyvumo, todel žmones gyvena tik nedideleje to ploto dalyje. Musu šaliu gyventoju tankis labai skirtingas. Jis ypac didelis pagrindineje Honsiu saloje.

Dabar šiek tiek apie istoriškai susiklosciusia Japonijos technologijos situacija. Esminis posukio taškas dabartines Japonijos istorijoje buvo musu pralaimejimas Antrajame pasauliniame kare 1945 metais. Didelis gyventoju skaicius mažame žemes plote po karo atsidure sunkioje situacijoje. Reikejo skubiai sukurti technologijas, kad žmones butu aprupinti maistu, drabužiais, elektra ir t.t. Todel sunkiu žmoniu darbu buvo sukurta daug pramoniniu technologiju ir firmu, kaip SONY, HONDA ir kitos. Deja, kartais technologiju pletra sukelia netiketus reiškinius, kaip, pavyzdžiui, oro ir vandens tarša. Mes visada turime nepamiršti technologijos pletros neigiamu pusiu.

Šiame amžiuje Japonijos vyriausybe prioritetinemis kryptimis paskelbe informaciniu technologiju ir biologijos mokslu pletra. Pavyzdžiui, informaciniu technologiju pletra sukure puikius kišeninius (mobiliuosius) telefonus. Treciosios kartos kišeniniai telefonai gali perduoti ir priimti ne tik garsine informacija, bet ir spalvotas fotografijas, elektroninio pašto pranešimus ir trumpus filmus. Dabar kiekvienas Japonijos jaunuolis turi kišenini telefona ir bet kur budamas bendrauja su draugais. Taciau ir cia iškilo problema: telefonas tapo toks patogus, kad jis iš jaunimo atima ne tik daug laiko, bet ir kišenpinigiu. Dar daugiau, mokytojai dabar skundžiasi: „Prieš keleta metu aš iš mokiniu klaseje reikalaudavau tylos. Dabar klaseje buna vvisiškai tylu. Mokiniai tyliai siuncia ir gauna laiškus, spaudinedami kišeninio telefono mygtukus.“ Technologijos sukurimas visada sukuria ir problema..

„Paslaptingas“ kraštas

Turbut ne apie viena kita valstybe nera prirašyta tiek knygu ir straipsniu, sukurta tiek patraukliu ir paslaptingu, tikru ir išgalvotu pasakojimu bei legendu, kiek ju yra apie „tekancios saules“, „žydincios sakuros“, „paslaptinguju salu“ šali – Japonija. Kai kas japonu salas vadina dar ir „nepaskandinamu lektuvnešiu“. Dar ir šiandien europieciai i japonus žiuri nevienodai. Vieniems jie jautrus ir subtilus meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnus samuraju palikuonys, išugde Antrojo pasaulinio karo mirtininkus – kamikadzes („dievu vejas“), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas.. Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai – patys protingiausi (beje, dar ne taip seniai Japonijos užsienio reikalu ministras už toki posaki Vakaru žurnalistams vos neatsisveikino su postu), kurie sukurs visiškai nauja technologizuota pasauli, nes sugeba žaibiškai isisavinti naujausius pasaulio mokslo ir technikos laimejimus ir viska pagaminti kur kas geriau..

Tokia situacija sukure keletas aplinkybiu, nuo kuriu dar ir šiandien daug kuo priklauso Japonijos ekonomika ir politika, paciu japonu psichologija, gyvenimo budas. Pirmiausia, salose išsidesciusi Japonija šimtmecius kure savita gyvenima, kuriam didele reikšme turejo gamtines ir geografines salygos. Ji ilgiau nei kitos valstybes buvo iizoliuota nuo viso pasaulio, netgi nuo savo vakariniu kaimynu – kinu, korejieciu, Sibiro tautu. Be to, japonu siogunai ir nenorejo tu kaimynu matyti. Gal ir neitiketina, bet akivaizdu – Vakaru šalys i Japonija duris atidare, tiksliau sakant taranavo, tiktai XIX a. viduryje, kai amerikietis Metju K.Peris (Matthew C.Perry), vadovaudamas beveik ketvirtadaliui JAV laivyno, 1853 m. pagrasino užblokuoti ilanka ir sugriauti sostine Eda (Tokija). Antra, daugybe tradiciju, paprociu, šalies valdymo sistema sukure ir itvirtino stipria savisaugos sistema, kuri saugojo nuo viso to, kas buvo ne japoniška. Netgi iš kinu perimti hieroglifai (552 m. Korejos imperatorius atsiunte dovana – budistu sutras) tariami kitaip. Ir šiandien japonu kalbos ir rašto sudetingumas daugeliui žmoniu uždaro duris i turtinga ir savita japonu kulturos lobyna.

Pasaulis keiciasi, o Japonijoje jis keiciasi ypac sparciai. Ta gali pamatyti lankydamasis Japonijos didmiesciuose ar nuošaliuose kaimuose. Vakarais prašmatniame banku, klubu, parduotuviu, verslo bustiniu Ginzos rajone Tokijyje gali pamatyti iš naujausio automobilio modelio išlipanti frakuota solidu turtuoli ir jo žmona, apsirengusia spalvingu kimono, kurio kaina prilygsta tam automobiliui. Japonas su visa savo šeima šviesia menesienos nakti gali išsedeti miesto skvere ir geretis žydincios japoniškos vyšnios – sakuros – žiedais. Sename tradiciniame kaime gali išvysti naujausius technikos ir technologijos laimejimus, velgi harmoningai derancius

su valstietiškomis tradicijomis.

Japonija – tai pirmiausia japonai

Japonijos fenomenas, regis, iki šiol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to demesys ir domejimasis tik dideja. Tas demesys pirmiausia krypsta i žmones. Ne veltui sakoma, kad norint tureti Japonijos ekonomika pirmiausia reikia buti japonu. Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmoniu. Be to, apie 1 mln. japonu gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitu tautu išsiskiria keletu ypatybiu. Pirmiausia – nacionaline sudetimi. Japonai sudaro net 99 proc. visu šalies gyventoju. Dažnai jie save vadina ddar ir Jamato žmonemis, apeliuodami i Jamato lygumu, besitesianciu aplink senaja sostine Kiota, regiona, kuriame suklestejo japonu kalba, raštija, visa kultura. Veliau japonai asimiliavo okinavus, kalbancius savitu dialektu. Žemiausia pakopa tarp šalies gyventoju užima burakuminai, kurie keleta šimtmeciu buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitu žmoniu ieško darnesniu santykiu tarp ivairiu žmoniu grupiu. Gyvena šiek tiek korejieciu, kinu, taju, filipinieciu, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.

Japonai – ilgaamžiai gyventojai. Vyrai gyvena vidutiniškai 77, moterys – 84 metus. Tai ne rriba. Mokslininku projektuose jau numatyta sukurti pasaulyje sveikiausia ir ilgiausiai gyvenancia nacija. I tai jau ir einama. Kudikiu mirtingumas (3,5 mirtys 1000 gimusiuju) yra mažiausias pasaulyje, nes kudikiai, jei jie serga, dažnai išgydomi dar motinos isciose. Japonu šeimos yra stiprios, sskyrybos retos (1-2 skyrybos 1000 gyventoju). Taciau nei aukštas medicinos lygis, nei didele materialine parama šeimoms, turincioms vaiku, neišsprendžia vienos problemos – gimstamumo. 1950 m. 1000 gyventoju dar gimdavo per 28 vaikus. Dabar šis skaicius tesiekia 9-10. To priežastis – per „baby boom“ (pokario metu didelio gimstamumo) laikotarpi buvusi agitacija už nedideles šeimas. Tokia pacia politika šiandien propaguoja Kinija, taciau jai to padaryti nepavyksta, o japonu šeimos šiandien išties turi po 1, reciau 2 ar daugiau vaiku. Kai kuriu demografu nuomone prie to prisideda ir velyvos vedybos: moterys pirma karta išteka vidutiniškai 27 metu, vyrai veda sulauke 29, kai jau yra užsitikrine tam tikra materialine ir socialine padeti. Del mažejancio gimstamumo mažeja ir bendras gyventoju skaicius. Po 50 metu Japonijoje ggyvens tik 100 mln. žmoniu. Galima manyti, kad tankiai gyvenamoje šalyje, kokia yra Japonija, žmoniu skaiciaus naturalus sumažejimas nera jau toks blogas reiškinys, bet iškyla kitos rimtos problemos. Tarp ju – gyventoju senejimas: sumažes dirbanciuju, o pensininku (po 65 metu) dalis bus per 32 proc. (dabar 17 proc.). Del to japonai kryptingai ir ramiai ieško išeities – kas atliks daugybe darbu, kuriuos šiandien dirba busimieji pensininkai? Viena iš išeiciu – robotu kurimas ir darbu, ypac sunkiu ir sveikatai kenksmingu, robotizacija.

Apie ddirbanti japona ar japone pasaulyje sklinda juos šlovinancios legendos. Tuo teko isitikinti lankantis ivairiose istaigose ir gamyklose. Kai japonas dirba, jis dirba iš tikruju ir jam aplinkinis pasaulis nustoja egzistaves. Darbas ir darbo aplinka apgalvoti iki smulkmenu. Kai vienos ekskursijos metu paklausiau jauna gide, kodel ji turi toki paprasta, kuo nors nepagražinta laikrodi, ji nustebusi atsake: misteri, aš gi darbe ir laikrodis turi rodyti tikslu laika, o ne savo puošmenomis atitraukti demesi. Ta pati galima pasakyti ir apie apsirengima: jis paprastas, funkcionalus, kartais del savo vienodumo net primenantis uniformas.

Japonijos ukio fenomenas

Japonijos ekonomikos spartus augimas pokario metais ir jos sugebejimas ne tik prisitaikyti prie pasaulio rinku, bet ir tikslus poreikiu prognozavimas traukia ne tik politiku ir ekonomistu demesi, bet ir vercia kitas valstybes neatsilikti nuo to tempo, kuri siulo Tekancios saules šalis. Pastaraisiais dešimtmeciais suklestejo ne tik ikikarines Matsushita, Canon, Sharp, YKK (didžiausia pasaulyje užtrauktuku gamintoja) kompanijos, bet ir tapo žinomos jau po karo išaugusios Honda, Sony, Sanyo. Šiandienine Japonija pagal ekonomini išsivystyma užima antraja vieta pasaulyje po JAV. Japonija turi 16 proc. bendrojo pasaulinio produkto, o pagal jo dydi, tenkanti vienam gyventojui, aplenkia JAV. Nuo 9-ojo dešimtmecio vidurio šalis tapo ir vienu didžiausiu pasaulio kreditoriu. Japonijai tenka 12 proc. pasaulio ppramonines gamybos. Žydinciu sakuru šalis pasaulyje pirmauja pagal pramoniniu robotu (per 48 mln., arba per 50 proc. pasaulyje gaminamu robotu), puslaidininkiu (40 proc. pasaulines gamybos), lengvuju automobiliu (60-70 mln. kasmet), plieno (apie 100 mln. t kasmet, nors visas žaliavas importuoja) gamyba, laivu statyba (52 proc. pasaulyje pastatomu laivu). Tarp pirmaujanciu šaliu yra ir pagal spalvotuju televizoriu (per 6 mln.), kopijavimo mašinu (per 2 mln.), vaizdo kameru (beveik 10 mln.), laikrodžiu (550 mln.), sintetiniu audiniu (1,7 mlrd. kv. m) ir kt. pramones produkcijos gamyba. Kalbant apie Japonijos pramone, nereiketu pamiršti, kad šalis beveik neturi jokiu kuro ir rudiniu ištekliu. Išimti sudaro nedideles cinko rudu ir akmens angliu atsargos. Energetinius išteklius iš dalies kompensuoja geotermines, vandens ir 48 atomines elektrines. Visas kitas kuras ir žaliavos yra ivežama.

Unikalus yra žemes ukis. Dirbama žeme (5,3 mln. ha) užima tik 14,3 proc. šalies ploto. Vyrauja nedideli individualus valstieciu ukiai. Priskaiciuojama iki 2497 tukst. ukiu, iš kuriu 59 proc. yra mažesni nei 1 ha. Vyksta spartus ukiu skaiciaus mažejimas (1985 m. ju buvo 4267), o kartu ir stambejimas. Apie puse visu dirbanciuju žemes ukyje yra 65 metu ir vyresni. 67 proc. ukiu didesnes pajamas gauna ne iš savo žemes, o iš papildomu užsiemimu (turizmo, verslu, darbo ttransporte, pramoneje ir pan.). Žemes ukis patenkina apie 70 proc. maisto poreikiu. Žemes ukyje, šalia tradiciniu produktu, dideja jautienos, avienos, arklienos, paukštienos, ožkienos, pieno produkcijos gamyba. Ryžiai tradiciškai išlieka svarbiausia kultura; 1 hektare išauginama 51 cnt ryžiu grudu. Japonijos žemes ukis pasižymi dideliu produktyvumu.

Maisto produktus japonai gauna ne tik iš žemes ukio, bet ir iš vandenynu, juru. Juose žvejoja ir juros augalus renka 215 tukst. žmoniu. Daugiausia (12,6 mln. t) žuvu žvejai sugavo 1986 metais. Veliau laimikiu mažejo. Šiuo metu kasmet sugaunama 7,4 mln. t žuvu, austriu, krabu, perluociu. Apie 67 tukst. t žuvu (daugiausia unguriu, upetakiu ir karpiu) išauginama vidaus vandenyse. Per metus kiekvienas japonas suvalgo 69,6 kg žuvu ir kitu juros produktu (geldeliu, juros kopustu, laminariju ir pan.).

Žmones, mokslas ir politika – valstybes stiprejimui

Japonijos ukio spartu augima leme ir tebelemia palankiai susiklosciusiu visa aplinkybiu ir veiksniu sistema. Iš ju svarbiausiais reiketu laikyti ukio struktura ir valdyma, valstybes politika, žmoniu darbštuma ir požiuri.

Pirmiausia, matyt, reiketu kalbeti apie Japonijos biudžeto sandara. Demesi atkreipia išlaidos gynybai. Japonija, Antrajame pasauliniame kare kariavusi fašistines Vokietijos puseje, kara skaudžiai pralaimejo. 1945 m. pasauli sukrete Hirosimos ir Nagasakio tragedija, kai ant šiu miestu buvo amerikieciu numestos pirmosios atomines bombos, nors tokios butinybes nebebuvo – jau

aišku buvo, kad kapituliacija neišvengiama. Sajungininku (amerikieciu) kariuomene išsilaipino Tekancios saules šalyje ir ja okupavo. Okupacija truko iki 1952 m. – tada buvo pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutartis iki šiol nepasirašyta su Rusija. Tam trukdo Rusijos sudetyje esancios „šiaurines žemes“ – Etoforu, Kunaširo, Šikotano ir Habomajaus salos, i kurias Japonija reiškia pretenzijas. 1947 m. Japonija prieme nauja Konstitucija, pagal kuria neturi teises tureti kariuomenes, nors šiandien turima gynybos armija iš esmes gali atlikti reguliarios kariuomenes funkcijas. Iš biudžeto jai skiriama ttik 1 proc. BVP, t.y. nepalyginti mažiau nei daugelyje kitu valstybiu. Minimalios išlaidos šalies gynybai leido padidinti išlaidas ekonomikai ir mokslui ugdyti. Budama demilitarizuota valstybe, Japonija neatsisake kai kuriu JAV užsakymu jos karo Korejoje (1950 m.) metu, iš to gerai pasipelnydama.

Antra, Japonija skiria ypac daug demesio moksliniams tyrimams, be kuriu jokia šalis šiandien negali isivaizduoti ekonomines pažangos ir išvis ateities. Švietimui skiriama 18 proc. viso biudžeto. Šalyje yra 649 universitetai (444 iš ju privatus) ir 572 kolegijos, studijuoja 2,8 mln. sstudentu. Šiuolaikine technika ir technologijos reikalauja vis aukštesnio dirbanciuju išsimokslinimo. Pamažu nyksta tradiciniai darbininkai, modernias technologines linijas aptarnauja kvalifikuoti universitetu ir kolegiju aukletiniai. Kasmet moksliniams tyrimams iš biudžeto skiriama apie 8 proc. nuo BVP. Didele dali lešu šiam tikslui skiria ppatys universitetai ir privacios kompanijos. Be to, Japonijos mokslininkai gauna daug pelningu užsakymu iš užsienio. Tuo pat metu Japonija iš užsienio perka nemažai licenciju ir patentu. Ypac daug demesio skiriama tokiems fundamentaliems tyrimams, kaip atomines energijos panaudojimas, kosmines erdves ivaldymas, informaciniu sistemu kurimas. Taciau nereiketu manyti, kad visi japonai tik ir sedi prie kompiuteriu ir studijuoja tik techninius mokslus. Daug demesio skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, menui.

Trecia, spartu ekonomikos augima leme ir darbo santykiai bei japonu požiuris i darba. Ilga laika buvo propaguojama darbo sutartys visam gyvenimui. Dažnas, pradejes dirbti vienoje kompanijoje, išdirbdavo visa gyvenima, nes kompanija ne tik mokejo atlyginimus, bet dažnai teikdavo paskolas busto ar automobilio isigijimui, vaiku išsimokslinimui ir pan. Ir dabar darbo santykiai yra grindžiami principu „„firma – musu bendri namai“. Darbo jegos panaudojimas remiasi „žmogiškuoju potencialu“, kai ne žmogus derinamas prie gamybos, o pastaroji prie žmogaus. Gal del to japonu dirbantieji neprieštarauja ir ilgesnei nei Vakaru šalyse darbo savaitei. Del to ir darbo užmokescio sistema paremta trimis dalimis: pagrindiniu (minimaliu), viršvalandžiu apmokejimu ir premijomis. Tokia darbo filosofija neleidžia net pagalvoti apie ekonominius streikus, piketus ar demonstracijas. Beje, ir bedarbyste yra mažiausia (iki 2 proc.) tarp išvystytu valstybiu.

Dar kita priežastis – tai sugebejimas planuoti ir prognozuoti ggamyba ir rinkos poreiki keletui metu i prieki, numatyti busima vartotojo modeli ir jo poreikius. Japonijos kompanijos pagrindines gamybos priemones keicia vidutiniškai kas 5-6 metai (JAV – kas 9), naujus gamybos modelius sukuria kur kas greiciau nei JAV. Japonijos planavimas remiasi patikimomis prognozemis apie vartojimo poreikius, atsižvelgiama i geografines ir socialines rinku ypatybes, vartotoju išsimokslinima, skoni ir pan. Tam padeda ir didžiules lešos, skiriamos iš pirmo žvilgsnio kartais tarsi nereikšmingiems tyrimams. Valstybe, susipažinusi su ekonomine situacija šalyje ir pasaulyje, gali paremti net visiškai nauja ir dar mažai žinoma firma.

Be abejo, Japonijos pramones ir verslu konkurencinguma pasaulio rinkose užtikrina ir žemesne gaminiu savikaina, kuria lemia mažesni darbo užmokesciai, robotu taikymas gamyboje ir kt.

Tos ir kitos priežastys, aplinkybes ir veiksniai užtikrina spartu Japonijos ekonomini kilima. Žiurint iš šalies krinta i akis ir tai, kad šalyje skiriama ne tik daug demesio, bet ir lešu tradicijoms išlaikyti, kulturai visapusiškai puoseleti. Šalyje veikia 17 819 visuomenes klubu, 2396 bibliotekos, 985 muziejai. Nepaisant to, kad televizoriu skaiciumi 1000 gyventoju Japonija nusileidžia tik JAV, kasmet 1 žmogui šalyje spausdinama 13 knygu, 17 savaitrašciu ir 24 menesiniai žurnalai. Pagal laikrašciu tiražus Japonija taip pat pirmauja pasaulyje. Tarp išleidžiamu knygu vyrauja grožine, istorine ir socialine literatura, knygos apie mena. JJaponijos mokslininkai ir politikai vis labiau isisamonina, kad civilizacija be humanitarines kulturos gali buti net pavojinga. Del to vyksta spartus techniniu ir tiksliuju bei gamtos mokslu humanizavimas. Todel galima tiketis, kad ir naujausi išradimai bei gaminiai atsiras žiurint i švelnu sakuros žieda. Ir kad jie visi tarnaus žmonijos pažangai ir taikai.