kaunas
KAUNAS
Apskrities centras prie Nemuno ir Neries santakos
414 tūkst. gyvenyojų
Kaune galite išgirsti bent keletą pasakojimų apie miesto kilmę.Istorikas T. Narbutas yra užrašęs legendą, jog Kaunis buvęs senosios lietuvių tikybos dievaitis, jo statula stovėjusi prie Nemuno ir Neries santakos.15-16a. Pasklidęs lietuvos metraštis kildina Lietuvos kunigaikščius iš Romos kunigaikščio Palemono giminės, kuris esą atplaukęs į mūsų kraštą su trimis sūnumis.Vidurinysis Kunas įkūręs Kauną. Dabartiniai kalbininkai linksta manyti , jog “Kaunas” yra asmenvardis, kilęs iš seno lietuviško vardo , vėliau pavardės.Kalbininkai nepatvirtina gražios legendos aapie mūsų romėnišką kilmę.
Archeologai nustatė, kad Nemuno irNeries santakoje žmonių gyventa jau 4-5 a. Istoriškai patikimas dalykas –1361 m. Kauno miesto vardas paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašančioje kryžiuočių žygius į lietuvą.Ši data laikoma miesto įkūrimo metais . Antpiuoliai aprimo tik po Žalgirio mūšio(1410) .Kaunas pradėjo sparčiau augti: plėtėsi prekyba suklestėjo amatai. 1463 m. Gegužės 20 d. Kazimieras Jogailaitis suteikė Kaunui privilegiją ir praplėtė miesto teises.Nuo 1999 m. Ši data – Kauno miesto diena.
1920-1939 m. Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė ,, nes Vilnius buvo okupuotas. Tuo laikotarpiu miestas gerokai išaugo – jame gyveno iki 150 tūkst. Žmonių , pastatyta nemažai administracinių, kultūrinių gyvenamūjų namų reikšmingų architektūriniu požiųriu. Tai Banko rūmai , muziejų kompleksas, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, teisingumo ministerija ,, karininkų ramovė.
Laikinosios sostinės simbolis- Prezidentūros rūmai.
SENAMIESTIS
Senamiestis – šiuolaikinio Kauno lopšys. Tai teritorija pačioje Nemuno ir Neries santakoje-pilis, Rotušės aikštė, aplink ją esančios gatvės. Čia susitelkę beveik visi reikšmingiausi senieji miesto architektūros paminklai.Pirmiausia apžiūrėkime pilį, pirmą kartą paminėtą 1361 m. , kryžiuočių nekartą pultą ir sugriautą
Pasižvalgę nuo pilies aikštės pamatysite grakštų Kauno “baltosios gulbės” kaklą- šviesų rotušės bokštą, išsišovusį viršum senamiesčio stogų. Rotušės aikštė – viduramžių Kauno branduolys . Tada joje vykdavo turgūs, įvairios iškilmės, būdavo baudžiami nusikaltėliai. Aikštė pradėjo formuotis 16 a. Iš pradžių joje buvo statomi mediniai namai , bet per didelį gaisrą visi sudegė.Buvo nutarta statyti mūro namus.Dabartinė rotušės aikštė susiformavo per 1771-1780m. Rekonstrukciją pagal iš čekijos kilusio architekto J. Matekerio projektą.Vyraujantys grakščios rotušės baroko elementai ssaikingai susipynė su ankstyvojo klasicizmo bruožais.Bokštas buvo paaukštintas iki 53 m. Čia yrengti Santuokų rūmai ir Keramikos muziejus.
.
Kauno jėzuitų vėnuolynas ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia . ji pradėta statyti 1666 m. , nebaigta sudegė, atstatyta konsekruota tik 1759 m. Carinės Rusijos metais buvo paversta cerkve..Jėzuitams gražinti 1990 m.Kauno kunigų seminarija su Švč. Trejybės bažnyčia.Medicinos ir farmacijos muziejus.
Paėjėkite link Nemuno ir pateksite lyg į kokią oazę.Prieš akis iškyla garbus Vytauto bažnyčios bokštas.Bažnyčios statybą fundavo Vytautas Didysis 1400m. , atsidėkodamas Viešpačiui už iišsigelbėjimą Vorsklos mūšyje su totoriais.Veikiausiai tai buvo pirmoji katalikų bažnyčia Kaune.
Nuo Vytauto bažnyčios atsisukite atgal link Rotušės aikštės, ir prieš akis jums visu grožiu tarsi kokie vargonai kyla Perkūno namai- bene gražiausias gotikos stiliaus statinys Lietuvoje.Vadinamas taip , nes pagal senovės legendą,jame rasta nežinia iš kur atsiradusi pagoniško lietuvių dievo Perkūno statula.
NAUJAMIESTIS
Jis pradėjo kurtis 11 a. Vid., kai Kaunas tapo gubernijos centru. Pagrindinė jo magistralė- Laisvės alėja,kurios kontūrai atsirado 1871 m. Miesto užstatymo plane.Laisvės alėja ir šiandien yra centrinė Kauno gatvė, 1982 m. Rekonstruota, paversta pėsčiūjų bulvaru.Apie1,5 km.ilgio pėsčiūjų zona.Gatve išklota įvairaus dydžio ir piešinio betono plokštėmis, pastatyti originalios formos žalvariniai šviestuvai, vasarą tarp liepų, kurios nusidriekia keliomis eilėmis per visą alėjos ilgį, mirgi gėlynai, tarp jų stovi jaukūs suoleliai. Spalvingi namų fasadai, įvairios vitrinos. Visa tai pabrėžia gyvos , judrios centrinės prekybinės miesto gatvės charakterį.
Pačioje pėsčiūjų zonos pradžioje,- buv. Centrinės armijos karinės miesto įgulos cerkvė – SOBORAS.
Priešais – universalinė parduotuvė”Merkurijus”, atidaryta 1983m. Laisvės alėjos viduryje, prie “Merkurijaus” , trykšta skulptūriškas fontanas. Tai mėgstama Kauniečių pasimatymų ir atklydusių miesto svečių susitikimo vieta.Eidami toliau pėsčiūjų bulvaru, prieisite Muzikinį teatrą, Akademinį dramos teatrą , lėlių teatrą.
MUZIEJŲ KOMPLEKSAS: tai Vytauto didžiojo karo muziejus, vienas iš turtingiausių istorijos eksponatų, ir M. K. Čiurlionio dailės mmuziejus, kuriame saugomi dailininko ir kompozitoriaus kūriniai.
KITI LANKYTINI OBJEKTAI ĮVAIRIOSE MIESTO VIETOSE
Paminklas lakūnams Atlanto nugalėtojams – Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui,pastatytas 1993m. Ąžuolyno prieigose, minint jų skrydžio 60- metines.1933m. 06 15 dviejų drąsių lakūnų valdoma “Lituanica” pakilo iš Niujorko valstijos tiems laikams didvyriškam skrydžiui be nutūpimo iki Kauno.
ĄŽUOLYNAS- kauniečių mėgstama ramaus poilsio vieta . Tai apie 770 ąžuolų miškas , galima sakyti miesto centre . Daugumos medžių amžius 200-300 m. Ąžuolyno kitoje pusėje , einant nuo centro, rasite vienintelį Lietuvoje zoologijos sodą, kuriame galima pamatyti apie 2500 gyvūnų.
Kauno marios- susidarė 1959 m. Patvenkus Nemuną Kauno hidroelektrinės užtvanka.Marių plotas- 63,5 kv. Km. Giliausia vieta apie 20 m. Marių pakrantės- populiariausia kauniečių poilsiavietė. Yra jachtų klubas, galima išsinuomoti valtį ar paplaukioti po marias laivu.
9 forto memorialas- carinės rusijos laikais 19 a. Pab. Aplink Kauną buvo pastatyta keliolika įtvirtinimų, vadinamų fortais. Jie turėjo atremti galimą Vokietijos puolimą. Po pirmojo pasaulinio karo fortai neteko karinės reikšmės, buvo paversti sandėliais , kalėjimais.
Taigi 400 tūkst. Kauniečių rytojų pasitinka kupini ryžto kurti, ugdyti ir puoselėti savo mylimą miestą. Ir Kaunas šiandien gražus, kaip niekada iki šiolei!!!!!