Čekija

PLOTAS-78860 km2

GYVENTOJAI-10,321 mln.(žm./km2)

Valdymo forma-prezidentinė respublika

Kalba – Čekų

Tikyba –katalikų

Piniginis vienetas-Čekijos krona

Sostinė-Praha (1,216 mln.gyv.)

Kiti didesni miestai-Brno,Pilzenas,Ostrava.

Gyventojų ūkinė veikla;

Žemės ūkis-6 /

Pramonė-41 /

Aptarnavimo sfera-53 /

Pajamos vidutiniškai vienam gyventojui

11100 (jav./dolerių.)

GAMTA.

Čekija yra neukštų kalnų ir aukštumų kraštas.Apie 60 / jos ploto

plyti 200-600 m aukštyja.Kraštą supa hercininiai Čekijos masyvo kalnai,susiskaldę alpinės kalnodaros metu.Pietvakariuse

driekiasi Čekijos miško ir Šumavos kalnai,šiaurės vakaruose –

Krušnė,arba Rūdiniai kalnai,šiaurės rytuose – Krkonošas,

arba Sudetai ,kuriuose yra aukščiausia krašto viršūnė Snežka

(1602 m).

Pietryčiuse iškilusi Čekijos – Moravijos aukštuma.Čekijos

Masyvas susidaręs iš kristalinių ir metamorfinių oolienų.Yra

granitų,gneisų,kristalinių skalūnų.

Čekijos Masyvą nuo karpatų skiria Moravijos Vartų įduba,

o pačiuose šalies vakaruose yra Palabio žemuma.Rūdinių kalnų

pašlaitėse įsikūrėę visoje Europoje garsūs Karlovi Varų ir

Marianske Laznės gydomieji kurortai. Jų mineralinių versmių

temperatūra yra iki 70 laipsnių karščio.

Kraštas naudingas naudingųjų iškasenų.Yra rusvųjų ir akmens anglių,geležies ir polimetalų rūdų,grafito,koalinio

porcelenui ir kvarcinio smėlio krištolui gaminti.Taip pat

randama aukso,sidabro,urano,volframo.

KLIMATAS-vidutinių platumų ,einant iš vakarų į rytus jis

darosi vis labiau žemyninis.Vidutinė liepos temperatūra yra

apie 20 laipsnių šilumos,bet aukštumose tik 13-15 laipsnių,

o sausio –0-2laipsniai ,žemumose ir-7/-8 llaipsniai šalčio kalnuose.

Čekijos tarpukalnėse iškrinta 450-600 mm kritulių,o Čekijos

Masyve-1200-1500 mm.Daugiausia kritulių būna vasarą.Sniego

danga kalnuose išsilaiko apie tris mėnesius , o lygumose – vos

keles savaites.

ČEKIJA YRA EUROPOS ŽEMYNO CENTRE. JI RIBOJASI SU VOKETIJA,LENKIJA,SLOVAKIJA,

AUSTRIJA.LIETUVĄ NUO ČEKIJOS SKIRIA

LENKIJA (MAZDAUG 600 KM )). VALSTYBĖ

IŠ VAKARŲ Į RYTUS NUSITESUSI DAUGIAU

KAIP 400 KM , O IŠ ŠIAURĖS Į PIETUS-150-250 KM.

PLOTU JI NEDAUG DIDESNĖ UŽ LIETUVĄ.ŠALIS

NETURI PRIĖJIMO PRIE JŪROS-TIEK NUO BALTIJOS JŪROS ŠIAURĖJE,TIEK NUO ADRIJOS

JUROS PIETUOSE JĄ SKIRE MAŽDAUG 300 KM

ATSUMAS.REFERENDUMO SPRENDIMU 1993 M.

SAUSIO 1 d . ČEKIJA IR SLOVAKIJA ATSISKYRĖ.

ČEKIJA – AUKŠTOS KOKYBĖS PRODUKCIJOS IR

PRIPAZINTO TURIZMO KRAŠTAS..

ADMINISTRACINIŲ ATZVILGIU JI PADALINTA

I 7 SRITIS.

VIDAUS VANDENYS

UPĖS PRIKLAUSO SIAURĖS JŪROS IR JUODOSIOS JŪOS BASENAMS.UPIŲTINKLAS YRA GANA TANKUS,BET TIK KELIOS IS JŲVANDENINGOS.DIDŽAUSĖ UPĖ–LABĖ

(VOKIETIJOJE –ELBĖ;ČKIJOJE YRA TIK JOS

AUKŠTUPYS.JI ĮTEKA Į ŠAURĖS JŪRĄ.

KAIRIOJO LAPĖS INTAKO VALTAVOS

PAKRANTĖSE ĮSIKŪRUSI PRAHA.IŠ ČEKIJOS-

MORAVIJOS AUKŠTUMŲ NEDIDEKĖS UPĖS

SUTEKA Į MORAVĄ,O ŠI SAVO VANDENIS

PLUKDO Į DUNOJŲ,TEKANTĮ AUSTRIJOS

IR SLOVAKIJOS PASIENIU.

DIRVOŽEMIAI,AUGALAI

GYVŪNIJA.

ŽEMUMOSE PAPLITĘ JUODŽEMIAI,

O AUKŠTUMOSE – RUSVIEJI MIŠKŲ DIRVOŽEMIAI.TAČIAU BEVEIK PUSĘ

KRAŠTO PLOTO UŽIMA JAURINIAI DDIRVOŽEMIAI.

ČEKIJOJE MIŠKAI DAUGAUSEIA AUGA KALNŲ ŠLAITUOSE.VYRAUJA

VIDUTINIO BRANDUMO EGLĖS,

AUKŠTUMOSE AUGAN BUKAI IR

ĄŽUOLAI.

GYVŪNYJA ČEKIJOJE PRIKLAUSO

MIŠKŲ ZONAI.GERAI ORGANIZUOJAMA

GAMTOS APSAUGA,DRAUSTINIŲ IR NACIONALINIŲ PARKŲ GAUSA LĖMĖ,

KAD IR TOKIOJE PRAMUNINĖJE ŠALYJE

IŠKILO DAUG ŽVĖRIŲ IR PAUKŠČIŲ RUŠIŲ.MIŠKUOSE GYVENA ;KIŠKIAI,

STIRNOS,LŪŠYS,VILKAI,BRIEDŽAI,

VOVERYS,FAZANAI IR TAIP TOLIAU.

UPĖSE YRA ŽUVŲ.ČEKAI YPAČ DIDŽIUOJASI UPĖTAKIŲ GAUSA,JUK

JIE GYVENA TIK ŠVARIUOSE VANDENYSE.POPULIARIAUSIAS YRA KRKONOŠO NACIONALINIS PARKAS.

ŪKIS

ČEKIJA-PRAMONINĖ ŠALIS.

MAŠINŲ,JUODŲJŲ METALŲ,TEKSTILĖS,AVALYNĖS,ALAUS GAMYBA,RUSVŲJŲ ANGLIŲ GAMYBA

VIDUTINIŠKAI VIENAM GYVENTOJUI

JI UŽIMA VIENĄ PIRMŲJŲ VIETĄ PASAULYJE.KRAŠTO PRAMONĖS PRODUKCIJA TEIKIA DAUGIAU KAIP

2/3 ŠALIES PAJAMŲ.

Metalas lydomas Kladne,spalvotosios metalurgijos

įmonių yra nnetoli Prahos.Daugiau kaip pusę krašto

eksporto sudaro mašinų gamybos produkcija.Gaminamos

staklės,elektrovežiai,traktoriai,automobiliai,motociklai,

žemės ūkio mašinos,turbinos.Svarbiausi mašinų gamybos

centrai yra Praha,Brno,Pilzenas(škoda).Chemijos pramonės centras yra Ustis prie Labės,čekiško krištolo

gammybos-Liberecas,spalvoto stiklo ir papuošalų-Jablonecas,porceleno-Karlovi Varai.Prahos,Bruno,Pilzeno alus žinomas visuose

žemynuose.

Svarbiausios Čekijos eksporto prekės yra automobilia

(Škoda,Liaz),tramvajai,elektrovežiai,staklės,krištolas ir

porcelenas,tekstilės gaminiai,kanceliarinės prekės (pieštukai).

Lietuvos užsienio prekyboje Čekoslovakijai tenka trečioji

vieta (po Vokietijos ir Lenkijos).Lietuva iš Čekijos gaunhas įrenginių maisto ir chemijos pramonei,sunkvežimių,troleibusų,šilunvežių,motociklų,

staklių,lengvosios pramonės gaminių.Čekijai tiekemi

lietuviški televizoriai,šaldytuvai,grąžtai,galvaniniai

elementai,žuvų koncervai ir kitka.