Vikingai

VIKINGŲ ISTORIJA

Vikingų protėviai nuo seno įsikūrė Skandinavijoje, dabartinėse Norvegijos,

Švedijos ir Danijos žemėse. Didžiojoje Skandinavijos teritorijos dalyje

auga miškai ir pievos. Įvairių rūšių medžiai puiki žaliava, kurią žmonės

išmoko apdoroti vis geriau. Tobulėjo įrankiai, ginklai, laivai ir sausumos

priemonės. Nuo seniausių laikų medžiotojai naudojo slides, o vėliau buvo

gaminamos pažiūžos, rogės ir vežimai.

Vikingai puikiai derino skirtingas transporto priemones. Sutikę upėje

kliūtį, laivus išardydavo, pakraudavo ant apvalių rąstų ar medinių pavažų

ir tempdavo sausuma daugelį kilometrų.

Jūra-įprastinė vikingų stichija. Ji siejo skandinavus su aplinkiniu pas-

auliu. VVikingai buvo prityrę jūrininkai. Plaukimo greitį nustatydavo pagal

vėją, kryptį-pagal saulės laikrodį, o paukščiai, srovės, vandens spalva,ledo

lytys ir rūkas jiems padėjo nustatyti buvimo vietą.

Kai pasaulis susipažino su vikingais, jie jau buvo nuėję ilgą istorijos

Kelią, turėjo tvirtas karių, pirklių ir pirklių tradicijas. Vikingai keliavo

arasti naujų žemių ne vien dėl to, kad mėgo nuotykius. Jiem rūpėjo plėsti

prekybą. Drąsūs jūrininkai ir keliautojai, pusiau plėšikai, pusiau pirkliai,

plaukė ieškoti naujų žemių ir turtų.

Užkariautose žemėse vikingai įrenginėjo uostus, kūrė prekyvietes.

Prekiavo kailiais, arkliais, oda, aalumi, mediena, alavu, gintaru, ginklais.

Pirko druską, prieskonius, vyną, arbatžoles, sidabrą, auksą, vilnonius kilimus, vazas, šilką, sidabru siuvinėtus audinius. Ypač pelnėsi iš prekybos vergais.

Perplaukę Baltiją, vikingai leidosi gilyn į žemyną didelėmis laivuojamomis upėmis. Dažniausiai jie plaukdavo Dnepru į Juodąją jūrą, oo

Volga-link Kaspijos. Pakeliui steigė prekybos ir ginybos stovyklas. Rusijos

glumoje atsiranda vikingų įkurtos Naugardo, Smolensko ir Kijavo kunigaikštystės. Vikingai įkūrė Jorko karalystę Anglijoje, Normandijos kunigaikštystę Prancūzijoje.

Kai kurie vikingų laivai nusigavo net iki Naujojo pasaulio. Pirmiausia

jie atrado Islandiją. Vėliau išsilaipino vakariniame Grenlandijos krante.

“Žaliajame krašte” jie įkūrė koloniją.

Vikingai perplaukė atlanto vandenyną ir pasiekė Niufaundlando salą,

kurią dėl ten augusių vynuogių vadino Vinlandu. Vėliau bandė įsikurti Šv.Lauryno upės žiotyse, tačiaudėl maisto stygiaus ir indėnų puldinėjimų

Amerikoje įsikurti jiems nepavyko. Taigi vikingai kelią į Ameriką žinojo jau prieš tūkstantį metų.

Vikingai vis ilgiau užsibūdavo nukariautose šalyse, steigė mainų centrus, plėtė prekybą su vis tolesniais kraštais. Ilgainiui jūrininkai pirkliai

tapo sėslūs, galutiniai apsigyveno svečiose šalyse.

MŪŠIAI SU VIKINGAIS LIETIVOJE

1. Apuolės pilies vizija.

Karalius Olafas ir Švedų žmonės įsigeidė ssau įsigyti garso ir nuleidę laivus išvyko į penkių dienų kelionę, ir skubėjo su didele narsa prie pilies vadinamos Apulia. Apulia-tai, Lietuvoje, Skuodo rajone buvusi Apuolės pilis.

2. bendras Apuolės pilies vaizdas 853 m

Buvo ankstus Lapkričio rytas ir niekas dar nežinojo, kad vikingai jau skuba čionai.

3. Apuolės pilies interjeras

Vikingai jau buvo čia pat kai.

4. Apuolės pilies kiemas.

Tada ir prasidėjo tikras mūšis.

5. Apuolės pilies kiemas.

Visi pasiėmė kas ką tik turėjo lankus, kardus ir ietis.

Vikingų ir baltų genčių gyvenamos žemės VVIII-IX amžius

6. Apuolės pilies puolimas.

Aštuonias dienas nuo ryto iki vakaro vyko kovos. Vikingai grūmėsi labai

Aršiai, bet Lietuviai nenorėjo nusileisti. Galop Lietiviai nusileido, nes

nenorėjo prarasti daug karių todėl, nes ir taip daug jau buvo žuvę.

Lietuviai sumokėjo duoklę vikingams ir šie pasitraukė. Be to vikingai

labai dažnai puldinėjo prie Baltijos jūros gyvenusius prūsus, kuršius

ir žiemgalius, bet šis mūšis buvo įsimintiniausias.

Taip atrodo Apuolės pilies sienos po mūšio.

8. Apuolės pilies gynybinė siena.

Tokius ginklus naudojo vikingai

PALANGOS PILIS

1. XIV a. astronominės observatorijos rekonstrukcija Palangos Birutės kalno piliakalnyje.

Čia pavaizduota Palangos pilis. Vikingai puolė ir šitą pilį.