Palanga
Turinys
Turinys………………. 2
Įžanga……………….. 3
1. Palangos istorija………….. 4-5
2. Palangos aerouostas…………. 6
a) aerouosto istorija
b) aeruosto reprezentaciniai duomenys
3. kurortui jau 750………….. 7-8
4. verslas…………….. 8-13
a) Palangos verslo objektai
b) Pramonės sektorius
c) Verslo plėtros ir paramos ingastruktūra Palangos mieste
d) Fondo tikslai ir uždaviniai
e) Fondo lėšų šlatiniai
Išvados……………….. 14
Literatūra………………. 15
Priedai……………… 16-18
2.
Įžanga
Palanga yra vienas didžiausių lietuvos kurortinių miestelių. Jį
pamėgę yra ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Tikslai
1. Sužinoti mūsų ppamėgto kurortinio miestelio istoriją
2. Geriau pažinti Palangą.
3. Susipažinti su verslo plėtra kurorte
3.
|1. Palangos istorija |
| |
| |
| |
|III tūkst. pr. Kr. |
|Pirmieji gyventojai Palangoje. |
| |
|V – VI a. |
|Žmonės apsigyvena pietinėje miesto dalyje, Rąžės upelio kairiajame krante, |
|Birutės kalno papėdėje, Žemaičių kalnelyje (dabartinio Botanikos parko |
|teritorijoje). |
| |
|IX a. |
|Įsikuria prekybinė gyvenvietė Birutės kalno papėdėje. |
| |
|X – XII a. |
|Palanga – prekybinis centras, susidedantis iš keturių gyvenviečių. |
| |
|1161 06 15 |
|Legendinis Palangos vardo paminėjimas. |
| |
|1253 04 05 |
|Palanga paminėta Vokiečių ordino šaltiniuose. |
| |
|XIV a. vidurys |
|Birutės gyvenimo Palangoje laikotarpis. |
| |
|XIV a. pabaiga |
|Birutės kalne įrengtas alkas – paleoastronominė observatorija. |
| |
|1429 m. |
|Pradedama minėti Elijos („Heilige Aa“) gyvenvietė – Šventosios pirmtakė. |
| |
|1435 12 31 |
|Bresto taikos sutartimi Palanga visiems laikams atitenka Lietuvai. |
| |
|1507 m. |
|Būtingės kaimo pradžia. |
| |
|1596 m. |
|Palangos bažnyčios fundacija. |
| |
|1679 m. |
|Šventojoje kuriamas naujas miestas – Janmarienburgas. |
| |
|1701 m. |
|Švedijos laivynas sunaikina Šventosios uostą. |
| |
|1767 m. ir 1788 m. |
|P. Pilsudskio ir M.Oginskio Šventosios uosto atstatymo projektai. |
| |
|1819 m. |
|Palanga prijungiama prie Kuršo gubernijos. |
| |
|1824 m. |
|Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangą. |
| |
|1886 m. |
|Grafo Juozapo Tiškevičiaus lėšomis Palangoje įsteigta progimnazija. |
| |
|1891 – 1900 m. |
|Šventojoje veikia jūreivystės mokykla. |
| |
|1891 m. |
|Palangos dvarą paveldi grafas Feliksas Tiškevičius, sparčiau plėtojama |
|kurorto infrastruktūra. |
| |
|1897 m. |
|Užbaigta grafo Tiškevičiaus rūmų statyba. |
| |
|1898 m. |
|Pirmą kartą Palangoje lankosi garsus prancūzų landšafto aarchitektas Eduardas |
|Fransua Andrė ir pradeda kurti parką (dabartinį Palangos botanikos parką). |
| |
|1899 08 20 |
|Palangoje surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas ,,Amerika pirtyje“. |
| |
| |
|4. |
| |
|1907 m. |
|Užbaigta naujosios Palangos katalikų bažnyčios statyba. |
| |
|1915 03 23 m. |
|Palangą užima vokiečių kariuomenė. |
| |
|1919 11 – 1921 03 30 |
|Palanga ir Šventoji priklauso Latvijai. |
| |
|1921 03 30 |
|Palanga ir Šventoji prijungiamos prie Lietuvos. |
| |
|1923 – 1925 m. |
|Šventojoje statomas uostas. |
| |
|1933 m. |
|Palanga gauna miesto tteises. Išrenkamas pirmasis Palangos miesto burmistras |
|Jonas Šliūpas. Palangoje lankosi skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas |
|Baden – Powell’as. |
| |
|1937 m. |
|Pradėta statyti naujai suplanuota Šventosios gyvenvietė. |
| |
|1938 05 10 |
|Didysis Palangos gaisras. 1500 gyventojų liko be pastogės. |
| |
|1941 06 22 |
|Palangą užima vokiečių kariuomenė. |
| |
|1944 10 10 |
|Palangą užima sovietų armija. |
| |
|1961 – 1963 m. |
|Tiškevičių rūmuose įrengtas Gintaro muziejus. |
| |
|1990 03 24 |
|Išrinkta pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangos miesto |
|taryba. |
| |
|1992 |
|Sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį. |
| |
|1993 06 14 |
|Tiškevičių parke atstatyta „Laiminančio Kristaus“ statula. |
| |
|1997 |
|Paminėtas Palangos parko 100-metis. Grafui Tiškevičiui suteiktas Palangos |
|garbės piliečio vardas (pirmasis toks vardas kurorte). |
| |
|1997 |
|Po rekonstrukcijos atidarytas naujasis Palangos pėsčiųjų tiltas į jūrą. |
| |
|1999 |
|Pirmoji vidurinė mokykla reorganizuota į Senąją gimnaziją. |
| |
|1999 12 04 |
|Palangoje siautėjo uraganas „Anatolijus“. |
| |
|2001 12 26 |
|Palangoje baigta statyti Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė. |
| |
|2002 08 25 |
|Sudega vienas iš seniausių Palangos kurorto objektų – Kurhauzas. |
| |
|2003 |
|Palangos kurortas švenčia 750 -ties metų jubiliejų. |
| |
5.
2. Palangos aerouostas
a) aerouosto istorija
Palangos oro uostas pradėjo funkcionuoti 1937 metais. Jame mokėsi skraidyti
tuometinės Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnai. 1939 mm. Lietuvoje buvo
atidarytas pirmasis reguliarus oro maršrutas Kaunas – Palanga. [foto]
1940-1963 metais oro uostu naudojosi Tarybų Sąjungos karinės oro pajėgos.
1963 metais oro uostas tapo civiliniu Tarybų Sąjungos vidaus oro uostu.
1991 metais uostas uostas buvo įregistruotas kaip atskira Valstybės įmones
statusą turinti įmonė.
1997 metais oro uostas įstojo į vieną didžiausių tarptautinių aviacijos
organizacijų ACI (Airports Council International).
1994-1997 metais rekonstruotas keleivių terminalas. Keleivių ir bagažo
aptarnavimas iš esmės pritaikytas tarptautinės civilinės aviacijos
organizacijos (ICAO) reikalavimams. Keleivių terminale pradėjo veikti visos
tarnybos, būtinos tarptautiniam oro uostui. Dabartiniu metu techninės
galimybės leidžia per 1 val. aptarnauti 120 kel.
1994-1995 metais rekonstruotas skrydžių valdymo centras.
1996-1997 metais rekonstruota tūpimo-kilimo tako danga.
1998 metais rekonstruotas orlaivių stovėjimo peronas ir riedėjimo takas
b) Reprezentaciniai duomenys
Tarptautinis Palangos oro uostas yra nedidelis Vakarų Lietuvos regioninis
oro uostas. Šiuo metu pagrindinai oro uoste tūpia šių tipų keleiviniai
orlaiviai: YK-40, YK-42, BOEING – 737, SAAB-2000, SAAB-340, Jetstream-32,
ATR-42. Pradedant nuo 1993 metų keleivių skaičius kasmet auga apie 10 – 15
procentų.
6.
3. Kurortui jau – 750 metų!
Palangos gyvenvietė, pirmą kartą paminėta 1253 metais, viduramžiais buvusi
svarbiu prekybos ir ikikrikščioniškojo tikėjimo kulto centru, XIX a.
pirmoje pusėje vis labiau ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė. Greitai
sklido žinia apie naują būdą gydyti visas ligas be gydytojo. Dar labiau
Palangą išgarsino lenkų rašytojo, kilusio iš Lietuvos bajorų, Adomo
Mickevičiaus aapsilankymas 1824 m. Neilgai trukus Palanga tapo tokia
populiari, kad visos gyvenvietės trobos, visi svirnai ir svirneliai buvo
užimti atvykusių vasarotojų.
Grafų Tiškevičių dėka Palanga tapo tikru kurortu. Palangos dvaro
savininkas grafas Juozapas Tiškevičius, matydamas puikią perspektyvą
kurortui plėtoti, XIX a. aštuntame dešimtmetyje ėmėsi didžiulių
investicijų: 1877 – 1880 m. atidarė erdvų restoraną bei pirmąjį kurorto
viešbutį ir pagal kaimyninių kraštų tradiciją pavadino jį Kurhauzu. Grafo
pastatyti net keli vasarnamių kompleksai, įkurtas vasaros teatras, nutiesti
pasivaikščiojimo takai miške, pastatytos maudymosi kabinos jūros
pakrantėje, įrengtos maudyklės su marmurinėmis voniomis ir pašildomu
vandeniu. Ketindamas įrengti prieplauką, 1884 – 1888 m. J.Tiškevičius
pastatė tiltą, vedantį į jūrą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių
Palangos kurorto simboliu. Su neslepiamu pavydu to meto Klaipėdos miesto
spaudoje buvo rašoma, kad grafo Tiškevičiaus įkurtas kurortas yra gausiai
lankomas turtingų rusų iš įvairių Rusijos gubernijų, ir todėl sudaro
konkurenciją Klaipėdai.
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus
Feliksas Tiškevičius 1893 m. pietiniame Palangos pakraštyje pasistatė
naujus dvaro rūmus ir aplink juos suformavo puikų angliško stiliaus parką,
kuris iki šiol yra kruopščiai prižiūrimas ir todėl mėgstamas miesto
gyventojų bei svečių. Tiškevičių giminės atstovai toliau želdino naujas
kurorto teritorijas, statė vasarnamius ir šiltasias maudykles, įrengė
specializuotas gydyklas. Nemažai šių statinių iki šiol puošia senąją
Palangą ir tarnauja poilsiautojų reikmėms.
XX a. pradžioje Palanga prilygo geriausiems
Vokietijos kurortams, o
paplūdimys buvo įrengtas pagal geriausius užsienio pavyzdžius. Palangoje
veikė gimnastikos – ortopedijos gydykla, kurioje dirbo masažistai ir buvo
įrengtas soliariumas. Sezono metu poilsiautojų sveikata rūpinosi vietiniai
gydytojai, taip pat keletas gydytojų iš Vilniaus, Varšuvos ir Lodzės. Parke
ir pajūryje kasdien koncertuodavo pučiamųjų orkestras. Kurhauze buvo
įrengta kavinė su bilijardine, žaidimų kambarys, skaitykla. Mieste buvo
įrengtos gimnastikos, teniso, futbolo, kėglių, krepšinio aikštelės. Buvo
galima pakeliauti ar pajodinėti žirgais po apylinkes. Į Palangą buvo
rekomenduojama vykti žmonėms, sergantiems neurastenija, besiskundžiantiems
virškinimo,
7.
skrandžio sutrikimais, moterims, sergančioms ginekologinėmis ligomis, taip
pat buvo ssiūloma vežti vaikus, sergančius rachitu, chroniškais katarais,
fiziškai silpnus ar nusilpusius po dažnų susirgimų. Palangon važiuodavo
norintys sustiprinti organizmą po sužeidimų ar chirurginių operacijų, po
sunkių psichinių pervargimų, tikintys čia atgauti gerą apetitą ir pagaliau
ieškantys ramybės bei gaivaus oro.
Pirmosios nepriklausomybės laikais Palanga tapo neoficialia Lietuvos
vasaros sostine. XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje iš grafo
F.Tiškevičiaus įsigiję žemės sklypus, turtingesni Lietuvos piliečiai iš
įvairių vietovių Palangoje ėmė statytis vasarnamius ir vilas. Palangoje
vasarodavo Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis,
garsūs Lietuvos menininkai ir inteligentai. DDažnai savaitgaliui
suvažiuodavo ir ministrai, kartais netgi vykdavo Ministrų kabineto
posėdžiai.
Sovietiniais laikais išsiplėtė kurorto ribos, iškilo daug žinybinių
poilsio namų, sanatorijų, buvo pastatyta nemažai viešojo maitinimo įstaigų.
Kurorto reikmėms pastatytas oro uostas. Palanga buvo tapusi vienu
svarbiausių Sovietų Sąjungos Baltijos jūros kurortų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, poilsiautojų srautas iš rytų
žymiai sumažėjo, tačiau per ilgus metus sukaupta patirtis padėjo Palangos
sanatorijoms persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų rinkos reikalavimų.
Dauguma Palangos sanatorijų ir kitokių reabilitacijos įstaigų sparčiai
atsinaujina, įsigyja naujausią reabilitacijai ir gydymui reikalingą įrangą,
naudoja pažangiausias gydymo bei reabilitavimo metodikas ir sėkmingai tęsia
savo veiklą. Kasmet įsikuria ar atsinaujina po kelis naujus viešbučius ar
kitokios rūšies nakvynės paslaugas teikiančios įmonės.
|4. Verslas |
|a) Palangos verslo objektai |
|Remiantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. |
|sausio 1 d. Palangos mieste veikė 640 ūkio subjektų, t. y. 45,2 proc. |
|visų įregistruotų ūkio subjektų. Palangos mieste veikiantys ūkio |
|subjektai sudarė 7,4 proc. Klaipėdos apskrities ir 0,94 proc. visos |
|Lietuvos subjektų. 1000-iui miesto gyventojų tenka 36,3 veikiančių ūkio |
|subjektų. Analizuojant keleto paskutiniųjų metų statistikos dduomenis, |
|pastebėta, kad kasmet Palangos mieste veikiančių ūkio subjektų skaičius |
|mažėja. Šventosios seniūnijoje 2002 metais veikė apie 20 proc. visų |
|Palangos mieste veikiančių įmonių. Remiantis Valstybinio socialinio |
|draudimo fondo valdybos Palangos miesto skyriaus duomenimis, 2002 metų |
|vasarą 67 įmonės (t. y. 10,5 proc. visų veikiančių įmonių) dirbo tik |
|vasaros sezono metu. |
| |
| |
|8. |
|Analizuojant naujai įregistruotų savivaldybėje įmonių skaičių pagal |
|ekonominės veiklos rūšies klasifikatorių (EVRK), galima teigti, kad |
|daugiausia įregistruojama viešbučių ir restoranų, mažmeninės prekybos, |
|nekilnojamo turto operacijas tteikiančių, mašinų ir įrenginių be |
|operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuomos įmonių, t. y. |
|daugiausia įregistruojama paslaugas teikiančių įmonių. Pagal įmonių |
|rūšis 2002 metais Palangos mieste daugiausiai naujai įregistruota |
|uždarųjų akcinių bendrovių (36,7 proc. visų naujai įregistruotų įmonių) |
|ir individualių (personalinių) įmonių (35 proc.). Kasmet daugiausia |
|likviduojama individualių (personalinių) įmonių ir uždarųjų akcinių |
|bendrovių. 2002 metais buvo likviduotos 47 individualios (t.y. 85 proc. |
|visų likviduojamų įmonių) ir 5 uždarosios akcinės bendrovės (t. y. 9 |
|proc. visų likviduojamų įmonių). |
| Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Palangos |
|miesto skyriaus duomenimis, 2002 metais daugiausiai buvo smulkių įmonių,|
|kuriose dirbo iki 9 darbuotojų (net 80 proc. visų įmonių) ir vidutinių, |
|kuriose dirbo nuo 10 iki 49 darbuotojų (16 proc.). |
| Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus |
|duomenimis, kasmet fiziniams asmenims išduodamų patentų (nuo 2003 m. |
|sausio 1 d. – verslo liudijimai) skaičius auga. 1998 metais išduota 1418|
|patentų, 2000 metais – 1783, 2002 metais – 1875. Kiekvienais metais |
|Palangos mieste verslams ir aptarnavimo paslaugoms išduodamų patentų |
|skaičius augo, o prekybai bei kitai veiklai – mažėjo. Patentų patalpų |
|nuomai buvo išduota – 27 proc., prekybai prekyvietėse – 14 proc., |
|prekybai iš vežimėlių ir kitų laikinųjų prekybos įrenginių – 12 proc., |
|statybos iir remonto darbams – 8 proc. visų patentų, kirpėjų paslaugoms -|
|6 proc. bei dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamybai – 4 proc. |
| Daugiausiai Palangos mieste yra išvystyti paslaugų ir prekybos |
|sektoriai, orientuoti į turizmo ir rekreacijos sritį. Maitinimo ir |
|apgyvendinimo paslaugų sektoriuje veikia 35 proc. ūkio subjektų. |
|Statistikos departamento duomenimis Palangoje šiuo metu maitinimo |
|paslaugas teikia 158 įmonės. 2003 metų pradžioje Palangos miesto |
|savivaldybėje buvo 25 viešbučiai, iš kurių visus metus dirba 24. Taip |
|pat 2001 metais Palangos miesto savivaldybėje veikė dvi turistinės bazės|
|ir du kempingai. 2002 metų pradžioje Palangos miesto savivaldybėje buvo |
|100 poilsio įstaigų (tai poilsio nameliai – vilos ir kitos panašios |
|buveinės, įmonės, kuriose teikiamos ribotos viešbučio tipo paslaugos) |
|bei 7 sveikatingumo įmonės. Įvairių tyrimų duomenimis 50-70 proc. |
|Palangos miesto svečių kambarius nuomojasi pas fizinius asmenis – |
|privačiame sektoriuje. Papildomoms kurorto paslaugoms priklauso kurorte |
|pakankamai gerai išplėtotos finansinės ir konferencijų paslaugos bei |
|pramogų sfera. |
| Palangos miesto mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, |
|įskaitant prekybą turgavietėse 2002 metų pradžioje siekė 85,1 mln. Lt. |
|Lyginant su 2000 metų pradžia apyvarta padidėjo 22,3 mln. Lt arba 35,51 |
| |
| |
| |
|9. |
|proc. Palangos mieste 2002 metais veikė 3 turgavietės, 178 parduotuvės |
|(7,5 proc. visų apskrities pparduotuvių). Šiuo metu Palangoje veikia 9 |
|prekybos centrai. |
| |
|b) Pramonės sektorius |
| |
| Analizuojant pramonės sektorių kurorto teritorijoje veikia |
|valstybinio masto objektas AB „Mažeikių nafta“ vamzdynų ir terminalo |
|operacijų padalinys. Taip pat savo veiklą vykdo UAB „Pavilka“ duonos |
|kepykla „Kimba“ bei neseniai darbą Palangoje pradėjusi UAB „Baltijos |
|delikatesai“ žuvies konservų gamykla. Parduotos pramonės produkcijos |
|apimtis 2002 metų pradžioje sudarė 10 mln. Lt (t.y. 66,67 proc. daugiau |
|nei 2000 metų pradžioje). Pramonės įmonių parduotos produkcijos augimas |
|lėmė ir ženklų vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pramonės įmonėse |
|augimą: 2000 m. pr. – 147 darbuotojai, o 2002 m. pr. – 267 (81,63 proc. |
|daugiau). Tačiau vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Palangos pramonės |
|įmonėse mažėja (1998 m. pr. – 761 Lt, 2000 m. pr. – 701 Lt, 2002 m. |
|pr. – 714 Lt). |
| Statybos sektoriuje Palangos miesto statybos įmonių ir bendrovių |
|atliktų darbų apimtis 2002 m. pr. siekė 16515 tūkst. Lt, t.y. 7,29 proc.|
|daugiau nei 2000 m. pr. ir tai yra palyginti didelis augimas. |
|Statistikos departamento duomenimis 2002 m. pr. Palangos mieste veikė 27|
|įmonės, dirbančios statybos sektoriuje. Iš jų didžiausios – UAB |
|“Palangos plienas“, UAB „Palangos statyba“, UAB „Parama“. |
| Rengiant Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginį planą ir |
|analizuojant
pagrindines verslo įmonių problemas ir poreikius buvo |
|atlikta įmonių anketinė apklausa. Daugelis apklaustų įmonių pabrėžė, kad|
|jų verslui reikalingos naujovės, nes nenorima atsilikti nuo konkurentų |
|bei gaunamas per mažas pelnas. Taip pat šiuo metu įmonėms labiausiai |
|trūksta informatikos, naudojimosi moderniomis ryšio priemonėmis, |
|marketingo, rinkos tyrimų, ekonomikos ir finansinių žinių. Palangos |
|verslininkai pažymi, kad vienos iš didžiausių įmonių plėtros problemų |
|yra apyvartinių lėšų trūkumas, valstybinių valdymo institucijų |
|darbuotojų biurokratizmas ir menka vartotojų perkamoji galia. |
|Reikalingiausios ir tikslingiausios verslo rėmimo kryptys Palangos |
|mieste yyra: verslininkų mokymas ir konsultavimas, lengvatiniai kreditai,|
|susitikimų ir konferencijų verslo klausimais organizavimas, garantijų |
|suteikimas bankams skiriant įmonėms kreditus, dalinis išlaidų parodoms |
|padengimas. |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
| |
|10. |
|c) Verslo plėtros ir paramos infrastruktūra Palangos mieste. |
| |
|Prioritetinės verslo plėtros ir rėmimo kryptys yra: turizmo |
|infrastruktūros vystymas, žuvies perdirbimas ir kitų maisto produktų |
|gamyba, paslaugų sferos vystymas. Palangos miesto savivaldybės tarybos |
|sprendimu sudarytas Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir naujų darbo |
|vietų kūrimo skatinimo fondas. Pagrindiniai FFondo tikslai ir uždaviniai:|
|skatinti ir remti smulkų ir vidutinį verslą, vystyti verslo |
|infrastruktūrą, mažinti nedarbą, suteikti verslininkams reikalingų |
|žinių, pristatyti Palangą kaip patrauklų miestą verslui vystyti, |
|dalyvaujant įvairiuose renginiuose. Fondo lėšos pagal savivaldybės |
|tarybos patvirtintas programas bei Fondo tarybos priimtus ssprendimus |
|naudojamos šių Fondo remiamų veiklos sričių ir priemonių įgyvendinimui:|
|ekonominės verslo aplinkos tobulinimui, finansinei paramai smulkaus ir |
|vidutinio verslo subjektams plėtoti, ES programoms ir tarptautiniams |
|projektams įgyvendinti, verslininkų informavimo, konsultavimo (mokymo) |
|paslaugoms plėtoti ir kitoms techninės pagalbos priemonėms verslumo |
|skatinimui įgyvendinti, verslo infrastruktūrai plėtoti, informaciniams |
|leidiniams apie verslo plėtrą kaupti ir informacijai teikti, kitoms |
|Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytoms pagalbos formoms. |
| Turizmo plėtros skatinimui, kurorto įvaizdžio kūrimui ir jo |
|pristatymui, didinant Palangos patrauklumą jos svečiams bei siekiant |
|vystyti atvykstamąjį turizmą, įsteigtas Palangos miesto savivaldybės |
|turizmo plėtros fondas. Fondas remia trumpalaikes ir ilgalaikes Palangos|
|miesto savivaldybės turizmo plėtrą skatinančias programas, Palangos |
|miesto savivaldybės įmonių, teikiančių turizmo paslaugas, dalyvavimą |
|turizmo mugėse, įvairių leidinių leidimą, filmų ar kitų vaizdinių ar |
|garsinių priemonių kkūrimą, kuriose yra pateikta informacija apie miestą |
|bei tai, kas skatina turizmo vystymąsi mieste. |
| Palangos miesto taryba 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 42 ,,Dėl |
|mokesčių mažinimo kempingų paslaugas teikiančioms įmonėms“ patvirtino |
|kempingų paslaugas teikiančių įmonių mokesčių mokėjimo lengvatų |
|suteikimo tvarką, kuri taikoma įmonėms, turinčioms pažymėjimus apie |
|teisę teikti specialaus tipo apgyvendinimo (kempingų) paslaugas ir |
|įmonėms, kurių pateiktame Kempingų infrastruktūros investiciniame |
|projekte tokio pažymėjimo įsigijimas yra sudedamoji investicinio |
|projekto dalis. Šia tvarka siekiama pagerinti kempingų infrastruktūrą. |
|Sumažintų mmokesčių suma negali būti didesnė kaip 100 000 litų vienai |
|kempingų paslaugas teikiančiai įmonei vieneriems metams ir negali |
|sudaryti daugiau nei 50 proc. pagal investicinį projektą atliktų darbų |
|faktinių išlaidų. Verslininkai, pageidaujantys plėsti kempingų |
|infrastruktūrą ir gauti mokesčių |
| |
| |
| |
|11. |
|lengvatas, kviečiami teikti Palangos miesto savivaldybei kempingų |
|infrastruktūros investicinius projektus ir prašymus dėl mokesčių |
|lengvatų suteikimo. |
| Remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais |
|registruotiems ir įstatymų nustatyta tvarka vykdantiems mokesčių |
|prievoles juridiniams ir fiziniams asmenims, savivaldybė savo biudžeto |
|sąskaita gali sumažinti žemės mokestį, nuompinigių už valstybinės žemės |
|nuomą dydį, nekilnojamo turto mokestį arba atleisti nuo jų. |
| |
| Palangos miesto savivaldybėje verslo plėtra rūpinasi šie skyriai: |
| |
| |
| |
| |Palangos miesto savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo |
| |plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo fondas |
| | |
| |Tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sudarytas fondas |
| |smulkiam ir vidutiniam verslui remti. |
| | Fondo valdymo organas – Valdybos sprendimu paskirta Fondo |
| |taryba. |
| | |
| |d) Fondo tikslai ir uždaviniai: |
| | |
| | 1. skatinti smulkų ir vidutinį verslą; |
| | 2. vystyti verslo infrastruktūrą; |
| | 3. mažinti nedarbą; |
| | 4. suteikti žinias, kurios reikalingos pradedantiesiems |
| |verslininkams ir tolimesnei jų verslo plėtrai; |
| | 5. ppristatyti Palangą, kaip patrauklų miestą verslui |
| |vystyti, dalyvaujant įvairiuose nacionaliniuose ir |
| |tarptautiniuose renginiuose. |
| | |
| |e) Fondo lėšų šaltiniai yra: |
| | |
| | 1. dalis Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų; |
| | 2. valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai |
| |asignavimai; |
| | 3. verslininkų organizacijų lėšos; |
| | 4. privačių įmonių lėšos; |
| | 5. įvairių Lietuvos ir užsienio paramos fondų lėšos; |
| | 6. palūkanos bankuose už saugomas Fondo lėšas; |
| | 7. kitos teisėtai įsigytos lėšos. |
| | |
| | |
| | |
| | |
| |12. |
| | Fondo lėšomis disponuoja ir jas tvarko Palangos miesto |
| |valdyba pagal Fondo tarybos priimtus sprendimus, smulkaus ir |
| |vidutinio verslo plėtrą skatinančioms priemonėms finansuoti |
| |(subsidijuoti): |
| | 1. verslininkams mokyti, konsultuoti pagal Saivaldybės |
| |tarybos patvirtintą smulkaus ir vidutinio verslo plėtros |
| |programą; |
| | 2. smulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos |
| |kėlimui (perkvalifikavimui) pagal verslo plėtros programas; |
| | 3. dalyvavimui tarptautinėse ir nacionalinėse parodose, |
| |mugėse, verslo misijose; |
| | 4. tikslinių verslo plėtros programų rengimui ir |
| |įgyvendinimui; |
| | 5. konferencijų, seminarų organizavimui; |
| | 6. verslo plėtros tyrimams ir samdomų ekspertų bei |
| |konsultantų paslaugoms apmokėti; |
| | 7. palūkanoms už paskolas, gaunamas verslo plėtros |
| |projektams įgyvendinti, ūkine komercine veikla užsiimantiems |
| |invalidams iir verslą pradedantiems (iki 3 metų) smulkaus ir |
| |vidutinio verslo subjektams, iš dalies padengti; |
| | 8. verslo inkubatoriams, verslo centrams steigti; |
| | 9. verslo informacinių ir Palangos miesto įvaizdį |
| |formuojančių leidinių išleidmui; |
| | 10. informacijai apie verslo plėtrą kaupti ir teikti. |
| | |
| | Skiriant įmonėms finansavimą (subsidiją), |
| |vadovaujamasi LR Vyriausybės 1999-04-20 nutarimu Nr.441 ,,Dėl|
| |neskatintinos veiklos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams|
| |sąrašo“, kuriuo patvirtintas neskatintinų veiklų smulkaus ir |
| |vidutinio verslo subjektams sąrašas: |
| | – medžioklė ir su tuo susijusi veikla; |
| | – alkoholinių gėrimų ir tabako produktų gamyba bei jų |
| |mažmeninė prekyba; |
| | – automobilių degalų mažmeninė prekyba; |
| | – didmeninė prekyba; |
| | – finansinis tarpininkavimas ir pagalbinis finansinis |
| |tarpininkavimas; |
| | – draudimo ir pensijų lėšų kaupimas; |
| | – nekilnojamojo turto operacijos; |
| | – juridinė veikla; |
| | – azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla. |
| | |
13.
Išvados
1. Palanga turi labia idomią istoriją.
2. Sužinojome kurotinio miestelio verslo plėtrą.
14.
Literatūra
1. http://www.palanga-airport.lt/
2. www.palanga.lt
3. http://images.google.lt/images?q=palanga&hl=lt&lr=&ie=UTF-8&sa=N&tab=wi
15.
Priedai
2. Palanga
1. Palangos tiltas
16.
[pic]
3. Raudonai pažymetas Palangos aerouostas
[pic]
4. Palangos muziejus
17.
[pic]
5. Palangos gyvenvietė
18.
