Trakai

Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuo

Vilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų

(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,

Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybės

saugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakai

siekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –

Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.

Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,

Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus į

Vilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus,

pastatytas gelžbetoninis tiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –

su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus,

geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo

1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris

(veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinė

mokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sporto

mokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800

egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamas

rajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietų

viešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistų

bazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2

irklavimo bazės. Galvės ežere vyksta vandens sporto rajoninės ir

tarptautinės varžybos.

Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3

istorijos (namas, kuriame 11918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas,

karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių ir

senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1

urbanistikos, 42 dailės (visi bažnyčioje).

Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotais

ašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotos

skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio

ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginės

nuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotos

keramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos ir

etnografijos muziejuose).

Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės

saugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planas

linijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicija

iš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuo

pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikos

paminklo tteritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.

Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūros

paminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XV

a.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinų

vienuolyno liekanos (XVIII a.), karaimų senųjų kapinių vartai, tvora ir

karaimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.

pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos.

XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalio

ir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžioje

pastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ir

cerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojaus

bažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas,

raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakai

sugriauti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje miestas formavosi

savaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatvių

tinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7

dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas,

kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektas

Kazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatyta

pusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymus

senamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.

sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai Romualdas

Jurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,

Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naują

senamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, Genovaitė

Filipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytas

naujas miesto generalinis planas.

Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.

pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačius

pusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė Senųjų

Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.

pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyje

apsigyveno vokiečių pirklių ir amatininkų. 1342m. Gediminas Trakus atidavė

savo sūnui Kęstučiui. 11377m. 2m. 2d. Trakus puolė kryžiuočiai; nepajėgę

paimti pilies (vokiečių kronikoje rašoma, kad tai naujoji pilis,

tikriausiai, salos), sudegino miestą ir pasitraukė. 1379m. – 1382m. Trakų

kunigaikščiu buvo Kęstutis. Jo valdymo metu Trakuose buvo pinigų kalykla.

1382m. nužudžius Kęstutį, Trakus iki 1392m. valdė Skirgaila; tada juose

apsigyveno nemažai rusų; iki 1384m. jie sudarė stačiatikių bendruomenę,

pasistatė vienuolyną ir cerkvę. Vytautas 1382m. – 1392m. kovojo dėl savo

tėvonijos Trakuose, 1383m. 9m. 11d. – 1383m. 11m. 3d., padedamas

kryžiuočių, buvo užėmęs pilį; Astravo sutartimi (1392m.) juos atgavo.

1390m. Skirgaila Trakus sudegino. Vytautui valdant (1392m. – 1430m.),

Trakai buvo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų; čia

lankėsi žymūs Europos diplomatai (1412m. B. Makra, 1414m. Gilbertas de

Lanua, 1416m. Livonijos magistras); iki Žygimanto Augusto laikų veikė LDK

kanceliarija, valstybės iždas. 1396m. – 1397m. Trakuose ir jų apylinkėse

įkurdinta totorių, o 1398m. ir karaimų; jie saugojo didžiojo kunigaikščio

pilį. XIV a. pabaigoje Trakų pirkliai pasiekdavo Tartu, Polocką, Smolenską,

Gdanską, Rygą, Trakų karaimai prekiavo su rytų kraštais ir Juodosios jūros

pakrančių miestais. Anglų pirkliai Trakuose turėjo savo krautuvių, laikė

sandėlius. Apie 1409m. Trakai gavo Magdeburgo teises. 1409m. Trakuose

įsteigta katalikų bažnyčia; prie jos Vytautas įsteigė parapinę mokyklą.

1413m. Trakai tapo Trakų vaivadijos centru. Trakuose 1430m. 10m. 27d.mirė

Vytautas. 1430m. – 1432m. Trakus valdė Švitrigaila, 1432m. – 1440m.

Žygimantas Kęstutaitis (1440m. sąmokslininkų nužudytas Trakų pilyje) Juose

su šeima gyveno Kazimieras Jogailaitis. JJo valdymo metu Trakai klestėjo;

miesto pirkliai prekiavo su Vakarų Europos miestais.

Kazimieras Jogailaitis 1441m. suteikė Magdeburgo teises Trakų karaimų

bendruomenei, gyvenusiai atskiroje miesto dalyje. Be karaimų, buvo totorių,

vaivados, stačiatikių (nuo 1384m.; nuo 1683m. unitų arba bazilijonų),

parapijos bažnyčios, bernardinų (nuo 1617m.), dominikonų (nuo 1678m.) ir

kitos jurisdikos. XV a. pradžioje buvo pastatyta rotušė (1582m. ar 1583m.

sudegė, 1587m. pastatyta nauja). 1496m. – 1915m. (išskyrus 1839m. – 1842m.)

ir 1918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities centras. XVI a. pabaigoje Trakuose

vykdavo Lietuvos vyriausiojo tribunolo sesijos. 1516m. Žygimantas senasis

Trakuose leido rengti 2 metinius prekymečius, per kuriuos pirkliai galėjo

prekiauti be rinkliavos; be to, įsakė pirkliams, važiuojantiems iš Vilniaus

į Kauną ir atgal, keliauti per Trakus; 1522m. uždraudė vaivados pareigūnams

apsigyventi karaimų namuose. 1536m. patvirtino Trakų miestiečių teisę

neatlikti pastočių prievolės. Žygimantas Augustas 1552m. totoriams įsakė

mokėti sidabrinę kartu su miestu (iš viso 10 kapų grašių) 1570m. patvirtino

Magdeburgo teises. 1579m. Steponas Batoras atleido Trakų pirklius nuo

mokesčių. 1603m. siautėjo maras. 1617m. – 1843m. veikė bernardinų, 1638m. –

1794m. bazilijonų, 1678m. – 1864m. dominikonų vienuolynai. Per 1657m. –

1667m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Rusija Trakai buvo apiplėšti

ir sudeginti. Miestas ilgai nebuvo atstatytas, gyventojų mažėjo. 1667m.

miesto tvarkymui leista rinkti mokestį nuo į jį įvažiuojančių vežimų. Per

Šiaurės karą (1700m. – 1721m.) XVIII a. pradžioje buvo sugriauti, 1716m.

krikščioniškojoje Trakų

dalyje nebuvo likę nė vieno gyventojo. Po karo

atstatyti. 1667m. buvo 21 kiemas, 1738m. – 38. Per 1794m. sukilimą caro

kariuomenė miestą sudegino. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos

(1795m.), Trakai iš lėto atsikūrė. 1795m. buvo 513 gyventojų. XIX a.

pradžioje ėmė veikti pašto stotis. 1801m. pradėjo veikti dviklasė parapinė

mokykla; ją lankė 129 vaikai. 1834m. iškeldinti žydai (mieste apsigyveno

1800m.; 1811m. buvo 17 šeimų); jiems 1862m. leista apsigyventi. Nuo 1812m.

Trakuose kurį laiką stovėjo karinis dalinys. 1831m. sukilėliai dukart buvo

užėmę miestą. 1833m. buvo 112 namų (2 mūriniai), 11868m. – 180, 1904m. 373

(11 mūrinių). 1845m. leisti 2 prekymečiai. 1845m. įsteigta ligoninė, 1848m.

buvo 2 ligoninės. 1863m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1864m. įsteigta valdinė

pradinė mokykla. 1868m. buvo 24 parduotuvės, 27 smuklės, 2 alaus daryklos,

kalėjimas, apskrities ir karaimų mokyklos, ligoninė. 1885m. buvo 2

privačios pašto stotys. 1896m. įvyko 4 mugės, 1914m. – 12. 1904m. prie

miesto mokyklos atidaryta trečios eilės metereologijos stotis. 1910m. veikė

4 klasių miesto mokykla ir 2 valdinės mokyklos. 1914m. buvo 340 amatininkų.

1915m. vokiečių artilerija sunaikino miesto centrą.

1919m. – 1939m. Trakai bbuvo Lenkijos okupuotos Vilniaus krašto dalis;

sudarytos Vilniaus – Trakų apskrities centras buvo Vilnius. 1920m. – 1939m.

Trakuose veikė pradinė mokykla ir mokytojų seminarija; joje kaip

disciplinos buvo dėstomos lietuvių ir baltarusių kalbos. Seminarija rengė

mokytojus Vilniaus krašto pradinėms mokykloms. Buvo įrengta vandens sporto

bazė. 11938m. įsteigtas karaimų muziejus. 1939m., kai Vilniaus kraštas buvo

gražintas Lietuvai, į Trakus iš Kaišiadorių buvo atkeltos apskrities centro

įstaigos. 1940m. įkurta lietuvių mokytojų seminarija, gimnazija, buriavimo

mokykla, 2 vaikų darželiai, įsteigta biblioteka. 1941m. 9m. 30d. Trakuose

hitlerininkai sušaudė 1450 žmonių. Per hitlerinę okupaciją nuo 1942m. 8m.

veikė LKP Trakų apskrities pogrindinė organizacija (1943m. turėjo 27

pirmines organizacijas; sekretorius Michailas Afoninas). Nuo 1943m. eina

dabartinis rajono laikraštis “Spartuolis”.

Trakų bažnyčia švenčiausiosios Mergelės Marijos aplankymo bažnyčia, XV

a. – XVIII a. kulto pastatas Trakuose; respublikinės reikšmės architektūros

ir istorijos paminklas. Yra Trakų centrinėje dalyje, aukštumoje, netoli

Bernardinų ežero. Turi gotikos, baroko architektūros bruožų. Bažnyčia

didelė, mūrinė (gotiškai rištų plytų, tinkuota), netaisyklingo stačiakampio

plano (navų dalis), trinavė, bazilikavė, 3 travėjų. Centrinę navą pratęsia

presbiterija su asimetriška trisiene apsida, šoninių navų galuose –

zakristija ir Remerių koplyčia, ppagrindiniame fasade – du 3 tarpsnių lygių

sienų bokštai (jų apačia stačiakampė, viršus kvadratinis), dengti

piramidiniais stogeliai. Fasado dalis tarp bokštų turi triumfo arkos su

trikampiu frontono pavidalu. Šoniniuose fasaduose yra gotikos elementų:

apsidos laiptuotų kontraforsų, smailiaarkių nišų ir portalų fragmentų

(matomų atviruose zondažuose). Interjeras barokinis. Jį puošia plastiškų

formų altoriai, sakykla, vargonų prospektas. Centrinę navą dengia cilindrai

su liunetėmis, šonines navas – kryžminiai skliautai. Sienas ir kvadratinio

skerspjūvio piliorius puošia piliastrai (pilioriuose eksponuojami gotiško

mūro su profilinių plytų briaunomis fragmentai) bei laužytinis

antablementas. Remerių koplyčios sienas skaido sudvejinti piliastrai,

originaliai uužbaigti nutrūkstančio antablemento atkarpomis. Bažnyčioje yra

40 dailės paminklų, iš jų 21 respublikinės reikšmės (XVI a. – XIX a.).

1409m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suteikė fundaciją Trakų

bažnyčiai statyti. XV a. – XVI a. ji buvo gotikinė, halinė, bebokštė, su

laiptuotu frontonu. Pagrindinis fasadas turėjo išsikišusį uždarą pasienį.

Per 1655m. – 1662m. karą apgriauta. Atstatant (1718m.) buvo pristatyti

bokštai, paaukštinta centrinė nava, bažnyčia įgavo baroko bruožų. Apie

1700m. pristatyta Remerio koplyčia (joje yra dailininko Alfredo Remerio

kapas – respublikinės reikšmės istorinis paminklas). Trakų bažnyčia

remontuota 1796m., 1840m., 1858m., 1867m., po pirmo ir antro pasaulinių

karų apgriovimų. Bažnyčia veikianti.

Trakų pilys. Dvi XIV a. vidurio ar antros pusės – XV a. pradžios pilys

– respublikinės reikšmės architektūros ir istorijos paminklai. Pusiasalio

pilis yra pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. Dabar užima apie 4 ha.

Išliko kelių bokštų (pavyzdžiui bokštas prie Bernardinų ežero keturkampis,

keturšlaičiu stogu, iš dalies atstatytas 1963m. – 1965m. pagal architekto

Stanislovo Mikulionio projektą) ir gynybinių sienų griuvėsiai, pastatų ir

griovių žymės. Mūrinė pusiasalio pilis pradėta statyti XIV a. viduryje ar

antroje pusėje. Ją sudarė priekinė, aukštutinė ir žemutinė dalys. Statyta 6

laikotarpiais. Iš pradžių jos priekinė teritorija buvo pradėta tverti siena

be bokštų. Vėliau priekinėje dalyje pietrytinėje sienoje buvo pastatytas

vartų bokštas, pietinėje (kampinis) donžonas (manoma, kad jis buvo šešių

tarpsnių su keliomis eilėmis šaudymo angų), vakaruose ir šiaurėje

(kampiniai) bokštai. Pilį nuo sausumos pradėta juosti aukšto mūro siena su

bokštais. Trečiu laikotarpiu baigta šiaurės vakarų siena. Svarbiausias

statybos laikotarpis buvo ketvirtasis: baigta pietrytinė siena, pastatytas

aukštas rytų bokštas, per griovį iš priekinės pilies į žemutinę nutiestas

tiltas, priekinės dalies kieme pastatyta pastatų; žemutinė dalis buvo

apjuosta gynybine siena su 3 bokštais. Pilis buvo išplėsta, suformuoti 2

kiemai. Vėliau buvo tobulinama gynybinė sistema: pagilintas ir paplatintas

visą pilį lanku juosiantis griovys tarp Galvės ir Lukos ežerų (abu griovio

kraštai sustiprinti atraminėmis sienelėmis), apie Aukos kalvą pradėta kasti

kitas griovys (nebaigtas), kalvos šlaitai sustiprinti plūkto molio

sluoksniu, griovio kraštai – mūrinėmis sienomis. Šeštu laikotarpiu buvo

statomas aukštutinės dalies pastatų kompleksas (nebaigtas). Kalvos

viršukalnėje buvęs kiemas aptvertas akmens sienomis. Kiemo pietrytiniame

gale buvo 2 aukštų pastatas, šiauriniame kampe – kitas statinys

(greičiausiai bokštas). Pilis buvo viena iš didžiausių pilių Lietuvoje,

aptvarinio tipo, netaisyklingo plano, turėjo 11 bokštų. Ją mini XIV a.

pabaigoje rašytiniai šaltiniai (Rusų miestų sąrašas). 1377m., 1382m.,

1384m. pilį puolė kryžiuočiai ir smarkiai apgriovė. Nebaigtą atstatyti

1390m. sudegino pati įgula, artėjant kryžiuočių kariuomenei. Iš nestoro

kultūrinio sluoksnio nustatyta, kad pilis buvo mažai naudojama. Kurį laiką

joje gyveno Kęstutis, Skirgaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis

(pastarąjį 1440m. pilyje nužudė sąmokslininkai). Čia iki 1523m. buvo

kalinamas buvęs didžiosios ordos chanas Šich Achmetas, 1503m. įkalinti

Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai; didysis kunigaikštis Žygimantas

Senasis kalino didikus Goštautus, įtartus dalyvavusius Glinskio sąmoksle;

didikai Grigalius Astikas ir Mikalojus Radvila priverstinai apgyvendino

didžiojo kunigaikščio Aleksandro našlę Elena, įtartą norėjus bėgti į

Maskvą. Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės 1655m. – 1660m. karo su Švedija

ir 1654m. – 1667m. karo su Rusija pilis sugriauta ir nebebuvo atstatyta.

Pilies kiemuose XVII a. – XVIII a. rinkdavosi Trakų apskrities bajorų

seimeliai, išlikusiuose bokštuose buvo įrengtas bajorų kalėjimas. XVIII a.

pabaigoje priekinės pilies dalies teritorijoje dominikonai pradėjo statyti

didelę trinavę bažnyčią. 1822m. – 1823m. nebaigtos statyti bažnyčios

šiaurės vakarų navoje dominikonai įrengė koplyčią, o pietrytinėje navoje –

vienuolyną, kurį uždarius (1864m.), pastatai buvo atiduoti administracinėms

įstaigoms, teritorija paversta parku. Kai kurie pilies bokštai 1929m.

konservuoti. 1960m. pradėti konservuoti pilies griuvėsiai.

Naudota literatūra:

TARYBŲ LIETUVOS ENCIKLOPEDIJA

Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1985m.

LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA

Leidykla “Mokslas”, Vilnius, 1976m.

MAŽOJI LIETUVIŠKOJI TARYBINĖ ENCIKLOPEDIJA

L leidykla “Mintis”, Vilnius, 1966m.

———————–

Lukšių V.Grybo vidurinė mokykla

9a klasė Saulius Čebanauskas

2001m. 04m. 24d.