Baikalo ezeras

Baikalo ežeras

Baikalo ežeras – vienas iš didžiausių pasaulio ežerų, esančių Pietų

Sibiro kalnų lanke. Ežero forma primena pusmėnulį, išsitęsusi tarp aukštų

kalnų, iš šiaurės į pietus 630 km ilgio juosta. Didžiausias ežero plotis –

79 km, o plotas – 34 300 km2 (lygus Olandijos ar Belgijos plotui).

Baikalas– giliausias pasaulio ežeras: jo gylis siekia iki 1620 m. Vandens

tūris siekia 22 700 km3, o tai 90 kartų viršija Azovo jūros vandens kiekį.

Baikalo ežeras atsirado skliautinio iškilimo vietoje, kuris

susiformavo baikalinės tektogenezės metu. Juros ir terciaro perioduose

Pribaikalėje įvyko stiprus Žemės pplutos leidimasis, kurio metu centrinis

skliautas nugrimzdo.

Pribaikalėje dažnai jaučiamas tektoninis aktyvumas, todėl Pribaikalės

teritorija kyla, o Baikalo ežero krantai grimzda. Dažnai jaučiami žemės

drebėjimai, kurių stiprumas siekia 8–9 balus. 1862 metais įvykusio žemės

drebėjimo metu nugrimzdo Selengos upės deltos dalis, kurios vietoje

susidarė Baikalo įlanka.

Baikalo ežero vanduo yra mėlynai žalias, tačiau labai skaidrus: ramią

dieną galima įžiūrėti 10 – 15 metrų gylyje gulinčius akmenis ir ten esančią

vandens augaliją. Kadangi dauguma upių teka senosios baikalinės

tektogenezės metu susidariusiomis teritorijomis, jos sunkiai ardomos, todėl

nešamas į ežerą švarus vanduo. PPrie vandens švarumo prisideda ir Baikalo

ežere gausiai gyvenantys vėžiukai, kurie du kartus per metus perfiltruoja

Baikalo vandenį.

Baikalo ežero vanduo nėra labai šiltas. Net rugpjūčio mėnesį, kuris

yra šilčiausias laikotarpiu, vidutinė vandens temperatūra neviršija 9°C.

Lapkričio mėnesį vidutinė vandens temperatūra siekia 4,6°C. Ledu BBaikalo

ežeras padengiamas tik gruodžio mėnesio pabaigoje arba sausio pradžioje..

Baikalo ežerui būdingi vietiniai vėjai. Šiaurės vakarų vėjas – barguzinas,

pietvakarių – kutlukas, ir vakarų – vietinių gyventojų vadinamas „angara“.

Ypatingai garsus vėjas – sarma. Jis pučia nuo kalnų rudenį ir žiemą skersai

ežero; vėjo greitis siekia 40-50 m/sek. Tuo metu Baikalo ežere kyla audra,

kuri kartais tęsiasi keletą dienų.

Į Baikalą įteka daugiau kaip 300 upių. Visos upės į jį suneša skaidrų

vandenį, tiktai didžiausiais intakas – Selenga ištisus metus iš Mongolijos

stepių plukdo drumzliną vandenį.

Iš Baikalo ežero išteka vienintelė upė Angara. Prie šios upės yra

pastatytos kelios hidroelektrinės.

Ežeras unikalus ne tik savo dydžiu. Jis jau seniai žinomas savo augalų

ir gyvūnų gausa. Augalų ir gyvūnų rūšių Baikale randama daugiau kaip 1500,

be to net 80% jame gyvenančių organizmų rrūšių nėra niekur kitur pasaulyje.

Vien dumblių Baikale priskaičiuojama iki 800 rūšių. Baikale gyvena

žuvis golomianka. Ši giliavandenė žuvis nusileidžia į 1000 m gylį,

dažniausiai plaukioja 250-500 m gylyje,naktį iškildama 50-100 m. Žuvies

kūnas plikas, be žvynų, baltos spalvos su oranžiniu atspalviu

Dar vienas Baikalo gyventojas– ruonis. Jis, atsikraustė iš Arkties

vandenyno. Tačiau Baikalo ruoniai beveik išnaikinti ir išlikę tik

šiaurinėje ežero dalyje.