Kinija

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vidurinė mokykla

Paruošė 7a kl. mokinė Laura Lubytė

Širvintos

KINIJA

Sostinė: Pekinas

Plotas: 9 560 990 km2

Gyventojų skaičius: 1 205 200 000

Valstybinė kalba: mandarinų ir Kantono kinų, vietinės kalbos ir tarmės

Pagrindinės religijos: išpažįstančių tradicines religijas 20(, budistų

6(, musulmonų 2(, kitų 72(

Valdymas: valdo viena partija

Piniginis vienetas: juanis

Raštingumas: 80(

Gyvenimo trukmė: 71 metai

Žmonių 1 gydytojui: 730

Televizorių tūkstančiui žmonių: 30

Svarbiausi verslai: žemės ūkis, pramonė

Daugiausia eksportuojama: cchemikalai, elektros prekės, žemės ūkio

produktai, gamtinis kuras

Daugiausia importuojama: įrenginiai, grūdai, geležis

– 1 –

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo

dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,

mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse

ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra

ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir

Hvanghė. Aplink Kinija yra tokios valstybės: Mongolija, Kazachija, Indija.

Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti

valstybė JAV. Štai, kur rrandasi Kinijos valstybė.

PAVIRŠIUS

Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos. Žemumos

užima vos 12( teritorijos. Einant iš rytų į vakarus, paviršius pamažu

aukštėja.

Tankiausiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma. Su Šiaurės Rytų

Kinijoje esančia Sungliao žemuma Didžioji Kinijos lyguma jungiasi siaura

juosta. Sungliao žžemumą supa Didžiojo Chingano ir Mažojo Chingano kalnai.

Į vakarus nuo Didžiojo Chingano plyti Gobio ir Alašano dykumos,

įpiečiau pereinančios į Lioso plynaukštę. (Jos šiaurinėje dalyje pastatyta

Didžioji kinų siena.) Liosas – puri, nesluoksniuota uoliena, sudaryta iš

smulkių dalelių. Lioso plynaukštę raižo Chvangchės ir jos intakų slėniai.

Plynaukštė labai paveikta vandens erozijos. Nuo kalnų ir aukštumų nuneštos

kietos dalelės nusėda žemumose.

Tian Šanio kalnai dalija Šiaurės Vakarų Kiniją į dvi dalis –

Džungariją ir Kašgariją.

Tibetą iš visų pusių supa kalnai: Himalajai, Karakorumas ir Kunlūnas.

Tibeto aukštis 4000 – 5000 m virš jūros lygio. Rytuose Tibetas išraižytas

upių slėnių, vakarinėje dalyje jo paviršius lygesnis.

KLIMATAS

Itin didelę klimato įvairovę lemia dideli paviršiaus nelygumai,

teritorijos dydis, geografinės platumos ir ilgumos, žemyno poveikis Kinijos

klimatui yra mažesnis negu Atlanto Europai, nes pusę metų musonai pučia

vandenyno link.

Krituliai pasiskirstę labai netolygiai, būdingi dideli temperatūros

skirtumai. – 2 –

Vidutinė sausio mėn. temperatūra pietuose apie +20( C, o šiaurėje ji

nukrinta iki -20( C. Yra net daugiamečio įšalo plotų. Vasarą temperatūros

svyravimai. Aukščiausia temperatūra šalyje užregistruota Turfano įduboje –

+ 34( C.

Daugiausia kritulių iškrinta Pietų Kinijoje. Šiaurės Rytuose

(Mandžiūrijoje) žiemą nepasninga (žiemos musonas pučia iš žemyno), todėl

žiemkenčių auginti negalima. Einant į vakarus, kritulių mažėja. Žemdirbystė

įmanoma tik oazėse. Maža kritulių ir Tibete.

TRUPUTIS ISTORIJOS APIE KINIJĄ

Kinijoje šiuo metu gyvena kkas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis plotu

beveik prilygsta Europai ir yra trečia pagal dydį pasaulyje – po Rusijos ir

Kanados. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metų

senumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911m. Kinija tapo respublika, o

1949m. – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyvenimo sritis

reguliavo

valstybė, Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas.

Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią ekonominę

konkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.

KINIJOS CIVILIZACIJA

Kinijos civilizacija gyvavo nepertraukiama ilgiausiai iš visų kitų

pasaulio šalių ir dažnai buvo pati pažangiausia. Žmonės Kinijoje gyvena

maždaug 500 000 metų. Jie statė miestus jau prieš 5500 metų, t. y. daug

anksčiau, negu pirmieji miestai iškilo Afrikoje, abiejose Amerikose ar

Europoje. Kinai išrado popierių, rašalą, raštą, šilko verpimą, knygų

spausdinimą ir paraką. Iki šio šimtmečio pradžios didžiulę Kiniją valdė

imperatoriai, kilę iš įvairių dinastijų, arba karališkųjų šeimų. Jie laikė

Kiniją visiškai atskirą nuo viso pasaulio. Kinų tauta pasipriešino silpnai

valdžiai ir 1911 m. privertė paskutinį imperatorių atsisakyti sosto. Buvo

įkurta respublika, bet ją silpnino pilietinis karas ir Japonijos invazija.

1949 m. į valdžią atėjusi komunistų partija pradėjo keisti Kiniją: iš

neturtingos valstiečių visuomenės ji virto didele pramonine valstybe.

TERAKOTINĖ ARMIJA

221 m. pr. kr. Cin Ši Hvang-di tapo pirmuoju visos Kinijos imperatoriumi.

Jo milžiniška kariuomenė padėjo jam suvienyti kariaujančias Kinijos

karalystes.

– 3 –

KKai Cin Ši Hvang-di 210 m. pr. kr. mirė, 700 000 vergų ir amatininkų

pagamino natūralaus dydžio jo kariuomenės kopiją. Per 8000 teraktoninkų

laukininkų, karių, karo vežimų ir žirgų buvo sustatyti gretomis ir

palaidoti imperatoriaus kape kaip jo apsauga.

HANŲ DINASTIJA

Hanų dinastija valdė Kiniją nuo 206 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr. Tai

buvo taikus metas, per kurį Kinija labai išplėtė savo valdas. Buvo

steigiamos mokyklos, vystomas mokslas. Tuo metu buvo išrasti popierius ir

rašalas. Menininkai sukūrė daug puikių kaip šis žalvarinis “Dangaus

žirgas”, sukurtas beveik prieš 2000 metų.

TANGŲ DINASTIJA

Kinija tapo labai galinga ir turtinga Tangų dinastijos valdymo metais

(618 – 906 m. po Kr.). Amatininkai žiedė nuostabią keramiką ir kūrė

skulptūras, dailininkai ant šilko liejo nepaprastas akvareles. Tangų

imperatorė U Dzetien leido moterims laikyti egzaminus valdininkių pareigoms

užimti. Auksiniai tų laikų dirbiniai rodo dinastijos turtingumą.

MINGŲ DINASTIJA

Draudžiamasis miestas Pekine buvo pastatytas Mingų dinastijos (1368 –

1644) laikais. Mingų imperatoriai su šeimomis gyveno tame mieste

stovinčiuose rūmuose. Paprastiems žmonėms į miestą įeiti buvo draudžiama.

CINŲ DINASTIJA

Kinijos pavadinimas kilo iš Cinų dinastijos (pradininkas Cin Ši Hvang-

di) vardo. Ji valdė Kiniją 221-206 m. pr. Kr. Dinastija buvo žiauri, o jos

armija – nenugalima. Karo vadai dažnai važiuodavo lengvais mediniais karo

vežimais, ir pažinti juos galėjai iš ypatingų galvos apdangalų ir ššarvų.

– 4 –

IMPERIJOS ŽLUGIMAS

Visą XIX a. daug užsienio šalių bandė paveikti

Kiniją, kad joms būtų suteiktos prekybos teisės ir

jų piliečiai galėtų nepaisyti Kinijos įstatymų. Karika-

tūra šone rodo, kaip Didžioji Britanija, Vokietija,

Rusija, Italija ir Japonija raiko kinų “pyragą”. Kinai

pasipriešino kišimuisi į jų reikalus ir sukilo prieš

nekenčiamus užsieniečius.

ĮŽYMIOS DATOS

Prieš 500 000 m. Kinijoje gyveno plačiai žinomas pirmykštis Pekino

žmogus, gaminęs įrankius.

Apie 5000 m. pr. Kr. Atsiranda pirmosios gyvenvietės.

Apie 3500 m. pr. Kr. Pirmasis kinų miestas pastatytas Liangčenčene.

Apie 1632-1027 m. pr. Kr. Šangų dinastija valdo šiaurinę Kiniją.

Išrandamas raštas ir kalendorius, statomi miestai.

551-479 m. pr. Kr. Konfucijaus gyvenimo metai.

221-206 m. pr. Kr. Cinų dinastija suvienyja Kiniją. Pastatoma

Didžioji Kinijos siena.

206 m. pr Kr. – 220 m. po Kr. Hanų dinastija. Ima plisti budistų religija.

Išrandami popierius ir rašalas.

618-906 m. po Kr. Tangų dinastija. Išrandamas parakas, pradedamos

spausdinti knygos.

868 m. Išspausdinta seniausia žinoma knyga.

960-1279 m. Sungų dinastija. Išrandamas kompasas.

1279-1368 m. Kiniją užgrobia ir valdo mongolai.

1368-1644 m. Mingų dinastija. Atvyksta pirmieji europiečiai pirkliai

ir misionieriai.

1644-1911 m. Mančžu dinastija. Stiprėja užsieniečių valdžia.

1911 m. Imperatorius atsisako sosto.

1912 m. Kinija tampa respublika.

1913 m. Sun Jatsenas laikinai tampa prezidentu.

1921 m. Įkuriama Kinijos komunistų partija.

1931 m.

Japonija įsiveržia į Mandžiūriją (šiaurytinę Kiniją).

1937-1945 m. Japonija užgrobia likusią Kinijos dalį.

1945-1949 m. Komunistai įsitvirtina valdžioje. Paskelbiama Kinijos

Liaudies Respublika, vadovaujama Mao Dzedungo.

– 5 –

KINŲ KOMUNIZMAS

Komunistų partija Kiniją užvaldė 1949 m. Vadovaujama Mao Dzedongo,

partija tikėjo visuomene, kurios visi nariai lygūs, o nuosavybė bendra.

Žemė buvo atimta iš turtingų žemvaldžių ir atiduota valstiečių grupėms, o

šios ją dirbo kolektyviai. Pramonę ėmė kontroliuoti valstybė. Šios

pastangos reformuoti Kiniją buvo gan prieštaringos. Nuo Mao mirties 1976 m.

vėl leidžiama privati nuosavybė.

GYVENTOJAI

Kas ppenktas žmogus Žemėje – Kinijos Gyventojas. Didžiausias šalies

turtas – daugiau kaip milijardas žmonių, tačiau tai yra ir viena iš šalies

gyventojų skurdo priežasčių.

Kasmet Kinijoje gimsta per 20 mln. vaikų. Gausybei gyventojų reikia

daug naujų mokytojų,16 mln. naujų darbo vietų ir 8 mln. naujų butų.

Šaliai kasmet reikia užauginti 6 mln. tonų daugiau grūdų. Dėl to

iškyla tokio masto problemos, kurias sunkiai galima suvaldyti. Imta

reguliuoti šeimų dydį, gimstamumą.

Šeimai rekomenduojama turėti tik vieną vaiką. Pažeidusieji šią normą

moka didesnius mokesčius. Bloginamos tokių šeimų galimybės ggauti gyvenamąjį

plotą. Vaikams sudaromos blogesnės sąlygos, skirstant mokymo vietas. Tokia

demografinė politika gyventojų atžvilgiu kritikuojama užsienyje.

Kinams yra sunku priprasti prie naujų įstatymų, tačiau praeityje daug

sūnų rūpindavosi tėvais senatvėje. Pensijų sistema Kinijoje iki šiol tebėra

užuomazgoje. Vienam vaikui tėvai ir seneliai skiria ddaug meilės ir dėmesio.

Atsiranda pavojus “mažajai saulei” užaugti šeimoje egoistu. Šitaip

pažeidžiama tradicinė šeimos ir visuomenės tvarka.

Trečdalis žmonių yra jaunesni kaip 14 metų, o vyresni kaip 60 metų

tesudaro vieną dešimtadalį.

Kinijos gyventojai labai netolygiai pasiskirstę šalies teritorijoje.

Dauguma gyvena kaime ir tankiai apgyvendintų miestų rytinėje šalies dalyje.

Čia, rytų Azijoje, dėl intensyvaus žemės ūkio susidarė didžiausia tankiai

gyvenama teritorija. Kai kuriose Kinijos provincijose gyvena daugiau žmonių

nei didelėse Europos šalyse. Priešingai, vakarų Kinija yra gyvenama gana

retai. Ten – vienos sausiausių Azijos vietovių. Gyventi tetinka atskiros

vandens turinčios oazės, kur žmonės dažniausiai iki šiol tebesiverčia

klajokline

gyvulininkyste. Čia yra ir keletas naudingųjų iškasenų gavybos centrų.

– 6 –

Tautinė sudėtis. Pagrindinė Kinijoje tauta – chanai. Jie sudaro apie 93(

Kinijos gyventojų. Kitoms 55 tautinėms mažumoms tenka vos 7(. Šalyje yyra 15

tautų, turinčių daugiau negu 1 mln. gyventojų. Mažiausia etninė grupė –

lobai, kurie teturi apie 1000 gyventojų.

Chanai gyvena tankiausiai gyvenamuose rajonuose (Pietų, Rytų, Šiaurės

Rytų Kinijoje), kitų tautų žmonės – pasienio arba rečiau gyvenamuosiuose

rajonuose (Vidinėje Mongolijos, Tibete, Sincziange).

Kinijos kalbos priklauso šešioms kalbų šeimoms ir daugybei grupių.

Kai kurių kalbų šeima dar nenustatyta.

Kalbų, papročių įvairovę lemia gyvenimo sąlygos ir tradicijos.

Įvairių tautų apranga, pastatai, verslai, šventės gerokai skiriasi.

Tibeto budistai. Tibetas nuo 1950 m. priklauso Kinijai. Tibetiečiai –

karšti budistai, bet komunistų partija ppersekioja bet kokią religiją. Vis

dėlto budizmas Tibete labai stiprus. Budistai visą gyvenimą skiria maldai.

Kad neapleistų laimė ir sėkmė, jie visur kabina vėliavas su maldų

tekstais.

Gyventojų tankumas. Vakarų Kinijoje, kuri užima apie trečdalį šalies

teritorijos, gyvena vos 15 mln. gyventojų. Tai aukštai iškilęs, atšiaurus ,

sausas rajonas, kuriame nepatogu gyventi. Pietų ir Rytų Kinijoje gyventojų

tankumas vietomis siekia 1000 – 2000 žmonių 1 km2 , tačiau tankiai gyvenama

visa pietrytinė šalies dalis. Čia didžiausia gyventojų santalka žemėje.

– 7 –

Gyventojų skaičiaus didėjimas Kinijoje

1950 m. 552 mln. žm. 1990 m. 1134 mln. žm.

1960 m. 662 mln. žm. 1996 m. 1210

mln. žm.

1970 m. 830 mln. žm. 2000 m. 1205 mln. žm.

1980m. 1000 mln. žm.

Buitis. Dėl didelio gyventojų tankumo tiek mieste, tiek kaime statomi maži

būstai. Mieste vyrauja maži butai, kaimuose – nedideli namai, dažniausiai

moliniai, šilto klimato rajonuose neretai šiaudiniai.

Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Šitiek žmonių galima

išmaitinti todėl, kad drėkinamosios žemdirbystės rajone auginami ryžiai.

Juos kinai valgo kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę. Be

ryžių, maistui nemažai vartojama sojų.

Daugeliui kinų trūksta baltymų, todėl jie dar valgo visa, “kas bėga,

skrenda, plaukia, šliaužia, rausiasi”. Maistas ruošiamas labai savitai,

vartojama daug prieskonių. Šalti patiekalai pjaustomi nepaprastai plonais

griežinėliais. Labai dailiai puošiamas stalas. Šalyje auginama apie 400

veislių arbatmedžių. Kinai mieliau geria žaliąją arbatą. Žalioji arbata

ruošiama iš suaugusių arbatmedžių lapų, o juodoji – iš besiskleidžiančių

jaunų lapelių.

Maisto gamyba. Kiekvienas lopinėlis derlingos žemės Kinijoje dirbamas.

Apsėtos paplentės ir plotai palei geležinkelius, į tarpueilius dažnai

sėjama ar sodinama kita kultūra. Apačioje nurodytų produktų Kinija užaugina

daugiausia pasaulyje. Skaičiai rodo jos dydį.

KINŲ VIRTUVĖ

Kinai moka mėgautis valgiu; kiekvienas kraštas turi savo tradicinius

patiekalus. Vakaruose, Sičuano provincijoje, mėgstami aštrūs prieskoniai, o

šiaurės Kinijoje, Pekino apylinkėse, gardžiai kepama antis. Pietuose

esantis

Kantono kraštas visame pasaulyje garsus žuvų valgiais ir švelniu patiekalų

skoniu. Valgyti gaminama verdant ant garų ar kepant didelėje keptuvėje.

Pietuose valgomi ryžiai, šiaurėje – kvietinės bandelės arba makaronai.

Maistas patiekiamas mažuose dubenėliuose, valgoma lazdelėmis.

– 8 –

ŽEMĖS ŪKIS

Kinijos žmės ūkyje ryškiai išsiskiria kelios zonos: Pietų, Šiaurės,

Šiaurės Rytų, Šiaurės Vakarų, Tibeto. Kiekviena jų turi tam tikrų ypatumų,

priklausančių nuo teritorijos gamtinių ir istorinių sąlygų. Bendras viso

Kinijos žemės ūkio bruožas – augalininkystė yra daug svarbesnė už

gyvulininkystę.

Kiekvieną augalą kinai prižiūri atskirai, panašiai kaip kaip mūsų

sodininkai ar daržininkai. Žemė naudojama gerai. Gaunami gausūs derliai,

bet menkesni nei Japonijoje, kurios žemės ūkyje taikomas mokslas.

Ryžiai užima penktadalį šalies pasėlių ploto. Kinijoje gaunama

trečdalis pasaulio ryžių derliaus. Pagrindinis ryžių pasėlių rajonas –

Pietų Kinija. Šiaurėje ir šiaurės Rytuose sėjami kviečiai, miežiai, avižos.

Pagal pasėlių plotą

kviečiai yra antroje vietoje, kukurūzai – trečioje.

Svarbi maistinė, aliejinė, baltyminga kultūra yra soja, auginama

visoje Kinijoje, bet daugiausia Šiaurės Rytuose.

Iš techninių kultūrų auginamos pluoštinės: medvilnė, džiutad,

kanapės, ramis, kurio pluoštas itin stiprus; aliejinės: žemės riešutai,

rapsas, kunžutas; cukringosios: cukrašvendrės, cukriniai runkeliai; be to,

tabakas, arbata, vaisiai, šilkamedžiai ir kiti augalai. Iš daugiau nei 40

pasaulyje žinomų vaismedžių rūšių Kinijoje auginamos 37.

Tibeto aukštikalnėse auginami žirniai ir miežiai, laikomi jakai,

naudojami nešuliams gabenti, duoda mėsos, pieno, vilnų.

Sindziango ir Vidinės Mongolijos rajonuose vyrauja gyvulininkystė bei

oazinė žemdirbystė.Kituose rajonuose gyvulininkystė ne tokia svarbi, nes

– 9 –

drėkinamosios žemdirbystės rajonuose labai brangi žemė, kurioje labiau

apsimoka auginti grūdines ar technines kultūras. Laikoma daug kiaulių,

paukščių.

RYŽIŲ AUGINIMAS

Du trečdaliai kinų gyvena ir dirba kaime. Derlingiausi plotai

pietuose. Pagrindinė žemės ūkio kultūra – ryžiai, nors auginama ir

arbatžolės, medvilnė, vaisiai ir daržovės. Ryžiai sodinami užliejamuose

laukuose. Gerais metais nuimami du ryžių derliai ir vienas daržovių ar

javų. Šiaurėje ir vakaruose, kur sausiau ir žemės kalnuotesnės, žmonės

augina kokius nors vienus javus ir laiko avių ar galvijų.

Sėja

Arimas

Sodinimas

Pjūtis

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS IR PRAMONĖ

Kinijos pramonės pagrindas – akmens anglys ir geležies rūda. Anglių

yra beveik visose šalies provincijose. Jų atsargos didelės, gavyba nuolat

auga. Pagal geležies rūdos gavybą Kinija yra tarp pirmaujančių pasaulio

šalių. Yra vidutinių naftos telkinių. Gausesnių rasta Pietų Kinijos jūros

vandenyse prie Kantono. Rasta naftos ir Vakarų

Kinijoje. Šalis gali tapti

naftos eksportuoja.

– 10 –

Kinija pirmauja pagal volframo rūdos gavybą. Be to, kasamos stibio,

molibdeno, alavo, vario, cinko, švino rūdos. Yra žaliavų chemijos pramonei.

Geriausiai pramonė išplėtota Rytų Kinijoje. Svarbiausi centrai –

Šenjangas, Šanchajus, Pekinas. Pramonė, ypač sunkioji, sparčiau pradėta

plėsti po Antrojo pasaulinio karo. Greitai stiprėjo metalurgija,

energetika, mašinų gamyba. Susikūrė visiškai naujos šakos, pavyzdžiui,

elektronika. Lengvosios pramonės šakos plėtojamos nuo seno; svarbiausia jų

– medvilnės pramonė. Pagal medvilnių audinių gamybą Kinija pirmauja

pasaulyje.

Kinija eksportuoja sojos, ryžius, arbatą, medvilnės gaminius,

amatininkų dirbinius, mineralines žžaliavas.

Kinijoje gaminama labai daug produkcijos, tačiau vidutiniškai vienam

gyventojui jos tenka labai mažai. Taip yra dėl mažo darbo našumo, žemo

mechanizacijos lygio, nedidelės darbininkų kvalifikacijos. Didžiosiose

Kinijos statybose dirba milijonai žmonių, neretai naudojančių tik

primityvias darbo priemones ir įrankius.

MEDICINA

Kinijos medicina yra Rytų ir Vakarų tradicijų mišinys. Šiuolaikinai

chirurgijos ir gydymo vaistais metodai buvo pasiskolinti iš Europos ir

Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau gydytojai tebesinaudoja tradiciniais

gydymo metodais, kurie buvo populiarūs tūkstančius metų. Jie gydo

vaistažolėmis ir kitais vaistais iš gamtinių produktų. Skausmui malšinti

kinų daktarai kartais taiko akupunktūrą – metodą, kai plonos adatos

susmaigstomos į specialiai parinktas kūno vietas. “Basakojai daktarai”,

arba mažamoksliai kaimo gydytojai, gydo žmones gamtoje randamais vaistais.

– 11 –

DRAKONO DRABUŽIAI

Tik imperatorius ir jo šeimos nariai galėjo dėvėti šilkinius geltonos

spalvos chalatus. Apačioje matomas chalatas bbuvo išaustas maždaug prieš 100

metų. Audringos jūros, kalnų, debesų, ir drakonų atvaizdai pabrėžia, kad šį

chalatą nešioja visatos valdovas.

.

KINŲ KALBA

Šiaurės kinų, arba mandarinų, kalba kalbama visur, išskyrus

pietrytines pakrantes. Jose kalbama Kantono ir kitomis kinų

tarmėmis. Kiekviena tarmė turi daug patarmių, kitaip tariant,

regioninių savitumų. Nors kalbų žodžiai skirtingi, visos jos vartoja

tą patį raštą.

– 12 –

KINŲ RAŠTAS

Ne taip kaip anglai ar prancūzai, turintys 26

raidžių abėcėlę, kinai raštui vartoja daugiau nei

50 000 ženklų. Kiekvienas toks ženklas reiškia kokį

nors žodį ar sąvoką. Paprastai žodžiai, kaip “lietus”

ar “dangus”, yra vienaženkliai.Sudurtiniai žodžiai

turi du ar daugiau ženklų, pvz., “telefonas”

išreiškiamas dviem ženklais: “elektrinis”ir “kalba”.

APIE HIEROGLIFUS

Iš pradžių hieroglifais buvo vadinami Egipte naudoti rašmenys.

Hieroglifas, atėjęs iš graikų kalbos žodis, lietuviškai reiškia “šventi,

akmenyje iškalti rašmenys”. Tai figūriniai ženklai, žymintys ištisas

sąvokas arba atskirus kalbos skiemenis ir garsus. Kinijoje jie naudojami

jau keli tūkstančiai. Manoma, kad hieroglifai atsirado iš primityvių

piešinėlių – piktogramų, kurie pamažu kito. Dabar jų iš viso yra apie 40

tūkst., dažniausiai vartojamų 5 –6

tūkst. žinantis 1500 hieroglifų žmogus jau laikomas raštingu. Kai kurie

hieroglifai yra labai sudėtingi, sudaryti net iš 30-40 brūkšnelių.

– 13 –

Šie rašmenys turi bendrų elemenų, pagal kuriuos jie gali būti

grupuojami, pavyzdžiui, hieroglifai, reiškiantys ažuolą, klevą, beržą, pušį

ir t.t., turi elementų, kurie rodo, jog tai yra medis.

MIESTAI

Kinijoje yra apie 40 milijoninių miestų. Didžiausi jų – Šanchajus,

Pekinas, Tiendzinas. Prognozuojama, kad 2000 m. tiek Šanchajuje, tiek

Pekine gyvens po 20 mln. ir daugiau žmonių. Daugiausia miestų telkiasi

palei Jangdzę ir vandenyno pakarantę. Miestuose gyvena 20( kinų. Kai kurie

labai seni, jiems daugiau nei 200 metų. Pavyzdžiui, Pekinas – sena Kinijos

sostinė. Senovėje sostinė buvo ir kiti miestai.

ŠANCHAJUS

Didžiausias Kinijos miestas yra Šanchajus. Tai ir vienas didžiausių

pasaulyje uostamiesčių. Ilgus šimtmečius Kinija buvo uždara Vakarų

pasauliui, bet 1842m. Nankino sutartis tarp Kinijos ir Didžiausios

Britanijos atvėrė uostą

prekybai su Vakarais. Nuo to laiko Šanchajus tapo prekybiniu ir pramoniniu

Kinijos centru. Šiandien maždaug pusė Kinijos užsienio prekybos vyksta per

šį miestą.

DIDŽIOJI SIENA

Didžioji Kinijos siena yra ilgiausia pasaulyje. Jos ilgis 3460 km,

aukštis 12 m, plotis 6-15 m. Siena buvo pastatyta valdant Cin Ši Hvang-di

ginti šiaurinei Kinijai nuo priešiškų Centrinės Azijos genčių.

DIDYSIS KANALAS

Kinijoje teka ilgiausias pasaulio kanalas, jo

ilgis 1790 km. Jis pradėtas kasti V a. pr. Kr. Kanalas

turėjo sujungti šiaurės miestus su ryžių slėniais

pietuose. Netoli pietinio jo galo kanalas eina per

Sudžou, vaizdingą miestą, vadinamą “Rytų Venecija”,

mat jis visas išraižytas upių ir kanalų.

– 14 –

TRANSPORTAS

Kalnuotoje vakarinėje šalies dalyje yra tik vviena geležinkelio šaka.

Pagrindiniai keliai nutiesti šalies rytuose.

Svarbus upių transportas. 2800 km Jangdzės yra laivuojama, o iki

Uchano miesto ja gali plaukioti ir jūriniai laivai. Dėl didelių vandens

lygio svyravimų Chvangchės reikšmė transportui mažesnė. Jūrų transportas ne

toks svarbus. Šalis turi vidutinio dydžio laivų, kurie plaukioja tarp

vietos jūros uostų. Iš 40 jūros uostų žymesni yra Šanchajus, Tiendzinas,

Kantonas.

Kinijos vaizdeliai

– 15 –

.

Naudota literatūra

Vadovėlis “Pasaulio geografija 7 kl.”

Stanislovo Trumpicko “Pasaulio dalių geografija”

“Vaikų enciklopedija”

Enciklopedija “Pasaulio geografija”

– 16 –

———————–

[pic]