Joniškis

Joniškis, miestas Lietuvos šiaurėje, 14 km į pietus nuo Latvijos sienos, prie Šiaulių-Rygos geležinkelio ir plento; rajono centras. 8600 gyventojų (1976). Teritorija 895 ha. Joniškyje veikia duonos, grūdų produktų kombinatas, sūrių gamykla, Šiaulių mėsos kombinato mėsos perdirbimo cechas, buitinis aptarnavimo kombinatas. 270 lovų ligoninė, vaistinė, san. epidemiologijos stotis, 3 vidurinės mokyklos, prekybos, konditerių, vaikų muzikos, sporto mokyklos, kultūros namai su liaudies teatru, biblioteka. Leidžiamas rajoninis laikraštis “Sidabrė”. Kultūros paminklai: aikštė, kurioje 1905-07 demonstrantai susirėmė su caro kariuomene, tarybinių karių kapinės, 22 sinagogų kompleksas, 9 dailės paminklai.

ARCHITEKTŪRA. Joniškio senoji dalis, susiformavusi iki XX a. pr., yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas; saugoma: gatvių tinklas, senosios aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija, užstatymo fragmentai. Miestelio planas labai raiškus, radialinis.b šalutinės gatvės sudaro įvairaus dydžio ir formos kvartalus. Centre yra dvi netaisyklingos aikštės: senoji, esanti 6 gatvių sankryžoje; naujoji, sukurta tarybiniais metais. Jos susiliečia kampu ir sudaro savitą (labiau viduriniams amžiams būdingą) kompoziciją. Panoramoje ryškėja eklektinė bažnyčia. Ji stovi prie sonosios aikštės ir ddominuoja į centrą sueinančiose gatvėse. Pagrindinių gatvių perspektyvos daugiaplanės. Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XIX a. pab. ir XX a. I pusės 1-3 aukštų mūriniai namai. Į vakarus ir šiaurės rytus nuo senosios aikštės (pagal tipinius projektus) pastatyta 4-5 aukštų gyvenamųjų nnamų, prie naujosios aikštės yra visuomeninių pastatų. Architektūros paminklas – dvi sinagogos (XIX a.).

ISTORIJA. Joniškis pradėjo kurtis XVI a. pradžioje kalavijuočių sunaikintos žiemgalių gyvenvietės Sidabrės vietoje. Pirmą kartą paminėtas 1523. 1526 m. vadinamas miesteliu, pastatyta bažnyčia. 1530 m. įkurta pradinė mokykla. Nuo 1589 m. Joniškis priklausė Šiaulių ekonomijai. Po 1594 gaisro pradėjo kurtis miestelis dabartinėje Joniškio vietoje. 1616 m. gavo Magdeburgo teises. 1617 m. leista steigti batsiuvių cechą. XVII a. pabaigoje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1774 veikė Šiaulių verpyklos ir audyklos skyrius. 1769 Joniškis buvo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo centras. 1795-1840 Joniškis priklausė Zubovams. 1802 įrenktos audimo dirbtuvės, 1823 pastatyta mūrinė sinagoga. Per 1831 sikilimą Joniškyje buvo ginklų sandėlis ir sukilėlių verbavimo punktas. 1836-58 per Joniškį nutiestas Rygos-Tilžės plentas. RRusijos senato 1840 įsaku Joniškio gyventojai buvo pripažinti laisvais. Per 1848 choleros epidemiją Joniškyje mirė 316 žmonių. Joniškiečiai dalyvavo 1863 sukilime. 1865 įsteigta valdinė dvimetė mokykla, 1871 minima Joniškio vaistinė, 1882 atidaryta pašto ir telegrafo stotis. 1909 įrengta linų verpykla, veikė 2 vilnų karšyklos. XIX a. II pusėje-1915 ir 1919-45 Joniškis buvo valsčiaus centras. XIX a. pabaigoje Joniškis garsėjo arklių mugėmis. 1905-07 ir 1906-01 įvyko darbo žmonių protesto demonstracija. 1905 07-08 Kapsukas ir kiti soceldemokratai Joniškio apylinkėse organizavo dvaro darbininkų sstreikus. 1907 įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 1909-12 veikė Joniškio ir Kriukų vaidintojų būrelis. 1915-19 ir 1945-50 apskrities, nuo 1950 rajono centras. Per I pasaulinį karą pro Joniškį nutiestas Šiaulių-Jelgavos geležinkelis, 1922 pradėjo veikti Joniškio-Žeimelio siaurasis geležinkelis. 1919-01 paskelbta Tarybų valdžia. 1919 įsteigta progimnazija (nuo 1936 gimnazija), 1921-1931 veikė latvių vidurinė mokykla. 1919-1927, 1929-32 veikė LKP parajonio, 1936-40 valsčiaus k-tas. 1932 sudegė „Lietūkio“ linų fabrikas. 1933 Joniškis gavo II eilės miesto teises. 1941 06-08 vokiečių fašistai okupantai netoli Joniškio nužudė 635 žmones. Raudonoji armija Joniškį išvadavo 1944-07-28. 1897 buvo 4774, 1923 – 4141, 1959 – 5889, 1970 – 7522 gyventojai.