Musulmonai

Musulmonai

Daugeliui žmonių Islamo religija yra gana keista, mums sunku suprasti jos tikslą, o juo labiau vykdyti jos nustatytas taisykles. Taiga aš pasistengsiu jums apie ją papasakoti daugiau ir galbūt tuomet ji taps nors truputi jums aiškesnė ir suprantamesnė.

Kas yra Islamas?

Islamas nėra kokia nors nauja religija, bet ta pati tiesa, kurią Dievas apreiškė per visus savo pranašus kiekvienai tautai. Vienam penktadaliui žmonijos Islamas yra ir religija, ir pilnai reglamentuotas gyvenimo būdas. Musulmonai praktikuoja ramybės, gailestingumo ir atlaidumo religiją. Arabų kkalbos žodis „Islam“ reiškia „Atsidavimą-paklusnumą Dievui“ ir yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „Taiką, ramybę“. „Taika“ reiškia tai, kad galima pasiekti tikrąją proto ir sielos ramybę bei taiką visuomenėje tik per atsidavimą ir paklusnumą Dievui. Religiniame kontekste jis reiškia visišką atsidavimą Dievo valiai. „Mahometizmas“ todėl yra neteisinga samprata, kadangi ji teigia, kad Musulmonai garbina Muhamedą, o ne Dievą. Arabų kalboje yra žodis „Allah“, reiškiantis „Dievą“. Šį žodį arabų Musulmonai ir Krikščionys naudoja vienodai

PENKI ISLAMO PRINCIPAI:

Jie yra privalomi visiems mmusulmonams, nors SUNITŲ ir ŠIITŲ sektose jie tuputėlį skiriasi. Islamo principai (“pilioriai”) vaidina didelį vaidmenį intelektualiniame ir socialiniame Islamo gyvenime. Šie principai yra:

1. Šahada (Liudijimas)

2. Salat (Malda)

3. Zakat (Išmalda)

4. Saum arba Siyam (Pasninkavimas)

5. Hadž (Piligrimystė)

ŠAHADA (Liudijimas):-

Šahada yra: arabiškai “La ilah ha il al-lah, muham-madar rasul – ul-laH”. Vertimas: “Nėra kitų dievų išskyrus Allahą ir Muhamedas yra jo pranašas”. Islamas – viena iš trijų monoteistinių religijų, kilusių iš Rytų, kartu su Judaizmu ir krikščionybe ji pabrėžia Dievo vienatiškumą ir unikalumą. Žodis “Allahas” reiškia “Dievas”. Antroji Šahados frazė teikia, kad Muhamedas yra Dievo pasiuntinys žmonijai. Didele dalimi priimdami Judėją – krikščioniškąją Biblijos tradiciją, musulmonai tiki, kad Dievas siuntė pranašus ir kitoms tautoms su ta pačia žinia, kurią Muhamedas skelbė arabams. Muhamedas savo misija atnešė paskutinę žinią dieviškosios tiesos, štai kodėl jis yra laikomas paskutiniuoju pranašu.

SALAT (malda):-

Kasdieninė malda yra žmonių ir Dievo bendravimo priemonė. Penkios maldos per dieną yra privalomos visiems musulmonams ir prieš ppradedant melstis reikia tapti švariu (t.y. nusiplauti tam tikras kūno vietas). Maldos yra šios: Fadžar (anksti rytą prieš saulei tekant), Zohar (vidurdienį), Asar (vėlią popietę), Maghrib (po saulėlydžio) ir Iša (vakare). Melstis reikia atsisukus į Mekos pusę. Taipogi yra privaloma kongregacinė penktadienio popietės malda, kuri turi būti atliekama mečetėje. Ten vyksta pamokslas, o maldininkai sėdi eilėmis.

ZAKAT (išmalda):-

Zakat’as yra pinigų dalijimas beturčiams. Kiekvienam musulmonui privaloma atiduoti 2,5 % savo metinių pajamų vargstantiems. Tai yra daroma prieš prasidedant MUHARRAM mėnesiui, kkuris yra pats pirmasis naujųjų metų mėnuo. Dalinti Zakat’ą yra laikoma viena iš Dievo garbinimo formų, nes manoma, kad tokiu būdu yra išreiškiama padėka Dievui už tai, kad jis suteikė materialinę gerovę.

SAUM arba SIYAM (Pasninkavimas):-

Dar vienas padėkos Dievui būdas yra pasninkavimas. Tai yra privaloma visiems musulmonams devintą islamo kalendoriaus mėnesį – Ramadaną. Šio mėnesio metu musulmonai atsisako maisto ir gėrimo šviesos metu, išskyrus tuos, kurie yra blogos sveikatos, nėščios moterys, ir tie, kurie keliauja. Jie turi pasninkauti vėliau. Pasninkavimas metas yra nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Baigti pasninkauti yra džiaugsmingas momentas. SAUM per visą Ramadano mėnesį reikalauja daug fizinių pastangų, bet atlygina dvasiškai.

HADŽ (Piligrimystė):-

Piligrimystė prasideda Ramadano pabaigoje, ir tęsiasi iki dvylikto mėnesio DHU al – HIDŽĄ vidurio. Būtent šis penktasis principas reikalauja, kad tie musulmonai, kurie įstengia tai padaryti fiziškai ir finansiškai, nukeliautų į Meką bent kartą per savo gyvenimą. Mekoje maldos yra sakomos Kaabos šventykloje, taipogi aplinkiniuose rajonuose. Šią piligrimystę ir Kaabos pastatymą musulmonai sieja su pranašu Abraomu. Per metus apytiksliai apie du milijonai musulmonų atlieka šią piligrimystę.

PAGRINDINĖS TIKĖJIMO DOGMOS:

Islamas moko, kad yra tik vienas Dievas Allaha, pasaulio ir visatos kūrėjas. Allaha yra gailestingas ir teisingas. Dėl savo užuojautos jis šaukia žmones tikėti įį jį ir jį garbinti. Dėl savo teisingumo jis bus tas, kuris teis žmones Paskutiniąją Teismo Dieną pagal kiekvieno mūsų darbus. Teismo Dieną visi mirusieji prisikels ir bus jiems atlyginti dangumi arba pragaru – pagal jų nuopelnus. Žmonija yra aukščiausia Dievo kūrybos forma, tačiau vis tiek ji yra silpna, nes nepaklūsta Dievo valiai ir praranda kelią, vedantį link Jo. Žmonijos silpnybė yra išdidumas: ji nesupranta savo ribotumo ir dėl to elgiasi savanaudiškai. Būtent, kad sustiprintų šią žmonijos silpnybę, Viešpats atsiuntė pranašus tam, kad išreikštų ir skelbtų jo valią. Šie pranašai, mirtingieji, buvo pasirinkti Dievo, kuriems Dievas kalbėjo angelo pavidalu apreiškimo metu. Žmonijos nelaimei, daugelis pranašų buvo ignoruojami. Žmonės, sugundyti Velnio (Šėtono), vis netikėjo į Allahą. Tačiau nepaisant to, Dievas visada pasiruošęs atleisti žmogui ir gražinti jį į pradinę būseną, kurioje jis pradėjo savo gyvenimą, t.y. be nuodėmės. Musulmonų bendruomenė yra bendruomenė tikinčiųjų, kurie vieni kitus laiko broliais tuo tikslu, kad galėtų džiaugtis gėriu ir naikinti blogį. Už bendruomenės ribų musulmonai turi įsteigti socialinę ir ekonominę lygybę. Taipogi jiems reikia nešti savo tikėjimo žinią pasauliui bei supažindinti kitus su Islamo tiesomis.

Kas yra Koranas?

Koranas yra Visagalio Dievo žodis. Tai visas dokumentas su tiksliais žodžiais, Dievo apreikštais Pranašui Muhamedui per Angelą Gabrielį.

Muhamedas iir jo pasekėjai išmoko mintinai Koraną, padiktavo jį savo draugams, ir parašė jį per raštininką, kuris tikrino Koraną per visą Pranašo gyvenimą. Per amžius nė vienas Suros (dalis ar skyrius) žodis nebuvo pakeistas. Koranas kiekviena smulkmena yra unikalus ir nuostabus tekstas, kuris buvo apreikštas Muhamedui prieš 14 amžių. Koranas yra svarbiausias kiekvieno Musulmono tikėjimo ir praktikos šaltinis. Jis apima visus dalykus, liečiančius mus kaip žmones, įtraukiant išmintį, tikėjimą, garbinimą ir įstatymą; bet pagrindinė jo tema yra santykiai tarp Dievo ir Jo kūrinių. Koranas taip pat suteikia nurodymus teisingai visuomenei, deramam žmonių elgesiui ir teisingiems ekonomikos principams.

Kas yra Muhamedas?

Muhamedas gimė Mekoje 570m.po Kr., per istorinį laikotarpį, kurį europiečiai vadina Viduramžiais. Muhamedo tėvas buvo ‘Abd Allah, bajoras iš Quraysh genties. Jis mirė prieš gimstant Muhamedui, o jo motina, Aminah, mirė po trumpo laikotarpio. Muhamedą išaugino jo dėdė, Abu Talib.

Kai Muhamedas išaugo, jis buvo žinomas kaip teisingas, dosnus ir nuoširdus, ir buvo vadinamas “al Amin”, kuris iš arabų kalbos išvertus reiškia “vertas pasitikėjimo” žmogus. Muhamedas buvo dažnai kviečiamas į pasitarimus ar sprendžiant ginčus.

Muhamedas buvo nuolat linkęs į apmąstymus ir neapkentė jo visuomenės smukimo. Jo įpročiu tapo karts nuo karto medituoti Hiros (Hira’) urve netoli “Jabal al Nur” (Šviesos kalno) viršūnės, prie Mekos.

Kas yra

Musulmonai?

Vieną milijardą žmonių pačių įvairiausių rasių, tautybių ir kultūrų žemės rutulyje – nuo Pietų Filipinų iki Nigerijos – jungia bendras Islamo tikėjimas. Apie 18% gyvena arabų kraštuose; didžiausia pasaulyje Musulmonų bendruomenė yra Indonezijoje; didesnė dalis Azijos ir didžioji dalis Afrikos žmonių yra Musulmonai, O musulmonų religinės bendruomenės gali būti randamos Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Europoje.

Į ką tiki Musulmonai?

Musulmonai tiki į Vieną Vienintelį, kuriam niekas neprilygsta, Dievą: į Jo sukurtus Angelus; į pranašus, per kuriuos žmonijai buvo duoti Jo aapreiškimai; į Teismo Dieną ir asmeninę atsakomybę už veiksmus; į pilną Dievo valią žmogaus lemčiai; ir į pomirtinį gyvenimą. Musulmonai tiki nepertraukiama pranašų seka, pradedant nuo Adomo, ir į kurią toliau įeina Nojus, Abraomas, Ismaelis, Izaokas, Jokūbas, Juozapas, Jobas, Mozė, Aronas, Dovydas, Saliamonas, Elijas, Jona, Jonas Krikštytojas ir Jėzus, tebus jiems visiems ramybė. Tačiau paskutinioji Dievo žinia žmogui, naujas amžinosios žinios patvirtinimas ir viso to, kas buvo iki tol įvykę, apibendrinimas buvo atskleisti Pranašui Muhammadui per angelą Gabrielių.

Kaip tampama Musulmonu?

Paprasčiausiai ppasakant: „Liudiju, kad Nėra kitos dievybės išskyrus Vieną Dievą, ir liudiju, kad Muhamedas yra Dievo Pasiuntinys“. Šiuo pripažinimu tikintysis skelbia apie savo tikėjimą visais Dievo pasiuntiniais ir jų atneštais šventaisiais raštais (originalais)

Alkoholiniai gėrimai musulmono gyvenime

Vynas (hamr) – alkoholinė medžiaga, sugebanti llaikinai apsvaiginti, sumažina žmogaus proto ir fizinės kontrolės galią.

Kaip islamiškas terminas, žodis hamr vartojamas atitinkamai kiekvienam produktui (gėrimui), kuris gali užnuodyti protą.

Žmonės, ypač arabai iki Islamo, mėgo gerti vyną. Jų gyvenime alkoholis užėmė ypatingą vietą. Arabų literatūroje aprašomas vynas, jo rūšys, indai, iš kurių jį gėrė ir pasilinksminimai. Arabai buvo labai prisirišę prie vyno.

Islamas auklėjimo ir švietimo procese palaipsniui ir išmintingai išstūmė vyną ir visus kitus svaiginančius gėrimus. Galutiniame rezultate, kai žmonės įsitikino Islamo principais, visi alkoholiniai gėrimai absoliučiai buvo uždrausti.

Kodėl islamas draudžia valgyti kiauliena

Pasak anglų patarlės: “Tampame tuo, ką valgome”. Iš tiesų, tai, ką valgome ir geriame, turi tiesioginės įtakos mūsų veiklai. Todėl Islamas nubrėžia griežtą ribą tarp tinkamo ir netinkamo maisto. Vienas iš tokių draudimų, padedantis laikytis kūno iir sielos švaros – draudimas valgyti kiaulieną. Pasak gydytojų ir medicinos ekspertų – kiauliena yra žalinga. Jos vartojimas mažina žmogaus dvasinius bei moralinius gabumus.

Žmogus – kūno ir sielos derinys. Taigi viskas, kas kenkia vienam, kenkia ir kitam. Vartojama kiauliena pamažu slopina gėdos jausmą, todėl ten, kur ji yra kasdienis maistas, tokios vertybės kaip, kaip skaistybė, drovumas, kuklumas tampa praeities reliktais. Seksualinė laisvė skverbiasi į kultūrą, tampa norma.

Šv.Koranas draudžia kiaulieną, ir musulmonai nedrįsta jos liesti. Kita vertus, tas pats draudimas išsakytas iir Biblijoje, visgi krikščionys sulaužė jį ir apskritai užmiršo apie jo egzistavimą. Šiandien vakariečiai pripažįsta, kad kiauliena yra sunkus, gausus proteino maistas. Visgi, kai kurie iš jų pateisina jos vartojimą tuo, kad pasaulyje jaučiamas maisto trūkumas, kiaulės, dėl savo gausios populiacijos galėtų šią problemą išspręsti. Panašiai galima būtų svarstyti ir apie šunų mėsą, bet tikriausiai tampa bjauru vien apie tai pagalvojus. Matyt taip, kaip musulmonui pagalvojus apie kiaulieną.

Kaip musulmonai žiūri į pagyvenusius žmones, mirtį ir pomirtinį gyvenimą?

Prieglaudos namai seniems žmonėms musulmonų pasaulyje yra beveik nežinomi. Rūpinimosi tėvais šiuo sunkiausiu jų gyvenime periodu našta yra laikoma garbe ir palaiminimu.

Islamo pasaulyje, patarnavimas savo tėvams yra antra pareiga po Dievo garbinimo ir tėvai turi teisę to tikėtis. Yra laikoma niekingu poelgiu išreikšti susierzinimą, kai su senais žmonėmis, be jokios jų kaltės, pasidaro sunku elgtis.

Qur’an yra parašyta” “Jūsų Viešpats jums įsakė garbinti tik Jį ir nieko daugiau, tai pat būti gerais savo tėvams. Jei kuris nors iš jų paeis kartu su jumis, nepriekaištaukite ir nebarkite jų, o kalbėkite su jais su priderama pagarba ir gerumu. Elkitės su jais nuolankiai ir sakykite ‘Mano Viešpatie! Pasigailėk jų, nes jie rūpinosi manimi, kai aš buvau mažas.” (Qur’an17:23-4).

Musulmonai tiki, kad dabartinis gyvenimas yra ttik išbandymas ir pasiruošimas kitam egzistavimui. Pagrindinės tikėjimo sąvokos yra: Teismo Diena, Prisikėlimas, Dangus ir Pragaras.

Kai miršta musulmonas, jo kūnas yra nuprausiamas, paprastai šeimos nario, įvyniojamas į švarią, baltą drobulę, ir palaidojamas su paprasta malda, pageidautina, tą pačią dieną. Musulmonai tai laiko viena iš paskutinių paslaugų, kurią jie gali padaryti savo artimiesiems ir galimybe prisiminti savo trumpą egzistavimą čia, žemėje.

Kaip Islamas gerina moters padėtį?

Pagal Qur’an, vyrai ir moterys prieš Dievą yra lygūs; moterys nėra kaltinamos palietusios “uždraustą medį”, taip pat jų kančios nėštumo metu bei gimdant nėra laikomos kaip atpildas už šį poelgį.

Islamas moterį, vienišą ar ištekėjusią, mato kaip individą, turintį savo teises į nuosavybę ir uždarbį, bei jų naudojimą. Santuokinė dovana, kurią jaunikis dovanoja nuotakai, yra skirta jos asmeniniam naudojimui, ir jis gali pasilikti savo šeimos pavardę, nepriimdama jaunikio pavardės. Vyrų ir moterų vaidmenys yra vienas kitą papildantys ir bendradarbiaujantys. Abiejų lyčių teisės ir atsakomybė yra savo visuma bešališka ir subalansuota.

Tiek vyrai, tiek ir moterys turi rengtis paprastai ir kukliai; specifinės moterų aprangos tradicijos kai kuriose musulmonų šalyse yra daugiau vietinių papročių išraiška, nei religinių principų nuostata. Lygiai taip pat, elgesys su moterimis kai kuriose Islamo pasaulio šalyse labiau atspindi kultūrinius papročius, kurie gali ir nesutapti, o kartais iir būti priešingi tikriesiems Islamo mokymams.Dievo pasiuntinys sakė:“Tobuliausias tarp tikinčiųjų yra tas, kuris yra geriausias ir švelniausias savo žmonai”.

Kodėl šeima musulmonams yra tokia svarbi?

Šeima yra Islamo visuomenės pagrindas. Saugumas ir taika, kurią garantuoja stabili šeima, yra labai vertinami ir laikomi gyvybiškai reikalingais dvasiniam jos narių augimui. Harmoninga socialinė tvarka yra kuriama stabilių vieningų šeimų; vaikai yra branginami ir retai kada palieka namus prieš sukurdami savo šeimas.

Tėvai Islamo tradicijoje yra labai gerbiami. Motinos yra ypatingai gerbiamos: Qur’an moko, kad, todėl kad mottinos kenčia per nėštumą, gimdydamos ir augindamos vaikus, jos nusipelno ypatingo dėmesio ir gerumo.

Qur’an yra teigiama:

“Ir mes liepėme žmogui būti geram savo tėvams. Kadangi jo motina su didžiuliu vargu dvejus metus jį nešiojo ir žindė. Parodykite dėkingumą Man ir savo tėvams; rodyti dėkingumą Man yra jūsų galutinis tikslas.” (Qur’an 31:14).

Musulmonų santuoka yra ir šventas aktas, ir teisinis susitarimas, kuriame kiekvienas iš partnerių laisvai gali pareikšti savo sąlygas. Išsiskyrimas, nors tai ir yra neįprasta, yra leidžiamas tik kaip paskutinė išeitis. Santuokos papročiai kiekvienoje šalyje yra skirtingi.

Kaip Islamo plitimas įtakojo pasaulį?

Po Pranašo mirties Musulmonų bendruomenė staigiai išsiplėtė. Per kelis dešimtmečius Musulmonų valdomos teritorijos išsiplėtė per tris žemynus – Aziją, Afriką ir Europą. Per kitus kelis šimtmečius ši Imperija vis plėtėsi ir

Islamas palaipsniui tapo daugumos gyventojų pasirenkamu tikėjimu. Tarp priežasčių, lėmusių tokį staigų ir ramų Islamo plitimą, buvo šios doktrinos paprastumas – Islamas kviečia tikėti tik į Vienintelį Dievą ir jo garbinimą. Islamas taip pat pakartotinai moko žmones naudoti savo intelektines ir stebėjimo galias.

Besivystanti Musulmonų civilizacija “sugėrė” palikimą senovės civilizacijų, pvz. Egipto, Persijos ir Graikijos, kurių mokymas buvo saugojamas bibliotekose bei mokytojų (scholars) namuose. Kai kurie Musulmonų mokslininkai atkreipė dėmesį į šiuos mokymo centrus ir siekė susipažinti su tom žiniom ir ttaip save lavinti. Todėl jie sutelkė bendras pastangas išversti filosofinius ir mokslinius darbus (jiems prieinamus) ne tik iš Graikų ir Sirų kalbų, bet taip pat iš Pahlavų (prieš Islaminės Persijos mokslininkų kalba) ir netgi iš Sanskrito (senovės Indų kalba).

Dauguma svarbių filosofinių ir mokslinių Aristotelio darbų; daug iš Plato ir Pitagoro mokyklų ir svarbiausi Graikų astronomijos darbai, matematikos ir medicinos darbai (pvz. Almagest of Ptolemy, Euklido Elementai ir Hipokrato bei Galeno darbai), visi jie buvo išversti į arabų kalbą. Be to, ssvarbūs astronomijos, matematikos ir medicinos darbai buvo išversti iš Pahlavų ir Sanskrito kalbos. Rezultate, arabų kalba tapo svarbiausia moksline kalba pasaulyje ir mokslo bei žinių lobynu daugeliui amžių.

Tokie mokslininkai pasiekimai buvo daug daugiau nei tik vertimai ir išsaugojimai senovės mokymų. ŠŠie mokslininkai pastatė ir išplėtojo senovinį palikimą prieš perleidžiant jį Vakarams.

Musulmonai pasižymėjo mene, architektūroje, astronomijoje, geografijoje, istorijoje, kalboje, literatūroje, medicinoje, matematikoje ir fizikoje. Dauguma svarbių sistemų, tokių kaip algebra, arabiški skaičiai ir pati nulio sąvoka (gyvybiškai svarbi matematikos tobulėjimui), buvo suformuluoti Musulmonų mokslininkų (mokslininkai ) ir pasidalinti su viduramžių Europa. Buvo sukurti ir išvystyti sudėtingi instrumentai (kaip pvz. astroliabija, kvadrantas, navigaciniai žemėlapiai bei schemos), kurie padarė vėlesnes Europos atradimų keliones įmanomomis.