Ispanija

Ispanija

Sostinė: Madridas (3 786 000 gyv. sk.)

Gyventojų skaičius: 39 244 000 gyv.

Gyventojų tankis, žm./km2: 77,7

Plotas: 504 782 km2

Valstybinė kalba: ispanų

Piniginis vienetas: Peseta

Valdymo forma: Konstitucinė karalystė

Tikyba: katalikų

ES narė nuo: 1986 m.

Kiti miestai: Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa.

Gyventojų ūkinė veikla:

Žemės ūkis: 5%

Pramonė: 39%

Aptarnavimo sfera: 56%

Krašto istorija

Senovės graikai šį savitą ir įdomų kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi- Hesperija, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to ir kilo Ispanijos (Espana) pavadinimas. Vieninga Ispanijos valstybė susikūrė gerokai vėliau &– 1479 metais. Ispanija – “Koridos ir Flamenko šalis”. Kitur tokio lygio pramogų neišvysi. Ispanija – tai ir nesibaigianti “Saulės, vyno ir šokių fiesta” ir “Don Kichoto ir vėjo malūnų šalis”.

Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos autorių, kurie mini I tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai, vietinių gyventojų ppraminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.

Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą, – kkatalonai, galisai, baskai. Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičių reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnų, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, savitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais.

Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemių ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų (kolonija- svetimos valstybės užgrobta ar kitaip pajungta šalis arba jos dalis neturinti pilno politinio ir ekonominio savarankiškumo.). Pirmajame pasauliniame kare IIspanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje.

Ryšiai su Lietuva

1992 m. birželio 27 dieną Ispanija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Iki Antrojo pasaulinio karo toje šalyje gyveno apie 30 lietuvių. Pilietinio karo metais į Ispaniją iš daugelio vietų buvo nuvykę apie 100 lietuvių ginti Respublikos. Vos ne pusė jų žuvo ar dingo be žinios. Tarpukario metais į lietuvių kalbą išversti pirmieji ispanų literatūros kūriniai. Iki 1991 m. Lietuvoje išleista beveik pusšimtis ispanų knygų, keletas lietuviškų- Ispanijoje. Pastaraisiais metais šalys keičiasi orkestrantais iir solistais. Barselonos olimpinės žaidynės buvo pirmosios, kuriose po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo mūsų šalies delegacija.

Šalis

Kas Ispaniją išskiria iš kitų ES šalių?

· didžiausias procentas žmonių, dirbančių prekybos, restoranų ir viešbučių sektoriuje (22,7% visos darbo jėgos);

· daugiausia bedarbių (14,1% visos darbo jėgos);

· proporcingai didžiausias gydytojų skaičius (1 gydytojas 244 gyventojams);

· užauginama daugiausiai apelsinų tiek ES, tiek pasaulyje;

· daugiausiai iškasama mineralinių medžiagų;

· jauniausia Konstitucija (priimta 1978 m. gruodžio 6 d.);

· Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių;

· trumpiausios atostogos (7,5 dienos per metus);

· Ispanija yra viena iš kalnuočiausių valstybių Europoje;

· Ispanijos pietryčiuose ir jos apylinkėse iškrenta mažiausiai Europoje kritulių (200-300 mm/m2);

· Madridas yra vienintelė Europos sostinė, įkurta ne prie upės;

· geografiniu požiūriu Madridas yra Ispanijos centre;

· 99% šalies gyventojų yra katalikai;

· palyginti su kitomis ES šalimis, gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių;

· Ispanija yra viena iš pasaulio mašinų eksporto lyderių.

ES

Praėjus penkeriems metams po Graikijos įstojimo, 1986 metais Europos Bendrijų narėmis tapo Ispanija ir Portugalija. Ir šį kartą Bendrijų šalių tikslai buvo panašūs: priimdamos šias valstybes į savo tarpą jos norėjo sutvirtinti jaunas jų demokratijas ir gležnas ekonomikas žlugus autoritariniams rėžimams. Bendrijas taip pat viliojo nemažos rinkos – vien Ispanijoje gyvena beveik 40 milijonų žmonių. Savo ruožtu ispanai su kaupu pasinaudojo naryste. Jie atnaujino ekonomiką pasinaudodami investicijomis ir Briuselio subsidijomis. Ispanai taip pat išsiderėjo tteisę skirti į Europos Komisiją du komisarus, ir šiuo požiūriu ji atsistojo į vieną eilę su Vokietija, Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Italija. Ar reikia stebėtis, kad ES Ispanijoje turi gerą vardą? Briuselyje ji pasižymi kaip ne pati sukalbamiausia derybininke. Būdama viena iš didžiausių pietinių Sąjungos valstybių. Ispanija dažnai gina bendrus jų interesus ES. Antai 1999 metais svarstant ateinančių septynerių metų ES biudžetą, ji pasisakė prieš siūlymus ryžtingiau sumažinti Briuselio subsidijas atsiliekantiems regionams.

Ispanijos sopulys- radikalios baskų dalies siekis atskirti baskų kraštą nuo Ispanijos ir šiam siekiui įgyvendinti pasitelktas terorizmas. Belieka tikėtis, kad Europos vienijimasis, jį lydintis gerovės augimas ir bendros europinės erdvės atsiradimas šį sopulį išgydys.

Žemynas

Ispanijos gamta panaši į kitų Viduržemio pajūrio šalių gamtą; savitumas sąlygoja Afrikos žemyno artumas. Kraštovaizdžio įvairovę ir ypatumus lemia reljefas. Nedaug kas žino, kad Ispanija – aukščiausiai virš jūros lygio esanti Europos šalis, po Šveicarijos. Plokščiakalniams ir kalnams tenka apie 90% jos ploto. Beveik pusę paviršiaus užima didžiausias Europoje Mesetos (lietuviškai – stalas) plokščiakalnis, kurio aukštis siekia 800 – 1000 m. Jį sudaro kristalinis granitų ir gneisų pamatas. Mesetą Centrinių Kordiljerų kalnagūbriai dalija į dvi dalis: į šiaurę nuo jų – senoji Kastilija, o į pietus – Naujoji Kastilija. Plokščiakalnį supa alpinės kalnodaros raukšliniai kalnai: šiaurėje &– Kantabrijos, šiaurės rytuose – Iberijos, o pietuose – Siera Morenos. Prancūzijos pasieniu tęsiasi sunkiai pereinami Pirėnų kalnai. Į pietus nuo jų yra Aragono žemuma. Ispanijos pietvakariuose plyti didžiausia krašte Andalūzijos žemuma, o Viduržemio jūros pakrantėje yra mažų lygumų. Visos lygumos sudaro tik apie 11% krašto ploto. Krašto pietuose Siera Nevados kalnų viršūnė – Mulasenas (3478 m.) – yra aukščiausias Ispanijos taškas. Ispanijos žemės gelmės nėra labai turtingos, bet kai kurių žaliavų telkiniai gana dideli. Piritų atsargos Siera Morenoje yra vienos didžiausių pasaulyje. Ten pat yra švino ir cinko. Almadene yra 1/3 pasaulio gyvsidabrio atsargų. Kantabrijos kalnuose gausu akmens anglių ir geležies rūdos. Ispanijos klimatui įtakos turi “drėgnas” Atlantas ir “sausa” Afrika, be to, kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrinta bene daugiausia kritulių (iki 2000 – 3000 mm) Europoje, o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). Drėgnuose plotuose visus metus kritulių iškrinta beveik tolygiai, gal kiek mažėliau vasarą, o sausringose vietose didžiuma kritulių tenka pavasariui ir rudeniui. “Drėgnajai” Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7 – 100, o liepos – 18 – 200. “Sausojoje” krašto dalyje klimatas žemyninis. Čia plokščiakalnyje vidutinė sausio temperatūra vos 1 –

50, o liepos – 24 – 290. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą – 8 – 120), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrinta kaip 250. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60% krašto ploto trūksta drėgmės, ir jį reikia drėkinti.

Dėl klimato įvairovės ir paviršiaus kontrastų susidarė labai įvairūs dirvožemiai. “Drėgnojoje” šiaurėje vyrauja mažai derlingi jauriniai dirvožemiai. Plokščiakalniams būdingi pilkai rudi akmeningi dirvožemiai. Derlingiausi Ispanijoje dirvožemiai – tamsiaspalviai aliuviniai – paplitę žemumose ir upių slėniuose. Dėl netolygaus kritulių ppasiskirstymo per metus dirvose plito erozija, ypač suintensyvėjusi iškirtus kalnų šlaitų miškus. Aragone, La Mančoje ir šalies pietuose dideliuose plotuose derlingas dirvožemis nuplautas.

Salos

Balearų salyną sudaro 4 salos: Maljorka, Menorka, Ibiea ir Formentera. Jis yra vienas iš autonominių Ispanijos regionų, turinčių savo parlamentą ir vykdomąją valdžią.

Maljorka – didžiausia Balearų salyno sala. Jos teritorija tęsiasi 100 km. iš rytų į vakarus ir 75 km. iš šiaurės į pietus. Pietryčiuose yra Sierra de Tramuntana kalnynas, kurio aukščiausia viršukalnė – Puig Maijor – yra 11445 m. virš jūros lygos. Centrinę salos dalį užima lyguma, kuri pietryčiuose pereina į neaukštą Sierra de Levant kalnų masyvą. Šių kalnų papėdėje yra puikių paplūdimių. Pakrančių ilgis – 554 km. sala turi dvi dideles įlankas: Bahia de Alcudija (šiaurėje) iir Bahia de Palma (pietuose). Savo civilizacijų pėdsakus Maljorkoje paliko žymiausios antikos tautos. Balearų administracinis centra ir salyno sostinė – Palma de Mallorca (740 tūkst. gyventojų) prie Bahia de Palmos įlankos.

Upės

Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, vasarą labai nusenka, todėl laivybai netinka. Tik Gvadalkivyro upe plaukioja laivai. Upių vandeningumas ne visur vienodas. Krašto šiaurėje tekančioms upėms tenka apie 75%, o visoms kitoms- 25% šalies vandens nuotėkio. Vadinasi, krašto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens, ir laukus reikia drėkinti. Todėl upėse įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs, bet didžiosios dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego. Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku, ypač žiemą. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820 km). KKalnuose yra nedidelių ežerų.

Augalai

Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia mišriai auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų. Tačiau miškai užima tik apie 14% Ispanijos ploto.

“Drėgnojoje” Ispanijoje paplitę plačialapių miškai, turintys pomiškį. Juose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, įsimaišo visžalių akmeninių ąžuolų. Kalnams būdingas vertikalusis zoniškumas. Aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vvešlios alpinės pievos. “Sausajai” krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio sausamėgė augalija, joje mažiau miškų. Tai – kvapnių makijos ir spygliuotų garigos visžalių krūmų bendrijos. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos. Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima sausosios stepės, jo pietinėje dalyje – La Mančoje – net pusdykumių augalai – druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės – palmitai. Jie vieninteliai iš palminių natūraliai auga Europoje.

Gyvūnai

Ispanija turtinga laukiniais gyvūnais. Šiaurėje paplitę Vidurio Europos, o kitur – Viduržemio pajūrio tipo gyvūnai. Iš stambiųjų žinduolių: stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai. Iš smulkiųjų gausu graužikų, ispaniškųjų kiškių, Alžyro ežių, triušių. Kai kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių. Vis rečiau pasitaiko rudųjų lokių.

Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400 rūšių) Ispanija viena turtingiausių Europoje. (Lietuvoje yra apie 300 rūšių). Tipiški Ispanijos paukščiai – mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka. Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai. Iš kitų Europos vietų (ir iš Lietuvos) atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų. Prie vandens telkinių yra flamingų.

Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių ir kitokių nelabai malonių gyvūnų. Tai chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai. Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai. Skanėstais laikomi čia sugaunami langustai, vvėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai.

Ispanijoje nuo seno gerai tvarkoma gamtos apsauga. Yra nacionalinių parkų (Kovandongos, Ordesos), daugiausia kalnuose, rezervatų, draustinių.

Miestai

Barselona

Antras pagal dydį Ispanijos miestas, Katalonijos sostinė, vienas didžiausių Viduržemio jūros uostų. Senamiesčio branduolys – Barri Gotic – viduržemio gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Picasso muziejus. Centrinė Barselonos katedra Lascu – tai vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Netoliese aikštės ir rūmai – tikri centrinės Europos baroko šedevrai. Barselonos perlas – įžymiojo architekto Antonio Gaudi neužbaigtoji katedra Sagrada Familia. Jūros pakrantėse puikuojasi monumentas Kristopui Kolumbui. Barselona – žavus įvairiaspalvis miestas, pilnas energijos ir jaudulio. Pramogos, komercija, kultūra ir menas čia yra neatsiejamos kasdieninio gyvenimo dalys.

Madridas

Madridas sostine tapo 1561 m., nes karaliui Pilypui patiko jo klimatas ir vieta pačiam šalies viduryje. Dabar miestas turi apie 4 mln. gyventojų – tai Ispanijos finansinis ir administracinis centras. Madridas yra pasaulio turizmo ir kultūros centras. Mieste gausybė teatrų, per 100 muziejų, daug architektūros paminklų.

Santjagas

Nuo viduramžių Ispanijos miestas Kompostelos Santjagas yra viena iš labiausiai krikščionių piligrimų lankomų vietų. Moderniaisiais laikais su maldininkais čia atvyksta ir daugybė turistų, paviliotų miesto archtektūros grožio bei kultūrinių tradicijų ir renginių.

Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugybė architektūros, kultūros paminklų – bažnyčių, vvienuolynų, pilių. Seniausi statiniai išlikę nuo romėnų laikų: amfiteatrai (pavyzdžiui, Madrido, 6000 žiūrovų), tiltai, akvedukai (vienas jų – 118 arkų, 26 m. aukščio ir 728 m. ilgio – Segovijoje). Pasaulinio garso paminklų liko ir iš arabų valdymo laikų: Didžioji mečetė Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtovė ir rūmai netoli Granados (XIII – XV a.) ir kt. Iš gausybės romaninės architektūros paminklų minėtina Santjago de Kompostelos katedra (XI – XII a.).

Ūkis

Ispanija, buvęs žemės ūkio kraštas, 1960 – 1975 m. ūkio augimo tempais pasaulyje nusileido tik Japonijai, todėl greitai virto pramonine agrarine šalimi, pagal gamybos mastą užimančia penktą vietą Europoje. Atsirado naujos pramonės šakos: elektrotechnika, elektronika, naftos chemija, aviacija ir kt. Daugiausia pramonės sutelkta pajūryje – šiaurėje ir rytuose: Astūrijoje, Baskijoje, Katalonijoje. Pastaraisiais metais sparčiai auga Madrido ir Valjadolido pramonės rajonai. Senas tradicijas turinti metalurgijos pramonė daugiausia plėtojama šiaurėje – geležies rūdos ir akmens anglių gavybos vietose – Baskijoje ir Astūrijoje. Ispanija gamina sau aliuminį, cinką, varį, šviną. Išplėtota laivų statyba ir atomobilių gamyba. Pastatytų laivų kiekiu Ispanija 90 – aisiais metais turėjo trečią vietą pasaulyje, po Japonijos ir Vokietijos. Daugiau kaip 1 mln. automobilių per metus pagamina “Citroen”, FIAT, “Renault”, “Volkswagen” ir kitų firmų filialai, veikiantys Madride, Valjadolide, Barselonoje. Stakles ispanai eksportuoja

į daugiau kaip 100 šalių, kartu su japonais pirmauja pasaulyje pagal cemento gamybą.

Europoje vertinama ispanų tekstilė, trikotažas, ypač avalynė. Iš maisto pramonės šakų kraštui reikšminga vyno, alyvmedžių aliejaus gamyba, vaisių perdirbimas. Didelė dalis šių šakų produkcijos eksportuojama. Pagal alyvmedžių aliejaus gamybos mastą Ispanijai tenka pirma vieta pasaulyje. Alyvmedžių vaisiuose yra iki 80% aliejaus, daug vitaminų ir mikroelementų. Jų aliejus naudojamas maistui, kosmetikos pramonėje.

Labai svarbi ir pelninga ūkio šaka yra turizmas. Nemažai valiutos palieka 50 mln. turistų, kasmet atvykstančių į Ispaniją.

Žemės ūūkis

Šiais laikais sudaro šiek tiek daugiau kaip 1/5 krašto ekonomikos. Žemdirbystei tenka 53%, o gyvulininkystei- 41% gamybos apimties. Tik visai neseniai žemės ūkį pradėta labiau mechanizuoti, pačius ūkius – didinti, tad jis vis dar daugiašakis, nelabai specializuotas. Apie 60% krašto ploto žemių reikia drėkinti. Dirbamose žemėse auginami javai, vynuogės, alyvmedžiai. Miežiai, kviečiai ir avižos sėjamos daugiausia Mesetos plokščiakalnyje, o šiaurės ir šiaurės vakarų drėgnesnėse žemėse – kukurūzai. Drėkinamose žemėse ispanai gauna iki 60 cnt/ha ryžių. Soduose auginami citrusai, migdolai, vynuogės, aabrikosai, persikai, obuoliai, vyšnios ir kt. Ispanija viena pirmųjų pasaulyje pagal citrusų auginimą. Pietuose yra vienintelis Europos rajonas, kuriame auga datulės.

Gyvulininkystė išplėtota menkai, ir dalį mėsos tenka įsivežti. Galvijai auginami šiaurėje, o plokščiakalnyje ir kalnų šlaituose – avys. Ispanijai tenka aantra vieta pasaulyje pagal kamštinės žievės paruošas.

Žmonės

Ispanija yra daugiatautė šalis. Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Apie 80% krašto gyventojų yra ispanai. Be to, gyvena portugalų, taip pat apie 40 000 čigonų, kurių didžiuma įsikūrusi Andalūzijoje. Minėtos keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Valstybinė kalba – ispanų. Ji priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbos grupei. Viduramžių keliautojai ir užkariautojai išplatino ispanų kalbą visame pasaulyje, ir dabar ją vartoja apie 250 mln. žmonių, daugiausiai Pietų ir Centrinėje Amerikoje.

Katalonai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai – Galisijoje – šiaurės vakaruose, o baskai – keliose provincijose prie Prancūzijos – Baskijoje. Per paskutinį šimtmetį ggyventojų skaičius padvigubėjo. Dabar 2/3 jų gyvena miestuose.

Gyventojai

Ispanijoje gyvena 73% ispanų, 18% katalonų, 6% galistų, 1,5% baskų, likusieji – čigonai, užsieniečiai. Mažosios tautelės siekia nepriklausomybės, todėl Ispaniją kartkartėmis sudrebina protesto ir net teroro bangos. Labiausiai Ispanijoje ekonomiškai išsivysčiusi yra Katalonija, kuri driekiasi šalies rytuose, prie Viduržemio jūros. Katalonija yra šalies autonominė sritis, turinti savo Parlamentą ir Vyriausybę. Oficiali kalba – katalonų ir ispanų. Srityje gyvena per 6 mln. Katalonų, sostinė Barselona.

Katalonai labai mėgsta valgius iš vištienos, kiaulienos, ryžių, ypač plovą, iir, žinoma aštrius padažus. Iš saldumynų chalvą. Pavalgę mėgsta pamiegoti. Užtat pietų pertrauka siesta – trunka 2 – 3 valandas. Užsidaro visos parduotuvės, įstaigos, dauguma kavinių. Tuomet Barselona atrodo lyg išmirusi. Turistams tenka ilgai ieškoti bent vienos veikiančioskavinės, kurioje galėtų pailsėti po klaidžiojimų miegančiame mieste. Ispanai vakarieniauja vėlai – apie 21 val.

Kalba

Ispanų kalba iš esmės yra lotynų kilmės, nors juntama maurų įtaka. Panašiai kaip skiriasi britiškos ir amerikietiškos anglų kalbos variantai, ispanų, gyvenančių skirtinguose vandenyno pusėse, žodynas kartais skiriasi. Pavyzdžiui, persikas Ispanijoje vadinamas melocoton, o Lotynų Amerikos šalyse – durazmo.

Kalbos norma pripažintas Kastilijos dialektas Castellano. Rašyba ir tarimas griežtai tarpusavyje suderinti, priimta tik keletas išimčių. Todėl, išmokus ispanų kalbos raides ir jomis reiškiamus garsus, nesunku ištart žodžius, su kuriais pirmą kart susiduriam.

Kastilijos ispanų kalba perėmė nemažai žodžių iš amerikietiškosios anglų kalbos, pavyzdžiui, windsurfista (burlentininkas) ir walkman (nešiojamas magnetofonas su ausinėmis). Kita vertus, anglų kalba turi daug ispaniškos kilmės žodžių, kaip: cargo, hacienda, patio, armada, guerilla, junta, plaza, canyon, rodeo, abobe, vanilla, armadillo, tornado, embargo, bonanza. 1936 metais generolas Emili Mola puolė Madridą su keturių kolonų kariuomene. “Penktoji kolona”, – paskelbė jis per radiją, – “yra pačiame mieste”.

Kultūra

Menas

Ispanai davė pasauliui nemažai žymių menininkų: Don Kichoto autorių Miguelį de Servantesą (1547 &– 1616), siurrealistą dailininką Salvadorą Dali (1904 – 1989). Ko gero, žymiausias XX a. dailininkas buvo Pablas Picasso (1881 – 1973). Per 75 metus jis sukūrė tūkstančius paveikslų, skulptūrų, keramikos dirbinių. Niekas nesiginčija dėl jo didžiulės įtakos šiuolaikiniam menui. Sakoma, kad P. Picasso pirmiau pradėjo piešti nei vaikščioti, o pirmasis jo žodis buvo “pieštukas”. Būdamas 14 metų amžiaus jis per vieną dieną išlaikė kvalifikacinius stojamuosius egzaminus į Vaizduojamųjų menų akademiją Barselonoje. Paprastai šie egzaminai trunka visą mėnesį.

Korida

Bulių kova arba korida išpopuliarėjo Ispanijoje XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride, kur telpa 23 000 žiūrovų. Francisko Goyos, Pablo Picasso paveikslai, Georges’o Biset muzika ir Ernesto Hemingvėjaus kūryba išgarsino koridą visame pasaulyje.

Mokslai

Socrates- tai Europos Sąjungos bendradarbiavimo švietimo srityje programa, kurios tikslai yra siekti didesnio Europos šalių tarpusavio supratimo, skatinti studijuoti užsienio kalbas, kultūrinį švietimą, kurti europinius švietimo standartus, siekti akademinio diplomų, studijų ar kitų kvalifikacijų pripažinimo, skatinti keitimąsi informacija, patirtimi.

Šioje programoje dalyvauja šie Ispanijos universitetai:

Universidad de Oviedo

Universidad Complutense de Madrid

Universidad de Santiago de Compostela

Šventės

Fiestos- neatsiejama Ispanijos kultūros dalis, priskaičiuojama apie 200 įvairių švenčių. Dauguma fiestų švenčiama tik tam tikruose miestuose, dažnai turinčiose savo šventuosius. Jeigu nnorite bėgti nuo įsiutusio buliaus, tereikia liepą apsilankyti Pamplonoje, kur vyksta kasmetinė Bulių bėgimo fiesta. Rugpjūčio 16 dieną Valagaracia de Arousa vietovėje jūsų laukia Vandens šventė- tonos vandens išliejama ant gatves užplūdusių žmonių, nešančių vietos šventojo statulą. Jeigu norite pasimėtyti pomidorais (La Tamatina, pomidorų karas), rugpjūčio mėnesį apsilankykite Valensijos Bunolo miestelyje. Populiariausios Ispanijoje religinės šventės. Įspūdingiausia – Didžioji savaitė prieš Velykas. Miestų ir miestelių gatvėmis traukia įspūdingos procesijos. Kiekvienos bažnyčios kunigai su padėjėjais aprengiami inkvizicijos laikų rūbais- balti apsiaustai, baltos kepurės. Jie keliauja per visą miestą, nešdami svarbiausias savo bažnyčių skulptūras. Iš paskos eina žmonių minia, meldžiasi, gieda. Po Velykų prasideda tikros ispaniškos fiestos.

Datos

Valstybinės šventės:

Naujieji metai: sausio 1 dieną.

Trys karaliai: sausio 6 dieną.

Karnavalas: vasario pradžioje – kovo pabaigoje.

Šv. Juozapo diena: kovo 19 dieną.

Didžioji savaitė: savaitė iki velykų.

Gegužės pirmoji: gegužės 1 dieną.

Dievo kūno šventė: birželį.

Šv. Jono diena: birželio 24 dieną.

Dangun ėmimo šventė: rugpjūčio 15 dieną.

Tautos diena: spalio 12 dieną.

Visi šventieji: lapkričio 1 dieną.

Konstitucijos diena: gruodžio 6 dieną.

Nekalto prasidėjimo šventė: gruodžio 8 dieną.

Kalėdos: gruodžio 25 dieną.

Įžymybės

Migelis Marti Palas gimė 1929 m. Rada den Teno miestelyje, Šiaurės Katalonijoje (Ispanija). Jo tėvai buvo darbininkai (dirbo dviejuose fabrikuose). Baigęs mokyklą, jis pradėjo dirbti verpimo fabrike kartu su savo motina. Kol dirbo, Migelis rašė

eilėraščius ir dainas, kurias dainuodavo sau pritardamas gitara. Jis net dainuodavo su žymiais Katalonijos dainininkais Reimanu ir Barcela. Tačiau Migelis Marti Palas turėjo nutraukti savo dainininko karjerą dėl ligos. 1970 m. jis sužinojo, kad serga sunkia sklerozės forma, dėl kurios negalės groti gitara. Dabar jis nuolat sėdi invalido vežimėlyje ir negali gerai šnekėti. Tačiau laimei jis vis dar rašo eilėraščius, kuriems žymiausi Katalonijos dainininkai (tokie kaip Reimanas, Rama Mantaner, Marija del Mar Banet ir kiti) dažnai sukuria melodijas. Jo pirmieji eeilėraščiai “pasakoja” apie Migelio gimtąjį kaimą, jo žmones ir jo fabriką. Sužinojęs apie savo ligą, jis nuolat ėmė rašyti apie mirtį. Kai Migelis apsiprato su savo liga, jis ėmė rašyti apie meilę. Jo eilėraščiai tapo šiltesni ir gilesni. Migelio draugai sako, kad Marti Palas yra švelnus, jautrus, geras žmogus. Migelio Marti Palo žymiausios knygos yra “Mylimojo Marta” (1977 m.), “Fabrikas” ir “Kaimas”. 1994 metais jis laimėjo Katalonijos rašytojų garbės apdovanojimą. Tai svarbiausias apdovanojimas, kokį Katalonijos rašytojas gali laimėti. Migelį žino iir Katalonijos vaikai, nes jis rašo ir “lengvus” eilėraščius, kuriuos vaikai gali suprasti: apie mėnesius, metų laikus ir pan.

Karaliai

Lygiai prieš 41 metus – 1962 – ųjų gegužės 14 dieną – Ispanijos karalius Juanas Carlosas vedė princesę Sofią. Tuomet kalbėta, kad GGraikijos karaliaus duktė galėjo susirasti geresnį vyrą, nes Juanas Carlosas, nors ir buvo laikomas Ispanijos sosto įpėdiniu, negalėjo nė žingsnio žengti savarankiškai – jis buvo visiškai priklausomas nuo visagalio diktatoriaus Franco. Ispanai garbina ne tik Juaną Carlosą, bet ir visą jo šeimą. Seniai jau pamiršta, kad Sofia – svetimšalė. Ispanai atvirai žavisi karalienės ramumu, išsilavinimu, tuo, kaip ji atlieka savo pareigas, kaip auklėja savo vaikus, išmušdama jiems iš galvos bet kokią didybės maniją. Ispanai atvirai žavisi ir Juano Carloso bei Sofios vaikais- išsilavinusiais, sportiškais, mielais.

Laisvalaikis

Ar žinote, kad:

· nacionalinė šventė Ispanijoje yra spalio 12 – oji; tą dieną 1492 m. Christopheris Columbas atrado Ameriką?

· Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderio pasaulyje. Kasmet jo gamybai sunaudojama 3 milijonai tonų vynuogių?

· dauguma jaunų žmonių su ttėvais gyvena iki 29 metų?

· 300 mln. planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje tik 13%?

· vienas žymiausių Ispanijos sportininkų- dviratininkas Miguelis Indurainas; jis net penkis kartus yra laimėjęs prestižines “Tour de France” lenktynes Prancūzijoje (pasaulio rekordas)?

· karalius Juanas Carlosas yra pirmasis Ispanijos karalius, aplankęs Ameriką bei- Kiniją?

· ispanai yra: jautrūs, draugiški, sąžiningi, ne itin punktualūs, jiems būdingas garbės jausmas?

Ką lankyti Barselonoje?

· Montserato vienuolynas, jau beveik 1000 metų priklausantis benediktų ordinui, yra įsikūręs Montserato kalne. Nepakartojamo didingumo ir žavesio šiam įspūdingiausiam Katalonijos peizažui suteikia apie 11200 įvairiausių formų uolėtų viršūnių, iš visų pusių gaubiančių vienuolyną;

· Taragona – Taragonos provincijos sostinė. Romėnų forumo liekanos, amfiteatras, akvedukas, gynybinės sienos mena dutūkstantinę miesto istoriją. Soboras – pats reikšmingiausias viduramžių Taragonos paminklas;

· Andora- pati mažiausia Europos valstybė Pirėnų kalnuose, šalia Prancūzijos ir Ispanijos sienų, traukianti turistus ne tik nuostabaus gamtos peizažo, bet ir laisvos ekonominės zonos teikiamais privalumais;

· Figeras – Salvadoro Dali gimtinė. Čia yra Salvadoro Dali muziejus su viena didžiausių šio menininko kūrinių kolekcija;

· Port Aventura – vienas didžiausių (plotas – 115 ha) pramogų parkų Europoje, kuriame ir suaugę, ir vaikai gali puikiai praleisti laiką, patirti nepakartojamų nuotykių ir per vieną dieną apkeliauti visą pasaulį. Atrakcionai vyksta egzotiškose įspūdingose visų penkių kontinentų šalyse bei vietovėse. Port Aventura parke – 31 restoranas su įvairių šalių virtuvėmis, 30 kvapą gniaužiančių atrakcionų ir karuselių, 22 parduotuvės su originaliais meno dirbiniais ir suvenyrais iš viso pasaulio. Kiekvieną dieną čia vyksta daugybė įvairaus žanro pasirodymų – teatras, muzika, varjete, magija ir t.t.

Ką lankyti Maljorkoje?

· Palma de Mallorca – Balearų salyno sostinė su rūmais, pilim ir bažnyčiom;

· Palmos katedra. Gotikos katedra, pradėta statyti XIII a.;

· Valdemosa – tai senovinis Maljorkos miestelis, kuriame yra išlikę XVIII a. architektūros statinių. Įrengtas muziejus. Vienuolyne yra XVIII a. vaistinė;

· Deia. Už 3 km nuo Valdemosos yra vvaizdingos Deia apylinkės, mėgiamos poetų, kompozitorių, dailininkų;

· Formentor – kalnų pusiasalis salos šiaurėje. Kalnynas su įspūdingais skardžiais ir pušynais;

· Esporles – La Granja. Senovinis dvaras virtęs etnografiniu muziejumi, išsamiai supažindinančiu su maljorkiečių menu, žemės ūkio padargais. Dvarą supa nuostabūs sodai, tvenkiniai, natūralūs fontanai;

· Els Calderes. Už 37 km nuo Palmos, pakeliui link Porto Cristo yra Els Calderes de Sant Joan dvaro kompleksas – muziejus;

· Porto Cristo. Rytinė pakrantė garsi daugybe urvų, olų, grotų. Tai ištisas paslaptingas požemių pasaulis, stebinantis stalaktitų ir stalagnitų formomis;

· Manakoras – antras pagal dydį Maljorkos miestas, kuriame auginami perlai;

· Povandeninis NEMO laivas. Norintieji susipažinti su Viduržemio jūros povandeniniu pasauliu gali apsilankyti ultramoderniame NEMO centre Magalufe;

· Vandens pramogų parkai. Vienas didžiausių vandens pramogų parkų pasaulyje Aqucity EI Arenal kurorte, netoli Playa de Palmos. Tai ištisas vandens pramogų miestelis.

Lenktynės

Fernando Alonso. Gimė 1981 – ųjų liepos mėnesį Ispanijoje, Oviedo mieste. Dabar yra vedęs. Fernando jau 1984 – ais metais, būdamas vos trijų metų amžiaus dalyvavo pirmose kartingo lenktynėse. Nuo to laiko Fernando dalyvavo įvairiuose kartingo čempionatuose, o jau 1993 – aisiais laimėjo pirmąjį Ispanijos čempionatą jaunių kategorijoje. 1994 – 95 – ais pakartojo savo pasiekimą, o nuo kitų metų dalyvavo pasaulio čempionate. Nuo – 2001 – ųjų Fernando debiutavo su “Minardi” komanda (nors turėją kontraktą su ““Benetton Renault”) Formulėje 1, kaip labai perspektyvus jaunuolis, tačiau jį persekioja nesekmės, tad pergalių dar nepasiekė.

Krepšinis

Komanda: “CB Ourense”

Žaidėjai:

BERENGER MIRANDA, Albert

PERNAS, Ruben

VAZQUEZ, Alvar

SANCHO LOPEZ, Diego

BERNABĖ PASCUAL, Juan Josė

PEREZ ANAGNOSTOU, Sergio

CHERRY GONZALEZ, Carlos

EARL, Lester

LOPEZ PEREZ, Isaac

PACREU TERRADAS, Josep

ALDAMA ALESON, Santigo

EBONG, Benjamin Ikpeme

Komanda: “Isla de Tenerife”

Žaidėjai:

FARINA GONZALEZ, Juan Jose

HAMILTON, Shad Venson

REYNES GALVACHE, Patricio

YANEZ CIDAD, Ignacio

GIL ANDREU, David

SAVANE, Sitapha Alfred

OVELLEIRO MARCOS, Fernando

TOLEDO JIMENEZ, Santiago Jesšs

SANCHEZ MORDOS, Diego

SABATĖ BOADA, Francesc

CALVO MASA, Alvaro

Valgiai (Desertas)

Desertas: Baltasis maistas

1/4 kg luptų migdolų;

300 g cukraus;

¾ l vandens;

75 g krakmolo;

dvi citrinos žievelės;

cinamono skiltelė.

Sumalkite migdolus. Įpilkite į indą vandens, sudėkite migdolus, cukrų, citrinos žieveles ir cinamono skiltelę. Įdėkite krakmolą į indą su vandeniu, ištirpinkite jį ir supilkite į didelį indą. Kaitinkite ant mažos ugnies iki užvirimo. Kai pradės virti, išimkite cinamoną ir citriną ir plakite su mikseriu iki vientisos masės. Supilkite gautą produktą į atskirus indelius. Palikite šaldytuve, kad atšaltų (15 min.), tada vaišinkitės.

Valgiai (Piperade)

Piperade (daržovių troškinys)

Tipiškas pikantiškas patiekalas iš Baskų šalies.

12 mažų žalių pipirų (neaštrių);

8 pomidorai (prinokę);

3 saldūs pipirai (raudoni);

3 svogūnai;

3 skiltelės česnako;

6 kiaušiniai;

čiobreliai, lauro lapeliai;

1 mažas raudonas pipiras (aštrus) (idealiai tinka pipirai iš mažo Basko kaimelio Espeletes);

1 gabalėlis cukraus;

2 valgomieji šaukštai aliejaus.

Supjaustykite ir susmulkinkite svogūnus. Iš visų pipirų išimkite sėklas ir susmulkinkite juos. Įkaitinkite aliejų dideliame prikaistuvyje ir jame pakepinkite

svogūnus, po to sudėkite visus išskyrus aštrius raudonus pipirus. Išmaišykite ir uždenkite. Kai daržovės bus išvirusios, sudėkite pomidorus (supjaustytus kubeliais), česnaką ir kitus prieskonius. Pridėkite cukraus, susmulkintą aštrų pipirą ir druską. Troškinkite apie 25 minutes, lengvai maišydami suplakite kiaušinius kaip omletui ir sudėkite į troškinį. Virkite dar 5 minutes. Patiekite su pakepintu kumpių (geriausiai tiktų sūdytas ir džiovintas kumpis), tada vaišinkitės.

Vynai

Ispanija pagal vyno eksportą užima 3 vietą pasaulyje. Eksportuoja šerį, cheresą, riochą (raudoną vyną), baltą vyną, kavą (ispaniškai – šampanas). DDabar nesunku rasti vyno iš Penedės apylinkių vynuogynų. Jis puikus, tačiau retas žino, kodėl ši vieta yra labai tinkama įvairaus vyno gamybai. Net 25000 hektarų vynuogynų palaimingai naudojasi Viduržemio jūros ir kalnų kaimynystės privalumais. Kalnai neleidžia nuo jūros toli sklisti karštiems drėgno oro brizams. Negana to, kylančios pašlaitės tapo rojumi skirtingą klimatą mėgstantiems vynmedžiams. Katalonijos Viduržemio jūros pakrantėje yra gana karšta, o tai reiškia, jog Baix Penedes vynuogynuose negaminamas lengvas vynas. Kiek ankščiau pūpsantys Medio Penedės apylinkių vynuogynai apdovanoti vėsesniais oorais, geriausiai tinkančiais “Bordo mokyklos” vyno gamybai. Penedis Superior apylinkių vynuogynai yra tiesiogine prasme padebesiuose. Net 800 metrų aukštyje virš jūros lygio plytintys jų plotai yra atkirsti nuo jūrinių karšto oro vėjų. Čia puikiai tarpsta gaivų orą mėgstantys Parellada vynmedžiai iir anaiptol ne ispaniškais vardais pavadinti Gewurztraminer, Saulignon Blanc ir Riesling vynuogynai.

Muzika

Dankan Euduardo

Flamenko virtuozas. Gitaristo grojimo stilių įtakojo džiazas, bliuzas, indėnų, arabų. Lotynų Amerikos muzika, bet labiausiai šiuolaikinis flamenko ir šios muzikos srovės iš Ispanijos. Keliaudamas po Ispaniją, atlikėjas mokėsi šio meno stebėdamas ir klausydamas ypač paslaptingų čigonų, flamenko dainininkų ir jiems pritariančių gitaristų. Kaip ir dauguma flamenko muzikantų, Eduardo neskaito muzikinio rašto ir dauguma kūrinių kuriuos jis atlieka yra improvizacijos. Klubo “MOTUS RECTO” kvietimu 1998 m. spalio mėn. su didžiuliu pasekimu konsertavo Lietuvoje. D. Eduardo rečitalį įrašė ir transliavo Lietuvos televizija. Festivalio metu skambėjo flamenko kompozicijos: soleares, fandangos, rumbos, granadinos, fangos, bulerias temomis.

Literatūros sąrašas

1. Vaidotas Januškis. Europa. Fizinė ir socialinė geografija. Kaunas “Šviesa” 1994 m.

2. Georgijus Sapožnikovas, Rytas Šalna. Europa. Briedis 11999 m.

3. www.google.lt

4. www.biblioteka.lt