Estija

Oficialus pavdinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kiles i “Aisti” ( Vardas, kuri geermanai dave gentims, gyvenancioms i iaures rytus nuo vyslos), senoves skandinavai ˛emes i pietus nuo Suomijos ilankos vadino “Eistland“. Sostine – Talinas (Tallinn).

Bendrosios ˛inios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksporta – 0,015; bendraji produkta – 0,02; gyventoju skaiciu – 0,027; teritorijos dydi – 0,03.

Geografine padetis – Baltijos juros rytineje pakranteje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salu 774 kilometrai; aalies ilgis i vakaru i rytus 360 kilometru, plotis i iaures i pietus 255 kilometrai; da˛niausiai priskiriama iaures arba rytu Europai.

Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentu teritorijos ˛emumos – iaures Estijos (ir klintinis glintas pakranteje), Vakaru Estijos, Vertsjervo ir Papeipes; vidutinis alies auktis 50 metru vir juros lygio. Auktumos isidesciusios aliese viduryje ir pietuose – Pandiveres, Sekalos, Otepes ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salu, saleliu ir cheru, visas salu plotas rrya 4133 kvadratiniai kilometrai, tai rya 9 procentai visos alies teritorijos. Di˛iausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotaas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos ma˛esnes: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.

Mikai Estijoje u˛ima apie 444 procentus visos alies teritorijos, dirbama ˛eme u˛ima 25 procentus, pelkes ir durpynai 12 procentu, pievos ir ganyklos 9, e˛erai 5 procentus teritorijos. Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.

Naudingosios ikasenos. Pagal degiuju skalunu gavyba Estija u˛ima pirmaja vieta paasaulyje, jos ira kasamos Alutaguzes baseine, kuris randasi alies iaures rytuose. 1985 meteis buvo ikasta 26 milijonai tonu, 1990 metais 22 milijonai tonu, 1992 – 19 milijonu tonu, 1993 – 17milijonu tonu. Taip pat rya kasamos durpes, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).

Klimatas Estijoje rya pereinantis i jurino i ˛emynini. Vidutine oro temperatura sausi Taline -5 laipsiai celcijaus, liepa +16,5 laipsniai celcijaus, krituliu kiekis per metus milimetrais – 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, kkrituliu kiekis 600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, krituliu kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantes ilankose ir sasiauriuose laikosi iki triju menesiu per metus.

Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upes : Emajegis 218 kilometru, Pernu 218 kliometru. Vendeningiausia upe Narva. Did˛iausi e˛erai kvadratiniais kilometrais : Peipsis – 3555, Vertsjer-vas – 266, Narvos tvenkinys -190. Aukciausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos auktis 318 metru.

Demografijos ˛inios. Gyventoju skaicius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais -1,56 milijono, 1993 metu prad˛ioje buvo 11 milijonas 526 tukstanciai gyventoju. 1994 metu prad˛ioje giventoju suma˛ejo iki 1 milijono 506 tukstanciu. Vidutinis gyventoju tankumas Estijoje rya 33 ˛mones viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis giventoju prieaugis nuo 1979 iki 1989metu buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 givetoju gimstamumas buvo – 14,1, o mirtingumas – 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo – 12,2, o mirtingumas buvo – 12,5, 1992 metais gimstamumas – 11,7, mirtingumas – 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje suma˛ejo iki 10,0 tukstanciui giventoju, o mirtingumas iaugo iki 14,0. Naturalus giventoju priaugis ioje valstybeje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais naturalus gyventoju prieaugis iaugo net iki – 4,0 vienam tukstanciui giventoju. Estijoje 1989 metais buvo u˛registruota 7,5 vedybu ir 3,7 skirybu vienam tukstanciui giventoju. Atitinkamai 1991 metais – 6,6 ir -3,7, 1992 metais – 5,7 vedybu ir 4,3 skirybu (tais metais skirybu Europoje daugiau buvo u˛registruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje u˛registruota 5,1 santuoku ir 3,8 skirybu 1000 giventoju. Kudiku mirtingumas tukstanciui gimusiu 1980 buvo 17, 1990 metais suma˛ejo iki 12, 1991 mirtingumas padidejo iki 13,5, o 1992 i tukstancio gimusiu kudikiu mirdavo 16. Legalu abortu skaicius 100 gimusiuju : 1980 – 160, 1992 – 157, 1993 – 1198. Vidutine gyvenimo trukme Estijoje 1980 metais vyru 64 metai, moteru 74 metai, 1990 metais vyru 65,5 moteru -75, 1992 vyru 64 metai, moteru 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyru ir 53,3 procentai moteru. Procentine giventoju sudetis pagal am˛iu ioje alyje rya tokia : iki 15 metu – 23 %, nuo 15 iki 59 metu giventoju rya 59 %, tarp 60 ir 74 metu – 13 %, ˛moniu kuriems butu per 75 metus Estijoje givena – 5 %. Del tremimu (1940 – 1941), karo (1941 – 1945) ir masines emigracijos giventoju skaicius nuo 1,14 milijono 1939 metais suma˛ejo iki 850 tukstanciu giventoju 1945 metais. Del represiju neteko daug etniniu ma˛umu :1939 – 1941 vokieciu ir 1943 – 1944 vedu. 1945 – 1950 metais i Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos i Estija atvyko apie 0,24 milijono slavu. Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyre nuo sovietu sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tukstanciui gyventoju jis buvo – 4, 1991 -8, 1992 metais migracijos balansas iaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. I alies daugiausia migravo rusai.

Etnine ir reiligine sudetis. 1934 metais estai sudare 88 procentus visu alies gyventoju, rusu buvo 8 procentai, vokieciu 1,5 procento ir viena procenta sudare vvedai. 1989 metais estu suma˛ejo iki 91,5 procento, rusu padaugejo net iki 30,5 procentu, ukrainieciai sudare 3 procentus, baltarusiai 2, suomiu buvo tik vienas procentas. 1992 metais Estijoje gyveno 63 procentai estu, rusu 29,5 procentai, ukrainieciai sudare 3 procentus ir 2 procentai visu giventoju rya baltarusiai. Net 96 procentus vieno i did˛iausiu Estijos miestu Narvos giventoju sudaro kitu tautybiu giventojai. Prieingai nei miestuose kaime 87 procentus visu giventoju sudaro estai. Estijoje nera persekiojama ne viena religija, 1940 labiausiai paplitusi religija buvo liuteronizmas, jo atstovai sudare net 75 procentus visu tikinciuju. 1990 labiausiai paplitusios religijos buvo liuteronu, staciatikiu ir baptistu. Miestuose 1989 metais gyveno 71,5 procentai visu alies giventoju, 1992 alies urbanizacija ne˛ymiai suma˛ejo, miestuose gyveno 70 procentu Estijos gyventoju. 1994 metu duomenimis Estijos sostineje giveno 443 tuksanciai giventoju (1990 metais buvo 484 tukstanciai). Tartu mieste gyvena 109 tukstanciai, Narvoje 80 tukstanciu, Kohtla Jarve turi 73 tukstancius gyventoju, Pernu 52 tukstancius.

Istorijos ˛iniios. 1154 metais arabu mokslininkas Idris pa˛ymi estija savo ˛emelapyje. 1227 – 1558 metais Estija buvo padalyta tarp Livonijos ordino (kalavijuociu), Danijos, taru ir Saremos – Lianes vyskupu, o veliau ir Teutonu ordino. 1523 metais ioje alyje buvo ivykdyta reformacija, 1525 m. Ileista pirmoji estu kalba parayta knyga. 1558

1645 m. Vyko Livonijos karas po kurio Estija buvo padalyta i smulkias valstybeles, nuo 1629 iki 1710 metu Estija buvo vedijos karalystes dalis. 1710 -1918 metai Estija buvo nukariauta Rusijos, tuo laikotarpiu buvo ikurtas Tartu universitetas, alyje vyko rusifikacija. 1918 metais vasario 24 diena Estija pasiskelbe nepriklausoma respublika, (Nepriklausomybes diena -nacionaline vente). 1919 06 23 -Venu muis (pergales diena taip pat nacionalilne vente). Nuo 1920 iki 1940 metu Estija buvo nepriklausoma respublika, 1938 m. Prezidentu buvo irinktas Konstantinas Petsas.

1940 &– 1941m. Estija okupavo sovietai ir ji tapo eioliktaja SSRS respublika, 1941 – 1944m. ja buvo okupave vokieciai. Nuo 1944 -1991m. ji vel buvo okupuota sovietu sajungos, Estija netenka 5 procentu savo teritorijos (Pasterima, rusu Peciorai), per ta laikotarpi alyje ivykdyta kolektyvizacija, ivystytas socializmas, buvo vykdomi tremimai ir represijos. 1991 metu kova beveik 78 procentai alies gyventoju visaliaudiniame referendume pasake “taip” nepriklausomai Estijai, rugpjucio 20 diena Aukciausioji taryba pasisake u˛ visika nepriklausomybe, rugpjucio 24 diena Estija nepriklausoma respublika pripa˛ino ir ppati rusija. 1994 08 31 i alies ivestas paskutinis Rusijos armijos kareivis.

Administracinis suskirstymas: Estijoja yra suskirstyta i penkiolika rajonu (maakond) ir eis miestus (vabariiklikud). Valstybine kalba nuo 1989 metu – estu, ia kalba kalba apie du trecdalius visu pileciu, rrusu kalba naudojasi trecdalis alies gyventoju.

Pinigins vienetas nuo 1992 metu bir˛elio menesio – Estijos krona, ja sudaro imtas centu. Oficialus pradinis kursas susietas su Vokietijos marke, viena marke prilyginama atuonioms Estijos kronoms. Vienas JAV doleris lygus 12,9 Estijos kronoms. 1994 metu viduryje vienas JAV doleris jau lygus 13,8 Estijo kronoms. Usienio valiutos atsargos 1992 metais duvo 100 milijonu JAV doleriu, 1993 metu viduryje iskaitant ir vedijos viriausybes gra˛inta auksa ios atsargos jau sudare 0,33 milijardo JAV doleriu. Infliacijos augimo tempai procentais: 1991 metais infliacija buvo 155 procentai, 1992 m. infliacija sieke net 1076 procentus, 1993 m. jisuma˛ejo iki 30 procentu, 1994 metais ji buvo lygi 42 procentams.

Ekonomikos rodikliai. Bendras vidaus produktas 1989 metais buvo 10 milijardu JAV doleriu. 11991 metais jis suma˛ejo iki 6,1 milijardo, 1992 metais pasaulio banko duomenimis lygus 4,3 milijardams, 1993 metais bendras vidaus produktas 4,7 milijonai JAV doleriu. Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1989 metai lygus 6200 doleriu, 1991 metais 3800 JAV doleriu, 1992 metais buvo 2750 JAV doleriu, Nacionalinis produktas vienam gyventojui 1993 metais Estijoje buvo did˛iausias tarp buvusiu sovietu sajungos respubliku, jis buvo lygus trims tukstanciams Jungtinu Amerikos valtiju doleriams. Realus kasmetinis bendro vidaus produkto prieaugis 1990 metais -8 procentai, 1991 metais -10 pprocentu, 1992 metais nuosmukis buvo did˛iausias net 26 procentai, 1993 metais jis buvo toks pats kaip ir devyniasdeimtaisiais metais -8 procentai, 1994 bendras vidaus produktas nustojo ma˛eti ir ir pradejo dideti, jo prieaugis buvo 4 procentai. Estija buvo pereinamosios ekonomikos alis, ji bguvo labiausiai ekonomikai ivystita buvusios SSRS sajungine respublika, 1989 metais alies gyventojai sudare 0,5 procento visu sovietu sajungos gyventoju, taciau Estijos bendras vidaus produktas sudare 0,7 procento viso sajungos produkto. Po nepriklausomybes paskelbimo nutrukus seniesiems ekonomikos ryiams Estija suarteja su skandinavijos alimis, o ypatingai su Suomija.

Investicijos, bankai ir mokesciai. Usienio investicijos 1992 metais Estijoje buvo 58 mln JAV doleriu, 1993 usienis i ali investavo 218 milijonus JAV doleriu, vidutinikai 1992 – 1993 metais vienam gyventojui apie 90 JAV doleriu. Per ta pati laikotarpi investicijos vienam gyventojui Latvijoje buvo 24 JAV doleriai, o Lietuvoje tik 8 JAV doleriai. vedijos investicijos sudare 35 procentus, Suomija invetavo 25 procentus. Nepriklausomu valsybiu sandrauga investavo apie 10 procentu kapitalo, Vokietija ir JAV po 5 procentus. Bendru su usienio aliu kapitalu imoniu skaicius Estijoje 1991 metais buvo u˛registruota 1100, 1992 metais 2600 imoniu, 1993 metu viduryje u˛registruota 4000 bendru imoniu. Estijoje buvo u˛registruota apie 60 banku,taciau veliau prasidejo pirmieji bankrotai. Did˛iausi estijos bankai: EEstijos bankas (“Eesti Pank”), Hanzos bankas ( “Hansapank”), Estijos jungtinis bankas (“Esti Unispank”), Estijos taupomasis bankas (“Eesti Hoiupank”), iaures Estijos bankas (“Pohja-Eesti pank”). Nuo 1994 01 01 ivestas vieningas pajamu mokestis jis buvo lygus 26 procentams. Asmenys kuriu pajamos neviryja 300 kronu per menesi rya neapmokestinami. Visi igyvene Estijoje 182 dienas rya rezistentai.

Pramone 1990 metais dave 47 procentus viso alies bendro vidaus produkto, 1991 metais 44 procentus, 1992 metais 49 procentus. Pramones sferoi dirba 36 procentai visu dirbanciuju Estijos pilieciu. Daugiau negu puse pramones vertes dave maisto (27 procentus) ir lengvoji ( 26 procentus) pramone. 1985 metais buvo pagaminta 286 tukstanciai elektros varikliu, 2115 vienetai ekskavatoriu, 173 tukstanciai tonu mesos, 32 tukstanciai tonu sviesto, 22 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 48 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1990 metais buvo pagaminta 205 tukstanciai elektros varikliu, 1690 vienetai ekskavatoriu, 160 tukstanciai tonu mesos, 29 tukstanciai tonu sviesto, 23 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 52 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1992 metais buvo pagaminta 66 tukstanciai elektros varikliu, 103 vienetai ekskavatoriu, 81 tukstanciai tonu mesos, 26 tukstanciai tonu sviesto, 16 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 14 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu. 1993 metais buvo pagaminta 20 tukstanciai elektros varikliu, kiek buvo pagaminta ekskavatoriu duomenu nera, 46 tukstanciai tonu mmesos, 23 tukstanciai tonu sviesto, 4 milijonai vienetu trikota˛o gaminiu, 14 tukstanciai tonu konditerijos gaminiu.

ˇymiausios bendroves. “Liviko RE” – verciasi alkoholiniu gerimu gamyba, “Tallinna lihatoostus” – mesos produktu gamyba, “Norma RaE” – saugos dir˛u ir ˛aislu gamyba, “Kalev RAS” usiima konditerijos gaminiu gamyba, “Piima tootmiskoondis” specializuojasi pieno ir mesos produktu gamybos sferoje, “Polva Piim AS” pieno produktu gamyba, “Tamsalu TERKO” miltu ir paaru gamybos lydere, “Eesti Tubakas AS” – cigareciu gamyba, “Balti Laevaremonditehas” lverciasi laivu remontu, “Saku Olletehas UE” -alaus gamyba.

ˇemes ukis – Estijoe intensyvi pieno ir mesos gyvulininkyste, Vidutinis alies fermerio ukio dydis apie 25 hektarus. ˇemes ukis duoda 10 procentu bendro vidaus produkto vertes. ˇemes ukio sferoje dirba 9 procentai visu alies dirbanciuju, net trecdalis ios akos eksporto nukreipta i Rusija. 1992 metais Estijos ukyje ma˛eja kiauliu ir paukciu, bet daugeja mel˛amuju karviu, 1985 metais ju buvo 300 000 tukstanciu, 1992 metais ju skaicius iaugo iki 360 000 tukstanciu. Sviesto gamyba vienam gyventojui 1992 buvo 17 kilogramu, (recia vieta pasaulyje).

Turizmas. Usienio turistu skaicius tukstanciais: 1992 = 347, 1993 = 478; vienai atvyko 78 procentai turistu, i Talina atvyko 90 procentu visu turistu; i kur atvyksta procentais: Suomijos 80, vedijos 10, Vokietijos 4; i viso 1993

Estijoje pabuvojo per 1 milijona u˛sienieciu, 70 procentu i ju atvyko per Talino uosta.

Socialines ˛inios. 1000 ˛moniu tenka: radijo imtuvu 625, televizoriu 370, telefonu (1990 = 230, 1993 = 270), automobiliu (1980 = 83, 1992 = 184), motociklu ir motoroleriu 65, mobiliojo ryio telefonu 6.

eima – vidutinis eimos dydis 3,1 ˛mogus; vidutine eimos ilaidu struktura procentais 1992, 1993 ir 1994 metu viduri: maistas 34, 33 ir 36, gerimai ir tabakas 4, 3 ir 3, mokesciai 12, 16 ir 18, butas, kkuras ir energija 10, 13 ir 14, drabu˛iai ir avalyne 8, 6 ir 5, transportas ir ryiai 8, 7 ir 5, investisijos 5, 4 ir 5; eimos gerove 1985 ir 1990 (100 eimu tenka): radijo imtuvu 154 ir 164, televizoriu 94 ir 109, aldytuvu 106 ir 106; skalbimo mainu 64 ir 91, dulkiu siurbliu 54 ir 71, automobiliu 29 ir 40.

Darbo u˛mokestis – vidutinis darbo u˛mokestis JAV doleriais: 1993 prad˛ia = 59, 1994 vidurys = 105, 1994 pabaiga = 137; vvidutine senatves pensija JAV doleriais: 1993 prad˛ia = 20, 1994 vidurys = 26, 1994 pabaiga = 36.

Bedarbiu (nuo darbo jegos procento): 1991 (1,7), 1992 (2,2), 1994 prad˛ia (2,6).

U˛sienio prekybos partneriai procentais – eksporto 1992, 1993 ir 1994: Rusija 21, 22,5 iir 21, Suomija 21, 21 ir 21, vedija 8, 9,5 ir 10, Latvija 10,5, 8,5 ir 9, Lietuva 1,5, 4, 6, Vokietija 4, 8 ir 6; importo 1992, 1993 ir 1994: Suomija 22,5, 28 ir 41, Rusija 28,5, 17 ir 13, Vokietija 8, 11 ir 9, vedija 6, 9 ir 8, Lietuva 3,5, 3 ir 3,5.