Švedija

Turinys

Įžanga…………….. 1

Geografinės žinios………… 2

Demografinės žinios………… 2

Žemėlapiai…………… 4

Istorinės ir Politinės žinios………. 6

Žymiausi Švedijos žmonės……… 8

Švedijos ekonomikos raida………. 9

Ryšiai su Lietuva…………. 10

Literatūra……………. 12

| |[pic] |

| |Karališkoji šeima |

| |Švedija |

| |Švedija yra viena iš Skandinavijos valstybių, su linksmais ir |

| |draugiškais žmonėmis, nuostabia gamta bei klestinčia ekonomika. |

| | |

| |[pic]Valstybės santvarka: |

| |Konstitucinė monarchija |

| |[pic] |

| |Karalius: |

| |Carl Gustaf XVI |

| | |

| |Ministras pirmininklast: |

| |Göran Persson |

| |[pic] |

| |Religija: |

| |Visiška tikėjimo laisvė. Bažnyčios atskirimas nnuo šalies valdymo |

| |planuojamas 2000. |

| |[pic] |

| |Gyventojai: 8.8 mln. |

| |[pic] |

| |Paviršiaus plotas: 450,000 km2 |

| |[pic] |

| |Gyventoju tankumas: 19/km2 |

| |[pic] |

| |Sostinė: Stockholm, 1.5 mln. |

| |[pic] |

| |Didžiausia sala: Gotlandas, 3,001 km2 |

| |[pic] |

| |Ilgiausia upė: |

| |Klarälven-Göta älv, 720 km |

| |[pic] |

| |Ežerai: |

| |Apie 100,000, iš kurių 22 didesni nei 100 km2 |

| |[pic] |

| |Didžiausias ežeras: Vänern, 5,585 km2 |

| |[pic] |

| |Aukščiausia vieta: |

| |Kebnekajse, 2,111 mm |

| |[pic] |

| |Karalius CARL JOHAN XIV, Pirmasis karališkosios Bernadetų dinastijjos |

| |atstovas |

[pic]Geografinės Žžžžžžžžžžžinios

Ðvedija yra ðiaurës pusrutulyje. 55 – 67 laipsniø platumoj ir 10 – 22

laipsniai rytø ilgumos. Ji ið rytø ribojasi su Suomija, Botnijos jûra, ið

ðiaurës ir ðiaurës rytø su Norvegija, o ið pietryèiø, pietø, pietvakariø

skalauja Baltijos jûra. Ðvedijos jûrinës sienos ilgis apie 6700km. Švedijos

Plotas – 410929km², ið jo iki 100m aukðèio – 25, 100 – 200m – 17. Ið pietø

á ðiauræ driekiasi plokðèia Skonës lyguma, Smolando aukðtuma, raiþyta

eþeringa Svealando þemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantëje

yra daug salų, ðcherų ir fiordų . Didþiausios salos: Gotlandas- “Baltijos

perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miðkai uþima 53% viso

Ðvedijos ploto, kalnai ir gleèeriai 16%, pelkës 11%, eþerai 8%, o dirbama

þemë bei pievos ir ganyklostik 9% ðalies teritorijos. Ðvedija uþima pirma

vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upë

Tornelvas -570km, didþiausi eþerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km²,

Melarenas – 1140 km², aukðèiausias kalnas Kebnekaizë – 2111m. Ilgiausias

laivybinis kanalas DDalslando -255km su 28 ðliuzais.

Klimatas jûrinis su ðvelnia þiema ir vësia vasara pietuose ir centre;

vidutiniø platumø klimatas yra þemyninis su atðiauria þiema ir ðalta vasara

ðiaurëje.Vidutinė daugiametė temperatūra sausio mėnėsį šalies centre ir

pietuose 0-5 laipsniai šalčio, Liepos mėnėsį Šiaurėje būna 10-11, centre

ir pietuose 15-17 lapsniį šilumos. Kritulių kiekis kalnuose 1500-2000,

lygumose 300mm, sniego danga išsilaiko 5-7 mėn.

Gamtosauga. Šalyje 20 nacionaliniø parkø: Serek, Stora, Sjofallet,

Padjelanta ir kt., 16 ichtiologiniø, 60 zoologiniø, 230 omitologiniø

rezervatø ir apie 1000 draustiniø .Visi draustiniai ir rezervatai uužema 5%

ðalies ploto.

Demografinës þinios.

Gyventojø skaièius pirmàjá milijonà pasiekë 1620m. , antrà – 1767m., treèià

– 1809m., penktà – 1896m., septintà – 1950m., aðtuntà – 1969m., Gyventojø

sakièius 1985m. buvo 8360000, 1990 – 8527000, dabar gyvena apie 8.64mln.

þmoniø. Gyventojø tankumas – 21þm/1km².

Vidutinis metinis gyventojø prieaugis yra +0.3%. 1000 gyventojø

gimstamumas 13.6, mirtingumas 10.8.Nemažas kûdikiø mirtingumas

5.8. Švedijoje žmonės gyvena gana ilgai, Vidutinis sulaukiamas amþius

metais: vyrø – 74.2, moterø – 80.6. Abu uþima 2 vietà Europoje, pagal

ilgaamžiškumą .Šalyje gyvena daugiau moterų negu vyrų. Deja, Švedija užema

pirma vieta pasaulyje pagal senø þmoniø, per 60m. – skaičių, neáskaitant

mikrovalstybiø. Dël to, kad šalyje daug senø þmoniø, bijoma, kad ðvedai

neiðnyktų .

.Pasaulyje gyvena apie 9mln. ðvedø, ið jø 86% Ðvedijoj, 9% JAV, 3%

Suomijoje, 1% Kanadoje. Ðvedijoje gyvena apie 1mln. imigrantø, ið jø 420

tûkst. kitø ðaliø pilieèiø, 350 tûkst. gavusiø Ðvedijos pilietybæ ir 280

tûkst. imigrantø, gimusiø Ðvedijoje, palikuonys. Didëja gimstamumas

daugiausia dël jaunesnio gimdanèiøjø amþiaus, taip pat maþesnio laikotarpio

tarp gimdymø. Ðeimos idealas du vaikai – berniukas ir mergaitë. Nemaþëja

vedybø, nedaugëja skyrybø, nors 50% vaikø nesantuokiniai .

Dauguma gyventojų dirba pramonėje (34 proc.) , žemės ir miškų ūkyje,

žvejyboje tik 6 proc., statyboje 8 proc, transporte ir ryšiuose 7,

prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse 44 proc.

Miestai. Miestu laikoma gyvenvietë, turinti daugiau kaip 200 þmoniø,

o atstumai ttarp namø neturi virðyti 200 metrø. Miestuose gyvena didþioji

dalis gyventojų , beveik- 84%. Didþiausi miestai yra Stokholmas – 1682,

Geterborgas – 452, Malmë – 234, Upsala – 169, Linèepingas – 131,

Norèepingas – 123, Vesterosas – 120, Erebru – 120, Jonèepingas – 109,

Helsingborgas – 106, Burosas 102.

Vienas iš seniausių Švedijos miestų yra sostinė Stocholmas arba

dar vadinamas ”Melareno karalienė”.Jis yra įsikūręs ant keturiolikos salų

ir apie jo atsiradimą yra sukurta daug sagų ir legendų.Toje vietoje, kur

Melareno ežeras įteka į Baltijos jūrą, buvo ŪII amžiuje pastatyta tvirtovė,

sutrumpintai vadinama Stockolm ( “stock” -rąstas, “Holm”- sala) .Miestas

smarkiai išaugo ir turi 770 tūkstančius gyventojų ir skaičiuojant su

priemesčiais jame gyvena viena septintoji šalies gyventojų.

Ðvedija suskirstyta á administracinius rajonus – lenus:

|lietuviðkai-ðvediðka|km² |ojø | |

|i | |sk. | |

|Blekingë – Blekinge |2.941 |150 |Karlskrun|

| | | |a |

|Elvsborgas – |11.395|438 |Venersbor|

|Alvsborgas | | |gas |

|Erebru – Orebro |8.519 |271 |Erebru |

|Estergotlandas – |10.562|400 |Linèeping|

|Ostergotland | | |as |

|Geterborgas ir |5.141 |736 |Geteborga|

|Bohucas | | |s |

|Gotlandas – Gotland |3.140 |57 |Visbiu |

|Halandas – Halland |5.454 |251 |Halmstada|

| | | |s |

|Jemtlandas – |49.443|135 |Estersund|

|Jamtland | | |as |

|Jevleborgas – |18.191|288 |Jevlë |

|Jonèepingas – |9.944 |307 |Jonèeping|

|Jonkoping | | |as |

|Kalmaras – Kalmar |11.170|240 |Kalmaras |

|Koparbergas – |28.194|287 |Falunas |

|Kristianstadas – |6.087 |287 |Kristians|

|Kronobergas – |8.458 |176 |Vekðë |

|Malmëhusas – |4.938 |771 |Malmë |

|Norbotenas – |98.913|263 |Luleo |

|Sedermanlandas – |6.060 |253 |Niuèeping|

|Sodermanland | | |as |

|Skaraborgas |7.937 |274 |Mariestad|

|-Skaraborg | | |as |

|Stokholmas – |6.488 |86 |Stokholma|

|Stockholm | | |s |

|Upsala – Uppsala |6.989 |1.630 |Upsala |

|Vermlandas – |17.584|284 |Karlstada|

|Varmland | | |s |

|Vesterbotenas – |55.401|250 |Umeo |

|Vesternorlandas – |21.678|260 |Hernesand|

|Vasternorrland | | |as |

|Vestmanlandas – |6.302 |257 |Vesterosa|

|Vastmanland | | |s |

|Vidaus vandenys |39.035| | |

|ÐVEDIJA – SVERIGE |449.96|8.527 |Stokholma|

| |4 | |s |

| | | | |

|[pic] |

|Stockholmas |

[pic]

storinës ir politinës þinios

Pirmieji gyventojai , atsikraustę į Švediją, buvo Normandų medžiotojai ir

žvejai. Jie atkeliavo į Skandinaviją per Daniją , susidariusiu sausumos

tiltu. Iš pradžių jie gyveno olose, vėliau pradėjo statytis

trobeles.Pirmykščiai žmonės vertėsi miško gėrybių

rinkimu,žvejojimu,medžiokle.Pirmykščių žmonių bendruomenėje moterys

susidurdavo su išnaudojimu socialinems ir religinėms reikmėms.Medžiotojų

bendruomenėje žmonių skaičius buvo samoningai ribojamas abortais,

susilaikymu arba net naujagimių žudimu;daugiausia mergaičių. Klasikinis

darbo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo, toks, kad vyrai rūpindavosi

šeimos išmaitinimu, o moterys – vaikais bei įvairiais indais

ir rakandais.

III tūkstantmetyje pr.m.e paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė.II

tūkstantmetyje įsiveržė gyvulių augintojų gentys .jos pavergė vietos

gyventojus.Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų

gentys svijonai ir gautai. I tūkst. Viduryje, įrant pirmykštei bendruomenei

įsigalėjo konungų (karo vadų) valdžia.

VIa. Vidurinėje Švedijoje įsikūrė svijonų valstybė – Svearikė. VIII-XIa.

Viduryje Švedų Vikingai rengė prekybinius žygius į Rusiją, Pabaltyjį,

Bizantiją , arabų Klifatą , puolė pavolgio Bulgarus ir Kazachus. Atsirado

mainų prekybos centrų: Birka ir Gotlando sala. Xa. pradėjo kurtis

centralizuota feodalinė valstybė . Nuo XIa. Pradėjo plisti krikščionybė.

Taip pat sstipri Svitjodų karalystė užkariavo visą šalį ( išskyrus pajūrį);

pradėjo klostytis Švedų tautybė.

Iki XIV a. Švedija ekonomiškai ir politiškai atsiliko nuo Danijos ir

Norvegijos. Feodaliniai santykia klostėsi lėtai, ilgai išliko gentiniai

įstatymai ir tradicijos. Silpna karalių valdžia rėmėsi dvasininkijos luomu,

jai dalijo žemes.Tuo metu išaugo nauji prekybos centrai Kalmaras, Sigtūra.

XIII a. pabaigoje kūrėsi luominė santvarka.

Pagal 1319- 55 metų uniją su Norvegija Švedijos karaliumi tapo Magnus

Eriksonas. Jam valdant įvestas karaliaus valdžią ribojantis Langstagas , o

1359 metais pirmą kartą sušauktas Riksdagas, Švedija suskirstyta į lenus.

Feodalinių vaidų nnuvarginta Švedija sudarė uniją su Danija, 1397 – Kalmaro

uniją , po kurios sudarymo šalyje įsigalėjo Danijos valdžia. Dėl didėjančių

mokesčių ir karo su Hanza, kilo 1434 metais liaudies sukilimas. 1435- 36

metais buvo sušauktas keturių luomų Riksdagas , Danijos karaliaus valdžia

tapo formali, oo nuo 1471 tapo nominaliai savarankiška. 1477 buvo įkurtas

Upsalos universitetas. Danijos karalius Kristijonas II , katalikų bažnyčios

remiamas , prievarta atnaujino unija ( Stocholmo kruvinoji pirtis) . Po

1521 liaudies sukilimo, kuriam vadovavo bajoras Gustavas Eriksonas (

būsimasis Gustavas I) , 1523 Švedija tapo nepriklausoma.

Stiprindamas savo valdžią Gustavas I ( 1523- 60 metais) reformavo bažnyčią

(įvedė Liuteronizmą) , sekuliarizavo jos turtus.

Švedija norėdama įsigalėti Baltijoje XVI amžiuje išplėtė agresija į rytus.

Prasidėjus Livonijos karui Švedija užėmė šiaurės Estiją, kartu ir jos

sostinę Taliną. Antrojoje apstarojo amžiaus pusėje sustiprėjusios Rusijos

grėsmė suartino Švediją su Žečpospolita. Žečpospolitos feodalai savo

valdovu išrinko Švedijos princą Zigmantą Vazą. 1592 ji stapo ir Švedijos

karaliumi, abi valstybės sudarė uniją. Tai leido Švedijai 1570- 95 metais

sudaryti sau palankią Tiavzino taikos sutartį. 1599 metais unija suiro; dėl

dinastijų pretenzijų ŠŠvedija įsitraukė į ilga Žečpospolitos – Švedijos karą

( 1600 –29 m.) , o nuo 1610 m. prasidėjo abiejų valstybių intervencija

Rusijoje.

Norėdama viešpatauti Baltijoje , Švedija toliau kariavo su Danija, Rusija

ir Žečpospolita.

Valdant Gustavui II ( 1611- 32 m.) ,su Rusija 1617 metais sudaryta naudinga

Stolbovo taika, su Žečpospolita – 1629 Altmarko paliaubos, pagal kurias

Švedija išlaikė Livoniją, didumą Kuršo, kai kurias Prūsijos valdas ( taip

pat ir Klaipėdą, kurią valdė iki 1635 metų). Nuo 1630 Švedija buvo

antihabsburgiškosios koalicijos narė, dalyvavo Trisdešimties metų kare.

Pagal 1648 metų VVestalijos Taiką Švedija prarado dalį Prūsų žemių. Bet po

1656 metų karo su Rusija buvo pasirašyta Kardžio sutartis, kuri patvirtino

palankias Stolbovo taikos sąlygas. Per visus karus gautos žemės leido

Švedijai XVII amžiaus viduryje tapti viena stipriausių valstybių Europoje.

XVII a. labai pasunkėjo valstiečių gyvenimas. Valdant Kristinai ( 1632- 54

m.) apie 70 proc. valstiečių žemių pasisavino feodalai. Vykdydamas

redukciją Karolis XI (1660- 97 m.) susigrąžino daugiau kaip penkiasdešimt

procentų feodalams atitekusių žemių ir sustiprino absoliutizmą; Švedijoje

įsigalėjo absoliutinė monarchija.

Per Šiaurės karą Karolio XII ( 1697- 1718) jo karioumenė 1701 metais

užemė Lietuvą, įsiveržė į Rusija, bet rusai Poltavos mūšyje sumušė švedus.

1721 Ništato taikos sutartimi Švedija atidavė Rusijai pietvakarių Kareliją

ir Vyborgą. Netekusi valdų Pabaltijyje ir iš dalies Prūsijoje, Švedija tapo

antraeile valsybe. Karaliaus valdžia buvo apribota valstybės ir Riksdago

naudai, pradėta stiprinti ekonomiką. Nesėkmingas Švedijai buvo ir

Septynerių metų karas. 1771 metais į valdžią atėjo Gustavas III, jis

uždraudė visas politines partijas, susiaurino Riksdago teises, sustiprino

dvarininkų privilegijas ir vėl įvedė absoliutizmą.

XIX amžiaus pradžioje pradėjo sparčiai irti feodaliniai santykiai. Dėl 1807

metais padarytos agrarinės reformos, miškų skaidymo ir pardavimo sunyko

kaimo bendruomenė; plito viensėdžių ūkis.

1809 metais, nuvertus despotiškajį Gustavą IV buvo priimta konstitucija,

kuri su pataisymais galiojo iki 1974 metų. 1810 metais karaliumi tapo Ž.B.

Bernadotas. Jis nebuvo švedas, jis buvo prancūzas, kurį įsivaikino

karališkoji šeima, nes ji neturėjo įįpėdinio.

XIX amžiaus viduryje prasidėjo pramonės perversmas. Buvo panaikintas

keturių luomų parlamentas ir 1866 metais sudarytas dviejų rūmų Rigsdagas.

Dvidešimto amžiaus pradžioje Švedija tapo industrine agrarine šalimi,

susikūrė įvairių mašinų gamybos šakų. Dideli muitai ir protekcionizmo

politika padėjo monopolozuoti vidaus rinką. 1905 po Karlstado susitarimų

nutraukta unija su Norvegija, Švedijos karalius atsisakė Norvegijos sosto.

Vis labiau stiprėjo parlamentarizmas: 1907- 1909 vyrai įgavo visuotinę

rinkimo teisę ir 1919 visuotinę rinkimo teisę įgijo moterys.

Per I pasaulinį karą Švedija laikėsi neutralumo, bet faktiškai oreantavosi

į Vokietiją. Per 1929- 33 pasaulinę ekonominę krizę gamybos apimtis buvo

sumažėjusi net 11 proc., buvo didelis bedarbių skaičius, todėl buvo kilę

masiniai streikai. Antrojo pasaulinio karo metais Švedija pasiskelbė

neutralia, tačiau buvo sudariusi prekibines sutartis su Vokietija ir

Didžiaja Britanija.

Nuo 1946 metų Švedija yra JTO narė. 1945 metais Švedija pasiskelbė

nepriklausanti jokiems kariniams blokams ir 1952 metais įstojo į Šiaurės

tarybą, tapo EFTA nare 1960m., taip pat ji yra Europos tarybos narë.

Šiuo metu Švedija yra parlamentinė demokratinë konstitucinë

monarchija. Valstybës vadovas nuo 1973 metø – karalius Karlas XVI , gimæs

1946.04.30. (nacionalinë ðventë). Vieneriø metø parlamentas (Riksdagas),

renkamas trejiems metams. Šiuo metu yra 349 deputatai; 4 proc. “balsø

cenzas”.

Svarbiausios politinës Ðvedijos partijos: Ðvedijos socialdemokratø

partija, Nuosaikioji koalicinë partija, Liaudies liberalø partija, Centro

partija, Krikðèioniø liaudies partija, “Naujoji demokratija”, Kairioji

partija.

Žymiausi Švedijos žmonės

|Mokslas ir išradimai | |

|Žinomiausi Švedijos ttyrinėtojai yra Wilhelmas|[pic] |

|von Scheele, kuris pirmas įvardijo deguonį |Carl Bilt |

|kaip elementą, taip pat Carlas von Linné, | |

|kuris sukūrė moderniosios botanikos pagrindus|[pic] |

|ir klasifikacią. |Ingrida Bergman |

|Linné’s organizavo nemažai floros ir faunos | |

|tyrinėjimų įvairiuose pasaulio kampeliuose, | |

|tokiose kaip Japonija ir Australija. Švedų | |

|tyrinėtojas Sven Hedin pateikė labai daug |[pic] |

|vertingų žinių apie šiuolaikinę Kinija. |Igmar Bergmanas |

|Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė| |

|savo vardu pavadintą premiją, kuria iki šių | |

|dienų yra apdovanojami iškyliausi mokslo ir | |

|meno žmonės. |[pic] |

| |Cardigans |

| | |

|Rašytojai, kompozitoriai, teatro ir kino | |

|žvaigždės | |

|Plačiai, visame pasaulyje yra žinomi iš | |

|Švedijos kilę rašytojai August as | |

|Strindbergas ir Selma Lagerlöf, | |

|Kompozitoriai Franzas Berwaldas, Hugo Alfvén,| |

|Lars Erik Larsson ir Allan Pettersson, | |

|aktoriai Anders Zornas, Carl Larssonas ir | |

|Carl Milles, filmų režisierius Ingmar | |

|Bergmanas, ekrano žvaigždės, tokios , kaip | |

|Greta Garbo, Ingrid Bergman ir Max von Sydow,| |

|operos dainininkai Jussi Björling, Nicolai | |

|Gedda ir Birgit Nilsson.Vienas žymiausių | |

|Švedijos dailininkų yra Andersas Kornas. Jis | |

|savo paveiksluose vaizdavo Švedijos | |

|amatininkų ir valstiečių tipus, kaimo | |

|gyvenimo ir liaudies šokių scenas, šalies | |

|miškus ir ežerus. | |

| | |

|Geriausi

sportininkai. | |

|Björn Borg daugelį metų buvo dominuojanti | |

|figura teniso pasaulyje.Jis net penkis kartus| |

|laimėjo Vimbildono turnyrą . Stefan Edberg, | |

|ejo Borgo pėdomis ir taip pat buvo vienas | |

|geriausių teniso žaidėjų pasaulyje. Ingemar | |

|Stenmark yra geriausias Švedijos | |

|slidininkas,jis yra laimėjęs tris pasaulio | |

|slidinėjimo čepionatus ir iškovojęs Švedijai | |

|auksą Olimpinėse žaidynėse. Geriausios | |

|Švedijos sportininkės yra Liselotte Neumann, | |

|Helen Alfredsson and Annika Sörenstam, kurios| |

|yra minimos tarp dešimties geriausių golfo | |

|žaidėjų pasaulyje, ttaip pat kaip jojikai | |

|Per-Ulrik Johansson and Jesper Parnevik, NHL | |

|žvaigždė Peter Forsberg, slidininkė Pernilla | |

|Wiberg, su trimis pasaulio ir dviem Olimpinių| |

|žaidyniu aukso medaliais, ir Ludmilla | |

|Engqvist, su dviem pasaulio ir vienu | |

|Olimpinių žaidynių aukso medalais, iskovotais| |

|100 metrų bėgime. | |

Ðvedijos ekonomikos raida

1990m. ekonominis nuosmukis pasiekë apogëjø. Bendras vidaus produktas

sumaþëjo 5%, nedarbo lygis net 10%. Biudþeto deficitas 14%. To prieþastis

dideli mokesèiai :56,8% nuo BVP bei bankø krizë – infliacija 14%.

1991metais pradėjo maþëti eksportuojamos produkcijos apimtis ir kainos,

todël firmos nedidino atlyginimø, ir dėl to infliacija pasiekė net 13%, o

ðiø metø pabaigoje tik 2%. Infliacijos maþëjimas suþlugdë nekilnojamojo

turto rinkà, kainos sumaþëjo. Bankai buvo ypač keblioje situacijoje, nes

uþstatytø pastatø kainos buvo maþesnës uþ apdraustø paskolø ir todël

apsimoka negràþinti paskolos. 1993m. pradėjo taisytis ekonominë situacija.

BVP pradėjo kylti, nedarbo lygis kristi. Biudþeto deficitas buvo 217mlrd.

Ðvedijos kronø. Buvo pradeta taikyti programa: maþinti socialines iðmokas

ir valstybës sektoriaus finansavimà. 1993m. biudþeto deficitas 13% BVP, o

1990m. jo visiškai nebuvo. 1993m. valstybës skola sieke 71% BVP. 2/3 ðalies

pilieèiø gauna pajamø ið vyriausybës: kaip valstybës tarnautojai, kaip

socialiniø paðalpø gyventojai. Ðvedijai priklausanèios uþsienyje ámonës

klesti. Nuo 1974 – 1993 gamyba Ðvedijoj padidëjo 16%, o ðvedø

kontroliuojamø tarptautiniø bendroviø 180%.

Beveik 80% Ðvedijos darbininkø yra vienos ið dviejø centralizuotø

profsàjungø nariai. Ðiø profsàjungø derybos su centrine darbdaviø

organizacija beveik 60 metø padëjo efektyviai nustatyti visø dirbanèiøjø

atlyginimus. Darbo uþmokesèiø suvienodinimo idëja bûdinga tik Ðvedijai ir

skiriasi nuo centralizuoto reguliavimo, kuris praktikuojamas kitose ðalyse.

Ðvedijos profsàjjnga pradëjo agresyvià kampanijà uþ tarpðakiná darbo

uþmokesèio suvienodinimà, neatsiþvelgdami á atlikto darbo rûðá. Darbo

uþmokesèiai maþai Ðvedijoj skyrësi.

Ðvedijoje veikia profsàjungos ekonomistø sukurtos modelis “ðvediðkas

modelis”, kurá sudaro du modeliai: Rehn – Meidner modelis (jis pagrindiná

dëmesá skiria ekonomikos struktûriniams pokyèiams bei augimui), EFO modelis

(jis pabrëþia konkurentabilumo iðlaikymà, kontroliuojant darbo uþmokesèio

augimo tempus).

Rehn – Meidner modelis. Centralizuotas reguliavimo derinimas su darbo

uþmokesèiø suvienodinimu, esant ribotai darbo pasiûlai, skatina greità

ekonomikos technologinës bazës transformacijà. Darbo uþmokesèiø

suvienodinimas ðiame modelyje turi dvigubà efektà:

Baudþiamos þemo technologinio lygio ámonës, kurios neturi teisës mokëti

maþus atlyginimus. Jos turi didinti savo efektyvumà arba pasitraukti ið

biznio netekæ darbo darbininkai perkvalifikuojami ir nukreipiami á aukðto

technologinio lygio ámones.

Aukðtas technologis lygis, naðiose ámonëse drbininkai negali reikalauti

didesnio atlyginimo. Tokiu bûdu uþtikrinimas didesnës pelnas, kurá galima

skirti investicijoms ir augimui.

Valstybës pareiga ðiame á pasiûlà orientuotame modelyje yra vykdyti

kietà nonetarinæ ir fiskalinæ politikà, ruoðti perkvalifikavimo programas,

ádarbinti perkvalifikuotus darbininkus.

EFO modelis. Ðis modelis daugiausiai dëmesio skiria Ðvedijos

produkcijos konkurentabilumui tarptautinëje rinkoje. Darbo uþmokestis

sektoriuose, gaminanèiuose produkcijà prekybai, turi bûti toks, kad

ðvediðkø prekiø kainos nesiskirtø nuo uþsieniniø. Darbo uþmokesèio augimas

nustatomas pagal tarptautiná kainø kilimà ir naðumo augimà ðiuose

sektoriuose. Pagal atlyginimà sulyginimo politikà darbo uþmokesèio augimas

kituose sektoriuose turi prilygti augimui ðiame sektoriuje, nors naðumas

pirmuosiuose auga santykinai lëèiau.

Proceso svyravimai. Iki aðtuntojo deðimtmeèio vidurio Ðvedijos

modelis turëjo didelá pasisekimà. Taèiau devintame deðimtmetyje naðumo

augimas sulëtëjo, o darbo uþmokesèio infliacija kasmet kilo vidutiniðkai

8%. Ið 5-osios vietos pagal suvartojimà vienam gyventojui Ekonominio

bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos ðalyse 1970m. Ðvedija nukrito á

12 vietà 1990m. Ðiuo metu Ðvedijos ekonomika patiria maþiausià paklausà per

per paskutiniuosius 40 metø. Nuo 1990m. I ketvirèio iki 1993m. II ketvirèio

realaus BNVP apimtis sumaþëjo daugiau kaip 8%. Tuo paèiu metu nedarbas

(áskaitant tuos, kurie persikvalifikuoja pagal darbo rinkos programas)

iðaugo nuo 3,5% iki beveik 13%. Blogëjo ir valstybës finansinë padëtis,

finansiniais 1993/1994m. numatomas biudþeto deficitas virðina 18% BNVP.

Pagal Ramasvamá, krizës ðaknys yyra Ðvedijos ekonomikos pagrindinëse

struktûrinëse problemose (didelë darbo uþmokesèio infliacija, naðumo augimo

sulëtëjimas).

Didelë darbo uþmokesèio infliacija. teoriðkai, centralizuotas darbo

uþmokesèio reguliavimaas turëtø sulaikyti infliacijà. Ramasvamis pateikia

tris prieþastis, dël kuriø centralizuotas reguliavimas negali iðsaugoti

maþos darbo uþmokesèio infliacijos:

Reguliavimo keliais lygiais sistema. Darbo uþmokesèio didinimas nustatomas

centralizuotai. Bendras nedarbo lygis stabdo nominalaus darbo uþmokesèio

didinimà. Taèiau þemesniame lygyje realaus darbo uþmokestis vis tiek turi

tendencijà kilti. Todël centriniø profsàjungø uþdavinys – nustatyti toká

nominalø atlyginimà, kad liktø erdvës realiam darbo uþmokesèiui kilti

neaugtø infliacija. maþos pasaulinës infliacijos ir neauganèio naðumo

sàlygomis gali kilti mintis nustatyti þemà ar net neigiamà nominalaus darbo

uþmokesèio augimo tempà. Ðis sprendimas bûtø ypatingai nepopuliarus, todël

devintaljame deðimtmetyje Ðvedijos profsàjungos susitarë dël nominalaus

darbo uþmokesèio didinimo, nepagrásto uþimtumu ir naðumo augimu.

EFO modelio atsisakymas. 1983m. darbininkai pradëjo reikalauti, kad darbo

uþmokestis bûtø nustatomas nepriklausomai nuo ðvediðkø prekiø

konkurentabilumo tarptautinëje rinkoje. Atsisakius iðorinio pagrindimo,

didëjantis darbo uþmokestis negalëjo palaikyti produkcijos

konkurentabilumo.

Darbo rinkos programos. Esant þemam nedarbo lygiui, kaip tai buvo Ðvedijoje

deðimtajame deðimtmetyje, darbo rinkos progamos (ypaè vieðieji darbai,

apmokami rinkos atlyginimais) greièiau suteikia dirbantiesiems garantijas

iðvengti tikro nedarbo, negu sudaro bedarbiams sàlygas konkuruoti dël

darbo.

Lëtas naðumo augimas. Nuo aðtuntojo deðimtmeèio pabaigos naðumas

Ðvedijoje augo santykinai lëtai ir buvo maþesnis uþ Europos sàjungos

vidurká. Ramasvamis mano, kad tarp naðumo augimo ir centralizuotos darbo

uþmokesèiø reguliavimo sistemos yra tiesioginis ryðys. Kai naðumas

keliamas, centralizuotai rreguliuojant ir suvienodinant darbo uþmokesèius,

maþëja skirtumai tarp ámoniø, jos negali panaudoti lankstesniø, skatinanèiø

iniciatyvà, apmokëjimo schemø. Nuo 1960m. iki 1970m. ekonominës sàlygos

buvo palankios centralizuoto reguliavimo ir darbo uþmokesèiø suvienodinimo

politikai. Taèiau vëliau sàlygos pradëjo keistis ir ði taktika nebetiko.

Pagrindiniai pasikeitimai buvo:

technologiniai pasikeitimai pramonëje. Aðtuntalame deðimtmetyje baigësi

pramonës transformacijos, permetant darbininkus ið þemo technologinio

lygio ámoniø á aukðto technologinio lygio ámones, procesas. Tolesnis darbo

naðumo augimas buvo galimas tik didinant vidiná efektyvumà ir tobulinant

egzistuojanèiø ámoniø struktûrà;

darbo organizavimo pasikeitimai. Tarp 1980 ir 1990m. daugelyje industriniø

ðaliø, tame skaièiuje ir Ðvedijoje, pradëta taikyti lankstaus darbo

praktika. Taèiau ámoniø ir darbininkø iniciatyvà didinti naðumà Ðvedijoje

stabdë darbo rinkos institucija, besistengianti apriboti darbo uþmokesèiø

skirtumus;

apmokymas ir ágûdþiai. Naujomis sàlygomis specifiniai, su ámonës darbu

susijæ ágûdþiai, ágyja didesnæ reikðmæ uþ bendras þinias, suteiktas

centralizuoto mokymo programø. Centralizuotas reguliavimas ir darbo

uþmokesèiø suvienodinimo politika stabdo ámoniø iniciatyvà paèioms

iðsiugdyti savo darbininkus, sugebanèius savarankiðkai priimti sprendimus

ir uþ tai gauti atitinkamà atlyginimà. Remasvamis daro iðvadà, kad, norint

áveikti dabartinæ Ðvedijos ekonomikos krizæ, reikia ið pagrindø pakeisti

kai kurias aukðèiau aptartas darbo rinkos institucijas.

Ryšššššiai su Lietuva

Švedija nuo 1997 metų bendradarbiauja su Ignalinos atomine

elektrine.Švedijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė, kad ši

bendradarbiavimo programa bus tęsiama, ir tam bus teikiamas didelis

dėmesys. Taigi, parama Ignalinos AE dar bus mažiausiai dvejus-trejus metus.

Švedija taip pat padės koordinuoti visus Ignalinos AE saugos gerinimo

darbus

ir gauti jiems nacionalinę bei tarptautinę finansinę paramą. Bus

tęsiami jau pradėti projektai, atsižvelgiant į įvairių analizių ataskaitas

(SAR, RSR, ISP, “Barselina” – 4 fazė) bei jose pateikiamas rekomendacijas.

Nauji projektai bus pasirinkti, suderinus jų prioritetus su minėtomis

ataskaitomis. Tikimės, kad mūsų darbas bus efektyvus ir per trumpą laiką

padės pagerinti Ignalinos AE saugą.

Svarbiausi įrenginiai, pateikti pagal bendradarbiavimo su Švedija programą:

|priešgaisrinės apsaugos tobulinimas |28 MSEK |

|(priešgaisrinės ir dujų nuotėkių | |

|signalizacijos, ventiliacija, vandens| |

|purkštuvai, nedegios ir saugios | |

|durys, nedegi grindų danga) | |

|robotas perteklinio sspaudimo nuovadui|15 MSEK |

|montuoti | |

|modernūs įrenginiai pirminio kontūro |29 MSEK |

|suvirinimo siūlių kokybei tikrinti | |

|kietų atliekų presas |1 MSEK |

|IAE kontrolinės įranga |5 MSEK |

|komunikacijos sistema: radijo ryšys, |6.8 MSEK|

|ieškos sistema ir skaitmeninė | |

|telefono stotis | |

|turbinų saugos įrenginiai |1.2 MSEK|

|televizijos įranga informacijos |0.3 MSEK|

|centrui | |

|duomenų apdorojimo sistemos |3.3 MSEK|

|(patikimumo ir remonto valdymo | |

|sistema, įranga buhalterijai) | |

|kiti įrenginiai |6.1 MSEK|

|Iš VISO: 95.7 mln. Švedijos kronų |

[pic][pic]

Perduodami patirtį (“KNOW-HOW”), Švedijos konsultantai kartu su Lietuvos

specialistais iiš Ignalinos AE, VATESI bei techninių paramos organizacijų

dirba šiose srityse:

|[pic] |priežiūros veikla |20 MSEK |

| |nedestruktyvus metalų |28 MSEK |

| |tikrinimas kasmetinių remontų | |

| |metu | |

| |projektas “Barselina” |20,5 MSEK|

| |(tikimybinė saugos analizė) | |

| |atliekų tvarkymo Lietuvoje |5,8 MSEK |

| |strategija | |

| |kokybės ir vadybos tobulinimas |10,5 MSEK|

| |(pagalba, rengiant kokybės | |

| |užtikrinimo dokumentus, kursai | |

| |aukščiausiojo ir vidurinio | |

| |lygio vadybininkams, Saugos | |

| |komiteto įsteigimas) | |

| |avarijų lokalizacijos sistemos |2 MSEK |

| |analizė | |

| |alternatyvi aušinimo sistema |1,3 MSEK |

| |pasirengimas ekstremalioms |0,5 MSEK |

| |situacijoms (kartu su Švedijos | |

| |radiacinės saugos institutu – | |

| |SSI) | |

| |visuomenės informavimo programa|0,4 MSEK |

| |radiacinės saugos programa |15 MSEK |

| |(kartu su SSI) | |

| |kiti vykdomi projektai |4,3 MSEK |

| |Iš VISO: |108,3 |

| | |MSEK |

| |Projektų administravimas |16 MSEK |

Iki 97.06.30 projektams išleista 220 mln. Švedijos kronų (107 mln. Lt)

1998 m. skirta 70 mmln. Švedijos kronų (apie 35 mln. Lt)

[pic]

Naudota literatūra:

1. Tarybinė enciklopedija

2. J.Karosas “10.000 kilometrų aplink Europą”

Internetas:

1. www.sweden.com

2. www.swedenguide.com

3. www. lib.utexas.edu/Libs/PCL/Map_collection/cia99/Sweden_sm99.jpg

4. www.ogci.gov

5. www.surf.com/sweden- history/