Rusija

Rusija – didžiausia mūsų palnetos valstybė; joje gyvena apie šimto

tautybių žmonių. Šiaurėje ją skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis

vandenynas, – be to, siauras Beringo sąsiauris skiria nuo JAV, o jūros –

nuo Japonijos; pietuose siena eina su Kinija, Mongolija, Afganistanu,

Iranu, Turkija, o vakaruose – su Ukraina, Baltarusija, Lietuva. Latvija,

Estija ir Suomija bei Norvegija.

Rusijos plotas 17 457 000 kv.km. Gyventojų 149 mln. (9žm./kv.km.)

Rusijos sostinė yra Maskva. Minima nuo XII a., o kunigaikštystės

sostine tapo XIII a. Išlikę Maskvos kremliaus, senų vienuolynų, dvarų,

architektūros ansamblių, cerkvių, senų pirklių namų. Žinomi Maskvos

Lomonosavo universitetas, Didysis teatras, Mažasis teatras, Tretjekovo

galerija. Mieste daug didelių pramonės įmonių, veikia vienas gražiausių

pasaulyje metro.

ISTORINĖ PRAEITIS

Pasak Rusijos metraščių, jau prieš 1000 metų slavų gentys gyveno nuo

Ladogos iki Čudo ežerų šiaurės vakaruose iki Okos ir Dono upių pietuose ir

pietryčiuose. IX – XII a. klestėjo Kijevo Rusija, atremdavusi svetimšalių

antpuolius iš pietų. Joje vėliau susiformavo rusų, ukrainiečių ir

baltarusių tautos. Susiskaldžiusios rusų kunigaikštystės buvo nestiprios.

Rytinės XIII – XV a. pateko į mongolų totrių priklausomybę, o šiaurinės

gynėsi nuo švedų ir Livonijos riterių.

1380 m. Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donietis sutriuškino mongolus

totorius Kulikovo mūšyje. Nuo tol iki XVI a. pradžios Maskva vienijo rusų

žemes, per tą laiką susifomavo rusų tautybė.

XVI a. Rusijos valdos išsipletė iki Uralo, kkur iškilo garsi pirklių ir

pramoninkų Stroganovų dinastija. XIX a. sutartimis buvo sureguliuotos

sienos Rusijos sienos su Kinija.

1721 m. Rusija pasiskelbė imperija. Nusilpusios Pabaltijo valstybės

dalinai atsidūrė Rusijos imperijos sudetyje.

Caro valdžia žiauriai numalšino 1830-1831, 1863 m. sukilimus Lenkijoje

ir Lietuvoje, 1848-1849 m. Vengrijos revoliuciją.

1917 m. buvo paskelbta “Rusijos tautų teisių deklaracija”.

Keturi dešimtmečiai praėję po 1917 m. revoliucijos Rusijos tautoms tapo

Stalino teroro ir apgaulės metai. Kalėmuose ir “gulageriuose” žuvo

milijonai įvairių tautybių žmonių. Stalino ir Hitlerio 1939-1941 m.

suokalbis ir Antrasis pasaulinis karas kainavo dar 40 mln. Sivietų Sąjungos

žmonių gyvybių.

Reikšmingi politiniai poslinkiai prasidėjo 1989 m., kai susiklosčius

tam tikroms aplinkybėms ėma birėti Sovietų imperija, joje buvusioms tautoms

atsivėrė kelias į nepriklausomybę.

GAMTA

KRANTAI

Arkties vandenyno krantai labai vingiuoti. Baltosios, Barenco ir Karos

jūrų krantai aukštoki, abraziniai su nedidelėmis įlankomis, arba žemi,

vietomis deltiniai. Laptevų, R.Sibiro, Čiukčių jūrų krantai daugiausia

žemi, vietomis lygūs, deltiniai, lagūniniai. Didžiausia sala – Sachalinas,

Kurilų salos.

RELJEFAS

Lygumos užima apie 70% Rusijos ploto. Didžiausai yra R.Europos lygumos

dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta V.Sibiro lyguma.

Tarp Jenisėjaus ir Lenos yra Vid.Sibiro plokščiakalnis, kurio

didžiausias aukštis 200-700 m. Kalnų daugiausia Rusijos pietuose. Rusijos

kalnai ir kalnynai: D.Kaukazo š.šlaitai, Altajus, Pabaikalės kalnai, Stano

kalnynas, Čerskio kalnynas, Kolymos kalnynas, Čiukčių ir Koriakų kalnynas,

Kamčiatkos p-lio kalnai.

VIDAUS VANDENYS

Rusijoje yyra apie 120000 upių, ilgesnių kaip 10 km. Jų bendras ilgis

daugiau nei 2,3 mln.km. Dauguma upų priklauso Arkties vandenyno baseinui.

Upes daugiausia maitina krituliai. Upės patvinsta pavasarį. Krasnodaro

krašte užšaliusios būna 1-2 mėn., Š.Sibire – 8 mėn.

Didžiausios Rusijos upės:

Ilgis Baseinas

Amūras (su Argūne) 4440 km.* 1855 kv.km.*

Lena 4400 km. 2490 kv.km.

Obė (su Katūne) 4338 km. 2990 kv.km.*

Irtyšius 4248 km.* 1643 kv.km.*

Jenisiejus 4102 km.* 2580 kv.km.*

* ne Rusijos žemėse

DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA

Pagrindinės Rusijos augalijos zonos yra trys: Arkties ir tundrų,

miškų, stepių. Arkties vandenyno salose ir Taimyro pakrantėje – Arkties ir

tundrų zonoje susidaro alėjiniai dirvožemiai, kuriuose auga kerpės,

samanos, žemi krūmokšniai. Piečiau kaitaliojasi tundros ir retmiškiai

(miškatundrės) . Apie 65% Rusijos ploto yra miškų zonoje. Joje vyrauja

įvairūs jauriniai dirvožemiai, be to yra pelkinių, pilkųjų miškų

dirvožemių. Vakaruose auga tamsioji taiga (eglės, kėniai), į rytus nuo

Jenisiejaus – šviesioji (maumedžiai) . Į pietus nuo taigos – mišrieji

lapuočių miškai. Miškastepėse, beržų, drebulių, maumedžių giraitėse yra

miškų pilkžemių. Tipiškose įvairiažolėse stepėse – kaštoniniai dirvožemiai.

Pakaspijo žemumoje daugiausia pusdykumės su šviesiais kaštoniniais,

rudaisiais dirvožemiais, pasitaiko druskožemių. Kalnuose – vertikalusis

zonižkumas.

GYVŪNIJA

Rusija priklauso Palearktikai. Arktinių dykumų ir tundrų žinduoliai:

š.elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai; pakrantėse –

baltieji lokiai, vėpliai, ruoniai; paukščiai: baltosios pelėdos,

tetervinai, antys, gulbės, žąsys, gagos, kirai. Miškų zonos žinduoliai:

briedžiai, rudieji lokiai, lapės, lūšys, kiškiai, voverės, be to R.Sibire

sabalai, burundukai, maralai, kabargos, sibiriniai šeškai, Tol.Rytuose –

juodieji lokiai, maugutai; paukščiai: kurtinai, tetervinai, jerubės geniai,

strazdai, juodieji kėkštai. Miškastepėse ir stepėse daugiausia graužikai:

šokliai, švilpikai, starai, pelėnai, žiurkėnai; paukščiai: elniai,

pelėsakaliai, ereliai.

Žymiausi Rusijos rezervatai: Altajaus, Astrachanės, Barguzino, Kaukazo,

Pečioros – Irtyšiaus, Okos terasų, Stolbų, Teberdos.

GYVENTOJAI

Europinėje dalyje gyvena maždaug 80% Rusijos gyventojų. Iš viso

Rusijoje yra daugiau kaip 100 tautybių. Dėl labai sudėtingų istorinių

aplinkybių vien per šimtmetį daug tautų persikėlė gyventi į naujas vietas.

Tai nulėmė du pasauliniai karai, revoliucijos, badmetis po jų, tremtys,

naujų regionų įsisavinimas. Tam tikri kilnojimaisi sovietinės valdžios buvo

skatinami. Labiausiai tarpusavyje susimaišė rusai, ukrainiečiai,

baltarusiai.

Europinėje Rusijos šiaurėje gyvena komiai, nencai, samai, karelai,

prie Volgos – totoriai, mordviai, kalmukai, udmurtai, mariai, čiuvašai,

vokiečiai, o Uralo pietuose – baškirai.

Tankiausiai gyvenama apie Maskvą, Sant Peterburgą, Pavolgyje. Kai kur

gyventojų tankumas siekia 200 žm./kv.m., o tundros zonoje – tik apie 1

žm./kv.m.

Apie 83% Rusijos gyventojų yra rusai. Rusų kalba priklauso

indoeuropiečių kalbų šeimos rytų slavų pogrupiui. Rusai vartoja savitą

raidyną, vadinamą kirilica.

Didžiausi Rusijos miestai ir gyventojų skaičius:

Maskva 8 967 000

Sant Peterburgas 5 020 000

Nižnij Novgorodas 1 438 000

Čeliabinskas 1 430 000

Jekateringurgas 1 367 000

Samara 1 257 000

EKONOMIKA

PRAMONĖ

Tarp kuro žaliavų svarbiausios nnafta ir dujos. Europinėje Rusijoje yra

antra ir trečia pagal gavybos apimtį naftos ir dujų provincijos: Uralo ir

Pavolgio bei Timano ir Pečioros. Naftotiekiais ir dujotekiais sujungtos su

Rusijos pramonės centrais ir Vakarų Europa.

Šiaurėje yra vienas iddžiausių Rusijoje – Pečioros anglių baseinas. Iš

šešių didžiausių energetinių sistemų keturios yra europinėje dalyje:

Centro, Šiaurės Vakarų, Pavolgio ir Uralo. Volgos ir Kamos hidroelektrinės

papildo didžiąsias Kolos, Kursko, Novovoronežo bei kitas šilumines

elektrines. Iš trijų didžiųjų Rusijos metalurgijos bazių dvi yra Europoje

– Centrinė ir Uralo. Juodajai metalurgijai svarbiausi yra Uralo ir Kursko

magnetinės anomalijos kompleksai.

Spalvotųjų metalų gamyba išplėtota Urale ir europinėje Šiaurėje.

Plačiašakė mašinų gamyba, kurios svarbiausi centrai yra Urale, Pavolgyje,

Centre, Šiaurės vakaruose. Elektrotechnika ir elektronikos pramonė sutelkta

Maskvoje, Sant Peterburge, Voroneže. Chemijos pramonė išplėtota Rusijos

centrinėje dalyje. Jo įmonėse gaminami dažai, kaučiukas ir guma,

plastmasės. Statybinių medžiagų ir medienos pramonė plėtojama Karelijoje,

Prieuralėje, Urale. Tradiciniai tekstilės pramonės centrai yra Ivanovas,

Maskva, Jaroslavlis.

ŽEMĖS ŪKIS

Apie 2/3 Rusijos dirbamos žemės plotų užima grūdiniai augalai –

kviečiai, kukurūzai, miežiai, rugiai. Europinėje dalyje grūdininkystė

plėtojama Dono, Pavolgio, Pietų Uralo rajonuose. Pavolgyje auginami ir

ryžiai. Be to, centrinėje dalyje auginami linai ir cukriniai runkeliai, o

pietuose – saulėgrąžos ir sojos. Bulvės auginamos prie didžiųjų miestų ir

Urale, Volgos aukštupyje.

Gyvulininkystė išplėtota menkiau. Aplink didžiuosius miestus ir

Centre, Urale, Pavolgyje auginami pieno galvijai. Bet primilžiai

nėra

dideli. Pavolgyje ir Urale plėtojama kiaulininkystė. Rusijos tundrose

ganomos šiaurinių elnių kaimenės, o Pavolgyje – avys.Paskutiniais metais

įsteigta daugiau paukštynų mėsos kiekiui padidinti. Daugelyje rusijos vietų

nemažai pieno, mėsos, kiaušinių valstybė superka iš pavienių gyventojų.

Svarbią reikšmę turi žvejyba. Tvenkiniuose, ežeruose ir upėse

sugaunama lydekų, ešerių, karšių, ir kitų žuvų, bet žvejyba vidaus

vandenyse nėra intensyvi.

Sukurtas didelis jūrų žvejybos laivynas, pakrantėse susiformavęs

tankus žuvies perdirbimo fabrikų tinklas. Žvejojamos silkės, menkės,

plekšnės, uotai, skumbrės. Kaspijos jūroje pagaunama erškėtų. Didžiausi

uostai yra Murmanskas, Archangelskas, Sant Peterburgas, Astrachanė.

Sudėtingą transporto sistemą sudaro naftotiekiai ir dujotiekiai,

geležinkelių, upių ir jūrų, aviacijos transportas ir autotransportas.

Dauguma krovinių ir keleivių Rusijoje pervežama geležinkėliais. Didžiausias

geležinkėlių mazgas yra Maskva. Šiaurės rajonuose svarbiausias vandens ir

oro transportas; laivais ir lėktuvais pasiekiami toli nuo geležinkelio

esntys rajonai. Vienas didžiųjų pasaulio aviacijos centrų yra Maskva.