Šiuolaikinė automobilių gamyba

Automobilių istorija

1769 -70

Prancūzų išradėjas Nikola Žozefas Kiunjo (Nicolas Joseph Cugnot) sukonstravo pirmąjį garo automobilį. Greitis 4 km/h. Saugomas Paryžiaus meno ir amatų muziejuje.

1885-86

Vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlieb Daimler) sukūrė pirmąjį šiuolaikinį automobilį su vidaus degimo varikliu. K. Benco automobilio greitis 16 km/h.

1903

Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą. Pirmojo automobilio „Model T“ 1908-27 metais buvo pagaminta ir parduota 15 mln.

1983

„Rolls-Royce“ [roulz rois] su reaktyviniu varikliu JAV Nevados valstijoje per Juodosios uolos dykumą skriejo didesniu kaip 1000 km/h greičiu.

1996-97

Lengvųjų automobilių skaičius pasaulyje viršijo 500 milijonų. Vienas lengvasis automobilis tenka 9 planetos gyventojams.

Gamyba

1995 metais pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių, palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau mažiau negu rekordinis 36,7 mln. kiekis 1990 metais. 1994 ir 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba padidėjo atitinkamai 2,6 ir 1,8%, palyginti su 2,7% nuosmukiu 1993 metais.

Įdomiai klostosi dviejų didžiausių pasaulio lengvųjų aautomobilių gamintojų Japonijos ir JAV santykiai. 1995 metais šioms šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su 44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumažino gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumažėjo nuo beveik 10 mln. 11990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-94 metais nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių eksportuotoja, JAV importuotoja. Didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“, „Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies automobilių. Netgi didžiausia JAV automobilių gamykla Smirnoje (Smyrna) Tennessee valstijoje priklauso Japonijos „Nissan“. Antra vertus, antrasis JAV automobilių gamintojas „Ford Motor“ 1996 metais įsigijo penktojo Japonijos automobilių gamintojo „Mazda“ kontrolinį akcijų paketą.

1995 metais didėjo lengvųjų automobilių gamyba vakarų Europoje, kuriai tenka per 36% pasaulio gamybos. Iš penkių didžiųjų gamintojų Europoje Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos tiktai pastaroji nežymiai sumažino gamybą.

Lengvųjų automobilių gamyba pasaulyje (mln.)

metai mln. du didžiausi gamintojai, %

1950

1970

1980

1985

1990

1995 6

36,5

36 JAV 78, Didž. Britanija 7

JAV 38, Vokietija 16

Japonija 24, JJAV 22

JAV 25, Japonija 24

Japonija 27, JAV 17

Japonija 21, JAV 17

Sparčiausiai gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja, Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Tailandas anaiptol ne visas naujųjų automobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didžiąją Britaniją, 1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja. Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI a. pradžioje reikėtų laukti iiš Kinijos bei Taivano.

Lengvųjų automobilių pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių Europos koncernų padaliniais. 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba padidėjo Rusijoje, tačiau visiškai merdi Ukrainoje.

Lengvųjų automobilių gamyba 1980, 1990 ir 1995 metais

1980 mln. % 1990 mln. % 1995 mln. %

1. Japonija

2. JAV

3. Vokietija

4. Prancūzija

5. Italija

6. SSSR

7. Ispanija

8. D.Britanija

9. Belgija

10. Kanada 7,0

6,4

3,7

3,5

1,4

1,3

1,0

0,9

0,8 24,3

22,0

12,7

12,0

5,0

4,6

3,6

3,2

3,1

2,9 1.Japonija

2. JAV

3. Vokietija

4. Prancūzija

5. Italija

6. Ispanija

7. Didž. Britanija

8. Belgija

9. Rusija

10. Pietų Korėja 9,9

6,1

4,6

3,5

1,9

1,7

1,3

1,2

1,1

1,0 27,1

16,5

12,6

9,5

5,1

4,6

3,5

3,2

3,0

2,6 1. Japonija

2. JAV

3. Vokietija

4. Prancūzija

5. P.Korėja

6. Ispanija

7. Didž. Britanija

8. Italija

9. Kanada

10. Brazilija 7,6

6,4

4,4

3,1

2,1

2,0

1,5

1,4

1,3

1,3 21,0

17,5

12,0

8,4

5,8

5,4

4,2

3,9

3,7

3,6

pasaulis 29,0 100 pasaulis 36,7 100 pasaulis 36,3 100

Cigarečių dūmai 10 kartų labiau teršia orą nei iš automobilių su dyzeliniais varikliais išmetamos medžiagos, teigiama Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimo ataskaitoje.

„British Medical Journal“ atliktas, žurnale „Tobacco Control“ išspausdintas tyrimas taip pat parodė, kad cigarečių sukeliamas oro taršos lygis uždaroje erdvėje yra 15 kartų didesnis nei atviroje teritorijoje. Eksperimentas buvo atliktas garaže, Šiaurės Italijos mieste Čiavenoje, kur atviroje erdvėje yra mažai sveikatai žalingų dalelių.

Šios dalelės yra pavojingiausias oro taršos elementas. Jos į orą patenka iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, cigarečių ir automobilių išmetamųjų dujų. Jos yra rizikos faktorius emfizemos, bronchito, astmos ir plaučių vėžio atvejais. Tyrimo autoriai pasirinko garažą, kadangi jis yra panašaus dydžio kaip daugelio biurų ir namų patalpos. Mokslininkų teigimu, rezultatai „privertė sunerimti“, nes jie parodė, kad tokio masto sąlytis su cigarečių dūmais gali sukelti trumpalaikę kvėpavimo žalą nnerūkantiesiems. Eksperimento metu garaže 30 minučių buvo paliktas užvestas 2 litrų talpos „Ford Mondeo“ dyzelinis variklis. Patalpos durys buvo uždarytos, tik šešios mažos orlaidės buvo atviros. Tada rezultatai buvo palyginti su eksperimentu, kai 30 minučių garaže buvo paliktos trys smilkstančios cigaretės. Tyrimo autoriai nustatė, kad tuo metu, kai buvo uždegtos cigaretės, sveikatai žalingų dalelių kiekis viduje 15 kartų viršijo jų kiekį lauke. Tuo tarpu šių dalelių kiekis užvedus dyzelinį variklį buvo tik dvigubai didesnis negu lauke.

Kad ir kaip ten būtų automobilių išskiriamos nuodingos medžiagos teršia mūsų planetos orą. Pramoniniuose rajonuose net 51% visų teršulių susidaro iš transporto priemonių. Kasmet pasaulyje daugėję žmoniu, taigi daugėja ir jų susiekimo priemonių – automobilių. Benzine, kuris naudojamas daugelyje šalių, yra švino junginių. Labai daug jų patenka į aplinką su automobilių išmetamomis dujomis. Automobiliai išmeta į orą ir kitų teršulių, tarp jų – asbesto pluoštą iš stabdžių trinkelių. Kiat problema tai, kad dalis automobilius sidarančių dalių yra neperdirbamos ir laikomos savartynuose yra ir teršia gamtą. Taigi dabartiniai mašinų gamintojai labai daug dėmesio skiria tam, kad automobniliai būtų kuo ekologiškesni. Jau kūrį laiką yra gaminami saulės baterijomis varomi automobiliai, automobilio salone yra panaudotos ekologiškos medžiagos, kurios sumažina alergijos riziką iki minimalios, JAV padangų gamintoja „Goodyear“ netrukus ppradės gaminti naujas ekologiškas padangas, kurių sudėtyje yra kukurūzų miltų.

Automobilius gaminančio koncerno „Daimler Chrysler“ inžinieriai, pasėję saulėgrąžų ir garstyčių, sėkmingai išvalė švinu užterštą gruntą Detroite (JAV) buvusioje automobilių gamyklos liejykloje. Pavyko sumažinti bendrą švino koncentraciją grunte net 43 procentais. Be to, kaip teigė koncerno būstinės Štutgarte atstovai, toks grunto valymo būdas leido sutaupyti apie milijoną dolerių. Tiek būtų kainavęs grunto išvežimas į sąvartyną. Užterštoji vieta buvo liejykla, kurioje iki 1990 metų buvo liejami alkūniniai velenai ir kitos automobilių detalės. Gruntas ten buvo taip užterštas, kad reikėjo jį nukasti iki metro gylio. Nukastas gruntas buvo suverstas į didžiulius vandeniui nelaidžius konteinerius. 1998 metais juose buvo pasėtos saulėgrąžos ir garstyčios. Abi augalų rūšys ima šviną iš dirvožemio ir kaupia lapuose. Ypač gausiai šviną rinko saulėgrąžos, kurios, beje, per kelias savaites išaugo iki pusantro metro aukščio. Minėtoje vietoje sunkiaisiais metalais buvo užteršta apie 4 tūkstančius 500 kubinių metrų, arba 8 tūkstančiai tonų grunto. Po valymo augalais pakako į sąvartyną išgabenti keturias tonas augalinės medžiagos ir 15 tonų grunto.

Anot „Daimler Chrysler“, didžioji dalis konteineriuose buvusio grunto tapo švari; ją galima buvo grąžinti atgal į vietą. „Vietovė dabar švari“, – pareiškė Gregas Rouzas, atsakingas už aplinką ir energetiką automobilių pramonės milžinėje. Dabar

buvusios liejyklos teritorijoje „Daimler Chrysler“ gamina automobilių ašis.

Pramonė

Praėjo tie laikai, kai automobilį gamindavo vienoje šalyje ar tuo labiau įmonėje. Automobiliai surenkami vartojimo rajonuose, o atskirų agregatų ir detalių fabrikai išmėtyti visame pasaulyje.

Didžiausi centrai tai seniai susiformavę automobilių gamybos centrai stiprios ekonomikos šalyse: Detroit Jungtinėse Amerikos Valstijose, London ir Birmingham Didžiojoje Britanijoje, Paryžius Prancūzijoje, Tokijas Japonijoje, Turinas Italijoje, Stuttgart ir Wolfsburg Vokietijoje.

Pasaulio automobilių sostinė Detroit dažnai vadinamas „Motown“ (iš „motor town“ motorų miestas). Detroit’e bei jo priemiesčiuose Dearborn’e [[dirborn] ir Highland Park’e [hailend park] yra trijų didžiausių JAV ir dviejų didžiausių pasaulio automobilių firmų „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ būstinės. Automobilių, detalių ir agregatų gamyklų yra beveik kiekviename Didžiųjų ežerų mieste ir miestelyje Michigan’o, Ohio [ohajou], Indianos, Ilinojaus, Visconsin’o valstijose bei Kanados Ontario provincijos pietuose. Detroit’o priemiestis Kanados pusėje Windsor garsėja automobilių varikliais, kitas Kanados miestas Saint-Thomas sniegomobiliais, Grand Rapids ir Battle Creek [bætl kri:k] Michigan’e kėbulais ir žibintais, Dayton Ohio valstijoje stabdžiais. Monroe miestelyje į pietus nnuo Detroit’o įsikūrusi didžiausia pasaulyje amortizatorius gaminanti bendrovė „Monroe“, o Akron’e Ohio valstijoje yra vieno didžiausių pasaulyje padangų gamintojų „Goodyear Tire“ būstinė.

Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais. Japonijos bendrovės gamina 25% JAV, 20% Didžiosios Britanijos, 15% Ispanijos lengvųjų aautomobilių. Japonai plečia įtakos sferas. Filipinuose ir Tailande dominuoja „Toyota“, Malaizijoje „Mitsubishi“, subsidijuojama garsioji „Proton“ bei „Daihatsu“. Japonijos bendrovės skverbiasi į Taivano, Kinijos, Vietnamo, Meksikos rinkas bei gamina apie 80% Indonezijos lengvųjų automobilių.

Nemažiau įspūdingai atrodo ir JAV automobilių įmonės užsienyje. Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „General Motors“ kontroliuoja dvi plačiai žinomas Europoje bendroves Vokietijos „Opel“ ir Didžiosios Britanijos „GM Vauxhall“. 1995 metais „Opel“ pagamino vieną milijoną lengvųjų automobilių ir Vokietijoje nusileido tik „Volkswagen“ui. 12% Vokietijos lengvųjų automobilių pagamino kitos JAV bendrovės „Ford“ padalinys „Ford Werke“. Britų „Jaguar“ irgi priklauso „Ford“o grupei, o švedų „SAAB-Scania“ 50% kapitalo kontroliuoja JAV „General Motors“. Trys didieji JAV automobilių gamintojai „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ kontroliuoja Kanados ir Meksikos automobilių gamybą.

Vokietijos „Volkswagen“ grupė ggarsėja didelėmis investicijomis užsienyje 1995 metais iš 3,4 mln. lengvųjų automobilių pusė pagaminta ne Vokietijoje. Bene sėkmingiausiu šių laikų sandėriu tapo čekų „Škoda Automobilova“ įsigijimas. 1996 metais naujų automobilių „Škoda“ vakarų Europos rinkoje parduota ketvirčiu daugiau negu prieš metus. Iš Europos šalių daugiausia vokiečių bendrovių yra Ispanijoje ir Belgijoje.

SVARBIAUSI LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ GAMYBOS CENTRAI (GAMYBA MILIJONAIS)

valstybė 1995 Svarbiausi centrai

1. Japonija

2. JAV

3. Vokietija

4. Prancūzija

5. P. Korėja

6. Ispanija

7. D.Britanija

8. Italija

9. Kanada

10. Brazilija

11. Rusija

12. Meksika

13. Belgija

14. Indija

15. Švedija 7,61

6,35

4,36

3,05

2,10

1,96

1,53

1,42

1,34

1,30

0,85

0,70

0,41

0,39

0,38 Tokijas ir apylinkės – „Nissan Motor“, „Honda MMotor“, „Mitsubishi Motors“, „Isuzu Motors“, „Fuji Heavy Industries“; Tojota (Toyota) ir Nagoja – „Toyota Motor“; Hirošima – „Mazda Motor“; Hamamacu – „Suzuki Motor“; Osaka – „Daihatsu Motor“.

Detroit, Flint, Lansing, Sterling Hights, Pontiac, Ann Arbor Michigan’e, Toledo, Lorain, Columbus Ohio valstijoje, Čikagos apylinkės, Saint Louis, Kansas City – „General Motors“, „Ford Motor“, „Chrysler“; Smyrna Tennessee valstijoje, Georgetown Kentucky valstijoje, Normal Ilinojuje, Marysville Ohio valstijoje, Flat Rock Mičigane – „Honda“, „Toyota“, „Nissan“, „Mazda“; Spartanburg Pietų Karolinoje – BMW.

Wolfsburg, Hannover, Salzgitter, Braunschweig, Emden, Zwickau – „Volkswagen“ ir Ingolstadt – „Audi“; Rüsselsheim, Bochum, Eisenach – „Opel“; Štutgartas – Zindelfingenas – Eslingenas (Stuttgart- Sindelfingen- Esslingen), Manheimas(Mannheim) – “Mercedes-Benz”; Miunchenas, Dingolfingas, Regensburg – BMW („Bayerische Motoren Werke“); Köln, Saazlouis – „Ford Werke“; Stuttgart – „Porsche“.

Paryžiaus aglomeracija, Sochaux [sošo], Le Mans [lio man], Rennes [ren], Mulhouse [miuliuz], Caen [kan] – PSA „Peugeot-Citroėn“ [piožo-sitroen], „Renault“ [reno].

Ulsanas, Seulas, Pusanas, Kunsanas, Kvanmjongas, Asanas – „Hyundai Motor“, „Kia Motor“, „Daewoo“, „Ssangyong Motor“.

Barcelona [barseliona], Madrid, Zaragoza [saragosa], Valladolid [valjadolid], Vitoria/Gasteiz, Martorell, Pamplona, Cadiz [kadis], Valencia [valensja] – „Volkswagen Seat“, „Nissan Motor Iberica“, „Ford“, „General Motors“, „Suzuki“.

London, Birmingham, Coventry, Luton, Manchester, Preston, Ellesmere Port [elsmir port], Swindon, Sunderland [sanderlænd], Burneston [barnston] – „Ford“, „GM Vauxhall“, „Peugeot Talbot“, „Honda“, „Nissan”, „Toyota“; Cowley [kouli], Longbridge [[longbridž], Solihull [solihal], Derby [da:bi] – „Rover“, „Rolls-Royce“.

FIAT (Fabbrica Italiana Automobile Torino) koncernas: Turinas, Melfi – „FIAT Auto“, „Lancia“, Milanas – „Alfa Romeo“, Modena, Marranello – „Ferrari“; Neapolis, Bari, Bolzano [bolcano].

Windsor, Toronto, Oshawa [ošava], Saint-Thomas – „General Motors“, „Ford Motor“, „Chrysler “.

Sao Caetano do Sul [saun kaetanu do sul], Taubate, Sao Paulo [saun paulu, Porto Alegre – „Autolatina Brasil" („Ford" + „Volkswagen"), „GM Brasil", „FIAT Automoveis".

Toljatis (Togliatti) – VAZ, Nižni Novgorodas – GAZ, Uljanovskas, Maskva.

Monterrey, Puebla, Hermosillo [ermosiljo], México [mechiko],[mechiko]iente [agvaskalj[agvaskaljente]lkswagen“, „Chrysler“, „General Motors“, „Ford México“, „Nissan“.

Briuselis, Antwerpen

Bombėjus, Madrasas, Delis – „Suzuki/Maruti“

Göteborg, Södertälje [siodertel[siodertelje]n [niunesham[niuneshamn]m [olofstrio[olofstriom]lvo“, SAAB.

BENDROVĖS

1995 metais kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių (korporacijų) apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. O didžiausių pramonės korporacijų dešimtuke tris pirmąsias vietas užima „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Toyota Motor“.

1995 metais net trylika didžiausių gamintojų pagamino vieną ir daugiau milijoną lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių.

Žymiausios tarptautinės korporacijos siūlo potencialiems vartotojams platų automobilių modelių asortimentą nuo pigesnių „liaudiškų“ iki prabangių, dažnai vienetinės gamybos.

Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“o gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų. Vokietijoje jie nebegaminami, o įmonės perkeltos į Brazilijos iir Meksikos miestus Sao Paulo ir Pueblą.

Automobilių bendrovės turi platų automobilių pardavimo, remonto ir aptarnavimo tinklą visame pasaulyje. Vien Vokietijoje 1995 metų pabaigoje veikė beveik 27 tūkstančiai automobiliais prekiaujančių įmonių „Volkswagen“ui atstovavo 3600, „Ford“ui ir „Opel“iui po 2550, „Renault“ 1650, „Mercedes-Benz“ ir FIAT po 1250.

1997 metų pradžioje 30 pasaulio automobilių gamintojų turėjo atstovus Lietuvoje. Žymiausios prekybos bendrovės: „Sostena“ atstovauja Švedijos „Volvo“, „Eva Auto“ Vokietijos „Volkswagen“ui ir „Audi“, „Tokvila“ Japonijos „Toyota“i.

DIDŽIAUSI PASAULIO LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ GAMINTOJAI 1995 METAIS ( MLN.)

Lengvieji automobiliai + lengvieji krovininiai automobiliai

GRUPĖ ( KORPORACIJA) BŪSTINĖ PADALINIAI

1. General Motors

Corporation 8.8

2.Ford Motor

Company 6.5

3.Toyota Motor

Corporation 4.5

4. Volksvvagen 3.4

5. Nissan Motor

Co. Ltd. 2.8

6. Chrysler

Corporation 2.5

7. Mitsubishi Motors

Corporation 2.0

8. PSA Peugeot

Citroėn 1.9

9. Renault 1.8

10. Honda Motor

Co.Ltd. 1.7

11. FIAT 1.7

12.Suzuki Motor

Corporation 1.7

13. Hyundai Motor 1.2

14. Mazda Motor

Corporation 1.0

15. Daimler- Benz

AG 0.8 JAV, Detroit

JAV, Dearborn

Japonija, Tojota ( Toyota )

Vokietija, Wolfsburg

Japonija, Tokijas

JAV, Highland Park

Japonija, Tokijas

Prancūzija, Paryžius

Japonija, Tokijas

Italija, Turinas

Japonija, Hamamacu (Hamamatsu)

Pietų Korėja , Seulas

Japonija, Hirosima (Hiroshima)

Vokietija, Štutgartas Chevrolet, Pontiac, Oldsmobile, Buick, Cadillac JAV, Opel Vokietija, Vauxhall D.Britanija, Saab Švedija

Ford, Lincohln-Mercury – JAV, Ford VVerke -Vokietija, Jaguar – D.Britanija

Toyota, Daihatsu, Hino – Japonija, Toyota – Lexus – JAV

Volkvvagen,

Audi – Vokietija, Seat – Ispanija, Škoda – Čekija

Nissan – Japonija, Nissan – Infiniti – JAV, Nissan Motor Manufacturing – D.Britanija, Nissan Motor Iberica -Isapnija

Chrysler, Plymouth, Dodge – JAV

Mitsubishi – Japonija, Proton – Malaizija

Peugeot, Citroen – Prancūzija, Peugeot Talbot – D.Britanija

Honda – Japonija, Honda – Acura – JAV, Honda Motor Europe – D. Britanija

Fiat Auto, Lancia, Alfa Romeo, Innocenti, Ferrari, Maserati – Italija, FIAT Automoveis – Brazilija

Suzuki – Japonija, Maruti – Indija

Mercedes – Benz – Vokietija

PREKYBA

Tarptautinės lengvųjų automobilių prekybos duomenys llabai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio. Didžiausi neaiškumai kyla dėl lengvųjų automobilių išskyrimo kriterijų.

Plečiasi lengvųjų automobilių eksporto geografija. 1991 metais Japonijai ir Vokietijai teko daugiau negu pusė, o 1995 metais preliminariniais duomenimis tiktai trečdalis pasaulio lengvųjų automobilių eksporto. Japonija yra didžiausia lengvųjų automobilių tiekėja JAV, Vokietija – vakarų Europos rinkai.

DU DIDŽIAUSI LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ EKSPORTUOTOJAI (mln.)

valstybė 1986 1988 1991 1992 1993 1994 1995

Japonija

Vokietija 4,6

2,5 4,4

2,5 4,8

2,2 5,6

2,6 5,1

2,2 3,7

2,3 3,0

2,5

Antrąją didžiausių lengvųjų automobilių eksportuotojų porą sudaro Prancūzija ir Pietų Korėja. Pirmoji jau ilgą laiką kasmet eksportuoja po 1.5 – 2 mln. lengvųjų automobilių iir užima trečią vietą pasaulyje. Vakarų Europos rinkoje Prancūzija nusileidžia tik Vokietijai.

1995 metais Pietų Korėja eksportavo vieną milijoną lengvųjų automobilių, palyginti su 0.5 0.3 mln. 1993 ir 1991 metais. Pietų Korėja beveik po vienodai automobilių eksportuoja į Šiaurės Ameriką, AAziją ir Europą.

Beveik visas Kanados ir Meksikos lengvųjų automobilių eksportas tenka JAV. Brazilija daugiausia automobilių parduoda Argentinai ir kitoms Amerikos valstybėms. Tradicinės lengvųjų automobilių pardavėjos Italija, Didžioji Britanija, Ispanija ir Švedija tenkina Europos rinką.

JAV lengvųjų automobilių importas nuo 3.25 mln. 1986 metais sumažėjo iki 1.6 mln. 1995 metais. Importas iš Japonijos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 2.4 iki 0.98 mln. Du perkamiausi modeliai 1990 – 1995 metais buvo “Ford Taurus” ir “Honda Accord”.

1996 metais Vakarų Europoje naujų automobilių parduota 12,8 mln. arba 6,6% daugiau negu prieš metus. Daugiau negu 10% Vakarų Europos rinkos 1995 ir 1996 metais teko procentais : „Volkswagen“ grupei 16,8 ir 17,2, „General Motors“ grupei 13,1 ir 12,5, PSA grupei 12,0 ir 11,9, „Ford“ ggrupei 11,9 ir 11,6, FIAT grupei 11,1 ir11,2, „Renault“ 10,3 ir 10,1.

PARKAS. Manoma, kad 1996-97 metų sandūroje pasaulio važiuojančių lengvųjų automobilių parkas pasiekė 500 milijonų. Nors Frankfurto prie Maino VDA (Verband der Automobilindustrie – Automobilių pramonės draugija) paskelbė, kad šį skaičių pasaulis jau pasiekė 1995 metais.

Paskutiniais skelbtais duomenimis 1994 metų pabaigoje lengvųjų automobilių parkas sudarė 476 milijonus, iš jų milijonais: Europoje 196 (41%), Šiaurės Amerikoje 168 (35%), Azijoje 68 (14%), Vidurio ir Pietų Amerikoje 25 (5%).

PASAULIO LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ PARKAS ((mln.)

1980 m. % pasaulio 1990 m. % pasaulio 1995 m. % pasaulio

1. JAV 105

2. Japonija 23

3. VFR 22.5

4. Prancūzija 18.5

5. Italija 17.5

6. D.Britanija 15

7. Kanada 10

8. SSSR 8

9. Brazilija 8

10. Ispanija 7 35

7,5

3,5

2,5 1. JAV 144

2. Vokietija 34

3.Japonija 33

4.Italija 26

5. Prancūzija 23

6. D.Britanija 22

7. SSSR 13

8. Kanada 12

9. Ispanija 11.5

10. Brazilija 9.5 33

7.5

5.5

2.5

2 1. JAV 147

2. Japonija 43

3. Vokietija 40

4. Italija 30

5. Prancūzija 25

6. D.Britanija 24

7. Brazilija 14

8. Ispanija 14

9. Kanada 13.5

10. Rusija 12 30.5

2.5

pasaulis 300 100 pasaulis 430 100 pasaulis 480 100

Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų automobilių skaičius 1000 žmonių. Daugiau negu po vieną automobilį dviem žmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse Europos valstybėse Monake, Lichtenšteine ir San Marine. Šiose ir kai kuriose kitose išvystytose valstybėse (Kanada, Islandija, Australija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kitos) dauguma šeimų turi po du ir daugiau automobilių. Daugiausia automobilių gaminančioje Japonijoje vienas automobilis tenka kas trečiam šalies gyventojui. Panašūs rodikliai yra Persijos įlankos valstybėse, išskyrus Iraką ir Iraną. O atmetus svetimšalius darbininkus, arabų apsirūpinimas automobiliais ne ką nusileidžia išvystytų valstybių gyventojams.

Beveik kiekvienoje iš 50 silpniausiai išvystytų valstybių 1 000 žmonių tenka ne daugiau 5 automobilių. O mažiausiai automobilizuotose šalyse nesiekia ir 1 kiekvienam 1 000 žmonių : Bangladeše 00,4, Liberijoje ir Kambodžoje po 0,5, Etiopijoje 0,8, Zaire ir Nepale po 0,9.

Indijoje ir Kinijoje gyvena 38 % pasaulio gyventojų, tačiau joms tenka tiktai 1 % automobilių parko ( atitinkamai 3 ir 2 milijonai ). Automobilizacijos lygis čia tebėra ne ką aukštesnis negu labiausiai ekonomiškai atsilikusiose valstybėse.

LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ SKAIČIUS 1000 ŽMONIŲ

valstybė 1980 1995 valstybė 1980 1995 valstybė 1980 1995

Monakas

JAV

Liuksemburgas

Lichtenšteinas

San Marinas

Italija

Vokietija

Kanada

Šveicarija

Australija

Naujoji Zelandija 670

600

370

550

525

315

380

430

355

395

410 670

565

560

550

525

520

485

460

455

450

450 Brunėjus

Islandija

Austrija

Prancūzija

Belgija

Didž. Britanija

Švedija

Norvegija

Olandija

Suomija

Kipras 310

375

300

355

320

280

350

305

320

260

145 440

435

430

415

410

405

380

365

355 Ispanija

Kuveitas

Japonija

Kataras

Slovėnija

Malta

Portugalija

Danija

Bahamos

JAE

Čekija 200

360

205

220

210

130

270

310

300

170 350

350

340

325

315

310

300

LIETUVA IR KAIMYNĖS

Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard – Levasseur“. Per 100 automobilizacijos metų Lietuvos lengvųjų automobilių parkas viršijo 700 tūkstančių ribą. Ypač sparčiai lengvųjų automobilių skaičius augo po Nepriklausomybės atgavimo, daugiausia senų Vakarų Europos automobilių sąskaita.

Lengvųjų automobilių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva dvigubai lenkia Gudiją ir Rusiją, turi tiek pat kiek Latvija, nežymiai atsilieka nuo Lenkijos ir beveik trečdaliu nuo Estijos.

Metai Tūkstančiais 1000 gyventojų

1960

1970

1980

1990

1991

1992

1993

1994

1995 10

230

500

530

570

600

650

700 4

130

140

150

160

175

190

Geografinė statistika Lietuvoje labai paprasta – ketvirtadalis importuojančių bendrovių iš pačios Vokietijos, kitas ketvirtadalis – Vakarų Europa, o likusioji pusė – visas pasaulis.

JAV rinką “Automechanika” mažai domina, kadangi amerikiečiai turi tiek savo atskirą, visai skirtingą nuo Europos automobilių konstravimo koncepciją, tiek ir specifinę antrinę rinką. Analitikai sako, kad šis skirtumas palaipsniu turėtų išnykti ir maždaug po 30-40 metų viso pasaulio automobiliai supanašės. Prie˛astis banali – benzino kainos. Amerikoje degalai dar ir šiandien ppigūs, todėl vidutinis JAV gyventojas gali sau drąsiai leisti važinėti mašina su 4-5 litrų darbinio tūrio varikliu, 100 km kelio ryjančio po 20 ir daugiau litrų, tuo tarpu degalų kainos Europoje automobilių koncernus verčia konstruoti kompaktiškus mažos kubatūros, bet pakankamo galingumo ekonomiškus variklius, kur kas mažesnių išmatavimų kėbulus ir važiuokles. Nedidelių automobilių kūrimas yra gerokai brangesnis, todėl europiniams konstruktorių centrams skiriamų investicijų skaičius smarkiai lenkia pinigų kiekį, investuojamų į šią sritį Amerikoje. Ir Amerikoje degalų kainos palyginus greitai nebus juokingomis, ir jie bus priversti taupyti benziną, pereiti prie kitų kuro rūšių, vietoj daugelį atbaidančių griozdiškų pikapų dizaino kurti elegantiškus kompaktiškus kėbulus, kartu spręndžiant labai sudėtingą mažų automobilių saugumo problemą. O šiam darbui neužteks milijonų, prireiks milijardinių investicijų.

Visa Lietuvos automobilių rinka jau beveik pabaigė išgyventi chaotiškos gariūninės prekybos laikus, šiandien viskas pas mus jau daugmaž sudėliota į savas lentynėles.

Didmeninę prekybą naujais automobiliais koncernai atidavė skandinavams, nes jos apyvartos yra sunkiai pakeliamos lietuviško kapitalo įmonių kišenėms (yra išimčių), per tuos pačius Skandinavijos didmenininkus Lietuvai tiekiamos ir originalios detalės bei eksploatacinės medžiagos vadinamiesiems firminiams servisams. Mūsų šalies dileriai su savo servisais jau nebe pirmi metai yra priversti gyventi iš nedidelių maržų, kurios kartais nesiekia ir 10 proc. Naudotų

automobilių rinkoje taip pat į šalį stumiamas smulkusis verslas, prekybai turgavietėse vis labiau oponuoja tokios firmos kaip “Kemi automobilių prekyba” ar BRC.

Pasaulio automobilių gamybos monstrai dar ir šiandien nuo visuomenės stengiasi slėpti, kad jie kur kas didesnę pelno dalį gauna ne iš pačių automobilių (jų sukūrimui reikia siaubingai daug investuoti), bet iš prekybos detalėmis. Pavyzdžiui, pasaulio gamintojas “numeris vienas” – “General Motors” tik pernai netyčia prasitarė, kad “geležinė” rinka jiems duoda apie du trečdalius pelno.

Labiau patyrę vairuotojai ir pas mmus, pavyzdžiui, žino, jog, pavyzdžiui, japonų gamintojai mašinas kuria maždaug aštuoniems metams, vėliau jos pradeda byrėti tarsi kortų kaladės. O japoniškų automobilių detalės yra apie 35-40 proc. brangesnės negu, tarkime, vokiškų. Todėl ir mūsų turguose “japonai” kainuoja pigiau. Resursas korėjietiškiems automobiliams mokslininkų yra paskaičiuojamas dar mažesnis. Tad lietuvis, pavažinėjęs dviem ar trim skirtingomis naudotomis vakarietiškomis mašinomis ima skaičiuoti – kiek be privalomų eksploatacinių išlaidų, papildomų pinigų atiduota servisams bei atsarginėms detalėms. Tad gal geriau pereiti prie naujos ar bent apynaujėms mmašinos?

Su kiekviena diena vis daugiau vairuotojų tai supranta. Jie taip pat supranta, kad, tarkime, sugedus dyzelinio variklio įpurškimo sistemai joks Petro garažas mažai gali padėti, reikės važiuoti tik į servisą, kuris turi specialų dyzelinių sistemų testerį. Lietuvos automobilių verslui ttaip jau lemta, jog mūsų “kapitalistams” yra skirta tenkintis tik normaliu darbu vadinamojoje antrinėje rinkoje – kuriant nacionalinius, pigesnius už firminius servisų tinklus (“Kemi” pavyzdys), didmenine prekyba detalėmis bei eksploatacinėmis medžiagomis, įvairių paslaugų siūlymu. Tie mūsų verslininkai, kurie tai suprato prieš 8-10 metų, jau šiandien gali džiaugtis rezultatais.

Štai kelerius metus Lietuvos pakraštyje, Rokiškyje oficialiai pradėta komercinių automobilių gamyba. Tai pirmas faktas mūsų šalies istorijoje, kadangi Lietuva niekada neturėjo automobilių pramonės, o prieš Antrąjį pasaulinį karą iš atvežamų mazgų Kaune buvo surenkami “Mercedes Benz” markės autobusai.

Rokiškio autogamykloje pagal licenciją bus surenkami du GAZ automobilių modeliai – “Gazel” ir “Sobol”. “Rokiškio autogamykla” įsikūrusi “Rokiškio mašinų gamyklos” bazėje ir naudojasi tik šios žemės ūkio mašinas gaminančios įmonės patalpomis – užima maždaug ttrečdalį gamybinių plotų.

Rokiškio automašinų gamykla – bendras Lietuvos bendrovės “Automašinų verslo centras” ir Rusijos GAZ įmonės verslo projektas. Lietuvos gamintojai ir technologinę dokumentaciją, ir komplektacines dalis gauna iš GAZ įmonės, įsikūrusios Rusijos mieste Nižnij Novgorod. Šiuo metu veikia 18 GAZ automobilius surenkančių gamyklų Rusijoje ir kaimyninėse šalyse, Rokiškis – devynioliktoji įmonė.

Iki šių metų pabaigos į Rokiškio autogamyklą bus investuota apie 0,6 mln. litų, kitais metais – dar 0,5 mln. litų. Per kitus metus Rokiškio gamykloje bus sukurta daugiau nnei 100 darbo vietų ir pagamina apie 1000 automobilių. Kaip sakė projekto iniciatoriai, labai daug priklausys nuo paklausos – ar rusiški automobiliai bus perkami Baltijos šalių rinkose.

Lietuvos automobilių gamykloje naudojama moderni mašinų surinkimo technologija. Gamybos įranga pirkta Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje.

Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų Rokiškyje pagamintiems automobiliams, – kokybė. Todėl “Automašinų verslo centrui” suteikta teisė ne tik naudoti naujausią technologiją, padengiant kėbulus antikorozine danga, įdiegiant aukščiausios rūšies hermetikus, bet ir apie 40 proc. visų detalių ir mazgų ateityje pakeisti kokybiškomis vietinės gamybos detalėmis.

Ateityje numatoma plėsti GAZ automobilių gamybą Lietuvoje ir rinkti mašinas Rytų Europos rinkai. Į “Autoekspreso” klausimą, ar gamykla Rokiškyje – pirmas žingsnis į Vakarų rinkas, koncerno prezidentas N. Puginas atvirai atsakė, jog GAZ koncernui Vakarų rinkose su dabartiniais produktais kol kas konkuruoti būtų nelengva, tačiau apie Vidurio Europos rinkas galvojama pakankamai rimtai. Kita vertus, pasak GAZ prezidento, pusė kojos į Vakarų Europą jau įkelta: šiemet Vokietijai parduoti keli šimtai GAZ sunkvežimių. Kai dėl lengvųjų ir komericinių automobilių Vakarų Europai, N. Pugino nuomone, pirmiau jų koncenui reikėtų sukurti keletą naujų modelių, tik po to apie Vakarus galvoti. Apie GAZ koncerno perspektyvas “Autoekspresui” papasakojo vyriausiasis konstruktorius Nikolajus Kudriavcevas, interviu su kuriuo žadame išspausdinti artimiausiu metu.

Lietuvoje bus ggaminami benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai “Gazelė” bei “Sobol”. Į dyzelinius automobilius montuojami licencijuoti austrų firmos “Steyr” varikliai. Rokiškio autogamykloje surinktos mašinos, kuriose įmontuoti šie varikliai, atitiks Euro2 standartą, keli gamybos etapai atitiks ISO 9002 kokybės standartą. Per metus ketinama pagaminti 1000 “Gazel” ir “Sobol” markių automobilių, o projektinis Rokiškio įmonės pajėgumas – 6000 automobilių per metus.

Lietuvoje pagaminti automobiliai, priklausomai nuo modelio ir komplektacijos, kainuos nuo 18 600 iki 40 500 Lt. Rokiškyje surinktos GAZ mašinos bus nedaug brangesnės už surinktas Rusijoje, tačiau jų kokybė bus kur kas geresnė. N. Puginas sakė, kad nė viena vadinamoji dukterinė įmonė negali pigiau pagaminti automobilių, nei tai daroma pačiame Nižnij Novgorode, kadangi savikainą iš esmės lemia išleidžiamų mašinų kiekis. Pasak koncerno prezidento, šiemet GAZ pagrindinės įmonės žada išleisti apie 270 tūkst. automobilių.

Kol kas Lietuvoje negaminamos gerai žinomos “Volgos” ir GAZ suprojektuoti džipo tipo visureigiai “Ataman”, tačiau gamyklos vadovai neatmeta galimybės gaminti ir šiuos modelius.

Literatūros sąrašas:

1. Pažinimo džiaugsmas ,,Žemė ir jos gėrybės“; Vilnius 1993; psl.:

2. www.geografija.lt

3. www.ratai.lt