Italija
Vilniaus Ozo vidurinė mokykla
Sudarė:
Sandra Masiukaitė
ĮVADAS
Istorija: Italija tampa nacionaline valstybe – 1861 metais. Italija buvo pagrindinė NATO ir Europos Ekonominės Bendrijos narė ir susiejo stiprėjančią politiką ir ekonomiką su Vakarų Europa, neskaitant euro įvedimo 1999. Nuolatinės problemos yra nelegalios imigracijos, nusikalstančių organizacijų veikla, korupcijos, aukštas bedarbystės lygis, ir žemas Pietų Italijos pajamų ir techninių standartų lygis.
GEOGRAFIJA
Geografinė padėtis: Apeninų pusiasalis, primenantis ilgą, moterišką batą, bei Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje; priskiriama Pietų Europai. Krantus skalauja Viduržemio jūros sudedamosios ddalys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnijos jūros, Genujos įlanka.
Geografinės koordinatės: 42 50 Š, 12 50 R
Plotas:
visas: 301230 kv.km
pastaba: išskyrus Sardiniją ir Siciliją
Sausumos sienos: 1932,2 km
Šalių sienos: Austrija 430 km, Prancūzija 488 km, popiežiaus rezidencija (Vatikano valstybė) 3,2 km San Marino 39 km, Slovėnija 232 km, Šveicarija 740 km
Pakrantė: 7600 km
Gamtos ištekliai: gyvsidabris, potašas, marmuras, siera, dvideginio natūralios dujos nerafinuoto aliejaus atsargos, žžuvis, akmens anglis, ariama žemė
Žemės naudojimas:
ariama žemė: 31%
pastovios kultūros: 10%
pastovios ganyklos: 15%
miškai ir girios: 23%
kiti: 21 %
Pavojaus ženklai: regioninė rizika įskaitant nuošliaužas, griūtis, žemės drebėjimas, ugnikalnių įsiveržimai, potvyniai; Žemės apsėmimas Venecijoje
Dabartinės aplinkos problemos: ooro užterštumas, sukeltas pramonės išmetamo sieros dioksido. Pakrančių ir vidaus upių užterštumas dėl pramonės ir žemės ūkio poveikis; rūgštus lietus, kenkiantis ežerams; nepakankamas pramoninių atliekų panaudojimas ir valymo įranga
Geografinė pastaba: strategiškai svarbioje vietoje, užima centrinę Viduržemio jūros dalį jūrų ir oro vartai į Vakarų Europą.
Žmonės
Gyventojų skaičius: 557 634 327
Gyventojų augimo lygis: 0,09%
Gimstamumas: 9,13 gimimų/1000 gyventojų
Mirtingumas: 9,99 mirčių/1000 gyventojų
Migrantų skaičius: 1,74 migrantų/1000 gyventojų
Kūdikių mirtingumo lygis: 5,92 mirčių/1000 gimusių
Gyvenimo trukmė:
visų gyventojų: 79,03 metai
vyrų: 75,85 metai
moterų: 82,41 metai
Religijos: vyrauja Romos Katalikų ir stiprios Protestantų ir Žydų religinės bendruomenės bei auganti Musulmonų imigrantų religinė bendruomenė
Kalbos: italų (oficiali), vokiečių (atskirose Trentino-Alto Adige regiono dalyse kalbama daugiausiai vokiškai) , prancūzų (maža prancūziškai kalbanti bendruomenė Valle dd’Aosta regione), slovėnų (slovėniškai kalbanti bendruomenė Trieste-Gorizia rajone)
Raštingumas:
visų gyventojų: 98%
.
Vyriausybė
Šalies pavadinimas:
visuotinai priimtas nesutrumpintas pavadinimas: Italijos Respublika
visuotinai priimtas sutrumpintas pavadinimas: Italija
vietinis nesutrumpintas pavadinimas: Repubblica Italiana
vietinis sutrumpintas pavadinimas: Italia
ankstyvesnis pavadinimas: Italijos Karalystė
Vyriausybės tipas: respublika
Sostinė: Roma
Vėliavos apibūdinimas: trys vienodos vertikalios eilės – žalia, balta ir raudona; panaši į Islandijos vėliavą, kuri yra ilgesnė, o spalvos – žalia balta ir oranžinė; taip pat panaši į Cote d’Ivoire vėliavą, kuri turi tas pačias sspalvas, tik jų išdėstymas kitoks – oranžinė, balta ir žalia
pastaba: įkvėptas Prancūzijos vėliavos, Napoleonas 1797 metais parsivežė į Italiją
Ekonomika
Ekonomikos apžvalga: Italija turi įvairią industrinę ekonomiką su beveik tokia pačia gamybos apimtimi kaip Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos. Kapitalistinė ekonomika yra padalinta į išvystytą šiaurinę, kur dominuoja privačios kompanijos, ir mažiau išvystytą agrokultūrinę pietinę, kur yra daugiau nei 20% bedarbių. Dauguma produktų, reikalingų pramonei, ir daugiau nei 75% energetinių produktų yra importuojami. Keletą metų Italija turėjo biudžetą, atitinkantį EMU (Europos Valiutų Sąjunga) reikalavimus. Vyriausybės atstovai, darbdaviai ir darbininkai sutiko atnaujinti 1993m. „socialinį paktą“, kuris buvo plačiai kredituotas ir sureguliavo Italijos infliacijos lygį iki EMU reikalavimų. Italija turi daug padaryti, kad skatintų užimtumą, atlyginimų lankstumą, ir imtis laisvosios ekonomikos. Ekonomikos augimas buvo 1,3% 1999m. ir turėtų pakilti iki 2,6% 2000m., dėl investicijų ir eksporto.
BVP (bendrasis vidaus produktas): prekybos galingumas – 1,212 $ trilijonų
BVP – augimo greitis: 1,3%
BVP – vienam asmeniui: prekybos galingumas – 21400$
BVP – sudėtis:
Žemės ūkis: 2,6%
pramonė: 31,6%
aptarnavimo sfera: 65,8% (1998m)
Kariuomenės išlaidos doleriais: 23294 milijardo $
Kariuomenės išlaidos – BVP procentas: 1,7%
Vargstančiųjų skaičius: tiksliai nežinoma
Namų ūkio pajamos ir suvartojimas procentais:
žemiausias 10%: 2,9%
aukščiausias 10%: 23,7%
Darbo jėga: 23,193 milijono
Darbo jjėga pagal profesijas: aptarnavimas 61%, pramonė 32%, žemės ūkis 7%
Nedarbo lygis: 11,5%
Biudžetas:
pajamos: 530 milijardų $
išlaidos: 522 milijardai $, įskaitant kapitalo sąnaudas
Pramonė: turizmas, mašinų pramonė, geležis ir plienas, chemijos pramonė, maisto pramonė, tekstilė, transportas, drabužių pramonė, avalynė, keramika.
Pramonės produkcijos augimo lygis: 1,9%
Elektros produkcija: 243,027 milijardo kWh
Elektros produkcija pagal šaltinius:
akmens anglis: 80,22%
hidro: 17,3%
branduolinė energija: 0%
kita: 2,48%
Elektros suvartojimas: 266,705 milijardo kWh
Elektros eksportas: 900 milijonų kWh
Elektros importas: 41,59 milijardo kWh
Žemės ūkis – produktai: vaisiai, daržovės, vynuogės, bulvės, cukranendrės, sojos pupelės, grūdai, aliejai, jautiena, pieno produktai, žuvis.
Eksportas: 242,6 milijardo
Eksporto produktai: einžinerijos produktai, tekstilė, mašinos, transportas, chemija, maistas, tabakas, mineralai ir metalai
Eksporto partneriai: ES 56% (Vokietija 16,5%, Prancūzija 12,7%, Didžioji Britanija 7,2%, Ispanija 5,8%, Olandija 2,9%), JAV 8,5%
Importas: 206,9 milijardo $
Importo produktai: inžinerijos produktai, chemija, transportas, energija, mineralai ir metalai, tekstilė, maistas, tabakas
Importo partneriai: ES 61% (Vokietija 18,8%, Prancūzija 13,12%, Didžioji Britanija 6,47%, Olandija 6,2%, Belgija-Liuksemburgas 4,7%), JAV 5,1%
Įsiskolinimas: 45 milijardai $
Ekonominė pagalba: ODA, 1,3 milijardo
Valiuta: 1 Italijos lyra (Lit) = 100 centesimų.
Komunikacijos
Naudojamos telefono linijos: 25 milijonai
Mobilūs telefonai: 17,7 milijonai
Telefonų sistema: moderni, išvystyta, greita, automatizuota.
namų: didelės talpos kabeliai iir mikrobangų radio ryšių linijos
tarptautinė: satelitinės stotys – 3 Intelsat (su 5 antenomis – 3 Atlanto vandenynui ir 2 Indijos vandenynui), 1 Inmarsat (Atlanto regionas) ir NA Eutelsat; 21 povandeniniai kabeliai.
Radijo stotys: AM apie 100 FM apie 4600, trumposios bangos 9
Radio aparatai: 50,5 milijono
Televizijos stotys: 6,317 (kurių tik 117 turi 2 kW ar daugiau siųstuvo jėgos)
Televizoriai: 30,3 milijono
Interneto paslaugų tiekėjai: 219
Transportas
Geležinkeliai:
Iš viso: 19394 km
standartiniai: 18071 km 1,435-m dydžio; Italijos Geležinkeliams priklauso 16014 km iš visų (11322 km elektrifikuoti)
siaurieji: 112 km 1000-m dydžio (112 km elektrifikuoti); 1211 km 950-m dydžio (153 km elektrifikuoti)
Autostrados:
viso: 654676 km
asfaltuotos: 654676 km ( įskaitant 6957 km greitkelių)
neasfaltuotos: 0 km
Vandens keliai: 2400 km įvairių komercinių tipų eismo, bet ribotos kokybės
Vamzdžiai: nevalyta alyva 1703 km; naftos produktai 2148 km; gamtinės dujos 19400 km
Uostai: Augusta (Sicilija), Bagnoli, Bari, Brindisi, Gela, Genuja, La Spezia, Livorno, Milazzo, Neapolis, Porto Foxi, Porto Torres (Sardinija), Salerno, Savona, Taranto, Trieste, Venecija
Jūrinė prekyba:
viso: 427 laivai
laivai pagal tipą: tūriniai 41, krovininiai 45, cheminiai tankeriai 73, jungtiniai geležies rūdos/alyvos 2, konteineriai 20, suskystintų dujų 38, gyvūnų 1, daugiafunkciniai transporteriai 1, keleiviniai 6, naftos tankeriai 87, trumpų atstumų
keleiviniai 26, specializuoti tankeriai 13, transporteriai 16
Oro uostai su asfaltuotais nusileidimo takais:
viso: 97
Oro uostai su neasfaltuotais nusileidimo takais:
viso: 39
Tarptautinės problemos
Disputai – tarptautiniai: Italija ir Slovėnija padarė pažangą sprendžiant dvišales problemas; Kroatija ir Italija sprendė abipusę problemą, iškilusią po II Pasaulinio Karo dėl nuosavybės ir etninių teisių
Neteisėti narkotikai: svarbūs vartai Lotynų Amerikos kokainui ir Pietvakarių Azijos heroinui pasiekti Europos rinką
Dvišaliai ekonominiai santykiai su Lietuva
Prekyba
Lietuvos eksportas į Italiją 2002 m. buvo 565.8 mmln. Lt. (163.9 mln. EUR) arba 2.8 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 53.2 proc. Lietuvos importas iš Italijos 2002 m. sudarė 1386.1 mln. Lt (401.4 mln. EUR) arba 4.9 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2001 m., jis padidėjo 29.2 proc.
Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2002 m. siekė 1951.9 mln. Lt. (565.3 mln. EUR). Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2002 m. buvo neigiamas – 820.3 mln. Lt. (237.5 mln. EUR).
Lietuvos eksportas į Italiją 2003 mm. I pusm. buvo 245.9 mln. Lt. (71.2 mln. EUR) arba 2.4 proc. bendrojo Lietuvos eksporto. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis padidėjo 11.2 proc.
Lietuvos importas iš Italijos 2003 m. I pusm. sudarė 586.7 mln. Lt (169.8 mmln. EUR) arba 4.2 proc. bendrojo Lietuvos importo. Lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, jis sumažėjo 2.7 proc.
Lietuvos – Italijos prekybos apyvarta 2003 m. I pusm. siekė 832.6 mln. Lt. (241.0 mln. EUR). Lietuvos – Italijos prekybos balansas 2003 m. I pusm. buvo neigiamas – 340.8 mln. Lt. (98.6 mln. EUR).
Italija LR prekybos partnerių sąraše (2002 m., % nuo bendrų prekybos apimčių)
EKSPORTAS IMPORTAS
Vieta Šalis % Vieta Šalis %
10. JAV 3.52 1. Rusija 21.25
11. Baltarusija 3.21 2. Vokietija 16.98
12. Nyderlandai 3.15 3. Italija 4.85
13. Italija 2.79 4. Lenkija 4.78
14. Ukraina 2.60 5. Prancūzija 3.85
15. Norvegija 2.39 6. Jungtinė Karalystė 3.29
16. Belgija 1.92 7. Švedija 3.26
Italijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos departamento 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis Italija tarp pagrindinių šalių investuotojų užėmė 20-tą vietą. Italijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 78.4 mln. Lt. (22.7 mln. EUR). Tai sudarė 0.57 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Lyginant su 2002 m. aatitinkamu laikotarpiu Italijos tiesioginės investicijos padidėjo 55.2 proc. LR Įmonių rejestro 2003 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo įregistruotos 176 įmonės, kuriose buvo investuotas Italijos kapitalas. Bendras šių įmonių įregistruotas įstatinis kapitalas siekė 122.0 mln. Lt. (35.3 mln. EUR). Italijos dalis įregistruota įstatiniame kapitale sudarė 56.5 mln. Lt. (16.35 mln. EUR) arba 46.3 proc. viso įmonių įstatinio kapitalo.
