Požeminio vandens ištekli? ?vertinimas
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 2
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
TURINYS
psl.
1. ĮVADAS………………………… 3
2. DUOMENYS APIE VANDENVIETĘ……………… 4
3. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS……….
3.1 Geologinės sąlygos…………………..
3.2 Hidrogeologinės sąlygos………………..
889
4. VANDENVIETĖS EKSPLOATACIJOS REŽIMO ANALIZĖ…… 10
5. HIDROGEOLOGINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS…….. 12
6. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR KOKYBĖ…… 13
7. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS……….
7.1 Požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai…….
15
15
8. VANDENVIETĖS SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ
NUSTATYMAS IR PRIEŽIŪRA…………………. 19
9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS……………….. 23
10. LITERATŪRA………………………… 25
PRIEDAI
Priedo Nr.
1 Geologinis pjūvis pagal liniją I – I
2 Geologinis pjūvis pagal liniją A &– A ir gręžinių geologiniai stulpeliai (2
priedas (priedėlis))
3 Pagrindinio eksploatuojamojo vandeningojo komplekso (D2-3šv-up)
UAB „Pasodėlė“ padalinio vandenvietės Glitėnų k., Krekenavos sen.,
apylinkių hidrodinaminė schema M 1:50000
4 UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k., Panevėžio r. sav., vandenvietės teritorijos
ortofotoschema su gręžinių SAZ griežto režimo apsaugos (1-oji) ir
bakteriologinės taršos apribojimo (2-oji) juostomis. M 1:5000
5 UAB „Pasodėlė“ vandenvietės Glitėnų k., Panevėžio r. sav., SAZ
cheminės taršos apribojimo (3-osios) sektoriaus juosta. M 1:10000
6 Potencialių geoaplinkos taršos židinių ir artezinių gręžinių Krekenavos
miestelio apylinkėse išsidėstymo schema. M1:50000
7 Artezinių gręžinių Krekenavos apylinkėse katalogas.
8 PPotencialių geoaplinkos taršos židinių Glitėnų kaimo apylinkėse
katalogas
9 Vandens hidrocheminių tyrimų protokolų kopijos (2 lapai)
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 3
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
1. Įvadas
Žmogui vanduo – gyvybiškai svarbus. Lietuvai geologinė praeitis ppadovanojo tokią
vertybę. Dėl tos priežasties šios naudingos iškasenos kiekis žemės gelmėse, bei kokybė – labai
svarbūs klausimai formuojant mūsų tautos kultūrą ir įpročius. Norėdami išsaugoti šį turtą,
tiesiog, privalome jį eksploatuoti racionaliai, pernelyg neiškreipiant hidrogeologinių
dėsningumų, saugoti ir stebėti jo kokybę, užtikrinti požeminio vandens apsaugą nuo galimos
taršos, turėdami omenyje tai, kad vandens cheminiai parametrai priklauso ne tik nuo geologinių,
hidrogeolognių ar fizinių – geografinių veiksnių, bet ir nuo antropogenio faktoriaus. Tai ir lemia
žmogui tinkamo vartoti geriamojo vandens kokybę.
Sąvoka – eksploataciniai požeminio vandens ištekliai – vandens kiekis, įskaitant galimus
požeminio vandens formavimosi šaltinius, kurį racionaliomis priemonėmis galima išgauti
konkrečiame gręžinyje ar jų grupėje (vandenvietėje). Jų gavyba (požeminio vandens išteklių) turi
būti pagrįsta hidrodinaminių išbandymų bei skaičiavimų rezultatais, o kokybė atitikti higienos
normos reikalavimus (šiuo metu HN 24:2003). Be to, eeksploatuojant vandenvietę ar pavienius
gręžinius negali būti pažeistas gruntinio vandens rėžimas.
Šiam darbui pasirinkta vandenvietė, esanti į šiaurės vakarus nuo Krekenavos miestelio,
Panevėžio rajono savivaldybėje. Joje atliktas požeminio vandens išteklių įvertinimas ir cheminių
parametrų kaitos palyginimas laike.
Pagrindinis darbo tiklas: išanalizuoti Krekenavos seniūnijoje esančios vandenvietės
apylinkų geologines hidrogeolognes sąlygas, įvertinti vandenvietės požeminio vandens išteklius
pagal kiekybinius bei kokybinius parametrus, nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos)
juostas. Siekiant minėto darbo tikso bus spendžiamos šios užduotys:
· Išanalizuoti vandenvietės apylinkių geologines – hidrogeologines, fizines geografines
sąlygas, įvertinti jų įtaką eksploatuojamo vandeningo horizonto formavimuisi.
· PPagal archyvinius duomenis sudaryti apylinkių hidrogeodinaminę schemą bei geologinius
pjūvius.
· Apskaičiuoti vandeningų horizontų hidrogeologinius parametrus (filtacijos koeficientą,
vandens lygio pažemėjimą prie norimo išgauti vandens kiekio, galimo išgauti požeminio
vandens kiekius), nustatyti vandeningų horizontų, bei mažai laidžių vandeniui sluoksnių
storius, gręžinių konstrukcijas, statinius bei dinaminius vandens lygius ir įvertinti
požeminio vandens išteklius.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 4
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
· Pagal gautus rezultatus nustatyti SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) juostas:
1 – oji, griežto rėžimo apsaugos juosta;
2 – oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta;
3 – oji, cheminės taršos apribojimo juosta;
· Įvertinti bendrą vandens cheminę sudėtį, nustatyti (jei bus rasta) toksinius
mikroelementus ir kitas analites.
Darbas atliktas UAB „Fugro Baltic“ vertinant požeminio vandens išteklius
bakalauriniame darbe nagrinėjamoje vandenvietėje. Bakalaurinio darbo autorius pats dalyvavo
lauko darbuose – gręžinių išbandymuose, bei atliko gautų tyrimų skaičiavimus ir apibendrinimą.
Vandenviečių apylinkėms aprašyti ir įvertinti geologines – hidrogeologines sąlygas buvo
pasinaudota Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) fonduose sukaupta informacija. Jos
apdorojimui pasitelkta MS Excel, MS Word, Corel Draw, MapInfo, WinFlow, AquiferTest 4.0,
AutoCAD, GeoDIN 6 programinės įrangos.
Už vertingus patarimus, atliekant darbą, esu dėkingas darbo vadovui doc. P. Klizui ir UAB
„Fugro Baltic“ kolektyvui.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 5
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
2. DUOMENYS AAPIE VANDENVIETĘ
Krekenavos miestelis įsikūręs dešiniajame Nevėžio upės krante, pusiaulekėje tarp
Panevėžio ir Kėdainių. UAB „Pasodėlė“ eksploatuojama vandenvietė yra 2,7 km į šiaurės
vakarus nuo Krekenavos miestelio centro, Glitėnų k. (1 pav.). Į šiaurę nuo jos prateka upelis
pavadintas Lokauša. Vakarinėje pusėje, vos už keleto dešimčių metrų nuo vandenvietės
teritorijos prateka upelis Šienėperšis, kurio fragmentas aiškiau matomas 2 paveikslėlyje. Abu jie
įteka į Nevėžį. Apie 2750 m į šiaurės vakarus nuo vandenvietės yra Krekenavos miestelio
vandenvietė.
Aprašoma vandenvietė, kuri detaliau apibūdinama 1 lentelėje, įrengta 1975 metais.
Vandenvietės kodas LGT informacinėje sistemoje 495. Joje yra įrengti trys eksploataciniai
gręžiniai. Gręžinių numeriai Žemės gelmių registre 16772, 16773, 16774, o jų išdėstymas
vandenvietės teritorijoje matomas 2 paveikslėlyje, o atskirų gręžinių harakteristikos pateiktos 2
lentelėje.. Vanduo išgaunamas vandenvietėje, naudojamas kiaulių komplekso ūkinėms reikmėms
(kiaulių girdymui, mėšlo šalinimui, dirbančiųjų buities reikmėms, bei kitose veiklose).
1 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės vieta M 1:50000.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 6
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
2 pav. UAB „Pasodėlė” vandenvietės schema su eksploatacinių gręžinių vietomis M 1:5000.
1 lentelėje pateikiami duomenys apie UAB „Pasodėlė“ vandenvietę:
1 lentelė. Duomenys apie nagrinėjamą vandenvietę
Charakteristikos UAB „Pasodėlė“ v-tė
1 2
Vandenvietės adresas Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., Glitėnų k.
Vandenvietės centro koordinatės X – 6158353
Y – 503947
Vandenvietės tipas (tarpsluoksninė) tarpsluoksninė
Eksploatuojamas horizontas (kompleksas) D2-3šv-up
Eksploatuojamų gręžinių sskaičius (2009 m.) 3 (1 rezervinis)
Išteklių kiekis, m3/d 770
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 7
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
1 lentelės tęsinys.
Išteklių formavimosi šaltiniai Požem. nuotėkis + vertikali srūva iš
aukščiau slūgsančių horizontų
Darbo pradžia, metai 1975
Probleminiai vandens kokybės rodikliai SO4
SAZ: I juosta nenustatyta
II juosta nenustatyta
III juosta nenustatyta
Išvada dėl monitoringo privalomas
Vandenvietės kodas LGT informacinėje
sistemoje 495
TIPK leidimo numeris P1-3/013
Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų
nustatymas ir priežiūra“ UAB „Pasodėlė“ vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų
vandenviečių IIa1 pogrupio [3].
2 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės bendri duomenys apie eksploatacinius gręžinius
Eil.
Nr.
Gręžinio
Nr.
vandenvietėje
Gręžinio
koordinatės
(LKS-94)
Gręžimo
metai
Vandeningojo
horizonto
indeksas
Būklė
2009 m.
Vandens lygio gylis, m
(vid.) Debitas
m3/h
(vid.)
statinis dinaminis
1 2 3 4 5 6 7 8
1. 16772
X 6158431,0
Y 503952,0
1975 D2-3up-šv rezerv./ekspl. 7,86 9,56 19,2
2. 16773
X 6158232
Y 503958,0
1975 D2-3up-šv ekspl. 8,00 28,70 64
3. 16774
X 6158310,0
Y 503970,0
1975 D2-3up-šv ekspl. 7,62 29,21 44
UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje naudojami du eksploataciniai gręžiniai: Nr. 16773 ir Nr.
16774. Šie eksploatuoja Šventosios – Upininkų vandeningą horizontą, kaip ir rezervinis /
eksploatacinis – Gr. nr. 16772. Šis praktiškai neekslpoatuojamas, dėl pakankamo išgaunamo
vandens kiekio iš kitų dviejų vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Gręžinių techninės charakteristikos pateiktos 3 lentelėje.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 8
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
3 lentelė. UAB „Pasodėlė“ vandenvietės gręžinių techninės charakteristikos.
Gręžinio
Nr.
Darbinė kolona
intervalas/d, m
Filtrinė dalis
intervalas/d, m
Sėsdintuvas
intervalas/d, m
Filtro užpildo
intervalas, m
16772
0,0-134,0/0,529
141,0/146,0/0,219
134,0-141,0/0,219
146,0-154,0/0,219
154,0-161,0/0,219 133,0-161,0
16773 0,0-141,0/0,219 141,0-154,0/0,219 154,0-160,0/0,219 153,0-160,0
16774 0,0-138,0/0,529 138,0-153,0/0,219 153,0-160,0/0,219 152,0-160,0
3. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS
Geologines – hidrogeologines vandenvietės apylinkių sąlygas charakterizuoja geologinis
pjūvis A – A sudarytas pagal vandenvietėje esančio gręžinio 16774 ir vandenvietės apylinkėse
esančių gręžinių 18926 ir 20787 archyvinius duomenis. Vandenvietės teritorijos geologines –
hidrogeologines sąlygas charakterizuoja geologinis pjūvis I – I, sudarytas pagal vandenvietėje
esančių gręžinių (16772, 16773 ir 16774) duomenis (2 priedas). Pagal šiuos priedus matome, kad
geologiniame pjūvyje egzistuoja ir dar vienas vandeningas horizontas ((D3kp-ss), kuris
vandenvietės teritorijoje slūgso 30 – 48 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Tačiau šis nėra
naudojamas gavybos tikslais, kadangi slugsodamas gerokai arčiau žemės paviršiaus yra mažiau
apsaugotas nuo galimos paviršinės taršos, o ir produktyvumas jo yra menkesnis nei plačiai
paplitusios Šventosios – Upninkų vandeningos storymės.
3.1 Geologinės sąlygos
UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje eksploatuojamą viduriniojo – viršutinio Devono
Šventosios – Upninkų vandeningąjį kompleksą (D2-3šv-up), vandenvietės teritorijoje, dengia
kvartero nuogulų storymė, kurios pjūvyje dominuoja silpnai laidūs viršutinio pleistoceno
(Baltijos stadijos) dariniai – moreniniai priemoliai, kurių bendras storis siekia 22 m, o vvidutinis
šiai storymei būdingas filtracijos koeficientas yra k0 = 0,00052 m/d. Po šia storyme sutinkamos
viršutinio Devono uolienos – pilkas su mergelio tarpsluoksniais dolimitas. Šios karbonatinės
uolienos pasižymi prastomis filtracinėmis sąvybėmis, vidutinis filtracijos koeficientas tėra k0 =
0,0006 m/d. Bendras išvardintų (moreninio priemolio ir ddolomito) mažai laidžių uolienų storis
vandenvietės teritorijoje siekia 30 – 34 m. Giliau sutiktas pilkas, kaverningas, plyšiuotas,
vandeningas dolomitas (D3kp-ss), jo padas vandenvietėje 39 – 48 m nuo žemės paviršiaus.
Minėtas vandeningas horizontas dengia taip pat Kupiškio – Suosos (D3kp-ss) uolienas (tik šios
pasižymi mažai laidžių vandeniui uolienų sąvybėmis) – pilką su mergelio ir molio
tarpsluoksniais dolomitą. Po juo sutiktas storas (36 – 45 m storio) molio sluoksnis, kuris
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 9
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
apibūdinamas kaip margaspalvis, riebus, su smiltainio tarpsluoksniais. Minėtas molis ir dengia
(128 – 134 m gylyje nuo žemės paviršiaus) vandenvietėje eksploatuojamą vidurinio viršutinio
devono Šventosios – Upninkų vandeningą horizontą, kurį sudaro rausvas, vidutingrūdis smėlis
su smiltainio tarpsluoksniais. Jis slūgso ant raudono tankaus mmolio sluoksnio, kurio storis nėra
žinomas, kadangi išgręžtais 160 – 166 m gylio gręžiniais nepasiektas.
3.2 Hidrogeologinės sąlygos
Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas hidrogeologiniu požiūriu priskiriamas
vidurinio ir viršutinio paleozojaus hidrogeologiniam aukštui. Stratigrafiniu požiūriu jis apjungia
vidurinio devono eifelio aukšto viršutinę dalį ir visą živečio aukštą. Nagrinėjamą storymę sudaro
smėliai, smiltainiai ir moliai su tarpsluoksniais aleurito ar domerito.
Šventosios – Upninkų vandeningas komlepksas sutinkamas beveik visoje Lietuvoje
išskyrus pietinę jos dalį (išplitimo plotas 22900 km2 (pagal j. Diliūną, D. Karvelienę, 2004)), ir
turi polinkį vakarų kryptimi, kur sutinkamas daugiau nnei pusės kilometro gylyje nuo žemės
paviršiaus, o rytinėje Lietuvos dalyje randamas seklesniame nei 100 m gylyje. UAB „Pasodėlė“
Glitėnų k. esančioje vandenvietėje produktyvusis horizontas slūgso 128 – 134 m gylyje. Jo storis
tesiekia 18 – 21 metrą. Taigi galima teigti, kad vandenvietė įrengta vietoje, kur nagrinėjamo
horizonto storis artimas mažiausiam galimam, kadangi būdingas Šventosios – Upninkų horizonto
storis svyruoja nuo keliasdešimt metrų iki beveik ketvirčio kilometro. Slūgso storymė ant 40 –
140 m storio Narvos regioninės vandensparos, kuri patikimai izoliuoja nuo giliau esančių ir
žymiai labiau mineralizuotų vandeningų sluoksnių.
Nagrinėjamo vandeningo kompelkso pjezometrinis paviršius dažniausiai atkartoja reljefą,
išimtis tik vakarinė Lietuvos dalis, kur horizontas slūgso giliausiai. Aukštaičių aukštumų
teritorijoje, kur srautas nukreiptas Baltijos jūros link (iš aukštesnių spūdžio vietų į žemesnias) ir
kur yra intensyviausia požeminio vandens mityba, pjezometrinis paviršius yra aukščiausiai – 120
– 150 m absoliutinio aukščio. Srautas tekėdamas vakarų kryptimi dalį vandens atiduoda Lietuvos
Vidurio Žemuma pratekančioms upėms, tokioms kaip Nevėžis, Neris ir Šventoji. Čia vyksta
požeminio vandens iškrova. Ties jų slėniais pjezometrinis lygis pažemėja iki 68 – 80 m NN.
UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje, kuri atitolusi apie 3 km į vakarus nuo Nevėžio, pjezometrinis
paviršius yra 45,04 – 45,59 m NN, t.y. 7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. (Juodkazis V.,
Mikalauskas V., 1994 [12]).
Aprašomos vandenvietės apylinkėse, Devono nuogulų storymėje, virš Šventosios ––
Upninkų vandeningo horizonto yra sutinkamas Kupiškio – Suosos (D3kp – ss) vandeningas
horizontas. Šio vandeningo sluoksnio kraigas slūgso 30 – 34 m gylyje nuo žemės paviršiaus (23
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 10
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
– 19 NN). Jo storis vandenvietės apylinkėse 9,0-16,0 m, vandenį talpina pilkas, plyšiuotas,
kaverningas dolomitas. Būdingi šiai storymei tarpsluoksniai domerito ir kai kur, sukarstėjusio
gipso (Suosos svita), tačiau nagrinėjamoje vandenvietėje šios savybės neaptiktos. Vanduo
dažniausiai gėlas (mineralizacija – 0,3 – 0,4 g/l), o ten, kur pjūvyje paplitęs gipsas arba vyksta
filtracija iš aukščiau slūgsančio Įstro–Tatulos vandeningojo horizonto, vanduo mineralizuotas
(mineralizacija siekia 2,4-2,5 g/l), bet minėta vandeninga storymė nėra eksploatuojama.
Vandenvietė yra požeminio vandens mitybos srityje. Gruntinis vanduo slūgso 1,8 – 2,0 m
gylyje (51 – 52 m NN).
Požeminio vandens išteklius bei jų kokybę formuoja besijungiantis su nagrinėjamu –
smiltainio vandeningas horizontas (D2-3šv-up) ir iš jo pritekantis požeminis vanduo. Tikimybė,
kad išteklius formuoja ir kitos vandeningos storymės yra, tačiau tai vandenvietės apylinkėse
įmanoma tik per hidrogeologinius langus.
Apie 2750 m į pietryčius nuo aprašomos vandenvietės yra Krekenavos miestelio
vandenvietė. Tai yra arčiausiai esanti vandenvietė, kurios vanduo yra naudojamas centralizuotam
vandens tiekimui. Joje įrengtuose gręžiniuose statinis vandens lygis tesiekia 5 m žemiau žemės
paviršiaus, o kai kuriuose iš vandenvietės gręžinių pjezometrinis paviršius fiksuojamas ssu lyg
žemės paviršiumi.
4. VANDENVIETĖS EKSPLOATACIJOS REŽIMO ANALIZĖ
Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita
Pagal galiojančius reikalavimus vandenvietėse vandens vartotojas vykdo mėnesinę
išsiurbiamo vandens kiekio apskaitą, registruodamas bendrą visos vandenvietės ir kiekvieno
atskiro gręžinio debitą (statistinė ataskaita PV-1) [3]. Požeminio vandens gavybos apskaitą
vykdo UAB „Pasodėlė“. Požeminis vanduo yra pagrindinai naudojamas kiaulių komplekso
veiklos procese (gyvulių girdymui, darbuotojų buities reikmėms, tvartų sanitarinei priežiūrai).
Vandens debito apskaitos duomenys pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ne rečiau kaip kartą
per ketvirtį.
Nagrinėjamoje vandenvietėje sunaudojamo vandens kiekio apskaita nuosekliai vykdyti
pradėta 2006 metais. Nuo to laiko duomenys teikiami Lietuvos geologijos tarnybai.
Vandens poreikis 2006-2009 m. yra gana ryškus. Sunaudojamo vandens kiekiai
pateikiami 4 lentelėje.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 11
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
4 lentelė. Požeminio vandens gavyba 2006 – 2009 m. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje (m3).
Metai/Gręž
Nr. 2006 2007 2008 2009
16772 15996 4020 1563 14280
16773 139950 178650 134135 175240
16774 126380 76120 61244 55620
Viso: 282326 269050 196942 245140
2006 – 2009 metų laikotarpiu vandenvietės debitas kito nuo 196942 m3/per 2008 m iki
282326 m3/m per 2006 metus. Šis išgaunamų išteklių kiekis susijęs su auginamų kiaulių kiekiu.
Nuolatos vanduo yra išgaunamas iš dviejų gręžinių t.y. gr. 16773, bei gr. 16774, o trečias
vandenvietėje esantis artezinis gręžinys naudojamas siekiant pristabdyti jo (Gr. 16772) senėjimo
procesą, bei esant vandens trūkumui ir
veikia kaip rezervinis gręžinys. Vidutiniškai per minėtą
laikotarpį buvo išgaunama 680 m3/d. Perspektyvoje planuojama išgauti 770 m3/d.
Pagal galiojančią tvarką visuose vandenviečių eksploataciniuose gręžiniuose kartą per
mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis [3]. Dinaminis lygis
matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį išjungus (atsistačius vandens lygiui iki stabilaus). Šie
duomenys visų pirma būtini gręžinio senėjimo tempams įvertinti, o tais atvejais, kai nėra
stebimųjų gręžinių, iš šių matavimo duomenų sprendžiama apie požeminio vandens lygių
žemėjimo ar atsistatymo tempus, leistino vandens lygio žemėjimo ribas, išteklių formavimosi
šaltinių ppokyčius.
Kadangi UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje šiuo metu nėra įrengtų stebimųjų gręžinių ir nėra
techninių galimybių vandens lygių matavimui eksploataciniuose gręžiniuose, vandens lygių
matavimai nėra atliekami.
5. HIDROGEOLOGINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS
Produktyvaus vandeningojo sluoksnio pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai buvo
nustatyti pagal 2009 metų rugpjūčio 26 dieną atliktų išpumpavimų iš eksploatacinių gręžinių Nr.
16773 ir 16774 duomenis. Išpumpavimo metu vanduo iš gręžinio buvo pumpuojamas pastoviu
debitu ir matuojamas vandens lygio pažemėjimas, bei atsistatymas laike. Gręžinio debitas buvo
matuojamas 200 l talpos indu, o vandens lygis – elektrine-garsine matuokle, kurios tikslumas
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 22010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 12
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
0,01m. Matavimų duomenys palyginti su 1975 metais lapkričio 5 dieną, bei tų pačių metų
gruodžio 9 dieną atliktų išpumpavimų duomenimis, kurie pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Gręžinių Nr. 116773 ir 16774 išbandymų duomenys.
Gręž. Nr.
Išbandymo trukmė, min.
Debitas
(Q), m3/h
Statinis
vandens
lygis, m
Dinaminis
vandens
lygis (S),
m
Savitasis
debitas (q),
Išpumpavimo Atsistatymo Viso l/s
16774
1975 11 05
– – 11880 56,0 5,6 31,6 2,15
2009 08 26
73 115 188 44,0 7,62 29,21 2,04
16773
1975 12 09
– – 11880 60,0 7,0 27,0 3,0
2009 08 26
120 99 219 65,0 8,0 28,70 3,14
Iš aukščiau pateiktos suvestinės lentelės matome, kad praėjus 26 metams nuo
vandenvietės įrengimo, abiejuose gręžiniuose statinis vandens lygis nukrito nuo 1.0 iki 2.0 m,
tačiau tai yra naturalus reiškinys aktyviai eksploatuojant vandenvietę. Kitas svarbus rodiklis –
savitasis debitas (q). Šis identifikuoja gręžinio (ar jų grupės) senėjimo tempus. Iš gautų rezultatų
nesunku pastebėti, kad minėtas rodiklis abiejuose gręžiniuose nuo jų įrengimo dienos praktiškai
nepakito (gręžiniai nepaseno), o tai rodo kaptažo įrenginių gebėjimą pumpuoti vandenį 1975 m
nustatytu projektiniu debitu.
Gręžinio hidrodinaminio išbandymo mmetu gauti duomenys apdoroti ir pagrindiniai
produktyvaus sluoksnio geofiltraciniai parametrai nustatyti naudojant HN 44:2006
rekomenduojamą programinę įrangą AquiferTest v.4.0. Skaičiavimai atlikti pagal Theis
etaloninės kreivės metodą, panaudojant vandens lygio pažemėjimo išpumpavimo metu ir
atsistatymo, baigus išpumpavimą, duomenis. 1975 metais įrengus gręžinius buvo atliktas jų
išpumpavimas ir apskaičiuotas maksimalus debitas pagal Diupui formulę esant pažemėjimui 39
m nuo ž.p. gręžinyje 16774 (Q = 84 m3/val) ir 30 m nuo ž.p. gręžinyje 16773 (Q = 90 m3/val).
Tačiau nei filtracijos koeficientas (k0), pjezolaidumo koeficientas (a), bei filtracijos laidumo
koeficientas (km) nnebuvo apskaičiuoti. Pagrindiniai hidrogeologiniai parametrai pateikiami 6
lentelėje.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 13
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
6 lentelė. Pagrindiniai hidrogeodinaminių parametrų skaičiavimo rezultatai
Gręžinio Nr.
Filtracijos
koeficientas
(k), m/d
Filtracinio
laidumo
koeficientas
(km), m2/d
Pjezolaidumo
koeficientas
(a), m2/d
Vandeningo
sluoksnio storis, m
16773
1975 12 09
– – – 21.0
2009 08 26
3.01 6.02*101 2*106 21.0
16774
1975 11 05
– – – 20.0
2009 08 26
4.32 8.64*101 2*106 20.0
6. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖ SUDĖTIS IR KOKYBĖ
Geriamasis vanduo – tai bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti,
ruošti valgį ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš
vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip sufasuotas; taip pat vanduo,
naudojamas maisto įmonėse. Geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui
keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai
ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir
apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų
nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos
bei programinė priežiūra. [13]
UAB „Pasodėlė” vandenvietėje Glitėnų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav. siurbiamas
vidutinio kietumo, kalcio – magnio hidrokarbonatinis vanduo.
2009 metų spalio mėn. iš eksploatuojamo gręžinio 16773 buvo paimtas vandens mėginys
laboratoriniams tyrimams, vykdant 2005 metais parengtą monitoringo programą „AB
„Krekenavos agrofirma“ požeminio vandens monitoringo programa 22006 – 2010 m“ [10].
Lauko sąlygomis buvo atliekami kaičių hidrocheminių parametrų (vandens temperatūra,
šarmingumo – rūgštingumo rodiklio pH, savitojo elektros laidžio SEL) matavimai, kurie
pateikiami žemiau esančioje 7 lentelėje.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 14
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
7 lentelė. Lauko sąlygomis atliktų rodiklių matavimų rezultatai
Matavimo
taškas
Temperatūra
0C pH Eh
mV
SEL
mS/cm.
2008 10 04
16773 5.8 7.1 – 1.45
Laboratorijoje buvo atliekama bendra vandens cheminė analizė, nustatyti toksiniai
mikroelementai ir kitos analitės. Jų vertės pateikiamos 9 – ame priede, o 7 suvestinėje lentelėje
palyginami 1975, 2008 ir 2009 metų vandens cheminiai parametrai.
7 lentelė. Vandenyje tirtų analičių suvestinė lentelė
Gr. 16773
Eil.
Nr. Analitė Mato
vnt.
Specifikuota
rodiklio vertė
(pagal HN 24:2003)
Faktinė
koncentr.
1975 12 24
Faktinė
koncentr.
2008 09 16
Faktinė
koncentr.
2009 10 04
1. Anijonai / Katijonai
1.1 Chloridai mg/l 250 142 176 168
1.2 Sulfatai mg/l 250 100 274 248
1.3 HCO3 mg/l – 231 238 256
1.4 Nbendras mg/l – – 0.31 0.084
1.5 N-NO2 mg/l 0.3 0 0.001 0.001
1.6 N-NO3 mg/l 11 0 0.023 0.003
1.7 N-NH4 mg/l 10 0.04 0.284 0.018
1.8 Na mg/l 200 122 165 149
1.9 K mg/l – – 20 16
1.10 Ca mg/l – 90.18 93.0 93
1.11 Mg mg/l – 54.78 56.6 49
1.12 Pbendras mg/l – – 0.010 0.012
1.13 P-PO4 mg/l 1.3 – <0.01 0.005
2. Kiti elementai
2.1 Vandenilio jonų
koncentracija, pH pH vnt. 6.5 – 9.5 7.2 77.2 7.1
2.2 ChDS (Mn) mgO2/l 5.0 – 1.94 1.82
2.3 SEL mS cm 2.5 – 0.94 1.45
Probleminiu vandens analičių rodikliu UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje
vandenvietėje yra sulfatų kiekis, kuris 2008 metais viršijo ribinę vertę ir siekė 274 mg/l, o 2009
metų rudenį užfiksuotas sumažėjęs minėto anijono kiekis ir buvo artimas ribinei vertei t.y. 248
mg/l. Iš 6 – 2 lentelėje pateiktų archyvinių duomenų (1975 m rezultatai) nesunku pastebėti, kad
sulfatų kiekis išgręžus gręžinį (1975 metais) siekė 100 mg/l. Šio elemento kiekio padidėjimą 2.5
karto galima sieti su jų (sulfatų) pagrindiniu pirminiu šaltinių – gipso ir anhidrito klodais. Jeigu
sulfatų koncentracija siekia 250 – 500 mg/l, vanduo įgauna kartoką prieskonį. Be to, didesnės
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 15
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
sulfatų koncentracijos sukelia vidurius laisvinančią reakciją (tai gali sudaryti nepatogumų
atvykusiems žmonėms, kurie neįpratę prie sulfatais turtingo vandens). Efektyvių metodų
pašaltinti sulfatus iš vandens nėra. Todėl vandens telkiniuose, kurių vanduo naudojamas viešam
vandens tiekimui, sulfatų koncentracija žaliame požeminiame vandenyje neturi viršyti HN
24:2003 nustatytos 250 mg/l ribinės vertės. Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje,
susiformavusiame naturaliomis sąlygomis, sulfatų koncentracija neviršija 50-100 mg/l. Išimtis –
kai kurie šalies regionai, kur SO4
2- gali viršyti 100mg/l ribą. Toks vanduo dažniausiai būna
susijęs su viršutinio devono gipsingais dariniais, ypač karstiniame
rajone, kur sulfatų kiekis
aktyvios apytakos zonoje dažnai viršija 250 – 500 mg/l [11].
Likusios požeminiame vandenyje nustatytos analičių vertės buvo nežymios ir tolimos
nuo ribinių verčių.
7. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS.
Požeminis vanduo , kaip naudinga iškasena, pirmiausiai yra žemės gelmių dalis ir jo ištekliai
priklauso nuo tiramojo ploto geologinių bei hidrogeologinių sąlygų. Taip pat jis yra sausumos
bendrų vandens išteklių dalis, todėl yra susijęs su paviršiniu ir atmosferiniu vandeniu, vadinasi,
jo atsargos taip pat priklauso ir nuo fizinių geografinių bei antropogeninių veiksnių (pakitusių
mitybos sąlygų, cheminės bakteriologinės ssudėties ir pan.). Taigi galime sakyti, kad požeminis
vanduo, palyginti su kitomis naudingomis iškasenomis, turi nemaža savitų bruožų, į kuriuos
reikia kreipti dėmesį vertinant jo atsargas [1].
7.1 Požeminio vandens išteklių formavimosi šaltiniai
Požeminis vanduo kaupiasi žemės plutos poringose ir plyšiuotose uolienose. Vietos,
palankios didesniems vandens kiekiams kauptis, vadinamos požeminio vandens telkiniais.
Požeminio vandens telkinys – tai žemės gelmėse lokalizuota vandeningos sistemos dalis su
pakankamu reikiamos kokybės vandens kiekiu ir sąlygomis jo ekonomiškai gavybai [11].
Gėlas požeminis vanduo yra susikaupęs artezinių baseinų aktyvios apytakos zonoje, kurią
sudaro atskiros hidrodinaminės ssistemos skirstomos į daugiasluoksnes ir vienasluoksnes.
Viršutinėje daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos dalyje išskiriamas gruntinis
(nespūdinis) vandeningas sluoksnis, kuris slūgso ant pirmo ištisai išplitusio pusiau laidaus
sluoksnio. Žemiau pirmojo pusiau laidaus sluoksnio slūgso spūdiniai vandeningieji sluoksniai.
Aktyvios apykaitos zonos riba – absoliučiai nelaidi regioninė vandenspara, per kkurią ryšys su
žemiau slūgsančiais vandeningais sluoksniais galimas tik per tektoninio trupinimo zonas.
Svarbiausiu aktyvios apytakos zonos gėlo požeminio vandens išteklių susidarymo šaltiniu
natūraliomis eksploatacijos nesutrikdytomis sąlygomis yra krituliai, kurie patenka į gruntinį
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 16
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
vandeningąjį sluoksnį, o iš jo infiltracijos būdu – į spūdinius vandeninguosius sluoksnius kartu
su šonine prietaka, kuri taip pat susidarė kritulių infiltracijos būdu, tai sudaro teigiamąją
daugiasluoksnės hidrogeodinaminės sistemos (jos segmento) dalį ir yra vadinama dinaminiais
požeminio vandens ištekliais. Šis į daugiasluosknę sistemą patenkantis vandens kiekis pastoviai
iš jos išteka: nuteka sluoksniu už sistemos ribų; suteka į upes koncentruotos ištakos pavidalu;
filtruodamasis vertikaliai per mažai laidžias nuogulas išsklaidytos ištakos pavidalu perteka į
gruntinį vandeningąjį sluoksnį [11].
Požeminio vandens srautų dinamika –– sudėtingas gamtos reiškinys, susijęs su vandeningų
sluoksnių ir jų sistemų nevienalytiškumu, slūgsojimo ir ryšio su paviršiniu vandeniu sąlygų
sudėtingumu. Todėl ištekliams įvertinti taikant hidrodinaminius metodus hidrogeologinės
sąlygos yra tipizuojamos ir schematizuojamos [11].
UAB „Pasodėlė“ aprašomoje vandenvietėje vidutiniškai per metus suvartojama 248200
m3 vandens, didžiausias planuojamas suvartoti vandens kiekis per metus yra 281050 m3. Visą šį
kiekį sudaro ištekliai išgaunami iš nuosavos vandevietės. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje yra
eksploatuojami du gręžiniai: gr. nr. 16773 ir 16774, o gręžinys 16772 veikia kaip rezervinis.
Vandenvietėje yra eksploatuojamas vidurinio – viršutinio devono ŠŠventosios – Upninkų
vandeningas kompleksas (D2-3šv-up), kurio kraigas yra 128 – 134 m gylyje nuo ž.p., o sluoksnio
statinis vandens lygis Glitėnų k. esančioje vandenvietėje priklausomai nuo gręžinio nustatytas
7,62 – 8,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Paskaičiuotas filtracinio laidumo koeficiento vidurkis
(km) 73.3 m2/d; gręžinio spindulys (r0) – 0,11 m; pjezolaidumo koeficientas (a) – 2*106 m2/d.
Vandenvietės ištekliai skaičiuojami 25 metams.
Prognozinis vandens lygio pažemėjimas neturi pasiekti vandeningo sluoksnio ribų.
Duotuoju atveju, vandeninigo sluoksnio kraigas vandenvietės teritorijoje slūgso 128 – 134 m
gylyje nuo žemės paviršiaus. Leistinas vandens lygio pažemėjimas, atmetant 5 m viršfiltrinės
gręžinio dalies apvandenintos ertmės intervalą, yra 123 – 129 m nuo žemės paviršiaus
(prikausomai nuo gręžinio).
Vandenvietės ištekliai skaičiuoti dviem būdais pagal neapriboto neizoliuoto ir neapriboto
izoliuoto vandeningų sluoksnių hidrodinamines schemas. Skaičiuojant vandenvietės išteklius,
vandenvietės debitas buvo priimtas – 770 m3/d, maksimalus planuojamas. Priimtas vidutinis
sluoksnio vandens laidumo koeficientas (kmv) – 73.3 m2/d.
Spūdinio neapriboto neizoliuoto vandeningo sluoksnio atveju reikia žinoti mažai
laidžių uolienų filtracijos koeficientą (k0) ir bendrą mažai laidžių sluoksnių storį (m0). Priimtas
filtracijos koeficiento (k0) vidurkis 1,5*10-4 m/d. Bendras vidutinis mažai vandeniui laidžių
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 17
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
sluoksnių storis (m0) – 119,0 m. Žinant filtracijos koeficientą ir bendrą sluoksnių storį pagal 7.1
formulę paskaičiuojamas vertikaliosios srūvos koeficientas ((B) :
7.1 B = 0
0
kmvm
k
=7625,7
kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;
m0 – bendras mažai laidžių sluoksnių storis;
k0 – filtracijos koeficiento vidurkis;
Žinant vertikaliosios srūvos koeficientą vandens lygio pažemėjimą galima apskaičiuoti pagal 7.2
formulę:
7.2 S =
0
ln 1,12
2 v
Q B
p km r
=18,86 m
kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;
B – vertikaliosios srūvos koeficientas;
r0 – gręžinio spindulys;
Sąveikos gręžinių spūdiniame neapribotame neizoliuotame sluoksnyje vandens lygio
pažemėjimą galima paskaičiuoti naudojant neapriboto izoliuoto vandeningo sluoksnio schemą.
Tam tikslui reikia žinoti hidraulinę varžą (R). Tam tikslui yra paskaičiuojamas didelio šulinio
spindulys rk, paskaičiuojamas pagal formulę (7.3) :
7.3 rk = * 0 1-2 r r =2,9 m
r0 – gręžinio spindulys m;
r1-2 – atstumas tarp sąveikos gręžinių.
Hidraulinė varža (R) paskaičiuota pagal formulę (7.4):
7.4 R=
1
2
ln 2
2,25* *
k
a t
r =11,14.
a – pjezolaidumo koeficientas;
t – laikas kurį ketinama eksploatuoti vandenvietę;
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 18
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
Lygio pažemėjimas (S) po 25 metų, paskaičiuotas pagal formulę (7.5):
7.5 S= *
2 ( )
s
v
Q R
p km =18,62 m.
Qs – maksimalus vandenvietės debitas, m3/d;
R – hidraulinė varža;
kmv – filtracinio laidumo koeficiento vidurkis;
Lyginant abiejų būdų skaičiavimo rezultatus matyti jog abiem atvejais gautos reikšmės
skiriasi labai nežymiai, todėl jas galima laikyti patikimomis.
Nustatytas vandens lygio pažemėjimas eksploatuojant vandenvietę 25 metus
maksimaliu 770 m3/d debitu, neviršys leistinio vandens lygio ppažemėjimo.
Eksploatuojamojo vandeningo sluoksnio statinis vandens lygis yra 126 – 126.38 m virš
vandeningo sluoksnio kraigo, pažemėjęs vandens lygis bus ~ 107 m virš sluoksnio kraigo,
vandenvietėje lieka pakankamas spūdžio rezervas ir didesnės įtakos vandeningajam
sluoksniui, neigiamo poveikio aplinkai ir kitoms vandenvietėms neturės.
Probleminiu vandens analičių rodikliu UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje
vandenvietėje yra sulfatų kiekis, kuris 2008 metais viršijo ribinę vertę ir siekė 274 mg/l, o 2009
metų rudenį užfiksuotas sumažėjęs minėto anijono kiekis, tačiau buvo artimas maksimaliai
ribinei vertei t.y. 248 mg/l. Specifikuota šio rodiklio vertė 250 mg/l, pagal HN 24:2003. Esant
abejotinos kokybės vandeniui į A kategorija išteklių skirti negalima, todėl visą planuojamą
išgauti vandens kiekį siūlome priskirti B kategorijai.
B kategorijai –770 m3/d. (Didžiausias planuojamas išgauti vandens kiekis)
Pagal HN 44:2006 reikalavimus, vandenviečių, kurios tiekia vidutiniškai daugiau kaip
300 m3/d vandens, privaloma nustatyti galimo išgauti požeminio vandens kiekius. Šie parametrai
suskaičiuoti pagal neapriboto neizoliuoto vandeningo sluoksnio (Qmax1) ir neapriboto
izoliuoto vandeningo sluoksnio (Qmax2) schemas. Priimtas vidutinis vandens stulpo aukštis
gręžinyje atmetant 5 m viršfiltrinės gręžinio dalies apvandenintos ertmės intervalą S = 121 m
Qmax1=
S∗2 Kmv
R
= 5000 m3/d
Qmax2=
S∗2 Kmv
ln 1,12 B
r 0
= 4946.6 m3/d
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 19
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
8. VANDENVIETĖS SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ (SAZ) NUSTATYMAS IR
PRIEŽIŪRA
SAZ juostų ribos nustatomos remiantis regionine
ir turima konkrečia vandenvietės
vietovės hidrogeologine informacija apie eksploatuojamo sluoksnio ribines sąlygas, filtracines
savybes, ryšį su aukščiau slūgsančiais vandeningais ir pusiau laidžiais sluoksniais, taip pat apie
vandenvietės projektinį debitą. Jeigu vandeningas sluoksnis yra išplitęs plačiai ir jeigu
eksploatacijos metu depresija nepasieks sluoksnio gamtinių ribų, pagrindinis dėmesys skiriamas
eksploatuojamąjį sluoksnį dengiančioms uolienoms (nuoguloms) (V. Juodkazis, A. Marcinonis
2008) [11].
Kiekvienai vandenvietei, kuri tiekia vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą
arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai vanduo naudojamas komercinei veiklai,
turi būti sudaroma vandenvietės sanitarinės apsaugos zzona (SAZ) susidedanti iš trijų juostų:
6. 1 – oji, griežto režimo, apsaugos juosta;
7. 2 – oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta;
8. 3 – oji, cheminės taršos apribojimo juosta.
UAB „Pasodėlė“ nagrinėjamos vandenvietės sanitarinių zonų nustatymas atliktas
vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų
nustatymas ir priežiūra“ [3] reikalavimais. Pagal minėtą dokumentą aprašoma vandenvietė yra
priskiriama prie eksploatuojančių neapribotuosius vandeninguosius sluoksnius tipo (pirmas
tipas). Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu
vandeniu pobūdį vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų vandenviečių grupės, atviresnių
daugiasluoksnėse sstorymėse pogrupio( IIa1).
Pastaba: Pagal LGT informacinės sistemos duomenis artimiausias potencialios taršos
židinys yra valymo įrenginiai (PTŽ Nr. 8133) apie 3,2 km į pietryčius nuo aprašomos
vandenvietės.
SAZ 1 – oji, griežto režimo, apsaugos juosta remiantis higienos norma HN 44:2006,
UAB „Pasodėlė“ Glitėnų k. esančioje vvandenvietėje nustatyta 10 m spinduliu aplink
eksploatacinius gręžinius (4 priedas).
II grupės vandenvietėse apskaičiuojant 2 – osios ir 3 – osios apribojimo juostų matmenis
būtina įvertinti ar formuosis kaptažo sritis gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Tam tikslui
yra apskaičiuojamas gruntinio vandens vertikalios filtracijos laikas (Tgr) iki produktyviojo
vandens horizonto. Parametrai būtini skaičiuojant vertikalios filtracijos laiką pateikti 9 lentelėje.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 20
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
Jei vertikalios filtracijos laikas mažesnis nei 50 metų, tikėtina jog susiformuos kaptažo sritis
žemės paviršiuje ir taip bus sudarytos sąlygos užterštam gruntiniam vandeniui patekti į
eksploatuojamą vandeningą sluoksnį.
9 lentelė
Eksploatuojamas
vandeningas
sluoksnis
Hidrogeologiniai parametrai
ΔHv m0 k0 n0
Šventosios – Upninkų
(D2-3šv-up)
5.91 119 0.00015 0,02
Vandens vertikalios filtracijos laikas (Tgr) iki produktyviojo vandens horizonto
paskaičiuojamas pagal formulę (8.1):
8.1 Tgr=
2
0 0
0
*
* *365
n m
k D HH
= 875,3 ~ = 875 metai
Tgr – gruntinio vandens vertikalios filtracijos laikas iki produktyviojo Upninkų – Šventosios
vandeningojo komplekso, metai;
m0 – vandeniui silpnai laidžių darinių storis, m;
n0 – vandeniui silpnai laidžių darinių aktyvaus poringumo koeficientas;
k0 – vandeniui silpnai laidžių darinių, skiriančių Upninkų – Šventosios vandeningąjį kompleksą
nuo gruntinio vandeningo horizonto, filtracijos koeficiento reikšmė, m/d;
ΔH – gruntinio ir eksploatuojamo vandeningo sluoksnio vidutinis vandens pjezometrinio lygio
skirtumas, m.
Atlikus vertikalios filtracijos laiko skaičiavimus (Tgr=875 metai), galima teigti jog
eksploatuojant vandenvietę 25 metus kaptažo sritis gruntiniame vandeningame sluoksnyje
nesusiformuos, ttodėl SAZ 2-oji ir 3-oji juostos vandenvietei bus nustatomos matematinio
modelio pagalba, naudojant WinFLOW programinę įrangą, prie maksimalaus 770 m3/parą
vandenvietės debito.
SAZ 2-oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta skaičiuojama atsižvelgiant į
mikroorganizmų gyvavimo laiką, kuris tarpsluoksniniuose vandeninguose horizontuose yra 200
parų. Reikia paminėti jog per nustatytą laiką, mikrobinė tarša patektų į vandenvietės kaptažo
įrenginius tik tiesiogiai patekusi į vandeningąjį sluoksnį. Kadangi vandenvietės apylinkėse
aeracijos zonos storis yra palyginti didelis, o produktyvūs vandeningi horizontai slūgso gana
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 21
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
giliai, tiesiogiai mikrobinė tarša galėtų patekti į eksploatuojamą vandeningą sluoksnį tik per
blogai prižiūrimus, netvarkingus, apleistus gręžinius.
SAZ antrosios juostos nustatymui matematiniame modelyje buvo sumodeliuota
prognozinė vandenvietės eksploatacija 200 parų laikotarpiui. Įvairiomis kryptimis nuo
skaičiuojamojo modelinio bloko gauti atstumai svyruoja nuo 150 iki 210 m). Suvidurkinę gautus
rezultatus siūlome SAZ 2- osios juostos ribas brėžti 150 – 210 m atstumu nuo vandenvietės
gręžinių (4 priedas).
Kadangi kaptažo sritis gruntiniame vandeningame horizonte nesusidarys, SAZ 3 – oji
cheminės taršos apribojimo juosta, UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje turi būti sudaryta tik iš 3b
sektoriaus (kaptažo sritis eksploatuojamame vandeningame horizonte). 3b sektoriaus juosta
nustatyta remiantis modeliavimo rezultatais, yra 450 – 860 m atstumu nuo vandenvietės (5
priedas).
Vandenvietės SAZ visose juostose neturi būti nenaudojamų gręžinių, išskyrus gręžinius
skirtus požeminio vandens būklei stebėti. Taip ppat draudžiama į požeminius vandeninguosius
sluoksnius tiesiogiai išleisti valytus ir nevalytus pramoninius, buitinius nutekamuosius vandenis,
radioaktyviąsiais ir chemines medžiagas ir preparatus.
Gręžinio griežto režimo apsaugos juosta (1 – oji) turi būti tvarkinga, vandens kaptažo
ir tiekimo įrenginiai turi būti apsaugoti nuo neteisėto fizinio poveikio, turi būti čiaupas vandens
mėginiams paimti. Draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su požemino vandens
naudojimu, jo gerinimu ir tiekimu.
Vandenvietės mikrobinės taršos apsaugos juostoje (2-oji) draudžiama tręšti
nuotekomis ir srutomis, nuotekų dumblu. Draudžiamas augalų apsaugos produktų, kitų cheminių
medžiagų ir preparatų naudojimas. Kiti ūkinės veiklos apribojimai pateikiami Lietuvos higienos
normos HN 44:2006 2 priede [3].
Vandenvietės cheminės taršos apsaugos juostoje (3-oji 3b sektorius) pagrindinis
ūkinės veiklos apribojimas yra draudimas tiesiogiai teršti eksploatuojamą vandeningą horizontą
(išleisti valytus ir nevalytus pramoninius, buitinius nutekamuosius vandenis, radioaktyviąsias ir
chemines medžiagas ir preparatus [3]), bei šioje juostoje neturi būti nenaudojamų gręžinių. Tai
reiškia kad reikia vandenvietės SAZ ribose inventorizuoti visus įvairios paskirties gręžinius bei
nuolat kontroliuoti jų techninę būklę. Seni ir netvarkingi gręžiniai turi būti remontuojami arba
likviduojami, kad per juos teršalai nepatektų į produktyviuosius vandeningus horizontus.
Už higienos normoje HN 44:2006 nustatytų reikalavimų laikymąsi 1 – ojoje juostoje
atsako vandenvietės savininkas, 2 – ojoje ir 3 – ojoje juostose atsako juridiniai ir fiziniai
asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą šiose juostose.
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UUAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 22
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
9. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje Glitėnų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav. yra
išgaunamas vidutinio kietumo, kalcio – magnio hidrokarbonatinis vanduo.
2. Privalomasis monitoringas privalomas visoms vandenvietėms, kurios vidutiniškai
suvartoja 100 ir daugiau m3 per parą vandens. Kadangi UAB „Pasodėlė“ nagrinėjamoje
vandenvietėje planuojama išgauti iki 770 m3/d, vandenvietėje požeminio vandens
monitoringo vykdymas yra privalomas.
3. Hidrogeologinės sąlygos. UAB „Pasodėlė” vandenvietė yra priskiriama prie
eksploatuojančių neapribotuosius vandeninguosius sluoksnius tipo (pirmas tipas). Pagal
ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu
pobūdį vandenvietė yra priskiriama prie pusiau uždarų vandenviečių grupės, atviresnių
daugiasluoksnėse storymėse pogrupio( IIa1).
4. UAB „Pasodėlė“ vandenvietėje yra eksploatuojamas vidurinio – viršutinio devono,
Šventosios – Upninkų vandeningas kompleksas (D2-3šv-up), kurio kraigas vandenvietės
teritorijoje yra 128 – 134 m gylyje nuo ž.p. Vandeningą kompleksą dengia 36 – 45 metų
storio raudono tankaus molio storymė. Ši patikimai apsaugo vandeningą kompleksą nuo
galimos paviršinės taršos.
5. Požeminio vandens ištekliai. Vandenvietės ištekliai paskaičiuoti 25 metams.
Vandenvietėje nuolatos naudojamį du gręžiniai, kurių projektinis našumas po 83 – 90
m3/h (priklausomai nuo gręžinio).
6. Maksimalus projektinis vandenvietės debitas sudaro 770 m3/d., vandens lygio
pažemėjimas gręžiniuose prie tokio debito, per 25 metus gali siekti 18,62 – 18,86 m.
Eksploatuojamojo vandeningo sluoksnio statinis vandens lygis yra 120.14 – 126 m virš
vandeningo sluoksnio kraigo, pažemėjęs vandens lygis
bus ~ 101 – 107 m virš sluoksnio
kraigo ir didesnės įtakos vandeningajam sluoksniui, neigiamo poveikio aplinkai ir kitoms
vandenvietėms neturės.
7. Pagal UAB „Pasodėlė“ vandevietės ištirtumą, eksploatacinius vandens išteklius siūloma
priskirti: B kategorijai – 770 m3/d.
8. Vandenvietei nustatytoje sanitarinės apsaugos zonoje (SAZ) išskirtos trys apsaugos
juostos: 1-oji, griežto režimo apsaugos juosta, kurios riba – 10 m aplink gręžinius (4
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 23
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
priedas); 2-oji, mikrobinės taršos apribojimo juosta, kurios riba yyra 150 – 210 m atstumu
aplink vandenvietę (4 priedas); 3-osios, cheminės taršos apribojimo juostos, 3b sektoriaus
(kaptažo sritis eksploatuojamame sluoksnyje) riba yra 450 – 860 m atstumu nuo
vandenvietės (5 priedas).
Parengė:
Gediminas Krištopaitis
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010
Krekenavos seniūnijoje esančio kiaulių kompelkso UAB „Pasodėlė“ vandenvietės požeminio vandens 24
išteklių ir kokybės rodiklių įvertinimas
10. LITERATŪRA
1. Dobkevičius M. HIDROGEODINAMIKA. „Enciklopedija“, Vilnius, 2001.
2. Juodkazis V. Požeminio vandens išteklių vertinimo metodikos pagrindai. „Mokslas“,
Vilnius, 1992.
3. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų
nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, Nr. 81-3217).
4. LLietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės
reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606).
5. Dėl ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos
patvirtinimo (Žin., 2005, 106-3934).
6. Dėl požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių klasifikacijos patvirtinimo. (Žin.,
2008, 50-1875).
7. Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įįstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902).
8. WinFlow Version 1.07, developed J. Rumbaugh, D. Rumbaugh, copyright ©
Environmental Simulations Inc. 1995.
9. Gręžinių Nr. 16772 (2800), 16773 (2822), 16774 (2821) pasai. 1975 metai..
10. „AB „Krekenavos agrofirma“ požeminio vandens monitoringo programa 2006 – 2010 m“
S. Tamulevičius, Z. Strusevičius UAB „HGN Hydrogeologie Baltic“ 2005.
11. Aplinkos hidrogeologija. V. Juodkazis, A. Marcinonis. Vilniaus universitetas 2008.
12. Juodkazis V., Mikalauskas V. Požeminis vanduo. Lietuvos geologija. Mokslo ir
enciklopedijų leidykla. Vilnius 1994. 334 – 488 psl.
13. Prieiga prie interneto. Žiūrėta 2010 kovo 28.: http://www.vvspt.lt/naudingainformacija/
apie-geriamaji-vandeni/
Gediminas Krištopaitis Vilniaus universitetas
Vilnius 2010