Prancūzija

PLOTAS 551 500 km

GYVENTOJAI 58.317 mln. (106 žm./km )

VALDYMO FORMA Prezidentinė respublika

KALBA Prancūzų

TIKYBA Katalikų

PINIGINIS VIENETAS Frankas

SOSTINĖ Paryžius (8.72 mln. gyv.)

KITI DIDIEJI MIESTAI Lionas, Marselis,

Tulūza, Nica, Bordo,

Nantas, Strasbulas

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 2%

Pramonė 27%

Aptarnavimo sfera 71%

PAJAMOS VIDUTINIŠKAI

VIENAM GYVENTOJUI 20 200 (JAV dol.)

Prancūzija

Prancūzijos Respublika yra didžiausia Vakarų Europos valstybė. Vakaruose ji priena prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos. Lamanšo ir Pa de Kalė Sąsiauriai ŠŠiaurėje ją skiria nuo Didžiosios Britanijos. Sausumoje ji ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietyja, Šveicarija, Italija, Monaku. Petuose Prancūziją skalauja Viduržemio jūra, o Pirėnų kalnai ją skiria nuo Ispanijos ir Andoros. Viduržemio jūroje prancūzijai priklauso Korsikos sala.

Pracūzija suskirstyta į 96 depertamentus, ji turi valdų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje. Žinomiausios užjūrio teritorijos ir depertamentai yra Naujoji Kaledonija, Pracūzijos Polinezija, Martinika, Prancūzijos Gviana. Bendras jų plotas – 127 000 km , o jose gyvena apie 1,5 min. žmonių.

Daug praeities ir dabaries ggijų sieja Prancūziją su Lietuva.

Gamta

Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis yra tarytum visos Eropos modelis. To krašto pavišiui būdingos visos trys pagrindinės Europos paviršiaus formos: nuosėdinių uolienų pripildytos lygumos, senų kalnų masyvai iir jauni raukšliniai kalnai.

Prancūzijos paviršiui būdingas didelis aukščių skirumas, bet maždaug pusė krašto ploto užima žemesnės kaip 200 m virš jūros lygio žemumos, ir tik pietryčiuose apie 20% ploto yra aukščiau nei 500 m.

Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kainų. Didžiausias jų – Paryžiaus baseinas, esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vienur kitur esama artezinių vandenų išeigų. Vakaruose plyti Luaros, o o pietvakariuose – Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Sonos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Dabar ten turizmo ir poilsio zona. Herininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų Pracūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto .. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Banguotą masyvą paįvairina užgesusių ugnikalnių kūgiai, kurių krateriuose tyvuliuoja ežerai, lavos laukai, gilūs tektoniniai slėniai. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių stoymė su kastinėmis įdubomis, urvais, giliai įsiėžusiais upių tapekliais. Pancūzijos šiauės rytuose stūkso dar du herciniai masyvai – Vogezai ir Adėnai. Vogėzai – daugiausia iš kristalinių uolienų sudaryti kalnai, lėkštais šlaitais vakaruose, bet stačiai nusileidžiantys prie Reino upės rytuose. Adėnai prasideda Prancūzijoje ir nnusidriekia į Belgiją. Šiaurės vakaruose Bretanės ir Kotanteno pusiasaliuose yra Armorikos aukštuma kurios smarkiai apirusios viršūnės pakyla iki 300 m.

Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai – Alpės. Ypač įspūdingos 3500-4000 m Savojos Alpės, kurių smalios snieguotos viršūnės bei ledynai žėri saulėje. Aukščiausias Europos taškas – Monblanas (4807 m) yra Pracūzijos ir Italijos pasienyje. Vakarų Alpes sudaro daugiausia klintys, o aukštuosius kalnagūbrius – kristalinės uolienos. Iš visų Žemės kalnynų pirmiausia ir geriausia buvo ištirtos Alpės, todėl iš ten kilo jaunų kalnų ir ledynų formų pavadinimai, taikomi Azijos, Amerikos, Australijos jauniems kalnams. Pietuose Ispanijos pasienyje yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai. Šį 2000-2500 m aukščiausią kristalinį masyvą kerta tik 3 keliai.

Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir Normandijos pajūryje į paviršių išeina senos kristalinės uolienos, sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m; vanduo išplauna urvus ir nišas, vadinamas klifais. Sen Malo įlankoje pastatyta didžiause Europoje potvynių elektrinė. Viduržiamio jūros pakrantei būdingos mažos smėlėtos įlankėkės, vadinamos rivjeromis. Jose įsikūrė garsūs kurortai Kanai, Nica.

Prancūzijos kraštui būdingi naudingūjų iškasenų deriniai. Prancūzija užima pirmą vietą pasaulyje pagal ssidabro ir asbesto gavybą. Jos šiaurės rytuose yra didžiausi geležies rūdos, akmens ir kalio druskų (Vogezuose) bei akmens anglių (Ardėnuose) tekiniai. Bositų atsargų aliuminiui gaminti yra pietuose, visiškai netoli nuo Alpių upių, tiekiančių pigią hidroenergiją. Dujų ir naftos gavyba sutelkta PV. Prancūzija pirmauja Europoje urano (Centrinis Masyvas) ir užima antrą vietą Vakaruose geležies rūdos gavyba.

KLIMATAS

Prancūzijos teritorijos veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis – drėgnas ir vid. šiltas. Būdingas menkas žiemos ir vasaros temp. skirtumas. Bretanėje vid. liepos temp. 17 l., o sausio +7 l. Todėl daržovės ir daugelis gėlių visus metus auginamos atvirame grunte.

Pietų Prancūzijoje yra Viduržemio pajūrio klimatas. Žiema nuo žvarbių orų pernašų užstoja Alpės. Todėl žiemos ten drėgnos ir švelnios, sausio vid. temp. +8 l. , o vasaros karštos ir sausos – vid. liepos temp. +23 l. Visus metus šioje krašto dalyje daug saulėtų dienų. Kaip jau minėta, toks sveikiausio ir poilsiui tinkamo subtropinio klimato tipas ir kituose žemynuose vadinamas Viduržemio pajūrio klimatu.

Centriniame Masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis. Čia pučia stiprūs vėjai, gausu kritulių. Kalnų papėdėse sausio vid. temp. 1-3 l., bet aukščiau kalnuose atšala iki -20 l. Šilčiausią vasaros mėnesį priekalnėse šiaurėje būna 16-18 l., o pietuose – iki 24 l.

Lyguminėje dalyje kritulių iškrinta pakankamai – 600-1000 mm, ir jie gana tolygiai pasiskirstę per visus metus, bet nežymus maksimumas būna šaltuoju laikotarpiu. Čia nuolatinė sniego danga nesusidaro. Viduržiamio jūros pakrantėje daugiausia kritulių iškrinta šaltuoju lasikotarpiu, o iš viso per metus – apie 500-800 mm.

VIDAUS VANDENYS

Dėl tolygaus kritulių pasiskyrstymo Prancūzijos UPIŲ tinklas tankus, upės vandeningos. Jūros potvyniai ir atoslūgiai suformavo piltuvo pavidalo upių žiotys. Ilgiausia yra Luara (1020km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka didžiausia šiaurės upė Sena (780 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona, vasarą maitinama Alpių sniegynų ir ledynų, o žiemą dešinieji jos intakai surenka gausius kritulų vandenys. Ronoje slypi beveik puse krašto hidroenergijos atsargų. Daugelis Prancūzjos upių tinka laivybai ir yra aktyviai naudojamos. Jos sujungtos kanalais, tad iš jų upių – jūrų tipo laivais galima patekti į aplinkines jūras.

Ežerų Prancūzijoje nedaug. Didžiausi telkšo Alpėse – Brūžė (45 km), Ansei bei Šveicarijos pasienyje yra gilus Ženevos ežeros.

AUGALIJA IR DIRVOŽEMIS

Prancūzijos žemė derlinga. Žemumoms būdingi rusvieji miškų dirvožemiai. Aukštumose ant klinčių uolienų susidarę velėniniai karbonatiniai. Centriniame Masyve vyrauja vulkaniniai dirvožiamiai, o prie Viduržemio jūros paplitę raudonžemiai.

Ankščiau Prancūzija buvo lapuočių miškų kraštas. Dabar miškų liko tik apie 26%, ir tie daugiausia kalnuose.

Naturalaus seno mi6ko dar liko Vogezų, Alpių, Jūros kalnų šlaituose. Daugiausia auga įvairių rūšių ąžuolų ir bukų, kaštonų. Maždaug 700-800 m aukštyje kalnuose lapuočius tolydžio keičia pušys, eglės, maumedžiai. Miškai baigiasi 1700-2000 m aukštyje. Paryžiaus baseinui būdingi parko typo lapuočių miškai, o Prancūjijos šiaurės vakaruose miškų įspūdį sudaro gausūs dideli obelų sodai.

Nemaži Prancūzijos plotai apsodinti kultūringais augalais: alyvmedžiais, citrusais, vinuogynais. Prigijo atvežti iš kitų žemynų augalai: drėgmės perteklių pelkėse garina australiški eukaliptai, pakėlėse auga palmės, o smėlynuose – meksikietiškos aagavos.

GYVŪNIJA

Per pastarąjį šimtmetį labai sumenkėjo Prancuzijos laukinė gyvūnija. Tam buvo priežasčių: karai, iškirsti miškai, užteršta aplinka. Prancūjijai būdingi Vidurio ir Pietų Europos gyvūnai. Stambiųjų liko tik nacionaliniose parkuose. Pirėnuose yra rudųjų lokių, o Savojos Alpėse – kalnų ožių. Kalnų miškuose veisiasi stirnos, taurieji elniai, šernai, kiškiai.

Prancūzijoje įsteigti 7 nacionaliniai parkai, 114 rezervatų ir daugybė draustinių retiems augalams, paukščiams ir kraštovaizdžiams saugoti. Žinomiausi nacionaliniai parkai- Vanuazo, Ekreno, Senevos.

GYVENTOJAI

Daugiau kaip 90% pyventojų yra prancūzai. Jų kalba priklauso indoeuropiečiųkalbų šeimos romanų ggrupei. Prancūzijoje yra 5 mln. užsieniečių emigrantų. Beveik 77% žmonių gyvena miestuose ir miesteliuose.

Prancūzijos sostinė – Paryžius. Miesto pavadinimas kilęs iš čia gyvenusios galų genties – pariziejų. Dabar tai vienas gražiausių ir didžiausių pasaulio miestų, labai svarbus pasaulio ir EEuropos politikos, prekybos ir kultūros centras. Nuo 1889 m Paryžiaus simbolis – 314 m aukščio Eifelio bokštas. Sostinėje sutelkta didelė Prancūzijos pramonės dalis, jai tenka apie pusę prekybos apyvartos. Tai vienas didžiausių pasaulio avijacijos, europos laivybos, geležinkelio mazgų. Mieste veikia metropolitenas su 300 stočių.

Valstiečiai gyvena vienkiemiuose ir kaimuose. Įvairiose krašto vietose statomiskirtingo tipo namai. Ypatigesni kalnų gyventojų dviaukščiai namai. Tokio namo pirmas aukštas mūrijamas iš akmenų, viršutinis renčiamas iš medžio, o dengiamas plačiu šlaitiniu stogu.

Jau daugiau kaip šimtmetį prancūzai kasdien nebenešioje tautinių drabužių. Tik per tam tikras šventes vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarele. Pracūzija ilgus amžius Europai ir pasauliui diktavo drabužių madas. Garsiausi madų salonai yra Paryžiuje. Ten pat yra kvepalų mmuziejus.

Prancūzai puikūs kulinarai. Jie valgo daug daržovių. Pieno produktų vartoja mažiau, tačiau labai populiarūs įvairūs sūriai. Mėgstami mėsos patiekalai: troškinta mėsa su įvairiais padažais, bet labiausiai bifšteksas. Pikantiški valgiai: austrės su česnaku ir aromatinėmis žolėmis arba keptos varlių šlaunytės su prieskoniais ir alyvmedžio uogomis. Užsigeriama su vynu. Pagal jo suvartojimą pracūzai pirmauja pasaulyje. Iš prancūzijos kilęs šompanas ir konjakas.

Prancūzai turi savitą švietimo sistemą. Baigę nepilną vidurinę mokyklą jaunuoliai pagal galiybes renkasi licėjų, koledžą ar lieka baigti vidurinę mokyklą. PPrancūzijoje daug garsių aukštųjų mokyklų, iš kurių žinomiausia Sorbona. Iš viso Paryžiuje yra 13 universitetų.

ŪKIS

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Pagal pramonės gamybą ji yra pasauluio šalių penketuke, o pagal žemės ūkio produkciją – vieną pirmųjų. Energetiniai šalies sunkumai buvu įveikti pastačius daug atominių elektrinių (veikia 56 reaktoriai) ir pradėjus eksplonuoti jūros potvynių energiją (Sen Malo potvynių elektrinė).

Pokariu greitai augo ir dabar plėtojasi sunkioji pramonė. Lydomas plienas, aliuminis, varis, švinas, cinkas, nikelis, kurie naudojami mašinų pramonėje.

Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą, kuri sutelkta Pryžiuje ir Lione – Peugeot-Citroen, Renault. Keleiviniai lektuvai Caravela vieni saugiausių pasaulyje; apskritai pagal lėktuvų ir malūnsparnių gamybą. Eropoje garsūs elektriniai traukiniai, riedantys 260km/val. Greičiu.1994 m. Prancūziją su Didžiąja Britanija sujūngė tunelis po Lamanšu.

Pasaulyje taip pat gerai žinoma Prancūzijos chemijos pramonės produkcija: pradedant sintetiniu pluoštu, plasmasėmis, trašomois, automibilių padangomis baigiant vaistais ir parfumerija. Nuo seno garsėja prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai, galaterijos prekės.

Svarbi ūkio šaka turizmas. Prancūziją kasmet aplanko per 52 mln. turistų.

Pastaraisiais metais prancūzai iš Lietuvos išsiveždavo frezavimo stakles, kineskopus, ,,Šilelius”, elektros variklius, matavimo prietaisus, traktorių atsargines dalis.

Pagrindinė Žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Augalininkystėje vyrauja grūdų auginimas.

Aktyvūs prancūzijos ir Lietuvos kultūriniai mainai. Prancūzijos bendrovės domisi stambiausiais LLietuvoje privatizuojamais objektais. Thomson firma sumontavo modernę Vilniaus oro uosto valdymo įrangą, Neftel su ,,Mažeikių nafta” sumontavo gaminti aviacinį kursą, Filana suteikė Kauno tekstilės pramonei odernizuoti. Prancūzai padeda nauja tehnika ir tehnologijomis Plungės rajono žemdirbiams.