Vidaus nuoteku salinimo elementai, schemos, medziagos

Įvadas

Nuotekos – namų ūkyje ar gamyboje vartotojas, gamybos procese atsiradęs vanduo. Prie nuotekų priskiriami ir paviršiniai lietaus vandenys.

Buitinės nuotekos – virtuvėse, prausyklose, skalbyklose, voniose ir panašiose vietose vartotas šalintinas vanduo. Buitinės nuotekos turi mineralinių ir organinių medžiagų. Buitinės nuotekos, kuriose yra fekalijų ir (arba) šlapimo vadinamos srutinėmis nuotekomis. Kietosios buitinių nuotekų dalelės sudaro apie 1 % nuotekų masės.

Pastato nuotekų šalintuvų klasifikavimas

Pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, skirta nuotekoms surinkti,, tekinti ir išleisti į lauke esantį nuotekų priimtuvą.

Pagal nuotekų ššalinimo būna:

• savitakiai,

• slėginiai (veikiantys panaudojant pneumatinį arba hidraulinį slėgius),

• vakuuminiai (veikiantys dėl vakuumo).

Pagal šalinamas nuotekas, pastatų nuotekų šalintuvai būna: atskirieji, jungtiniai ir mišrieji.

Atskirieji nuotekų šalintuvai, šalinantys tik vienos rūšies nuotekas būna:

• buitiniai (surenkantys ir šalinantys buitines nuotekas),

• gamybiniai (surenkantys ir šalinantys gamybines nuotekas),

• lietaus (surenkantys ir šalinantys lietaus ir ištirpusio sniego vandenį).

Paviršinės nuotekos dažniausiai šalinamos atskirtuoju pastato nuotakynu ir išleidžiamos į kiemo lietaus tinklą arba į grunto paviršiuje esantį lataką.

Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose įrengiami atskirasis buitinis ir atskirasis lietaus nuotekų šalintuvas.

Atskirieji nuotekų šalintuvai gamybiniuose ppastatuose įrengiami tais atvejais, kai yra didelis gamybinių nuotekų užterštumas ir nuotekų be pirminio jų apvalymo negalima išleisti į lauko nuotakyno tinklus.

Jungtiniai nuotekų šalintuvai buitines ir gamybines nuotekas šalina bendru šalintuvu, lietaus nuotekas – atskiru šalintuvu.

Pramonės įmonėse gamybinės nuotekos, kurių tteršalų pobūdis panašus į buitinių nuotekų, šalinamos jungtiniu gamybinių ir buitinių nuotekų šalintuvu, sąlyginai švarios gamybinės nuotekos gali būti šalinamos jungtiniu gamybinių ir paviršinių lietaus nuotekų šalintuvu.

Mišrieji šalintuvai vienu tinklu šalina buitines, gamybines ir lietaus nuotekas.

Darbo tikslas: susipažinti su vidaus nuotekų šalinimo shemomis, elementais ir medžiagomis

Uždaviniai:

• sužinoti, kuo daugiau apie vidaus nuotekų šalinimo shemas, elementus ir medžiagas

 pristatyiti savo darbą grupės draugams

Pastato nuotekų šalintuvo elementai, medžiagos ir nuotakyno tipai

Pastato nuotekų šalintuvą sudaro įlajų, nuotakyno, ir įtaisų kompleksas vartotam vandeniui bei kitos nuotekoms šalinti, apvalyti, tekinti, ir išleisti į lauko nuotekų tinklą.

1- įlajos (sanitariniai prietaisai), 2- hidraulinės užtvaros, 3- nuotakai, 4- stovai,

5- išvados, 6- rekvizicijos, 7- pravalą, 8- kiemo nuotekų tinklo šulinys.

Nuotekos iš įlajų per nuotakus – vamzdžius, nutiestus su nuolydžiu vvandens tekėjimo kryptimi, tekinamos į stovus. Iš stovų, kurių apžiūrai ir valymui įrengtos revizijos ir pravalos, nuotekos išvadu šalinamos į kiemo nuotekų tinklą. Dujoms, susidarančioms nuotekų tinkluose, patekti į patalpas neleidžia prie kiekvienos įlajos įrengtos hidraulinės užtvaros.

Be šių pagrindinių elementų, pastatų nuotekų šalintuvuose gali būti nuotekų valymo įrenginiai riebalams (matinimo įmonėse), degalams (autoservisai), smėliui (plovyklose), dumblui, gamybos atliekoms išskirti, nuotekų kenksmingumui sumažinti ir siurblinėms nuotekoms iš įgilintų patalpų pakleti.

Pastato nuotakynas gali būti suskirstytas 4 sisteminius tipus:

I sistema – nuotakynas ssu bendru stovu ir iš dalies pripildytais nuotakais, sanitariniai prietaisai jungiami prie nuotakų, kurių pripildymas – 0,5 (50%)

II sitema – nuotakynas su bendru stovu ir iš dalies pripildytais nuotakais, nuotakų pripildymas – 0,7 (70%),

III sitema – nuotakynas su bendru stovu ir pilnais nuotakais, nuotakų pripildymas – 1,0 (100%),

IV sistema (atskiroji) – nuotakynas su atskirais stovais, atskiri stovai įrengiami srutinėms nuotekoms, kuriose yra fekalijų ir šlapimo, ir paplovoms. Taip pat gali būti įrengiami I, II, III sistemos nuotakynai.

Nuotakyno su oro įleidimu pro oro vedinamąsias stovų arba orlaidžius shemų pavyzdžiai:kairėje – I,II,III tipo sistemos, dešinėje III ir IV tipo sistemos:

1- vonia, 2- praustuvas, 3- išpuodis, 4- trapas, 5- orlaidis 6- stovas, 7- nuotakas, 8- išvadas, 9- vėdinamoji stovo dalis.

Stovuose krintant nuotekoms, atsiranda oro slėgio svyravimai, kurie gali pažeisti hidraulines užtvaras ir sudaryti galimybę nuotakyno dujoms prasiskverbti į patalpas. Oro slėgio svyravimams išlyginti gali būti įrengiami orlaidžiai, vėdinimo vamzdžiai vėdinimo stovai.

Pagal oro slėgio svyravimų išlyginimo įrangą pastato nuotakynas gali būti:

• su oro įleidimu į stovus pro vėdinamąsias dalis ar orlaidžius,

• su oro įleidimu į nuotakyną pro vėdinimo stovus arba vėdinimo vamzdžius, sujungtus su vėdinamosiomis dalimis arba orlaidžiais.

Nuotakyno įlajos

Įlaja – sanitarinis prietaisas ar kitoks įtaisas, į kurį suteka nuotekos.

Įlajos būna:

• buitiniai – sanitariniai pprietaisai

• specialūs sanitariniai prietaisai gydymo įstaigoms, laboratorijoms

• prietaisai gamybinėms nuotekoms surinkti

• įtaisai skirti paviršiniam vandeniui surinkti.

Įlajos gaminamos iš ketaus, nerūdijančio plieno, plastmasės, keramikos.

Ketus yra atsparus korozijai ir dėl savo nemažų gabaritų slopina garsą. Pastaruoju metu iš ketaus gaminamos tik vonios.

Gaminamų iš plieno įlajų šilumos laidumas yra pakankamai didelis, o įlajų šilumos sienelių storis mažesnis negu ketinių įlajų.

Nuotakai

Nuotakais iš įlajų tekinamos į stovus ir išvadus.

Buitinių ir gamybinių nuotekų šalintuvų nuotakai tiesiami virš grindų arba palubėje. Tiesimo pobūdis priklauso nuo sanitarinio prietaiso tipo, jo įrengimo vietos ir galimybių išlaikyti reikiamą nuolydį.

Plautuvių ir praustuvų nuotakų, tiesiamų virš grindų ašis būna 80-100 mm aukščiau grindų. Palubės nuotakai montuojami kiek galima arčiau lubų.

Nuotakai su stovais virš grindų jungiami įvairiais trišakiais, keturšakiais, šakočiais, rinktuvais, palubėje, rūsyje ar techniniame aukšte – tik įžambiaisiais trišakiais ar keturšakiais.

Į bendrą nejungiami skirtingų butų sanitariniai prietaisai.

Nuotakas, surenkantis nuotekas iš sanitarinių prietaisų grupės, gali būti vėdinamas. Vėdinimo vamzdžio skersmuo gali būti 40 mm, jis tiesiamas su nuolydžiu nuotako link.

Stovai

Nuotekos stovais tekinamos į išvadus, per stovus vėdinami lauko nuotekų tinklai. Buitinių nuotekų stovus sudaro dvi dalys – tekinamoji ir vėdinamoji. Jeigu prie vieno išvado jungiami keli stovai, kai kurie iš jų, jei pakanka sistemos pralaidumo, gali būti be vėdinamosios ddalies, nevėdinamų stovų viršuje įrengiamas orlaidis. Orlaidis montuojamas bent 10 cm aukščiau aukščiausiai įrengtos hidraulinės užtvaros, virš sanitarinio prietaiso borto. Kai slėgis stove lygus ar nežymiai didesnis už išorinį slėgį, orlaidžių vožtuvas yra uždarytas ir neleidžia dujoms ir kvapams patekti į aplinką. Kai slėgis stove sumažėja pvz:

Išleidus išpuodžio nuplovimo bakelį, vožtuvas automatiškai atsidaro, įleisdamas orą į stovą, kol išorinis ir vidinis slėgiai stove išsilygina. Tuomet vožtuvas užsidaro iki kito slėgių pokyčio.

Orlaidžių įrengimo schema Atotraukos įrengimas

Nuotekų stovai pro visus pastato aukštus tiesiami vienodo skersmens (tiek vėdinamoji, tiek tekinamoji dalis) ir iškeliami virš stogo 0,3-0,5 m. Jei stogas naudojamas poilsiui ar gamybai, stovą reikia iškelti ne mažiau, kaip 3 m. Stovų vėdinamųjų dalių negalima jungti į vėdinimo sistemas ar dūmtraukius.

Nuotekų stovai daromi vertikalūs, prireikus pakeisti stovo vietą, jame galima įrengti atotrauką ar gulsčiają dalį. Stovai prie išvadų arba gulsčiųjų jungiami atsižvelgiant į pastato aukštį taip, kad skystis keisdamas tekėjimo kryptį iš vertikalios į horizontalią, nesudarytu patvankos, trukdančios įtekėti nuotekoms iš sanitarinių prietaisų bei kitų įlajų, įrengtų aukšte virš išvado ar gulsčiosios dalies.

Stovai iš plastmasinių vamzdžių įrengiami slaptai, atitveriant sanitariniuose mazguose, šachtose, sienų kanaluose, kurie įrengiami iš nedegių medžiagų. Uždengiama įrengiant atsidarančias duris iš sunkiai užsidegančios medžiagos.

Išvadai

Gyvenamuosiuose viešuosiuose pastatuose išvadai tiesiami

rūsio palubėje, techniniame aukšte ar tiesiog grunte. Išvadams valyti įrengiamos pravalos ir revizijos. Jos įrengiamos ties posūkiais, ilguose tiesiuose ruožuose.

Didžiausias atstumas tarp pravalų gali būti 15 mm, o tarp revizijų – 20-25m. Leidžiamas išvado ilgis (nuo stovo iki kiemo šulinio) – iki 20 m. Jeigu išvadas tiesiamas po pirmąja iš dviejų eilie stovų , įrengtai išilgai pastato, tai antros eilės išvadai prie prie to paties išvado jungiami įžambiaisiais trišakiais, o jungiamojo nuotako nuolydis ne mažesnis kaip 0,05.

Jei išvadas klojamas ššalia pamato, tada pradinį įgilinimą lemia pamato įgilinimas: atstumas tarp pamato apačios ir vamzdžio viršaus turi būti ne mažiau kaip 10 cm.

1- pamatas, 2- išvadas, 3- tranšėja, 4- pastato siena

Išvadus reikia kloti tiesiais ruožais lygiagrečiai artimiausioms sienoms ir pakankamu atstumu nuo jų, kad nepakenktų pamatų pastovumui. Vamzdyno posūkiai atliekami panaudojant kelias atlankas. Posūkio kreivumo spindulys turi būti ne mažesnis kaip 10 vamzdžio skersmenų. Horizantaliuose vamzdynuose negalima naudoti plokščiųjų keturšakių, todėl kiekvienas įjungimas į išvadą atliekamas įžambiuoju trišakiu.

Dviejų iišvadų jungimas į pagrindinį išvadą

Vidaus nuotekų šalinimo medžiagos

Pastato vandentiekis yra rengiamas iš plieninių, varinių ir plastikinių vamzdžių. Vidaus vandentiekio sistemose naudojami plieniniai, cinkuoti arba juodojo metalo vamzdžiai.

Literatūros sarašas

Burinskienė M., Jakovlevas- Mateckis K., Adomavičius V. ir kt. „Miestotvarka“- Vilnius: Technika, 22003 m.

Lukianas A., Pekus R., Skysčių mechanika ir vandentiekis, Vilnius: Technika, 2006 m.

Pastatų vandentvarka, Profesijos vadovėlis

Prieiga prie interneto: