II Pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias ir kruviniausias karas žmonijos istorijoje vykęs karas. Karas Azijoje prasidėjo kartu su 1937 m. liepos 7 d. prasidėjusiu Antruoju Kinijos – Japonijos karu, o Europoje – 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją (paprastai Antrojo pasaulinio karo pradžia laikoma būtent ši data). Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., o Azijoje po Japonijos kapituliacijos 1945 m. rugsėjo 2 d.

Į karą buvo įtraukta 61 valstybė (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), 1,7 mmlrd žmonių (80% visų pasaulio gyventojų). Kare žuvo 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. civilių.

Karo veiksmai daugiausiai vyko Europoje, Afrikos šiaurėje, Azijos rytuose.

Karo priežastys

1. Versalio taikos sutartis Vokietijoje buvo laikoma neteisinga ir žeminančia, plačiai vyravo nuostata, kad jos nuostatas reikia peržiūrėti.

2. Nacizmas. Hitlerio teigimu vokiečių tauta gyvena pernelyg mažoje erdvėje ir turi teisę išplėsti savo „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum). Nacistai teigė, kad tik vokiečiai – „arijai“ – yra pilnavertė rasė, ir tik jai lemta valdyti pasaulį.

3. Vakarų Europos nuolaidžiavimo politika. Reichui aatsigaunant, ir imant pažeidinėti Versalio sutarties nuostatas Vakarų valstybės tai ignoravo, tikėdamosi, kad Vokietija neplės savo agresijos.

4. Komunizmo baimė. Vakarai tikėjosi, kad Hitleris pirmiausia puls kitą grėsmę – SSRS, kovoje abiem pusėm nusilpus, jie taps mažiau pavojingi.

Prieškario laikotarpis

Po Pirmojo ppasaulinio karo, Italijoje 1922 metais į valdžią atėjo fašistai, o Vokietijoje 1933 metais nacionalsocialistai, vadovaujami Adolfo Hitlerio.

Kitose šalyse taip pat įsigali autoritarizmas – Ispanijoje, Lietuvoje, Tarybų Sąjungoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.

Ketvirtojo XX a. dešimtmečio viduryje Vokietijoje įsigali antisemitizmas.

1931 m. Japonija pradėjo agresiją prieš Kiniją.

1936 metais Hitleris įsako kariuomenei žygiuoti į Reino sritį ir ją vėl lygiom teisėm prijungti prie Vokietijos. Vakarų valstybės karo nepaskelbė.

1937 m. Vokietija, Italija ir Japonija sudarė vadinamąjį Ašies paktą, kuriuos įsipareigojo padėti viena kitai karuose.

1938 m. kovo 12 d. dieną Vokietija okupavo Austriją, įgyvendindama Hitlerio Didžiosios Vokietijos viziją. 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno suokalbiu, dalis Čekoslovakijos atiduodama Vokietijai.

1939 m. kovo 14 d. dieną Vokietija okupavo Čekoslovakiją.

1939 m. kovo 22 d. Vokietija Lietuvai ppaskelbė ultimatumą, kuriuo pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą, nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva priima ultimatumą.

1939 rugpjūčio 23 pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas, TSRS–Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti rytų ir šiaurės Europos šalių pasidalijimo dokumentai.

Kariaujančios pusės

Antrajame pasauliniame kare kovojo du valstybių blokai:

• „Ašis“ – Vokietija, Italija, Japonija ir jų sąjungininkai

• „Sąjungininkai“ – D.Britanija (įskaitant jos dominijas ir kolonijas – Australiją, Kanadą, Pietų Afriką, Indiją, Birmą), Prancūzija, Kinija, TSRS, JAV ir jų sąjungininkai

Karo pradžia

1939 balandį Hitleris įsako vermachtui ruoštis pulti Lenkiją. 1939 m. rugsėjo 11 d. jis sulaužo nepuolimo ir gerų santykių paktą, pasirašytą prieš penkerius metus. Tačiau šįkart Prancūzija ir Didžioji Britanija nepripažįsta jokių kompromisų ir laikydamasi įsipareigojimų ginti Lenkijos nepriklausomybę 1939 m. rugsėjo 3 d. skelbia karą Vokietijai.

Karo eiga

1939 rugsėjo 1 d. vokiečių kariuomenė įsiveržia į Lenkiją. Hitleris pasinaudoja pretekstu, neva lenkų kareiviai įvykdę „agresiją“ vokiečių radijo stotyje prie Vokietijos-Lenkijos sienos. Per kelias „žaibo karo“ (Blitzkrieg) savaites oro pajėgos ir tankai, veikdami išvien, priverčia Lenkiją pasiduoti. Raudonoji armija užima šalies rytinę dalį, kaip ir sutarta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo pakte, dar žinomame Ribentropo-Molotovo pakto vardu. Lapkričio 30 sovietai užpuola Suomiją, ir nors šalis atkakliai gynėsi, 1940 kovo mėnesį buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijos. Paryžius ir Londonas neatsiliepia į Hitlerio taikos siūlymus po jo pergalės Lenkijoje. 1940 balandį vokiečiai užima Daniją ir Norvegiją, neutralias valstybes, ir taip užtikrina priėjimą prie Švedijos geležies rūdos ir atstumia galimą sąjungininkų išsilaipinimą Skandinavijoje. Nepaisydamas Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų neutraliteto, gegužės 10 vermachtas, pasitelkęs aviaciją ir tankus, šių šalių sienas. Taip Vokietijos kariuomenė iš šiaurės apeina prancūzų Mažino liniją – įtvirtintą gynybinį kompleksą, laikytą neįveikiamu. Birželio 17 maršalas Petenas paskelbia paliaubas. Jos įsigalioja birželio 25. Tuo metu Italija stoja į karą Vokietijos pusėn.

Iki 1940 vasaros Hitleris llaimi visur. Jis jau svajoja tapti viso pasaulio valdovu. Tačiau dar nenugalėta Didžioji Britanija. Hitlerio povandeniniai laivai skandina Britanijon plaukiančius konvojus. Nuolatinis britų miestų bombardavimas nuo 1940 vasaros nepajėgia palaužti gyventojų pasipriešinimo. Hitleris priverstas atsisakyti planų išsilaipinti Britų salyne.

Musolinis 1940 m. spalio 28 d. iš Albanijos užpuola Graikiją. 1940 vasarą prasidėję mūšiai Anglijos danguje, o paskui graikų kontrataka spalį – pirmieji du Berlyno-Romos ašies pralaimėjimai. 1940 balandį Hitleris puola Jugoslaviją ir Graikiją: dėl Kretoje patirto pasipriešinimo jis priverstas atidėti savo intervenciją į Sovietų Sąjungą.

1941 kovo mėnesį Jungtinių Valstijų prezidentas sulaužo šalies neutralitetą ir leidžia pristatyti į Didžiają Britaniją produkciją, būtiną karo reikmėms. Rugpjūtį Čerčilis ir Ruzveltas pasirašo Atlanto chartiją, skelbiančią demokratinius principus, kurie turi sudaryti būsimą taikos pamatą.

1941 m. birželio 22 d. Hitleris nepaskelbęs karo užpuola Sovietų Sąjungą. Vermachtas sparčiai veržiasi į priekį, tačiau „žaibiškas“ puolimas, koks vyko per Lenkijos ir Prancūzijos kampanijas, taip ir nepavyksta. 1941-1942 žiemą Vokiečių kariuomenė priėjo iki pat Maskvos ir Leningrado, kurį apsiautė, nes nesugebėjo paimti šturmu. Stalinas paskelbė „didijį tėvynės karą“, ir jam pavyko pažadinti šalies gyventojų norą priešintis.

Po to, kai Japonija 1941 m. gruodžio 7 d. užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Pearl Harbore, į karą įstoja JAV. Iki to laiko JAV padėjo D.Britanijai kkare, tiekdama jai reikalingą karinę techniką ir amuniciją.

Per 1942 rudenį vokiečių kariuomenė pasiekia Volgą ir ruošiasi užimti Stalingradą, kuris leistų pasiekti svarbius naftos šaltinius. Bet Raudonoji armija atkakliai priešinasi ir 1943 vasario mėnesį vokiečių pajėgos, uždarytos Stalingrade, priverstos kapituliuoti. Šis pirmas didelis vermachto pralaimėjimas žymi karo veiksmų posūkį.

Tuo metu, kai vokiečiai patyrė triuškinamą pralaimėjimą, Europos karas jau buvo virtęs pasauliniu. Japonija, siekdama įsitvirtinti Ramiajame vandenyne, išprovokavo JAV įsitraukti į karą 1941 m. gruodžio 7 d. netikėtai užpuldama Pearl Harborą,bet visus metus ją lydėjo nesėkmės ir amerikiečių materialinis pranašumas tapo akivaizdus.

Nuo 1943 karo eiga vis labiau krypsta sąjungininkų naudai. JAV ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos bobmarduoja Vokietijos miestus, ir nemaža jų virsta griuvėsiais. 1943 liepos mėnesį sąjungininkai išsilaipina Sicilijoje ir pamažu išlaisvina visą Italiją. 1944 m. birželio 6 d. sąjungininkai išsilaipina Normandijoje. Šio išsilaipinimo metu žuvo 4500 sąjungininkių karių. Rugpjūčio 15 sąjungininkai išsilaipino Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje. Raudonoji armija Rytų fronte, patirdama didelius nuostolius, veržiasi į priekį. 1944 pabaigoje ji prieina Vokietijos sieną. Hitlerio „Europos tvirtovė“ ėmė griūti. Tuo metu sąjungininkų kariuomenės daliniai skverbiasi į Vokietijos žemes iš vakarų. Tačiau tik tada, kai nusižudo Hitleris ir kai Sovietai užima Berlyną, 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašo besąlyginį kapituliacijos aktą. 1945

rugpjūtį pirmosios atominės bombos numetamos ant Hirošimos ir Nagasakio. Rūgpjūčio 31 kapituliuoja ir Japonija.

Karo pasekmės

Karas, pasibaigęs 1945, pasirodė esąs tikras totalinis karas. Pasaulio istorijoje jis reiškia didžiulį lūžį. Europą suniokoja jėga, kurią ji iš pradžių pati išprovokavo. Dviejų supervalstybių – Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos – iškilimas atspindi Europos, iki tol dominavusios pasaulyje, smukimą.

Per masinius oro antskrydžius numestos bombos beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai 50% sumažino Europos ekonominį potencialą, o finansų sistema visai žlugo.

Niekada ankščiau ginkluotas kkonfliktas neatnešė tiek aukų. Žuvo apie 19,2 mln. kareivių, apie 39,2 civilių, iš viso apie 56 mln žmonių. Karas išties nepagailėjo taikių gyventojų; jie kentėjo nuo bombardavimų, trėmimų ir bado.

Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie kuriuos Trečiasis reichas laike nepilnaverčiais: čigonai, slavų belaisviai, homoseksualistai, bet daugiausia žydai. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln.

Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, vastybių iir jų sienų pertvarkymo aukų.

Karo metu atsirado naujos taktikos, strategijos ir technologijos. Tarp naujų strategijų buvo Blitzkrieg (greitas puolimas besiremiantis tankų, sunkvežinių ir kitos technikos panaudojimu), oro atakos. Lėktuvų aptikimui plačiai pradėti naudoti radarai. Karo pabaigoje sukurtas ir panaudotas branduolinis gginklas.

Po šio karo prasidėjęs Šaltasis karas tęsėsi beveik 50 metų.

Karas Lietuvoje

Lietuva į karą įtraukta dar 1939 m. rugpjūčio 23 d. dieną, kai pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, pagal kurį Lietuva pateko Vokietijos įtakos sferai, vėliau – TSRS. Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė paskelbė neutralitetą. Spalio 10 dieną pagal sutartį su TSRS Lietuvai gražintas Vilnius, į gražintas teritorijas įvesta 20 000 sovietų kareivių, 1940 m. birželio 15 d. TSRS okupavo, o rugpjūčio 3 dieną ir aneksavo Lietuvą. Karo veiksmai prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai vokiečių kariuomenė praktiškai be pasipriešinimo užėmė visą Lietuvą. Tuo pat metu įvyko Lietuvių aktyvistų fronto suorganizuotas sukilimas prieš TSRS valdžią, paskelbta laikinoji vyriausybė, kuri nebuvo pripažinta nacių. organizuojamo holokausto metu nužudyta ~95% Lietuvos žžydų (195 000), taip pat 50 000 kitų tautybių žmonių, dar 30 000 išvežta į koncentracijos stovyklas. Karo metu vyko antinacinis pasipriešinimas, prieš nacių valdžią kovojo ne tik lietuviai, bet ir sovietų partizanai.

1944 metais atsitraukdami vokiečiai naudojo išdegintos žemės taktiką – sprogdino svarbias pramonės įmones, tiltus, geležinkelio statinius. 1944 liepą sovietinė armija pradėjo veržtis į Lietuvą, užėmė Vilnių, rugpjūčio 1 dieną – ir Kauną, o spalio mėnesį užimta visa Lietuvos teritorija, išskyrus Klaipėdą ir Kuršių neriją. Klaipėda užimta 1945 sausį, KKuršių nerija – vasarį.